- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-04
- Bylos Nr.
- 2A-325-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00791-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- A. R., O. R., O. K., A. K.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111-496/2023 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. R., O. R., O. K., A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. S. – A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas 2021 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą sklypo nuosavybės perleidimo atsakovams sandorį pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu; perkelti ieškovui pirkėjo (apdovanotojų) teises ir pareigas 2021 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis sąlygomis, t. y. už šioje sutartyje nurodytą sklypo vertę, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai O. K. ir A. K. 2,0000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovams A. R. ir O. R., nors ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovo teigimu, pardavėjos O. K. elgesys iki dovanojimo sutarties, ankstesnis ketinimas žemės sklypą parduoti, kainos nurodymas ir kainos padidinimas, akivaizdžiai atskleidžia tikrąją valią - sudaryti sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, o sudarydamos pirkimo - pardavimo sandorį dovanojimo sandorio forma šalys siekė išvengti imperatyvaus įstatymo reguliavimo, numatančio teisę įsigyti sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui, t. y. ieškovui V. N., todėl sandoris esąs apsimestinis. Ieškovo nuomone, įgiję sklypo nuosavybės teisę, apeidami LR žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės jį įsigyti, atsakovai nuosavybės teisę įgijo neteisėtai, todėl yra pagrindas taikyti LR žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį ir sklypo pirkėjo teisės ir pareigos turi būti perkeltos ieškovui 2021 (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis sąlygomis, t. y. už šioje sutartyje nurodytą sklypo vertę.
3. Ieškinyje nurodyta, kad apie atsakovų sudarytą sklypo perleidimo sandorį ieškovas sužinojo 2022 m. gegužės 24 d. gavęs nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas įstatyme nustatytas senaties terminas teisių ir pareigų perkėlimui ieškovui.
Šalies argumentai
4. Atsakovai A. R. ir O. R. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sudarytas dovanojimo sandoris atitiko tikrąją šalių valią; prašo ieškovo reikalavimui perkelti pirkėjo teises taikyti ieškinio senatį, nes jis praleido trijų mėnesių terminą kreipimuisi į teismą, kadangi 2022 metų sausio mėnesį ieškovas tikrai žinojo, kad žemė yra perleista, tačiau į teismą kreipėsi tik 2022 m. birželio mėnesį.
5. Atsakovai O. K. ir A. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad turėjo tris žemės sklypus, po dviejų žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių patvirtinimo kilo mintis likusį trečią 2 ha dydžio žemės sklypą padovanoti atsakovams R., nes pavargo važinėti, ruošti dokumentus pardavimui, todėl paprašė notarės paruošti dovanojimo sutartį ir tą pačią dieną dovanojimo sutartis buvo patvirtinta.
6. Trečiasis asmuo notarė D. S. – A. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jai buvo žinomi atsakovų O. K., A. K., A. R. ir O. R. pageidavimai ir ketinimai notarine forma sudaryti žemės sklypo dovanojimo sutartį, atsakovai dalyvavo sudarant ir pasirašant šią sutartį notaro biure, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė notarui suderintą abiejų šalių valią. Notarei nebuvo žinoma apie atsakovų O. K. ir A. K. ankstesnius ketinimus šį žemės sklypą parduoti, ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo kilę jokių abejonių dėl sudaromo sandorio teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė A. R. iš V. N. 700 Eur advokato pagalbos išlaidas; priteisė valstybei iš V. N. 55,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas V. N., kaip asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 2021 m. gegužės ir rugsėjo mėnesiais gavo pranešimus apie pardavėjos O. K. parduodamą 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą 2021m. (duomenys neskelbtini) O. K. ir A. K. padovanojo O. R. ir A. R..
9. Teismas nurodė, kad šioje byloje neginčijamai įrodyta, jog ieškovas iš NŽT du kartus gavo pranešimus apie parduodamą 2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir sutiko pirkti šį žemės sklypą už 3000 Eur ir už padidintą 4000 Eur kainą. Jis buvo įrašytas į 2021 m. gegužės 24 d. pažymą ir 2021m. rugpjūčio 19 d. pažymą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra asmuo, kuris turėjo pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą.
10. Spręsdamas atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas vertino ieškovo teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus, kad jau 2021 metų rudenį jam paskambino moteris ir pasakė, jog žemės sklypas yra perleistas ir kad jis nebeturi teisės pirkti šį sklypą, tačiau ieškovas manęs, kad žemės sklypas perleistas giminaičiams, ir sutiko su tokiu žemės sklypo perleidimu kitiems asmenims, o ne jam; kad vėliau, dar 2022 metų žiemą, atsakovas A. R. išvažinėjo ieškovui priklausantį žemės sklypą, ir tada jis sužinojo, kad ginčo sklypas perleistas ne giminaičiams, o atsakovui A. R.. Teismas sprendė, kad ieškovas anksčiau nei 2022 m. gegužės 24 d. sužinojo apie ginčo žemės sklypo perleidimą atsakovams.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas, vertindamas dovanojimo sandorį apsimestiniu, rėmėsi aplinkybe, jog atsakovai K., ketindami parduoti ginčo žemės sklypą, du kartus kreipėsi į NŽT ir sklypo pardavimo kaina buvo didinama nuo 3000 Eur iki 4000 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas, teigdamas, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kad buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, visiškai nesistengė įrodyti tikrosios šalių valios, nenurodė žemės sklypo pardavimo kainos, nepateikė jokių įrodymų apie pinigų sumokėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas teismo posėdžio metu prašė jam perkelti apdovanotojo teises ir neatlygintinai perleisti ginčo žemės sklypą, tuo pripažindamas, kad buvo sudaryta neatlygintinė žemės sklypo dovanojimo sutartis.
12. Teismas, įvertinęs atsakovų ir trečiojo asmens notarės D. S. – A. paaiškinimus ir bylos medžiagą, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog 2021 m. (duomenys neskelbtini) sudaryta O. K., A. K. ir O. R., A. R. žemės sklypo dovanojimo sutartis neatitiko sutarties šalių valios. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomas motyvas, kad atsakovai K. kreipėsi į NŽT, norėdami parduoti žemės sklypą, o vėliau jį dovanojo, gali sukelti abejonių dėl sandorio apsimestinumo, tačiau nesant nei vieno įrodymo apie pardavimo kainą, jos dydį, apie pinigų sumokėjimą, abejonėmis teismas negali remti priimamą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo savininkui įstatymas nedraudžia pakeisti savo valią ir ne parduoti, bet dovanoti savo daiktą. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu yra neįrodytas ir atmestinas. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovo priteisė atsakovui A. R. 700 Eur advokato pagalbos išlaidos ir valstybei 55,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) V. N. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 suformuota praktika, nes minėtoje byloje nagrinėta situacija skirtinga ir neanalogiška šioje civilinėje byloje nagrinėtiems faktams ir aplinkybėms.
13.2 .Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad apie ginčo žemės sklypo perleidimą ieškovas sužinojo 2021 m. rudenį, nes apie turto perleidimą ieškovas sužinojo 2022 m. gegužės 24 d. gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašą; ne ieškovas, o atsakovai K., žinodami apie ieškovo įrašymą į pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teise, turėjo rodyti iniciatyvą ir kreiptis į ieškovą su klausimais dėl žemės sklypo pirkimo.
13.3. Teismas neįvertino atsakovų elgesio iki ginčijamo sandorio sudarymo, kuris patvirtina, kad atsakovai neturėjo ketinimo neatlygintinai perduoti sklypą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. R. ir O. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovo neigimas jo paties pasakymų apie sužinojimo momentą visuose parengiamuose ir bylos iš esmės nagrinėjamuose teismo posėdžiuose yra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Posėdžio metu ieškovas pripažino, kad apie ginčo žemės sklypo perleidimo sandorį jam buvo žinoma 2021 m. rudenį, o dėl sandorio nuginčijimo jis kreipėsi sužinojęs, kad sklypas padovanotas ne giminaičiams, o svetimiems asmenims. Ieškovas turėjo galimybę tikrinti duomenis viešuose registruose per artimiausius tris mėnesius po rašto iš NŽT gavimo. Viešuose registruose duomenys įregistruoti 2021 m. lapkričio 8 d., todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2022 m. vasario 8 d.
14.2. Neturinčiam teisinio išsilavinimo ieškovui jau pirmajame teismo posėdyje buvo suteikta galimybė bylą vesti per atstovą.
14.3. Ieškovas vienerių metų pažymų galiojimo terminą maišo su įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Ieškovas, būdamas suinteresuotas žemės sklypo pirkimu, nesikreipė į pardavėjus dėl pirkimo sandorio sudarymo, net ir žemės sklypo kainą padidinus. Ieškovo turimos pažymos galiojimo laikas pasibaigė, todėl jis jau negalėjo remtis pirmumo teise.
14.4 Notarė atsakovų keletą kartų pasiteiravo dėl jų valios žemės sklypą padovanoti, už žemės sklypą pinigai mokami nebuvo.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai O. K. ir A. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; nurodo, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, ieškovas daugiau kaip pusmetį neatvyko tartis dėl sandorio, žemė padovanota jaunai Lietuvoje dirbančiai šeimai.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė D. S. – A. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Byloje nustatyta, kad 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovams O. K. ir A. K.. 2021 m. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanotojai O. K. ir A. K. minėtą žemės sklypą padovanojo apdovanotiesiems O. R. ir A. R., dovanojamo daikto vertė – 5750 Eur. Ieškovas V. N., kaip asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, buvo įrašytas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. pažymą Nr. 28 PAŽ- 257-(14.28.33E.) ir 2021m. rugpjūčio 19 d. pažymą Nr. 28 PAŽ- 448-(14.28.33E.).
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu, pirkėjo pareigų perkėlimo ieškovui V. N..
20. Ieškovas prašymą pripažinti negaliojančia 2021 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį ir perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas grindė tuo, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė, pažeidžianti ieškovo teises (CK 1.87 straipsnio 2 dalis), nes ieškovas pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikomas turinčiu pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad sudarydami pirkimo-pardavimo sandorį dovanojimo sandorio forma atsakovai siekė išvengti imperatyvaus įstatyminio reguliavimo, numatančio teisę įsigyti sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui – ieškovui, t. y. sudarant ginčo dovanojimo sandorį buvo pažeista ieškovo, gretimo sklypo savininko, pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą (LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Apeliantas skundžia teismo sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovo pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą.
22. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu, sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.
23. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.
24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
25. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
26. Ieškovo argumentai dėl atsakovų sudaryto neva apsimestinio sandorio iš esmės buvo grindžiami tuo, kad dovanotoja O. K. du kartus pateikė pranešimus apie parduodamą ginčo žemės sklypą, sklypo pardavimo kaina buvo didinama nuo 3000 iki 4000 Eur, atsakovų nesieja giminystės ryšiai, todėl vertingo turto (2 ha žemės sklypo) dovanojimo sandoriu galėjo būti pridengtas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris.
27. Dovanojamo sandorio šalys atsakovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vieningai tvirtino, kad dovanotojai padovanojo ginčo žemės sklypą, nes atsakovai A. R. ir O. R. iš dovanotojų jau buvo nupirkę kitus žemės sklypą, kad tie žemės sklypai buvo parduoti dovanotojams tinkama ir priimtina kaina; kad dovanotojai dėl sveikatos būklės sunku susitvarkyti leidimus dėl žemės sklypų pardavimo; kad notarė buvo suruošusi dokumentus dėl dviejų sklypų pardavimo, o dėl trečio sklypo dovanojimo mintis kilusi savaime, be pašalinio poveikio, siekiant išvengti papildomų kelionių dėl sandorio sudarymo.
28. Iš nurodytų aplinkybių teismui akivaizdu, kad, atsakovams suteikiant dovaną, jų valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotieji pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Vertinant jau aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtas atsakovų aiškinimas, jog dovanojimas buvo būtent tikroji šalių valia, Tai jie patvirtino ir notarei, tvirtinant dovanojimo sutartį, šalims buvo išaiškintos apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmės. Byloje nepaneigta, kad sandoris buvo neatlygintinis, nes neįrodyta, kad už padovanotą žemę buvo atsiskaityta, todėl pripažintina jog ieškovas neįrodė savo teiginių dėl dovanojimo sutarties, kaip apsimestinio sandorio, ir jų nepagrindė.
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog už dovanotą sklypą dovanotojams buvo sumokėta tam tikra pinigų suma ar perduota kita materialinė vertybė, turtinė teisė ar priešpriešinė prievolė kaip atlyginimas už dovaną (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis), atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sutartį, elgėsi sąžiningai ir teisėtai, nepažeisdami ieškovo interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo patvirtinta vykdant abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią, o pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine bei pripažinti ją pirkimo-pardavimo sutartimi, nėra (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnio 3 dalis).
30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas nėra praleidęs 3 mėnesių ieškinio senaties termino. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, kada ieškovas sužinojo apie ginčo sklypo pardavimą arba kada akivaizdžiai galėjo sužinoti apie ginčo sklypo pardavimą.
31. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad apie ginčijamą sandorį ieškovui buvo žinoma jau 2021 m. spalio mėnesį. Ieškovas nurodo, kad atsakovai neinformavo ieškovo apie ginčo sklypo pardavimą, o apie tai ieškovas sužinojo tik 2022 m. gegužės 24 d., todėl ieškinį pareikšdamas 2022 m. birželio 7 d. ieškinio senaties termino jis nepraleido. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 24 d.
32. Nors atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie pranešė ieškovui apie sudarytą sandorį, tačiau posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gavęs pranešimus iš NŽT mėnesį laiko laukė pakvietimo pas notarą dėl sandorio sudarymo; apie ginčo žemės sklypo pardavimą sužinojo netrukus po ginčo sandorio sudarymo („gal tą pačią dieną, gal po savaitės“) 2021 m. rudenį iš telefoninio skambučio, kai paskambinusi moteris pasakė, kad sklypas yra dovanotas ir jį įsigyti nėra galimybės. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2022 m. pavasarį atsakovas A. R. išvažinėjo jo žemę, tuomet ir sužinojo apie naujuosius sklypo savininkus. Taigi nustačius, kad ieškovas apie ginčo sklypo pardavimą sužinojo 2021 m. rudenį, spręstina, kad ieškovas, pateikęs ieškinį teismui 2022 m. birželio mėnesį, yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y., kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl ieškinio senaties termino taikymo pateikti bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ir jo esmę, tokie išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas A. R. patyrė po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikimą, išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovui A. R. iš apelianto (ieškovo) priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. N. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.