Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. patikslintą ieškinį atsakovui S. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. D. (J.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė N. D. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti jos ir atsakovo S. D. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), į apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje įtrauktą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „D.“, atsakovui – „D.“; priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad po santuokos sudarymo šeiminis gyvenimas ieškovei ir atsakovui klostėsi gerai, tačiau vėliau pradėjo skirtis jų požiūriai į santuokinį gyvenimą, dvasines vertybes. Ieškovė ir atsakovas santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2009 metų. Atsakovas išvyko iš Lietuvos, ieškovė ryšio su juo nepalaiko. Ieškovės manymu, jų šeima iširo būtent dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Ieškovė turi įsipareigojimų atsakovui ir trečiajam asmeniui pagal teismo sprendimą priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į prievolių atsiradimo pobūdį, nutraukus santuoką, ieškovė prašo pripažinti jas asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

3. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimo byloje nepateikė. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo siųsti į (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas). Teisme 2023 m. spalio 24 d. gautas procesinius dokumentus (duomenys neskelbtini) įteikiančios institucijos pranešimas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti atsakovui per E. J., kuris pateikė atsakovo įgaliojimą atsiimti dokumentus senelio vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismui trečiasis asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kad atsakovas serga (duomenys neskelbtini) liga. Atsakovas nesutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kadangi santuokos nutraukimo procesas inicijuotas ieškovės.

4. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikanti pilna apimti, patvirtino patikslintame ieškinyje dėstomas aplinkybes. Atstovė pažymėjo, kad išlaikymo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, o ieškovės turimos prievolės yra asmeninio pobūdžio.

6. Atsakovas, trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiasis asmuo teismui pateiktame pranešime nurodė, kad negalės dalyvauti posėdyje dėl užimtumo darbe, o atsakovas nedalyvaus dėl ligos. Prašymo atidėti teismo posėdį atsakovas, trečiasis asmuo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), į apskaitą (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje įtraukta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje sutuoktiniai vaikų nesusilaukė.

Dėl civilinės bylos teismingumo

8. Bylos duomenis, ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Todėl teismas pripažįsta, kad ši byla turi tarptautinį elementą.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai).

10. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).

11. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. galioja 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo („Reglamentas Briuselis II ter“), kuris yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, nauja redakcija.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nuolat gyvenanti (duomenys neskelbtini), t. y. ES valstybėje, ir vadovaudamasis Reglamento Briuselis II ter 3 straipsnio 1 dalies a punktu (bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurioje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis), pripažįsta Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją dėl patikslinto ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką. Ieškovei gyvenant (duomenys neskelbtini) mieste, civilinė byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

15. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo dėti pastangas santuokai išsaugoti. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

16. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54, 3.64 straipsniai). Sutuoktiniai, kaip nurodo ieškovė, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2009 m., atsakovas išvyko iš Lietuvos Respublikos, nepalaiko jokio bendravimo. Todėl, teismo vertinimu, nėra tikslinga skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

18. Ieškovė prašymą nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės argumentuoja tuo, kad išsiskyrė jos ir atsakovo požiūris į santuokinį gyvenimą, dvasines vertybes, nuo (duomenys neskelbtini) metų sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas byloje nepaaiškino savo pozicijos nagrinėjamu klausimu.

19. Teismas nenustatė byloje duomenų, kurie sąlygotų išskirtinai tik ieškovės ar atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Nėra nustatyta, kad egzistuotų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

21. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai, visiškai nebendrauja tarpusavyje, dėl to yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

22. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kyla tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

23. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

24. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

25. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti turimas santuokines pavardes. Atsakovo pozicija dėl šio reikalavimo teismui nėra žinoma.

26. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliekamos sutuoktinių turimos pavardės: ieškovei – „D.“, atsakovui – „D.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

27. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

28. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

29. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendrąja jungtine nuosavybe jiems priklausančio ir dalintino turto neturi. Ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (VĮ „Regitra“ pažyma). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jo akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Taigi, ieškovės ar atsakovo vardu registruotino ir šioje byloje dalintino turto nenustatyta.

Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

30. Ieškovė nurodė turinti įsipareigojimų atsakovui, trečiajam asmeniui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-481-1044/2018.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

32. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-481-1044/2018 iš ieškovės atsakovui ir trečiajam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši civilinė byla inicijuota ieškovės atsakovui ir trečiajam asmeniui dėl paramos iš sutuoktinio ir pilnamečio vaiko priteisimo.

33. Teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais (CK 3.112 straipsnio 2 dalis). Iš minėtoje byloje nagrinėjamo klausimo akivazdus priešingas ieškovės ir atsakovo, trečiojo asmens suinteresuotumas, todėl yra pagrindas taikyti CK 3.112 straipsnio 2 dalį ir pripažinti, kad prievolės atsakovui, trečiajam asmeniui priskirtinos prie ieškovės asmeninių įsipareigojimų.

34. Kitų ieškovės ir atsakovo įsipareigojimų tretiesiems asmenimis teismas nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio iš kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) sprendimu pratęstas antrinės teisinės pagalbos terminas). Ieškovė, teikdama ieškinį, žyminio mokesčio nemokėjo. Už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktai, 82 straipsnis). Ieškinį tenkinus 100 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 109 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

37. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma, patvirtinanti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarė 705,94 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 705,94 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

38. Nagrinėdamas civilinę bylą, teismas patyrė 42,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į apskaitą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įtrauktą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. D. palikti santuokinę pavardę – „D.“, atsakovui S. D. palikti pavardę – „D.“.

Pripažinti ieškovės N. D. prievolę atsakovui S. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. D. (J.) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-481-1044/2018 asmenine ieškovės N. D. prievole.

Priteisti iš atsakovo S. D. į valstybės biudžetą 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo S. D. į valstybės biudžetą 705,94 Eur (septynis šimtus penkis eurus 94 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo S. D. valstybės naudai 42,42 Eur (keturiasdešimt du eurus 42 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.