- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-410-730/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00033-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- F. R.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. N. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui F. R. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) Palangos miesto liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-122/1988 buvo nutraukta santuoka, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Palangos CMS, tarp atsakovo ir ieškovės. Santuokos nutraukimas įregistruotas Ištuokos aktų registrų knygoje (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu santuokoje įgytas turtas – 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1992-02-07 pažymos Nr. 11 pagrindu, sumokėjus 9820,44 rublio pajaus mokestį, nebuvo padalytas. 1982-12-09 Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 221 nuspręsta sudaryti 24 butų gyvenamojo namo statybos kooperatyvą, skiriant butus organizacijoms. 1984-10-02 gyvenamojo namo kooperatyvo „Gintaras“ susirinkimo protokolo Nr. 2, patvirtinto 1984-10-25 Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, atsakovui paskirtas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina 9820,44 rub. Atsakovas tapo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Gintaras“ nariu, kadangi pagal tuo metu galiojančias teisės normas šeimos nariai turėjo susitarti, kuris iš jų įsirašys į įskaitą. Be to, pagal tuometinį reglamentavimą buvo nustatyta, kad butai buvo suteikiami, jų plotas ir kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į visos šeimos poreikius, t. y. butas buvo suteikiamas ne atskiram asmeniui, bet šeimai. Pagal to meto ieškovės su atsakovu susitarimą atsakovas įsirašė į įskaitą pirmąja eile įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą. Dviejų kambarių butas buvo paskirtas atsižvelgiant į šeimos poreikius. Nuo pat buto gavimo 1984-10-05 ketvirčio įmokas mokėjo ieškovė iš savo gaunamo atlyginimo arba iš tėvo dovanotų piniginių lėšų, ką patvirtina gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Gintaras“ buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti, kad įmokas moka ieškovė. Iš viso santuokos metu sumokėta 3747,73 rublio. Nutraukus santuoką, atsakovas išėjo gyventi pas motiną, sukūrė kitą šeimą ir pajaus nemokėjo, nesirūpino buto išlaikymu ir priežiūra. Nuo 1988-07-01 iki 1992-09-30 ieškovė mokėjo pajų ir visus mokesčius už buto šildymą ir administravimą bei kitus mokesčius. Gyvenant su atsakovu butas nebuvo remontuotas ar atlikti kokie nors buto pagerinimai. Nutraukus santuoką su atsakovu ji su dabartiniu sutuoktiniu ėmė paskolas butui remontuoti, t. y. 2007-02-27 sutuoktinis paėmė 4344,30 EUR (15 000 Lt) vartojimo kreditą būsto remontui, 2013-05-03 jie kartu paėmė 5792,40 EUR (20 000 Lt) kreditą buto remontui, kurį moka iki šiol. Iš viso į buto remontą investuota 12 670,92 EUR. Kadangi gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra 1984 m. statybos, nusidėvėjimas yra labai didelis, todėl yra nuspręsta atnaujinti (modernizuoti) gyvenamąjį namą. 2015-11-26 UAB „Palangos komunalinis ūkis“ išsiuntinėjo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenius, kuriuos turi pasirašyti buto savininkas, išreikšdamas pritarimą / nepritarimą dėl gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo). Kadangi ieškovė, pagal VĮ Registrų centro duomenis, nėra buto savininkė, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-26 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės D. N. 800 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo F. R. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimą pripažinti butą (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe grindžia aplinkybėmis, kad butas suteiktas santuokos metu, t. y. 1984 m., kaip šeimai, už butą pajus santuokos metu buvo mokamas iš jos asmeninių lėšų, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, be to, ieškovės tėvas buvo dovanojęs 3500 rublių, ieškovė perdavė atsakovui 10 000 talonų kaip kompensaciją už atsakovo įneštą pajaus dalį, taip pat ieškovė investavo (35 000 Lt) imdama paskolas ginčo butui pagerinti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad už ginčo butą (duomenys neskelbtini), pradinį įnašą (pajų) kooperatyvui įnešė atsakovas iš tėvų jam duotų pinigų. Ši aplinkybė nustatyta 1983-05-19 atsakovo atliktu 2999,73 rublio mokėjimu, taip pat atsakovo, liudytojos O. R. paaiškinimais. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovė. Nustatyta, kad atsakovas 1992-01-29 mokėjimu įnešė likusią 4850 rublių pajaus dalį taip pat iš asmeninių lėšų, t. y. iš tėvų jam duotų pinigų. Šios aplinkybės teisme neginčijo ir ieškovė. Nors ieškovė teigė, kad jos tėvas taip pat davė pinigų, iš kurių ji mokėjo pajų, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas J. P. (ieškovės tėvas) nurodė, kad davė dukrai pinigų vestuvėms kelti ir baldams. Kaip byloje nustatyta, ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) ir iki pat 1984–1985 metų gyveno pas atsakovo tėvus, todėl ieškovės teiginiai, kad tėvo duoti pinigai buvo panaudoti įnašams už butą, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė taip pat teigė sumokėjusi atsakovui 10 000 talonų kaip kompensaciją už jo įneštą pajaus dalį, grindžia aplinkybe, jog taupomojoje knygelėje turėjo 10 000 talonų, tačiau vien tai, jog ieškovė turėjo taupomojoje knygelėje 10 000 talonų, neįrodo fakto, kad ji šiuos pinigus sumokėjo atsakovui, be to, ieškinio pateikimo metu ieškovė savo reikalavimą grindė kitais įrodymais, taupomosios knygelės kopiją ieškovė pateikė tik 2016-06-02 parengiamojo teismo posėdžio metu. Taip pat ieškovė kaip pagrindą pripažinti butą asmenine nuosavybe nurodo aplinkybes, kad atsakovas pats savo elgesiu, t. y. nesirūpindamas butu, jo neišlaikydamas ir neremontuodamas, išreiškė valią, kad ieškovė įgytų butą asmeninės nuosavybės teise. Kadangi ieškovė su dabartiniu vyru ėmė paskolas 2007 m. – 15 000 Lt, 2013 m. – 25 000 Lt, remontavo butą ir iš viso investavo 36 806,62 EUR, kas sudaro 83 procentus dabartinės buto vertės, todėl yra pagrindas pripažinti butą asmenine jos nuosavybe. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos orderis Nr. 000270 išduotas atsakovui 1984-10-30, o šeima įsikėlė gyventi 1984 m. pabaigoje, santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini), po jos nutraukimo, kaip teigė pati ieškovė, atsakovas išsikraustė pas tėvus ir bute nebegyveno. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad naujame bute, t. y. suteiktame 1984 m. pabaigoje, praėjus vos keleriems metams nuo įsikėlimo, nebuvo reikalingas kapitalinis remontas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ieškovės sutuoktinio V. N (kredito sutartyje nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) ir „Hansabanko“ sudaryta kredito sutartis 2007-02-27 dėl 15 000 Lt sumos, santuoka tarp ieškovės ir V. N. sudaryta (duomenys neskelbtini), kredito sutartyje nurodyta paskirtis – būsto remontui, tačiau kokio būsto remontui, nenurodyta, analogiška kredito paskirtis nurodyta ir 2013-05-03 kredito sutartyje, jokių kitų duomenų, jog pagal kredito sutartis gautos sumos panaudotos būtent buto (duomenys neskelbtini), remontui, ieškovė teismui nepateikė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 1988 m. bute negyveno, o juo naudojosi ieškovė, vėliau su dabartiniu sutuoktiniu, būtent jos, o ne atsakovo pareiga yra mokėti mokesčius, susijusius su buto išlaikymu (už šildymą, elektrą, dujas, administravimo ir kitus mokesčius), kadangi atsakovas nuo 1988 m. butu nesinaudojo. Ieškovės ir jos sutuoktinio paimti kreditai ir atlikti buto pagerinimo darbai bute yra jos rizika prisiimti veiksmai, kurie nesudaro pagrindo pripažinti butą jos asmenine nuosavybe. Atsakovui 1992-01-29 įmokėjus likusią pajaus dalį, t. y. 4850 rublių, kooperatyvui, pagrįstai 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Palangos miesto valdybos gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Gintaras“ išdavė pažymą, kurios pagrindu nuo 1992-06-15 atsakovas įregistravo nuosavybės teises į patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu neginčijo atsakovo nuosavybės teisių į minėtą butą įgijimo pagrindo, taip pat neprašė šio turto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas bei paremtas prieštaringais argumentais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. 1-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnį, nes padarė išvadą, kad atsakovas, sumokėjęs didesnę pajaus dalį iš asmeninių lėšų, įregistravo butą asmeninės nuosavybės teise. Ginčo turto įsigijimo pagrindas bei teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog ginčo butą buvo siekiama įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl teismas turėjo dalyti bendrosios nuosavybės teise sutuoktinių įgytą turtą, o ne nurodyti, jog ieškovė neprašo buto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.Teismas nustatė tik atsakovo pajinių įnašų dalį, o ieškovės pajinių įnašų dalies nenustatinėjo. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose bei nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė turėjo pareikšti savarankišką reikalavimą dėl ginčo buto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nustatymo.Pirmosios instancijos teismas negali taikyti ieškinio senaties teisės normų, nes tai nesuderinama su teisingumo vykdymu, kadangi aplinkybė, jog santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), nenustačius ieškovės teisės naudotis butu suvaržymų, nereiškia, kad ieškovės teisės į turtą pažeidžiamos ir nuo santuokos nutraukimo momento prasidėjo terminas jų teisminei gynybai.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Ieškovė, prašydama ginčo butą pripažinti jos asmenine nuosavybe, nesiekė nuginčyti atsakovo nuosavybės teisių į butą, kurios išviešintos Nekilnojamojo turto registre, neprašė ginčo buto pripažinti bendrąja jungtine arba bendrąja daline nuosavybe, neįrodinėjo, kokia konkrečiai dalis šiame bute galėtų priklausyti. Todėl teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, pagrįstai konstatavo, jog ieškinį tenkinti nėra jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nepateikia jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, o tiesiog iš naujo dėsto tuos pačius savo motyvus, kurie buvo dėstomi ieškinyje ir duodant paaiškinimus teisme. Visi pirmosios instancijos teismo sprendime esantys argumentai ir motyvai bei padarytos išvados yra teisingi ir pagrįsti, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių buvusių sutuoktinių turto padalijimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Palangos miesto liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Palangos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1984-10-30 išdavė atsakovui gyvenamosios patalpos orderį Nr. 00270 butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė kaina nustatyta 9820,44 rublio, pradinę įmoką už kooperatinį butą, t. y. 2999,73 rublio, įmokėjo atsakovas 1983-05-19, tai yra santuokos metu. Galutinę įmoką (pajų) už kooperatinį butą, t. y. 4850 rublio, atsakovas įmokėjo 1992-01-29, po santuokos nutraukimo. Sumokėjus likusį pajų atsakovui kaip kooperatyvo nariui 1992-02-07 išduota gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Gintaras“ pažyma pristatyti Klaipėdos teritoriniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui dėl nuosavybės teisių įforminimo. Šios pažymos pagrindu nuo 1992-06-15, t. y. po santuokos nutraukimo, atsakovui Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti ginčo butą asmenine ieškovės nuosavybe. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas bei paremtas prieštaringais argumentais, teismas netinkamai taikė 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. 1-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnį, teismas nustatė tik atsakovo pajinių įnašų dalį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškovės reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį, motyvuodamas tuo, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo butą išviešinta 1992-06-15, šalių santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini), nei nutraukiant santuoką, nei vėliau ieškovė turtinių pretenzijų į ginčo butą nepareiškė. Kadangi nuo nuosavybės teisių į butą įgijimo praėjo 24 metai, atsakovo teigimu, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad vienas esminių atsakovo gynybos nuo pareikšto ieškinio argumentų liko neišnagrinėtas. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo pagal Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) nuostatas, yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis bendrąja jungtine nuosavybe, ją valdyti arba ja disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015). Taigi šios teisės pažeidimas su santuokos nutraukimu gali sutapti, bet gali ir nesutapti, todėl nagrinėjant prašymą dėl ieškinio senaties taikymo būtina nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos pradžia, aplinkybes, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas (jei toks prašymas pareiškiamas), pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir neanalizavo, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, jog neatskleidė bylos esmės. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, neatskleidus bylos esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus šį prašymą be įstatymų nustatyto pagrindo būtų suvaržyta asmenų teisė į apeliaciją. Be to, kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje tokiose bylose yra išaiškinta, kad 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau – Įstatai) ir papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) teisės normos, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti galimybę pagal įstatymą kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgyja teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmoka pajų už butą. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Dėl tos priežasties, jog ginčo buto teisinė registracija atlikta jau po šalių santuokos nutraukimo ir tik vieno iš sutuoktinių vardu (naujojo CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, SŠK 21 straipsnis 3 dalis), buto teisinis statusas nesikeičia, t. y. ginčo butas išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Nutraukus santuoką pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tuo atveju, jeigu pajiniai įnašai nepadalyti iki kooperatyvo narys tampa buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti kooperatinį butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-989).Esant faktinėms aplinkybėms, nurodytoms šios nutarties 9 punkte, jog pirmasis pajinis įnašas už ginčo kooperatinį butą įmokėtas 1983 metais, tai yra šalių santuokos metu, paskutinis pajinis įnašas įmokėtas 1992 metais - jau po santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš naujo bei išsprendus klausimą dėl pagrindo taikyti ieškinio senatį, teismas turėtų spręsti dėl minėtos suformuotos teismų praktikos taikymo nagrinėjamam ginčui. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus prašymo taikyti ieškinio senatį ir neištyrus bei nenustačius faktinių aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties taikymo pradžios momentu, jo atnaujinimo pagrindu (jei toks prašymas pareikštas), tai yra neatskleidus bylos esmės, naikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį skundžiamo sprendimo ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.