- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1448-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- UAB „NEO Finance“
- Atsakovas
- K. T.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei K. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 8 358,13 Eur negrąžintą kredito dalį, 961,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.), 27,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto 8 358,13 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 801,41 Eur tarpininkavimo mokestį, 24,91 Eur sutartines palūkanas nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. gegužės 27 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 251,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur už teisinę pagalbą.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės – ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos – 2018 m. liepos 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K125350968, kuria atsakovei buvo suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 8321,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 27,00 proc.), 714,51 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. liepos 28 d. 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data (nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos). Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2023 m. liepos 11 d., o visa mokama palūkanų suma 8198,61 Eur. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovui per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovė nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 8 358,13 Eur negrąžintą kreditą, 788,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 801,41 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 405,90 Eur (keturių šimtų penkių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas , atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – 2018 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K125350968 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų bei 2018 m. rugpjūčio 21 d. priedo, duomenų apie suteiktą kreditą, 2020 m. balandžio 14 d. raginimo vykdyti sutartį, 2020 m. gegužės 13 d. pranešimo dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo – vertinimą, nustatė, kad pagal 2018 m. liepos 28 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. K125350968 ieškovė suteikė atsakovei 10 000 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą 10 000 Eur kreditą bei sumokėti 8 321,00 Eur palūkanas ir 714,51 Eur tarpininkavimo mokestį. Pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutarties pakeitimą, kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023 m. liepos 11 d., visa mokama palūkanų suma 8 198,61 Eur. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. gegužės 18 d. sutartis bus nutraukta. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad įvykdė prievolę ar jos dalį ieškovei.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 18 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 12 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 18 d.), t. y. už 126 dienas, ir nagrinėjamu atveju jos sudaro 788,76 Eur (8 358,13 x 27 proc. / 360 d. x 126 d.). Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimą dėl 961,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 788,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Reikalavimą dėl 27 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą 8 358,13 vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vartojimo kredito gavėja netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl iš jos ieškovei priteisė 1 801,51 Eur tarpininkavimo mokesčio. Įvertinus tai, kad iš atsakovės priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, iš atsakovės ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas laikė, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 procentų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 251 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso: 451,00 Eur. Tenkinant 90 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistos 405,90 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti iš atsakovės 908,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo (2020-05-18); pakeisti sprendimo dalį dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti iš atsakovės 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 358,13 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-07-11); pakeisti sprendimo dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti iš atsakovės 20,77 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-12, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-05-18); pakeisti sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 451 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; priteisti 27 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 358,13 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-07-11) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui buvo pateiktas 2020 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus vos dviems dienoms nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika. Per tokį trumpą laiko tarpą ieškovas neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu, profesionalių teisininkų pagalba išanalizuoti naujai sukurtą precedentą bei pateikti ieškinį teismui, ieškinio reikalavimus bei jų motyvus suderinus su naujuoju precedentu.
1.2. Iki 2020 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Dar prieš dvi dienas iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškinio dalis dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, bei mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų buvęs pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė tapo dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų precedentų įkaitu, kurių vienas leido mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo, nes naudojimasis paskolintais pinigais nesibaigia nutraukus sutartį ar pasibaigus jos įvykdymo terminui, o kitas nurodo, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo, nes jų skaičiavimas už ilgesnį terminą viršytų kreditoriaus lūkesčių interesą. Ieškovei nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, nebuvo suteiktas terminas susipažinimui su naujuoju precedentu ieškinio reikalavimų performavimui bei pritaikymui prie naujojo precedento.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle, ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 358,13 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovui priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
1.4. Nesutiktina su teismo motyvais, jog įvertinus tai, kad iš atsakovės priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t y. jas apima, ieškovės reikalavimas priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas. Lietuvos civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakove, taigi įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą, taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Šios palūkanos skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius, jos nėra tapačios.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas argumentuodamas tuo, kad iš atsakovės priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovo prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t y. jas apima. Tai yra du atskiri reikalavimai. Kintama tarpininkavimo mokesčio dalis nepagrįstai lyginama su netesybomis, kurios apima ir kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kreditoriaus teisė reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
1.6. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, ieškovei priteisiant visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo, ir kompensacines palūkanas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota bei pakeista iki tol galiojusia mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktika bei, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, nepagrįstai nepasiūlė ieškovei įvertinti aktualius minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimus. To nepadaręs, teismas ieškovės reikalavimo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nepagrįstai ex officio nekvalifikavo kaip prašymo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei 27 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
14. Šiuos argumentus paneigia CPK 4 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl, bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant, bendrosios kompetencijos teismai turi pareigą laikytis savo pačių sukurtų precedentų (to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Precedentų konkurencijos atveju, kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3214-415/2020).
15. Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei apibendrindama 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (cituojamos nutarties 54 punktas).
16. Apeliacine tvarka vertinamu atveju nustatyta, kad šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį ieškovė nutraukė 2020 m. gegužės 18 d., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos nuo šios datos atsakovei nebegalėjo būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, kurios nenustato kreditoriaus teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo.
17. Apeliantė nepagrįstai remiasi ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kurią skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Minėta, kad išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, konstatavo, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.
18. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iš esmės pakeitus iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, teismas turėjo pasiūlyti (sudaryti galimybę) ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, o to nepadarius, prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 358,13 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos turėjo kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
19. Ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieškovo prerogatyva (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškovo reikalavimo pagrindas bei dalykas. Ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Iš ieškovės suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ji prašė priteisti ne nuostolius, taikant atsakovei civilinę atsakomybę, o mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas pagal sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas jos reikalavimą teisiškai įvertino tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad apeliacine tvarka vertinamu atveju ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovė yra stipresnioji sutarties šalis. Ji nepagrįstai teigia, jog per trumpą laiko tarpą neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su naujuoju precedentu. Nuo pat ieškinio parengimo apeliantė naudojosi advokatų profesinės bendrijos teikiama pagalba, ieškinys pateiktas 2020 m. gegužės 28 d., t.y. po aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovės prašymu priimtas sprendimas už akių, byla išnagrinėta 2020 m. birželio 25 d., kai po kasacinio teismo pakeistos teismų praktikos buvo praėjęs mėnuo laiko. Siejant šiuos faktus su CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalies pareiga sąžiningai naudotis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir domėtis nagrinėjamos bylos eiga, darytina išvada, jog ieškovė turėjo galimybę ieškinį atitinkamai patikslinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų tuo tikslu nesiėmė. Nesant CPK reglamentuotų pagrindų teismui veikti aktyviai, peržengiant byloje pareikštų reikalavimų ribas, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pažeidė proceso ekonomiškumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad iš atsakovės priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t y. jas apima, todėl ieškovės reikalavimas priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkinamas.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-4-611/2020, yra pažymėjusi, jog palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (cituojamos nutarties 74, 75 punktai).
22. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog priteistas šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte ir šios sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (tarpininkavimo mokestis), viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, įstatymų nuostatų nepažeidė. Apeliantės argumentai dėl netapačių mokėjimo (pelno) ir kompensacinių palūkanų sąvokų nevertintini kaip šiuo atveju nereikšmingi (pirmosios instancijos teismas jų nesutapatino).
23. Apibendrindama nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacine tvarka patikrintoje byloje nėra nustatyta CPK 327 straipsnyje reglamentuotų pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat nepasisakytina dėl apeliantės reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (priteisti nuostolius, priteisti 27 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 358,13 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-07-11 iki visiško kredito grąžinimo dienos) (CPK 312 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.