Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-671-503/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-05
Bylos Nr.: e2-671-503/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01402-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Valdas Petraitis
Ieškovas: I. G.
Atsakovas: P. D.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Saulius Petronis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-671-503/2021Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01402-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.2.6.5. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 5 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,atsakovui P. D., jo atstovei Živilei Žukaitienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Migauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui P. D., institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio ir su juo bendravimo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. G. ieškiniu (CBP-7669) prašo :

1. Panaikinti 2019 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-641-214/2019, kurioje buvo nustatyta bendravimo tvarka tarp P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti naują P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra T. D., gim. (duomenys neskelbtini):

1.1. P. D. bendrauja nepilnamete dukra T. D. pirmą mėnesio savaitgalį pasiimant nepilnametę dukrą išjos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.

1.2. P. D. įsipareigoja atvykdamas pasiimti ar parveždamas dukrą T. D. nevėluoti ar kitaip nepažeidinėti bendravimo tvarkoje nustatyto laiko.

1.3. I. G. turi teisę neleisti P. D. naudotis sutarta bendravimo su vaiku tvarka, jeigu jis vėluoja atvykti pasiimti vaiką ilgiau nei 15 min.

1.4. P. D. įsipareigoja nepilnametę dukrą T. D. parvežti pagal bendravimo grafike nustatytą laiką į I. G. gyvenamąją vietą. To neįvykdžius P. D. privalo padengti I. G. turėtas kelionės išlaidas.

1.5. P. D. įsipareigoja nepilnametę dukrą T. D. parvežti įjos gyvenamąją vietą bendravimo grafiko nustatytu laiku. P. D. įsipareigoja neparvežti nepilnametės dukros T. D. anksčiau nustatyto bendravimo laiko.

1.6. P. D. įsipareigoja užtikinti dukros T. D. poreikių tenkinimą t. y. užtikrinti, kad dukra T. D. leisdama laiką su tėvu turės visas reikalingas higienos priemones, t. y. dantų pastą su dantų šepetuku, muilą, šampūną, rankšluostį, tualetinio popieriaus. P. D. įsipareigoja laikytis nepilnametės higienos normų, dukrą prausti, išskalbti dukros drabužius bei užtikrinti, kad dukra T. D. eis miegoti iki 22 val. vakaro.

1.7. P. D. įsipareigoja pranešti trumpąją žinute I. G., ar naudosis nustatyta bendravimo tvarka su dukra T. D. ne vėliau kaip 48 val. iki bendravimo tvarkos pradžios. Negavus trumposios žinutės iš P. D. laikoma, kad P. D. nesinaudos bendravimo tvarka.

1.8. P. D. įsipareigoja paimti nepilnametę dukrą T. D. tik iš vaiko gyvenamosios vietos, o ne iš kitos vietos, kurioje vaikas būna.

1.9. Vasaros atostogų metu nepilnametė dukra su tėvu P. D. praleidžia 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, konkretų laiką iš anksto susiderinus prieš vieną mėnesį trumpąją žinute.

1.10. Kiekvienais neporiniais metais Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d., Šv. Velykų antrąją dieną, nepilnametė T. D. praleidžia su tėvu. Kiekvienais poriniais metais šias šventes praleidžia su motina. Kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.-sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmąją dieną nepilnametė dukra T. D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais šias šventes praleidžia su motina. Kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį.) nepilnametė dukra T. D. praleidžia su tėvu. Kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nepilnametė dukra T. D. praleidžia su motina.

1. 11. Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, kiekviena iš jų turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį; Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam tėvui telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pasikeitimus.

1.12. P. D. įsipareigoja neišvykti su nepilnamete dukra T. D. iš Lietuvos Respublikos be I. G. rašytinio sutikimo.

2. Panaikinti 2019 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-641-214/2019 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad P. D.. a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui T. D.. gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį, nuo 2018 m. spalio 1 d. iki nepilnametei dukrai T. D., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į I. G. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, ir nustatyti, kad P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui T. D.. gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 EUR per mėnesį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki sprendimo priėmimo, nustatant ieškovę I. G., a/k (duomenys neskelbtini) paskirtą nepilnametės dukros T. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismas (Kauno rūmai) civilinėje byloje Nr. e2-641-214/2019, pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui P. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir nutarė patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovės I. G. ir atsakovo P. D. tokiomis sąlygomis :

Nepilnametės dukros T. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. G..

Žemesnės instancijos teismas

P. D. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui T. D. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį, nuo 2018 m. spalio 1 d. iki nepilnametei dukrai T. D. sukaks pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į I. G. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

P. D. sutinka padengti išlaikymo įsiskolinimą 423 Eur už laikotarpi nuo 2018-04-19 iki 2018-09-30.

Šalys sutaria, jog išlaikymo įsiskolinimas bus dengiamas mokant dalimis per 12 mėn. kas mėnesį sudaro po 35,25 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas mokamas pervedant į I. G. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Nustatyti I. G. uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečio vaiko T. D. mokamą kasmėnesinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo P. D..

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyti P. D. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku T. D. :

8 savaites iš eilės, pradedant nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, priėmimo dienos, bendrauti su nepilnamete dukra viešoje vietoje (parke, žaidimų kambaryje ar kitoje viešoje vietoje) ir dalyvaujant ieškovei 1 kartą per savaitę - šeštadienį arba sekmadienį nepertraukiamai 4 val. Tikslią dieną ir valandą iš anksto suderinus prieš 2 dienas;

Pasibaigus ankstesniam laikotarpiui, P. D. 8 savaites iš eilės bendrauja su nepilnamete dukra viešoje vietoje (parke, žaidimų kambaryje ar kitoje viešoje vietoje) ir nedalyvaujant ieškovei 1 kartą per savaitę - šeštadienį arba sekmadienį nepertraukiamai 4 val. tikslią dieną ir valandą iš anksto suderinus prieš 2 dienas;

Pasibaigus ankstesniam laikotarpiui P. D. iki 2019-07-03 dienos bendrauja su nepilnamete dukra T. D., pasiimant nepilnametę dukrą ir parsivežant į savo gyvenamąją vietą kiekvieną savaitgalį vieną visą dieną - šeštadienį arba sekmadienį, pasiimant nepilnametę dukrą 10:00 val. ir vaiką grąžinant įjos gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Tikslią dieną ir valandą iš anksto suderinus su vaiko motina prieš 2 dienas;

Po 2019-07-03 dienos P. D. su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val.;

Vasaros atostogų metu nepilnametė dukra su tėvu P. D. praleidžia 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, konkretų laiką iš anksto susiderinus prieš vieną mėnesį;

Kiekvienais neporiniais metais Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d., Šv. Velykų antrąją dieną, nepilnametė T. D. praleidžia su tėvu;

Kiekvienais poriniais metais šias šventes praleidžia su motina.

Kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d.-sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmąją dieną nepilnametė dukra T. D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais šias šventes praleidžia su motina;

Kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį.) nepilnametė dukra T. D. praleidžia su tėvu;

Kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nepilnametė dukra T. D. praleidžia su motina;

Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, kiekviena iš jų turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį;

Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam tėvui telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pasikeitimus;

I. G. ir P. D. gali bendru sutarimu suderinti ir papildomas nei numatytoje šioje tvarkoje bendravimo su vaiku dienas ir laikotarpius, prieš tai susitikimo laiką suderinus SMS žinute ar telefonu.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo

Siūlo šią nurodytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pakeisti į anksčiau nurodytą, nes nors su atsakovu ir buvo sutarta dėl bendravimo su nepilnamete dukra grafiko, tačiau atsakovas nustatyta bendravimo tvarka nesinaudoja, nuolat ją pažeidinėja, piktnaudžiauja ir veikia priešingai vaiko interesams, kadangi laiku neatvyksta vaiko pasiimti, vaikas priverstas leisti laiką su tėčiu ten kur nėra užtikrintos tinkamos sąlygos vaikui pamiegoti, turėti savo erdvę. Be to, jeigu atsakovas pasiima vaiką, tai negrąžina į vaiko gyvenamąją vietą arba nuolat kyla konfliktinės situacijos. Be to, nuolat kyla klausimų dėl atsakovo tinkamumo prižiūrėti vaiką jo bendravimo su vaiku metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Iš esmės nurodė, jog po minėto Kauno apylinkės teismo (Kauno rūmai) sprendimo priėmimo atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai T. D. išlaikyti nepakanka, nes dukros poreikiai per mėnesį išaugo, būtent : ieškovė dukrai per mėnesį už darželį sumoka 65 Eur; už rūbus, avalynę (pagal sezoną) 100 Eur; komunalinius mokesčius 70 Eur; vitaminus, gydymo išlaidas 30 Eur; maistą 100 Eur; papildomą lavinimą, laisvalaikį 15 Eur; higienos reikmenis, sauskelnes, kirpyklą 30 Eur; papildomas bei nenumatytas išlaidas 50 Eur, bendrai 460 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į nurodytą poreikių lentelę akivaizdu, kad viso per mėnesį T. D. poreikiams užtikrinti reikia 460 EUR per mėnesį. Pažymėjo, kad dukra yra guvi, aktyvi, mėgstanti sportuoti, kūrybinga, todėl tikslinga vaiką leisti sportuoti bei į kitus būrelius, kuriuose vaikas galėtų tinkamai socializuotis bei išmokti bendrauti. Nepilnametė dukra T. D. labai mėgsta vaikų žaidimų kambarius, kartu su ieškove eina į teatrus, kino teatrus bei muziejus. Didelę dalį lėšų ieškovė skiria vaiko aprangos ir avalynės pirkimui, kadangi vaikas greitai auga ir jai nuolat būtina pirkti naujus drabužius bei avalynę. Taip pat pažymėjo, kad ieškovei nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis. Atskirai pažymėjo, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškiantis, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės dukros T. D. poreikiams šiuo metu per mėnesį būtina 460 EUR, iš atsakovo priteistina 1/2 nepilnametei dukrai būtina išlaikymo suma, t. y. 230 Eur per mėnesį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki sprendimo priėmimo, nustatant ieškovę I. G. paskirtą nepilnametės dukros T. D. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį (DOK -3167) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.

Dėl išlaikymo padidinimo

Atsakovas nesutinka, kad dukros išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 460 eurų suma. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga būtent tokia suma. Vaiko poreikiai yra vienas pagrindinių elementų išlaikymo dydžiui nustatyti. Vaiko poreikių patenkinimo išlaidos sudaro pagrindą nustatyt išlaikymo sumą, o tada spręsti, ar tokio dydžio išlaikymą tėvai galės teikti. Kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaikę» poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir 1.1.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir Vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikomas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. koto 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Šiuo konkrečiu atveju nuo 2019 m. sausio 10 d. iki ieškinio pakeisti išlaikymą pateikimo dienos neįvyko jokių esminių poreikių nei dėl tėvų turtinės padėties pablogėjimo, nei dėl esminių vaiko poreikių pasikeitimo. 2019 m. sausio mėnesį dukra buvo 2,5 metų amžiaus, šiuo metu jai yra 4,5 metai, kaip ir tada taip ir dabar lanko vaikų darželį, todėl teigti, kad atsirado kitokie poreikiai, nei buvo prieš dvejus metus nėra pagrindo. Tiek dvejų metų vaikas, tiek ir ketverių metu vaikas auga ir keisti ir pirkti rūbus reikėjo tiek tada, tiek dabar. Kad būtų atsiradę kiti ar iš esmės padidėję buvę poreikiai, ieškovė teigdama ieškinį neįrodė jokiais pagrįstais įrodymais. Ieškinyje dukros poreikiai yra nurodyti labai abstraktūs, nedetalizuoti ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas vertinti juos konkrečiai, atsižvelgiant į realius vaiko poreikius, neturi galimybės. Siekiant šalims susitarti taikiai, atsakovas sutiktų teikti dukrai išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį.

Dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo

Ieškovė visiškai deklaratyviais ir realios tiesios neatspindinčiais argumentais siekia nepagrįstai apriboti atsakovo ir dukros bendravimą. Ieškiniu prašo pakeisti 2019-01-10 sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, būtent : nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja ne du savaitgalius per mėnesį, o tik vieną, vasaros atostogų bendravimo laikotarpį sumažinant nuo 14 iki 7 dienų. Taip pat ieškiniu ieškovė prašo nustatyti neprotingus apribojimus, tokius kaip atsakovui vėluojant daugiau kaip 15 min., ieškote turi teisę neduoti dukros bendravimui, ir padengti kokias tai neapibrėžtas ir nedetalizuotas kelionės išlaidas ir pan. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; E. Ž. Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną (peticijos Nr. 32250/08). Taigi prašydama pakeisti anksčiau patvirtintą atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, ieškovė prašo ją nustatyti siauresnės apimties ir griežtesnę, įspraustą į nelogiškus rėmus, juolab nepateikdama jokių konkrečių argumentų, kodėl tokia bendravimo tarka yra pateisinama ir labiau atitinkanti vaiko interesus. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas netinkamai naudojasi nustatyta bendravimo tvarka yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o kita vertus ir nėra tiesiogiai sietini su būtinybė tėvo ir dukros ryšį dar labiau apriboti. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Ieškovė šiuo atveju priešingai, bando pasinaudoti savo tariamai vienasmene valdžia ir nepagrįstai apriboti atsakovo bendravimą su dukra. Kaip patvirtina prie atsiliepimo pateikti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai, ieškovė visuomet yra kategoriška atsakovo ir dukros bendravimo atžvilgiu, visuomet bando primesti savo taisykles ir savo valdžią. Į atsakovo prašymus, sudaryti galimybę jam ir dukrai bendrauti ir nuotoliniu būdu vaizdo priemonėmis, atsako, kad pasimatysit savaitgalį „nes taip nustatyta teismo“. Į atsakovo pranešiną, kad pasiims dukrą 2019-10-12 10 val. ir grąžins 2019-10-13 20 val. (kaip ir priklausė pagal taikos sutarties nuostatas), atrašiusi, kad „eik į teismą ir aiškinkis, nes tau priklauso 4 val.“ Atsakovui pranešus, kad atvyks dukros pasiimti 2019-09-21, t. y. tą savaitgalį, kuris priklausė pagal grafiką ieškovė atrašė, kad „ tu jos negali imt savaitgaliui, jei kas neaišku, kreipkis į vaikų teises“. Šios ir eilė kitų žinučių patvirtina, kad būtent ieškovė nesilaikė nustatytos atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos, savavališkai ją pažeidinėjo, nepagrįstai drausdama atsakovui matytis su dukra ir taip sąmoningai pažeidinėdama ne tik atsakovo pareigą matytis su dukra, tačiau ir dukros teisę bendrauti su tėvu. Nesutikdama sudaryti atsakovui galimybės bendrauti su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis, ar dukrą į namus parvežti keliomis valandom anksčiau, kai dukra to pageidauja, nei nustatyta pagal grafiką, jam iš anksto apie tai pranešus, ieškovė parodo, kad yra visiškai nelanksti rasti su atsakovu tarpusavio kompromisą ir bendradarbiauti, kad užtikrinti dukros ir tėvo maksimalų ir emociškai saugų bendravimą.

Dėl kai kurių ieškovės pasiūlyto bendravimo tvarkos punktų :

1 ir 9 ieškinio punktai. Siekdama sumažinti atsakovo ir dukros bendravimo savaitgalius per mėnesį nuo dviejų iki vieno, o vasaros atostogų metu mažindama bendravimą nuo 14 dienų iki 7, ieškovė nepagrįstai ir priešingai vaiko interesams siekia susilpninti atsakovo ir dukros ryšį. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovas nesutinka, kad jo ir dukros bendravimas būtų sumažinamas nei kad buvo nustatyta 2019 m. sausio 10 dienos sprendimu. Nėra ir nebuvo pagrindo suvaržyti atsakovo ir dukros bendravimą. Tuo labiau, kad atsakovė sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jai jokiu būdu nėra priskiriama vienašmenė tėvų valdžia, kuria ji galėtų naudotis apribodama dukros ir tėvo bendravimą.

Žemesnės instancijos teismas

3 punktas - ieškovė turi teisę neleisti atsakovui naudotis bendravimo su vaiku tvarka, jei jis vėluoja atvykti ilgiau kaip 15 min. 5 punktas - atsakovas įsipareigoja neparvežti dukros anksčiau nustatyto bendravimo laiko. Tai yra kategoriškos ir nelogiškos nuostatos, kuriomis ieškovė siekia labiau apginti savo interesus, nei dukros. Atsakovas nuo ieškovės ir dukros gyvena daugiau kaip už 70 kilometrų, todėl vėlavimas galimas dėl objektyvių, nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių. Kategoriškas 15 minučių terminas, po kurio ieškovė gali nebeleisti atsakovui bendrauti su dukra, yra nelogiškas ir neprotingas. Atsakovas yra nurodęs, kad kartais bendravimo metu dukra užsinori grįžti namo anksčiau nei numatyta pagal grafiką, todėl ieškovė nurodydama ieškinyje kategorišką reikalavimą neparvežti dukros anksčiau, veikia jau prieš dukros interesus ir savijautą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką. Tuo labiau, kad 11 ieškinio punkte yra numatyta teisė šalims per protingą terminą pranešti apie būtinybę nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos. Akivaizdu, kad 3 ir 5 punktai yra prieštaringi 11 punkto nuostatomis. 8 punktas, nurodantis įpareigojimą atsakovui dukrą pasiimti tik iš vaiko gyvenamosios vietos, o ne iš kitos vietos, kur vaikas bus, turėtų būti derinamas su ieškovės įpareigojimu užtikrinti, kad dukra bus savo gyvenamojoje vietoje, atsakovui jos atvykstant pagal grafiką. 12 punktas, atsakovo teisė išvykti į užsienį su dukra tik turint ieškovės rašytinį sutikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 yra išaiškinęs, kad abu tėvai (tiek tas su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis) su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką prie tėvo ir dukros ryšio stiprinimo aktyviais veiksmais turi prisidėti ir pati ieškovė. Ko šiuo metu ji tikrai nedaro. Būtent ieškovė kategorišku elgesiu trukdo atsakovui bendrauti su dukra pagal nustatytą tvarką. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Sutinkamai su įstatyme nustatytu reglamentavimu ir su anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad ieškovės siūloma nauja bendravimo tvarka neatitinka nepilnametės dukters T. interesų. Tokia tvarka neužtikrins kiek įmanoma glaudesnio ir artimesnio bendravimo su tėvu, slopins jų tarpusavio ryšį. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius Atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką, skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka turi būti kiek įmanoma maksimalesnė, teismai nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku ne tik savaitgaliais, tačiau ir darbo dienomis. Šiuo atveju, kai atsakovas ir ieškovė gyvena skirtinguose miestuose, toli nuo vieniems nuo kitų, todėl tai apsunkintų atsakovo bendravimą kelioms valandoms darbo dienos vakare. Tačiau siekiant stiprinti ir palaikyti glaudų atsakovo ir dukros bendravimą, yra tikslinga šį ryšį palaikyti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, programomis palaikančiomis vaizdo rėžimą. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų įrodymų, ieškovė geranoriškai ir bendru susitarimu šio bendravimo nenori palaikyti, todėl atsakovas prašo teismo, pasinaudojant diskrecijos teise šeimos bylose, esminę bendravimo tvarką paliekant tokia, kokia buvo nustatyta 2019-01-10 Kauno apylinkės teismo sprendimu, į ją įtraukti, atsakovo teisę su dukra bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo rėžimu du kartus per savaitę, o ieškovę įpareigoti sudaryti galimybes tokiam atsakovo ir dukros bendravimui.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą (DOK-2290), kurioje nurodė, jog ieškovės I. G. šeimai nuo 2018-07-02 iki 2019-02-11, nuo 2021-01-12 iki dabar taikoma atvejo vadyba, pagal poreikius teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovės I. G. šeimoje 2018-04-23, 2020-04-09 fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai. Atsakovo P. D. šeimai nuo 2020-04-29 iki 2020-05-05 buvo taikoma atvejo vadyba. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas su patogumai, yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi ieškovės namuose. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Namuose nepilnametei T. D. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi daiktai ir baldai vaiko poreikiams tenkinti, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, žaisti, ilsėtis, taip pat sudarytos sąlygos vaiko ugdymui. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos apie 550 Eur/mėn. Ieškovė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nurodė, kad T. D. tėvas P. D. nesilaiko Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Taip pat nurodė, kad P. D., jam priklausančio bendravimo su dukra metu, nepraneša apie neatvykimą, geranoriškai nemoka išlaikymo, todėl moteris kreipėsi į antstolius. Atsakovas gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo sugyventinės V. J. motinai. Butas su patogumais yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi atsakovo namuose, apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Atsakovas P. D. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos - apie 600 Eur/mėn. Atsakovo dukrai T. D. lankantis atsakovo namuose, dukrai yra skirtas atskiras kambarys, dukra turi atskirą lovą, daug žaislų, spalvinimo knygelių. Apsilankymo metu atsakovas P. D. nurodė, kad jis dukros išlaikymui sutiktų skirti 200 Eur/mėn. Nepilnametė T. D. lanko (duomenys neskelbtini), mergaitė papildomai lankosi pas logopedą, mergaitei specialiųjų poreikių nenustatyta, mergaitė yra sveika. Apsilankymo metu nepilnametė T. D. noriai bendravo su ją kalbinančiais specialistais, jautėsi drąsiai, norėjo parodyti ir pasidžiaugti savo žaislais, maloniai atsakinėjo į klausimus. Mergaitė kalbėjo neaiškiai formuluodama sakinius, tačiau į daugumą klausimų atsakymus buvo galima suprasti. Mergaitės paklausus apie tėtį, bendravimą su juo, apie svečiavimosi pas jį laikotarpį, mergaitė daugiau nei kelis kartus nurodė, kad tėčio vardas – P., taip pat mergaitė labai akcentavo, kad P. yra negeras, nes mama verkia ir mamai liūdna, kai ji išvažiuoja pas tėtį ir mama lieka viena. Mergaitės teirautasi apie veiklas su abejais tėvais, žaidimus, laisvalaikį ne namuose, tačiau mergaitė konkrečių užsiėmimų su nei vienu iš tėvų nenurodė, o atsakinėjo, kad mama pyksta ant P., kad P. negeras. Paklausus T. ar tėtis negeras ir jai ir paprašius nurodyti kodėl tėtis negeras, mergaitė neatsakė, tiesiog kartojo, kad P. negeras, pyksta ant mamos, mama pyksta ant P. Pokalbio metu T. nurodė, kad pas tėtį gyvena teta (tėčio sugyventinė), bet mama sakė neklausyti jos. Mergaitės klausinėjant apie jos buvimą pas tėtį šventiniu laikotarpiu, mergaitė šypsojosi ir sakė, kad buvo pas tėtį per šventes. Dėl išlaikymo sumos pakeitimo (padidinimo). Iš esmės pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus - konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis), kuri nepriklauso nuo to, ar vaiko tėvai susituokę arba ne, gyvena kartu arba skyrium. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. sausio 10 d., kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei T. D. iki ieškovės kreipimosi į teismą, praėjo 2 metai, T. paaugo, padidėjo jos poreikiai : padidėjo drabužių įsigijimo išlaidos, išlaidos maistui ir higienos prekėms, sveikatos priežiūrai ir kitoms reikmėms. Taip pat didesnių išlaidų reikia T. gebėjimų ugdymui, laisvalaikiui, pomėgiams. Išlaidas nepilnametės T. D. išlaikymui, kurios yra apie 460 Eur/mėn., ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje. Kadangi abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, o nepilnametė T. D. didžiąją laiko dalį gyvena su motina, todėl VTAS specialistų nuomone ieškovės reikalavimas padidinti atsakovo P. D. teikiamą išlaikymą nepilnametei dukrai T. D. iki 230 Eur/mėn. atitinka nepilnametės T. D. interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės T. D. gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su ieškove I. G., ieškovės I. G. skyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės T. D. materialinį išlaikymą, neprieštarauja vaiko interesams. Dėl bendravimo tvarkos. Vadovaujantis CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas ieškovui būnant Lietuvoje pakenks vaiko interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Su atsakovu P. D. VTAS specialistas 2021-01-15 bendravo telefonu. Pokalbio metu atsakovas VTAS specialistui nurodė, kad jis nesutinka su ieškinyje nurodyta jo ir nepilnametės dukros T. D. bendravimo tvarka, atsakovo teigimu, jis su dukra norėtų bendrauti dažniau, praleisti su dukra daugiau laiko. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis su dukra norėtų bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovo P. D. teigimu, jis savo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nurodys atsiliepime į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, VTAS specialistų nuomone bendravimo tvarka tarp šalių turėtų būti derinama, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Todėl vadovaudamiesi CK 252 straipsnio 1 dalimi, išvadą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, VTAS specialistai pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo išklausius šalių paaiškinimus, paaiškėjus kitoms reikšmingoms bylai išspręsti aplinkybėms.

Teismo posėdyje ieškovė I. G. ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė iš esmės pakartojo ieškinyje aprašytas aplinkybes. Nurodė, jog nesutarimai su atsakovu dėl bendravimo su dukra prasidėjo 2019 metais, tęsėsi 2020 metų pirmoje pusėje. Papildomai nurodė, jog atsakovas pagal nustatytą tvarką kelis kartus, būtent aštuonis kartus iš eilės, dukros T. nepaėmė iš jos gyvenamosios vietos, be to kelis kartus dukros laiku jai negrąžino, dėl to priežasčių nenurodė. Be to, dukros perdavimo atsakovui metu, šis kelis kartus veržėsi į jos butą, jai grasino. Pakeisti nustatytą tvarką prašo ir dėl to, kad atsakovas dažnai vėluodavo laiku pasiimti dukrą, taip pat grąžinti. Juolab, kad buvo atvejis, kai ji pati nuvyko pas atsakovo tėvus dukrą pasiimti. Buvo atvejai, kai ji gavo žinutes, jog dukra prašo ją pasiimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad dukra T. nenori su atsakovu bendrauti, nes šis su ja nebendrauja. Taip pat nurodė, jog buvę, kad atsakovas dukrą paliko tėvams, sugyventinei. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės atsakovas neatsakingas, o ji nori konkretumo, privatumo. Dėl išlaikymo padidinimo papildomai nurodė, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, šiuo metu įsiskolinęs virš 2000 Eur. Be to, paskutiniu metu dukra lanko dainavimo pamokas Kauno mieste, už kurias ji sumoka. Atkreipė dėmesį, jog paaiškėjo, jog dukrai iškrypo koja, todėl šiai reikalingi masažai, baseinas. Dėl dainavimo pamokų, gydymosi dukrą reikia vežioti į Kauno miestą. Atsakė, jog jos darbo užmokestis padidėjęs palyginus su 2019 m., ji turi savo būstą, automobilį. Atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo metu Lietuvoje prekės, paslaugos, elektra, dujos pabrango. Prašo ieškinį tenkinti visiškai. Neprieštaravo, jog teismas bendravimo tvarkoje nustatytų atsakovui teisę su dukra bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo rėžimu du kartus per savaitę, ją įpareigojant sudaryti galimybes tokiam jo ir dukros bendravimui.

Teismo posėdyje atsakovas P. D. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko pakeisti Kauno apylinkės teismo (Kauno rūmų) 2019-01-10 nutartimi priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš jo po 200 Eur kas mėnesį dukros T. išlaikymui. Likusią šio reikalavimo dalį atmesti, nes ieškovė šios dalies neįrodė. Juolab, kad jis nieko nežino apie dukros dainavimo pamokų lankymą, kojos iškrypimą, nes apie tai jam niekas nesakė. Be to jo po minėtos teismo nutarties turtinė padėtis nepagerėjo. Su reikalavimu pakeisti nustatytą bendravimo tvarka su dukra sutiko iš dalies. Dėl šio reikalavimo iš esmės nurodė, jog nesutarimai su ieškove prasidėjo netukus po teismo nustatytos bendravimo su dukra tvarkos. Pripažino, jog dukros neatvyko pasiimti, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, būtent buvo sugedęs automobilis, sirgo, buvo apribojimai dėl COVID -19. Neigė, kad dukrą ieškovei atveždavo bet kada; jog buvo žinučių, jog dukra prašė mamos anksčiau ją pasiimti; jog dukra su juo nenori bendrauti, nes jis su ja nebendrauja. Pripažino, jog vieną kartą ieškovė pati iš jo tėvų dukrą pasiėmė. Buvo, kad jis dukrą tėvams paliko prižiūrėti, tačiau tuo metu jis su tėvu buvo miške, gamino malkas. Sutiko su ieškovės reikalaujamos bendravimo su dukra tvarkos 1.6 punktu, 1.7 puntu, 1.11 punktu. Su likusiais šios tvarkos punktais nesutiko, nes iš esmės jis nustatytos tvarkos piktybiškai nepažeidė, ieškovės teisių, teisėtų interesų. Jis nori maksimaliai bendrauti su dukra, jo bendravimas su dukra nekenkia dukros interesams, jis bendravimui su dukra turi visas sąlygas, prašoma nustatyti tvarka iš esmės patogiausia ieškovei. Be to, jis visada buvo už supratimą, sutarimą. Prašo, jog teismas bendravimo tvarkoje nustatytų jam teisę su dukra bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo rėžimu du kartus per savaitę, o ieškovę į pareigoti sudaryti galimybes tokiam jo ir dukros bendravimui.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė iš esmės palaikė išvadą dėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio padidinimo. Iš esmės nurodė, jog pagal byloje surinktus įrodymus, šalių šeimos aplinkos sąlygų tyrimo atitikimo aktus, nepilnametės T. D. nuomonės išklausymo aktą, nėra priežasties iš esmės keisti Kauno apylinkės teismo (Kauno rūmų) 2019-01-10 nutartimi patvirtintos atsakovo su dukra bendravimo tvarkos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismas (Kauno rūmai) civilinėje byloje Nr. e2-641-214/2019, pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui P. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir nutartimi nutarė patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovės I. G. ir atsakovo P. D. tokiomis sąlygomis :