Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Editos Šliumpienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-671-503/2021 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui P. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendravimo tvarkos

13. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-641-214/2019, pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui P. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė ir dėl nepilnametės dukters T. D. gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su tėvu P. D..

15. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės I. G. ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo netenkino. Paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-641-214/2019 patvirtintos taikos sutarties 5 punktu nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus sąlygą „kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam tėvui telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pasikeitimus“, ir papildomai nustatė šias bendravimo tvarkos sąlygas: 1) P. D. įsipareigoja užtikrinti dukros T. D. poreikių tenkinimą t. y. užtikrinti, kad dukra T. D. leisdama laiką su tėvu turės visas reikalingas higienos priemones, t. y. dantų pastą su dantų šepetuku, muilą, šampūną, rankšluostį, tualetinio popieriaus. P. D. įsipareigoja laikytis nepilnametės higienos normų, dukrą prausti, išskalbti dukros drabužius bei užtikrinti, kad dukra T. D. eis miegoti iki 22 val. vakaro. 2) P. D. įsipareigoja pranešti trumpąja žinute I. G., ar naudosis nustatyta bendravimo tvarka su dukra T. D. ne vėliau kaip 48 val. iki bendravimo tvarkos pradžios. Negavus trumposios žinutės iš P. D. laikoma, kad P. D. nesinaudos bendravimo tvarka. 3) Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, kiekviena iš jų turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam tėvui telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pasikeitimus. 4) P. D. su dukra T. D. bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo režimu du kartus per savaitę nuo 18.30 val. iki 20.30 val., prieš tai pranešęs SMS žinute I. G., kad bendraus su dukra T. D. ne vėliau kaip 1 val. iki bendravimo pradžios, po to I. G. sudarius galimybes nuo 18.30 val. tokiam P. D. ir dukros T. D. bendravimui.

16. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės apeliacinį skundą grindžia jos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl nesilaikymo nustatytos bendravimo tvarkos, kurią, jos nuomone, atsakovas pastoviai pažeidinėja. Nurodo, kad atsakovas neatvažiuoja laiku, vaiką atveža kada nori arba nurodo vaiko buvimo vietą ir liepia vaiką pasiimti pačiai ieškovei, dėl ko vaikui daroma psichologinė žala. Be to, atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas atsakovo bendravimas su dukra nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo režimu, nes dukra neturi nuotolinių ryšio priemonių su vaizdo režimu, be to, dukrai šiuo metu yra 5 metai, todėl užtikrinti, kad ji du kartus per savaitę su atsakovu bendrautų po dvi valandas dėl jos amžiaus, yra neįmanoma.

17. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-641-214/2019, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarkos, atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, o vasaros atostogų metu tėvas su dukra praleidžia 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apeliaciniu skundu ieškovė siekia nepagrįstai susiaurinti atsakovo su dukra bendravimo laiką iki vieno savaitgalio per mėnesį ir iki septynių dienų vasaros atostogų metu, tačiau jokių objektyvių įrodymų dėl to, kad atsakovas pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką nepateikia.

18. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

19. Kadangi į bylą nepateikta jokių duomenų apie atsakovo daromus pažeidimus bendraujant su nepilnamete dukra, todėl riboti atsakovui nustatytos bendravimo tvarkos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas sutikti su apeliaciniu skundu dėl dukters grąžinimo laiko pakeitimo po bendravimo su tėvu kas antrą savaitgalį. Pagal galiojančią bendravimo tvarką, atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20:00 val. Apeliaciniu skundu prašoma grąžinimo laiką paankstinti ir įpareigoti atsakovą dukrą grąžinti į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Kadangi po bendravimo su tėvu savaitgalį, dukrai reikia pailsėti, be to, ieškovė turi ją suruošti pirmadienį vykti į ugdymo įstaigą, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovą dukrą sugrąžinti į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

20. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kuriuo ieškovė nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos punktu dėl P. D. bendravimo su dukra T. D. nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo režimu du kartus per savaitę nuo 18.30 val. iki 20.30 val. Kadangi šiuo metu dukrai yra tik penkeri metai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, būtų sudėtinga užtikrinti, jog tokio amžiaus vaikas du kartus per savaitę su atsakovu bendrautų po dvi valandas nuotolinio ryšio priemonėmis vaizdo režimu.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustato tokią tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, kuri galima pagal esamą situaciją. Kadangi tėvo su dukra nustatytos bendravimo tvarkos punktas, numatantis bendravimą du kartus per savaitę po dvi valandas nuotolinio ryšio priemonėmis neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

22. Apeliantė taip pat prašo nustatyti, jog atsakovas neišvyktų su dukra iš Lietuvos Respublikos be ieškovės rašytinio sutikimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 414 patvirtino Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos aprašą, kurio 2 punkte nurodyta, kad vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas. Kadangi teisės aktai nenumato abiejų tėvų rašytinio sutikimo reikalingumo vaikui laikinai išvykstant į užsienio valstybę, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovui įpareigojimo neišvykti su dukra iš Lietuvos Respublikos be ieškovės rašytinio sutikimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas įpareigoti atsakovą apie tokį numatomą išvykimą informuoti ieškovę prieš 15 dienų.

23. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, daro išvadą, kad byloje nesant duomenų, jog atsakovas darytų neigiamą įtaką šalių dukrai ar kitaip būtų pažeidinėjami dukters interesai, keisti ar riboti atsakovui pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Be to, vaiko su tėvu bendravimo laiko sutrumpinimas pagal ieškovės naujai prašomas nustatyti sąlygas, neatitiks šalių dukters interesų ir nesudarys palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam jos vystymuisi, be teisėto pagrindo ribos dukters teisę bendrauti su tėvu.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nustatymą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas vaiką sekmadienį sugrąžintų į jo gyvenamąją vietą ne 20.00 val., o 18.00 val., panaikinti nustatytą bendravimą nuotolinėmis ryšio priemonėmis ir papildomai nustatyti atsakovui pareigą informuoti ieškovę apie numatomą laikiną išvykimą į užsienio valstybę, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Siekiant aiškumo, priimamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytina visa bendravimo tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 str. 1, 2 d.).

26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė tokias šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, sumokėjo 18,90 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo ir 968 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atsakovas patyrė 775 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo patenkintas visiškai, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos atmestas, ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio nepriteisė, priteisė 18,90 Eur žyminį mokestį, nusprendė šalims jų turėtų advokato pagalbos išlaidų neatlyginti.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir panaikinus atsakovo bendravimą su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, pakeitus atsakovo vaiko grąžinimo sekmadienį laiką iš 20.00 val. į 18.00 val., papildomai nustačius atsakovo pareigą informuoti ieškovę apie numatomą laikiną išvykimą į užsienio valstybę bei įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus atsakovo bendravimo tvarkos papildymus (dėl atsakovo įpareigojimo aprūpinti higienos priemonėmis, dėl atsakovo pranešimo iš anksto ieškovei apie vaiko paėmimą), kurie iš esmės atitiko ieškinio reikalavimus, laikytina, kad buvo patenkinta trys iš dvylikos ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktų, t. y. 1/4 dalis neturtinio reikalavimo (3/12x100). Ieškovės turtinis reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo patenkintas visiškai. Iš viso patenkinta 5/8 dalys ((1/4+1)/2) ieškinio reikalavimų, o atmesta 3/8 dalys (1-5/8) reikalavimų. Pirmosios instancijos teisme ieškovė turi teisę į 663,69 Eur ((968+75+18,90)x5/8), o atsakovas į 290,63 Eur (775x3/8) patirtų bylinėjimosi atlyginimą. Atlikus ieškovės ir atsakovo vienas kitam vienarūšių priešpriešinių mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 373,06 Eur (663,69-290,63).

28. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 18,90 Eur padidintina iki 373,06 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

29. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio teismo vertinimu, pakeista pusantro iš dešimties skundžiamų bendravimo tvarkos punktų, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 15 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur (100x15%) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos punktą, kuriuo nustatyta, kad P. D. su dukra T. D. bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis vaizdo režimu du kartus per savaitę nuo 18.30 val. iki 20.30 val., prieš tai pranešęs SMS žinute I. G., kad bendraus su dukra T. D. ne vėliau kaip 1 val. iki bendravimo pradžios, po to I. G. sudarius galimybes nuo 18.30 val. tokiam P. D. ir dukros T. D. bendravimui.

Atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką išdėstyti taip:

„P. D. su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.

Vasaros atostogų metu nepilnametė dukra su tėvu P. D. praleidžia 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, konkretų laiką iš anksto susiderinus prieš vieną mėnesį.

Kiekvienais neporiniais metais Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), Šv. Velykų antrąją dieną, nepilnametė T. D. praleidžia su tėvu, o kiekvienais poriniais metais šias šventes praleidžia su motina.

Kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmąją dieną nepilnametė dukra T. D. praleidžia su tėvu, o kiekvienais neporiniais metais šias šventes praleidžia su motina.

Kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nepilnametė dukra T. D. praleidžia su tėvu.

Kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) nepilnametė dukra T. D. praleidžia su motina.

P. D. įsipareigoja užtikinti dukros T. D. poreikių tenkinimą t. y. užtikrinti, kad dukra T. D. leisdama laiką su tėvu turės visas reikalingas higienos priemones, t. y. dantų pastą su dantų šepetuku, muilą, šampūną, rankšluostį, tualetinio popieriaus. P. D. įsipareigoja laikytis nepilnametės higienos normų, dukrą prausti, išskalbti dukros drabužius bei užtikrinti, kad dukra T. D. eis miegoti iki 22 val. vakaro.

P. D. įsipareigoja pranešti trumpąja žinute I. G., ar naudosis nustatyta bendravimo tvarka su dukra T. D. ne vėliau kaip 48 val. iki bendravimo tvarkos pradžios. Negavus trumposios žinutės iš P. D. laikoma, kad P. D. nesinaudos bendravimo tvarka.

Jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, kiekviena iš jų turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam tėvui telefonu, SMS žinute ir suderina vaiko bendravimo tvarkos pasikeitimus.

I. G. ir P. D. gali bendru sutarimu suderinti ir papildomas nei numatytoje šioje tvarkoje bendravimo su vaiku dienas ir laikotarpius, prieš tai susitikimo laiką suderinus SMS žinute ar telefonu.

P. D. informuoja ieškovę I. G. apie laikiną išvykimą su dukra į užsienio valstybę prieš 15 dienų iki numatomo išvykimo.“

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumą nuo 18,90 Eur (aštuoniolikos eurų 90 centų) padidinti iki 373,06 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 6 centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.