Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-4-1004/2025

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-03
Bylos Nr.: e2-4-1004/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00365-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaidotas Narvidas
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: E. B.
Advokatai: Mindaugas Beinaravičius, Daiva Balčiūnienė

Civilinė byla Nr. e2-4-1004/2025

Teismo proceso Nr. 2-15-3-00365-2022-1Procesinio dokumento kategorijos:2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.1.7.8;3.2.7.11; 3.4.1.6; 3.2.6.1(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 3 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Miglei Stapulionytei ir Žydrei Kabelienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rokiškio rajone Loretai Repšienei, atsakovui E. B., atsakovo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. B. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu, kurį 2024 m. kovo 20 d. patikslino prašė: 1. Neterminuotai apriboti E. B. tėvo valdžią jo vaikų: E. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu; 2. Uždrausti tiesiogiai E. B., tėvo valdžios apribojimo metu, bet kokiomis ryšio priemonėmis ar per kitus asmenis matytis ir bendrauti su sūnumi E. B. (2024 m. kovo 20 d. ieškinio patikslinimas; 3. Nustatyti, kad E. B., neterminuoto tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su A. B., jei tai neprieštarauja vaiko interesams, tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą, suderinęs su vaiko motina, I. B., ir tik pasimatymo su vaiku metu dalyvaujant psichologui, kurio dalyvavimą užtikrina E. B..

2. Ieškovas ieškinyje nurodė bei teismo posėdžių metu ieškovo atstovė paaiškino, kad:

2.1. E. B. ir I. B. yra E. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

2.2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta E. B. ir I. B. santuoka bei patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 1 punkte numatyta, kad nepilnamečių vaikų – sūnaus E. B. ir dukters A. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. B.. Faktinė nepilnamečių vaikų globa pavedama motinai I. B.. Sutarties 2 ir 3 punktais numatytas E. B. teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį dydis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, I. B. uzufrukto teise paskiriant sūnaus ir dukters turto tvarkytoja iki jų pilnametystės. Sutarties 4 punktu buvo aptarta E. B. bendravimo su vaikais E. B. ir A. B. tvarka.

2.3. Po teismo sprendimo, E. B. nesilaikė bendravimo su vaikais tvarkos, nuteikinėjo vaikus prieš jų motiną ir kitais būdais darė neigiamą įtaką vaikams, todėl jų motina kreipėsi į teismą ieškiniu dėl laikino tėvo valdžios apribojimo E. B. jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu I. B. ieškinys buvo tenkintas visiškai ir laikinai apribota tėvo valdžia E. B., jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu. Nustatyta, kad atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. I. B. nebuvo išduotas vykdomasis raštas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo metu pasimatymo laiko ir vietos suderinimo.

2.4. Tarpininkaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui buvo susitarta su Rokiškio rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – Tarnyba) direktore, kad susitikimai gali vykti Tarnyboje dalyvaujant psichologui nustatytu laiku.

2.5. Dėl 2019 m. rugpjūčio 7 d. E. B. pranešimo apie tai, kad jis netyčia susitiko su sūnumi, kuris svečiavosi pas močiutę, ir vaikas nurodė patyręs mamos smurtą, informacija nepasitvirtino, grėsmės vaikams lygis motinos šeimoje nenustatytas.

2.6. Dėl 2019 m. rugsėjo 16 d. I. B. pranešimo apie tai, kad sūnų nuvežus pas močiutę (atsakovo motiną) tėvas betarpiškai bendrauja su vaiku, nustatyta, kad tėvas nė karto nebandė pagal nustatytus reikalavimus bendrauti su vaikais prižiūrint psichologui.

2.7. Dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. I. B. pranešimo apie tai, kad E. B. pas močiutę vėl buvo sudarytos sąlygos bendrauti su tėvu be psichologo priežiūros, nustatyta, kad parsivežus namo vaikas atsisakė daryti įprastus pasiruošimo miegui ir mokyklai darbus, ryte atsisakė eiti pas psichologę.

2.8. Iš 2019 m. lapkričio 22 d. I. B. pranešimo nustatyta, kad atsakymą apie susitikimą gavusio E. B. iš namų išprašyti ilgai nepavyko ir jis bendravo su vaikais.

2.9. Dėl 2020 m. sausio 31 d. I. B. pranešimo apie tai, kad E. B. nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos, nustatyta, kad jis bendravo su sūnumi E. B., kuris buvo nuvežtas pas močiutę.

2.10. Ieškovo duomenimis, tarp šalių vyko nuolatiniai ginčai, vaikų tėvai nesutarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir laiko. Buvo gauti ir E. B. skundai dėl bendravimo tvarkos neužtikrinimo: 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 17 d., 2020 m. gegužės 5 d. Dėl susiklosčiusios situacijos 2020 m. birželio 16 d. raštu ieškovas kreipėsi į Rokiškio socialinės paramos centrą dėl prevencinės ir kompleksinės pagalbos organizavimo I. B. šeimai ir E. B..

2.11. Iš 2020 m. liepos 8 d. I. B. pranešimo nustatyta, jog vaikų tėvas, susitikimų su vaikais metu, užrašė savo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kad sūnus galėtų su juo bendrauti kompiuterio ar telefono pagalba.

2.12. Iš 2020 m. liepos 13 d. I. B. pranešimo nustatyta, jog vaikų tėvas E. B. davęs sūnui žaidimų, kurie nėra tinkami tokio amžiaus vaikui, prisijungimus, skatina vaiką bendrauti su juo virtualioje erdvėje be psichologo priežiūros.

2.13. 2021 m. gegužės 20 d. Tarnyba rašte nurodė, kad susitikimai dėl tam tikrų E. B. priežasčių neįvyksta ir trys pastarieji susitikimai neįvyko. Dažnai į susitikimus atsisako atvykti sūnus E., tada susitikimai vyksta tik su A..

2.14. Dėl 2021 m. gruodžio 3 d. gauto pranešimo iš Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, dėl to, kad nepilnametis E. B. informavo tėvą SMS žinute, kad mama prieš jį smurtavo, nepasitvirtino.

2.15. Iš 2020 m. gruodžio 8 d. I. B. laiško Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, kad teismo sprendimo (dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaikais) pažeidimai yra nuolatiniai, kai sūnus būna pas močiutę.

2.16. Tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. rašte nurodyta, jog apsilankymo I. B. šeimoje metu buvo išgirstas vaiko E. B. pokalbis su tėvu. E., suprasdamas situaciją pagalbos nepriėmė, o tėtis tam neprieštaravo bei abu žaidė kompiuteriu toliau.

2.17. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. I. B. laiško Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, jai pavyko patikrinti sūnaus kompiuterį ir nufotografuoti susirašinėjimus su tėvu.

2.18. 2022 m. sausio 3 d. ieškovas kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK prašydamas E. B. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.

2.19. 2022 m. vasario 24 d. išklausius nepilnametės A. B. nuomonę, ji nurodė, kad brolis žaidžia kompiuteriu su tėčiu. Su tėčiu buvo susitikusi gruodžio 6 ar 7 pas močiutę.

2.20. Iš 2022 m. kovo 8 d. E. B. skambučio ieškovui nustatyta, jog jis pranešė, kad sūnus E. B. jau dvi savaites nelanko ugdymo įstaigos.

2.21. 2022 m. kovo 25 d. ieškovas gavo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų motyvuotą siūlymą dėl A. B. ir E. B.. Nustatyta, jog buvo skirtas tarpininkas tarp vaikų tėvų ir psichologo, taip pat susitikimų moderatorė. Pažymėta, jog nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. suorganizuoti 9 susitikimai, kurie vyko sklandžiai. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. kovo 30 d. suorganizuoti dar 25 susitikimai. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. E. B. nuomonė dėl susitikimų (jų trukmės) pasikeitė ir jis atsisakė dalyvauti mediacijoje su vaikų mama I. B. bei toliau nebebendravo, į posėdžius dėl pagalbos plano papildymo neatvyko. E. B. išreiškė prašymą suorganizuoti atvejo vadybos posėdį su vaikų mokytojais, vaikų teisėmis, psichologais, pas kuriuos vaikai lankosi ar lankėsi, nes jam kyla įtarimų, kas vyksta su vaikais. Tarnyba 2021 m. gegužės 20 d. raštu pranešė, jog pastaruoju metu susitikimai su vaikais nebevyksta dėl E. B. tam tikrų priežasčių, nors Tarnyba siūlė keisti dienas pagal jo galimybes. 2021 m. gegužės 24 d. vykusio susitikimo metu E. B. informavo, kad žada keisti darbo grafiką ir domėjosi, kaip savaitgaliais bus užtikrintas jo bendravimas su vaikais. Vėliau E. B. el. laiškuose pradėjo įvardinti, kad gali susitikti su vaikais tik šeštadieniais ir sekmadieniais. Nėra duomenų apie planuotus tėvo ir vaikų susitikimus vasaros atostogų metu. Nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. viso atvejo vadybos posėdžio metu E. B. buvo agresyviai, arogantiškai nusiteikęs, svaidėsi nemandagiomis replikomis, įžeidinėjo I. B. ir t.t. Posėdžio pradžioje E. B. dar pageidavo susitikimų savaitgaliais, tačiau pabaigoje nesutiko dėl jų konkretumo. E. B. sutiko dalyvauti mediacijoje su vaikų mama I. B., tačiau nesutiko su jam palankiais susitikimų laikais, pats nesiūlė nieko. Psichologei sutikus geranoriškai tarpininkauti ir savaitgaliais, E. B. netiko nei vienas (variantas). Akcentuota, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. pagalbos plano peržiūros metu (nuo balandžio iki rugsėjo mėn.) buvo suorganizuota susitikimų, kuriuose galėjo dalyvauti tėtis su vaikais. Nuo 2021 m. birželio 3 d. susitikimai su vaikais nevyko, nors buvo organizuojami reguliariai, kiekvieną savaitę, sutartu laiku abejomis šalimis. Kiti susitikimai visi atšaukti tėčio iniciatyva, randant tam įvairių priežasčių. 2021 m. rugsėjo 28 d., 2021 spalio 4 d., 2021 m. spalio 5 d. E. B. el. paštu reikalavo raštiško patvirtinimo, kad toks teismo sprendimas ir tokie susitikimai, prižiūrint svetimiems žmonėms, dar labiau nežaloja jo vaikų psichikos ir teigė, kad nevykdys, kol negaus psichologės rašto. 2021 m. rugsėjo 13 d. atvejo vadybos posėdžio metu, bendru sutarimu buvo nutarta, kad E. B. savanoriškai planuosis susitikimus su vaikais jam patogiu metu arba kreipsis pagalbos dėl susitikimų organizavimo. Tačiau po 2021 m. rugsėjo 13 d. E. B. savarankiškai neorganizavo susitikimų su vaikais jam parankiu metu, siūlomos pagalbos (mediatoriaus, psichologo) atsisakė, nevykdė savo pareigos, teikdamas, kad vienas iš vaikų nuteiktas prieš jį, kitas nenori. Nurodė, kad paslaugų teikimo laikotarpiu, E. B. motyvacija reguliariai ir nuosekliai susitikti su vaikais teismo nustatyta tvarka, buvo trumpalaikė, nuo 2021 m. birželio 3 d. jis nesinaudojo tarpininkavimo paslaugomis, pats neorganizavo susitikimų, taip pat nerodė jokios motyvacijos gerinti bendravimą su vaikų mama I. B..

2.22. Ieškovo turimais duomenimis, E. B. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). E. B. reikalinga vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra, ilgalaikė psichologo pagalba bei ypatingas bendravimas su vaiku, pagal gydytojo pateiktas rekomendacijas.

2.23. Ieškovas pažymėjo, kad E. B. rūpinimąsi vaikais rodė per skundų/prašymų teikimą. Paaiškino, jog į skundus/prašymus buvo reaguota, jie išnagrinėti, atsakymai E. B. pateikti raštu.

2.24. Ieškovas pažymėjo, kad pagrindinis šio kreipimosi dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo motyvas – atsakovas E. B., įgyvendindamas tėvo valdžią (tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis)) veikia priešingai vaikų interesams.

2.25. Kaip nurodo ieškovas ir ieškovo atstovė, atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir nesiėmė tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B. nevykdo teismo sprendimu numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tik per psichologą tvarkos. E. B. piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, grubiai pažeisdamas vaikų teisę į saugią aplinką ir tinkamą auklėjimą, negarantuoja vaikams ramios, emociškai palankios vystytis aplinkos. Su sūnumi E. B. bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, susirašinėja pokalbių kambariuose, žaidžia su juo įvairius kompiuterinius žaidimus, atitraukia vaiką nuo įprastinio gyvenimo būdo, nustatytos struktūrizuotos dienotvarkės, mokymosi, formuoja neigiamą požiūrį į motiną bei apskritai į moteris, toleruoja vaiko nėjimą į mokyklą, trikdo vaikų emocinę būseną.

2.26. Nuo ieškinio pateikimo dienos buvo atlikti vaiko situacijos vertinimai (2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. spalio 13 d.), iš kurių nustatyta, kad tėvo elgesys nesikeičia, jis ir toliau bendrauja su abiem vaikais ne pagal galiojančią teismo sprendimu jam nustatytą tvarką, o tiesiogiai, t. y. žaisdamas žaidimus internetu, bendraudamas telefonu.

2. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu prašė visiškai tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildė, jog vaikus neigiamai veikia ir tėvų tarpusavio santykiai. Pažymėjo, kad atsakovas pasirinko savitą bendravimų būdą bendrauti su vaikais, o toks atsakovo bendravimas daro žalą vaikų interesams. Replika atstovė nepritarė atsakovo atstovės pateiktam prašymui dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad visi ieškinio motyvai, visa su ieškiniu pateikta medžiaga patvirtina, kad ieškovas vertina atsakovo santykius su ieškovo institucija, kitomis socialinių paslaugų institucijomis, I. B., o ne su vaikais. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas deklaratyviais teiginiais, subjektyviomis įvairių specialistų nuomonėmis apie atskirus faktus, bet ne kompetentingų specialistų išvadomis apie atsakovo ir vaikų santykius. Ieškovas pasirinko neteisingą poziciją dėl visų su atsakovo vaikais susijusių problemų kaltinti tik atsakovą.

4. Atsakovas pažymėjo, kad tiek 2019 m. birželio 14 d. sprendime jam laikinai apriboti tėvo valdžią, tiek šioje byloje pareikštame ieškovo ieškinyje, kritika nukreipta į jį dėl bendravimo su sūnumi E. B., ir iš esmės jokių argumentų nėra apie tai, kad jis darytų neigiamą poveikį dukrai A. B.. Todėl dėl ieškovo reikalavimo terminuotai riboti jo tėvo valdžią dukros atžvilgiu atsakovas net negali pateikti argumentuotų prieštaravimų, nes ieškovas savo reikalavimo dėl A. B. nepagrindė ir neįrodė.

5. Dėl bendravimo su sūnumi E. B., atsakovas teigia, kad negalima paneigti, kad vaikui, jo elgesiui, jo emocinei būsenai, ypač atsižvelgiant į jo sveikatą, neigiamą poveikį daro ne bendravimas su tėvu, o būtent bendravimo ribojimas. Pažymėjo, kad būtent dėl bendravimo ribojimo kyla įtampos tiek tarp tėvų, tiek tarp vaiko ir motinos I. B., tiek su institucijomis. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tik atsakovas yra kaltas dėl sūnaus elgesio bei nėra išvados, kad stabilumo vaiko emocinei būklei suteiktų nebendravimas su tėvu.

6. Atsakovo vertinimu, vaikų motina nenori, kad vaikai bendrautų su juo, tačiau tai negali būti priežastimi jam riboti teisę bendrauti, rūpintis ir auklėti savo vaikus. Atsakovas dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis, ką patvirtina ir ieškovo pateikti duomenys. Jo amoralus elgesys, vaikams daroma žala nėra įrodyta. Atsakovas paaiškino, jog bendravimą sunkino karantino apribojimai, susitikimus jis turėdavo derinti su darbu. Pažymėjo, kad atsakovo, kaip tėvo, noras įgyvendinti tėvo teises įstatymų nustatyta tvarka negali būti laikomas priešingu vaikų interesams ir piktnaudžiavimu tėvų valdžia.

Atsiliepimas

7. Atsakovas ir atsakovo atstovė prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovas byloje turėtų nešališkai atstovauti vaikų interesus. Mano, jog dėl to, kad atsakovas nurodė buvusį netinkamą motinos elgesį, dabar dėl to ir kitos išreikštos kritikos motinai ir ieškovui yra baudžiamas ir formaliai siekiama jo izoliacijos nuo vaikų. Mano, jog motinai ir tėvui ieškovas taiko dvigubus standartus. Ryšio su tėvu silpninimas gali suformuoti priešingas vaikų elgesio pasekmes. Paaiškino, jog vaikų tėvas nėra blogesnis už jų mamą. Atstovė baigiamosiose kalbose prašė nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakovu pagal principą 50:50. Atmetus ieškinį prašė priteisti patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas iš esmės atstovės argumentų neturėjo kuo papildyti.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. B., atsiliepimu su ieškovo ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nors atsakovui ir buvo draudžiama, jis betarpiškai bendravo su sūnumi E. B.. Nurodė, jog po tokių bendravimų sūnus būdavo piktas, jo elgesys pasikeisdavo, vaikas pradėjo maištauti, atsisakydavo daryti namų darbus, susidėti reikalingas mokymosi priemones, eiti į dušą ir pan., vadindavo ją įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, priešindavosi dienos rutinai ir t.t. Vaikas grasindavo mamai, kad močiutė su tėčiu paduos ją į teismą, jei ši vers daryti tai, ko jis nenori, aiškindavo, kad mama neturi teisės nurodinėti kur jam eiti ir ką daryti, sakydavo, kad mama yra nusikaltėlė, kad ji sėdės kalėjime, grasindavo jai, kad ją pakars ir t.t. Po tokių bendravimų taip pat pasikeisdavo vaiko elgesys mokykloje, jis elgdavosi destruktyviai, atsisakydavo mokytis, konfliktuodavo su mokytojais ir bendraklasiais, atsisakydavo apskritai eiti į mokyklą.

9. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas, nors ir žino apie sūnaus psichikos ligą ir su tuo susijusias psichologines problemas, tačiau nepaiso vaiko interesų, bendrauja su juo netinkamai, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad sūnus ne tik yra vaikas, tačiau turi psichologinių problemų, naudoja necenzūrinę leksiką, su vaiku per nuotolį žaidžia smurtinio pobūdžio kompiuterinius žaidimus, nuteikinėja tiek jos, tiek psichologų, tiek ieškovo specialistų atžvilgiu, kas vaikui kelia didelį stresą ir po tokio bendravimo su tėvu vaiko elgesys pasikeičia į neigiamą pusę ir tampa sunkiai valdomas, be to – atsakovas teikinėja vaiko mamos atžvilgiu nepagrįstus skundus ir į šiuos jo keliamus konfliktus įtraukia patį vaiką. I. B. teigimu, tik atsakovui ir vaikui nebendraujant vaiko elgesys pasikeičia ir tampa šiltesnis, pagerėja vaiko nuotaika.

10. Atsakovas ne tik žaidžia su vaiku smurtinio pobūdžio žaidimus, tačiau tų žaidimų metu naudoja necenzūrinius žodžius ir barasi su vaiku, o supykęs ant vaiko – užblokuoja jį savo paskyrose, grasina su juo niekada nebendrauti ir pan., kas vėlgi vaikui sukelia papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei stresą.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo nurodė, kad su dukra atsakovas faktiškai nebendrauja visiškai, tačiau jis dukros atžvilgiui taip pat elgdavosi netinkamai, pvz., labai įskaudino, kai jis grąžino dukros jam atvežtą dovaną sakydamas, jog „iš tokių užsispyrėlių pikčiurnų jokių dovanų neima“.

12. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas tinkamų išvadų laikino tėvo valdžios apribojimo metu nepadarė, savo elgesio nepakeitė, kas rodo, jog laikinas tėvystės teisių apribojimas, kaip prevencinė priemonė jam neveikė ir jis toliau savo elgesiu darė ir daro žalą vaikams. I. B. mano, kad atsakovui turėtų būti uždrausta bendrauti ne tik su sūnumi, o su abiem vaikais.

13. Trečiasis asmuo ir trečiojo asmens atstovas prašė ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog atsakovas turi laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Nurodė, kad atsakovas dėl bendravimo su vaikais pasirinko savitą būdą, tačiau tokiu būdu tėvui bendraujant vaikams daroma žala. Mano, kad atsakovas reiškia daug nepagrįstų kaltinimų motinai dėl vaikų auklėjimo, rūpinimosi jais ir k.t. Atstovo vertinimu, atsakovo atstovės prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo šiame procese negali būti tenkinamas, nes šio klausimo viso proceso metu atsakovas nekėlė. Tenkinus ieškinį atstovas prašė priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo atstovo argumentams pritarė ir jų nepapildė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylos esmės

14. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 I. B. ieškinys buvo tenkintas visiškai ir laikinai apribota tėvo valdžia E. B., jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu. Nustatyta, kad atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su ieškove ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. I. B. nebuvo išduotas vykdomasis raštas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo metu pasimatymo laiko ir vietos suderinimo.

15. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-67-762/2023 atmestas ieškovo E. B. ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. 2023 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

16. Išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos arba ją vykdo netinkamai, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija – tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios apribojimas – tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, nuolat vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan.

17. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (buvę sutuoktiniai ar atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

18. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

19. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20. Tėvų pareiga bendrauti su vaikais reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

21. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

22. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, ši pareiga vykdoma vaikų interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams, kaip jau minėta, gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

23. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, tėvų valdžios institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas.

24. Ieškovas nurodė, jog atsakovas E. B. laikino tėvo valdžios apribojimo metu tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir nesiėmė tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, todėl teismo prašo atsakovo tėvo valdžią vaikų atžvilgiu apriboti neterminuotai. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 duomenimis, nustatė, kad pagrindinė sąlyga, kurios turėjo laikytis atsakovas, yra ta, jog jis laikino tėvo valdžios apribojimo metu turėjo teisę matytis su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. Iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo, trečiojo asmens atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų visumos teismas konstatuoja, kad E. B. nevykdo teismo sprendimu numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tik per psichologą tvarkos. Sutiktina su ieškovo atstovės argumentais, jog atsakovas nesiėmė priemonių pakeisti savo elgesio ir laikinai apribojus tėvo valdžią, tuo jis įgyvendindamas tėvo valdžią (tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis)) veikia priešingai vaikų interesams. Šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali keistis ateityje, nes tik laikydamasis teismo sprendimu nustatytos sąlygos dėl bendravimo su vaikais ir imdamasis veiksmų, šalinančių laikino tėvo valdžios ribojimo būtinybę, atsakovas galėjo įrodyti, jog išnyko pagrindai, dėl kurių buvo laikinai apribota tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu.

25. Teismo vertinimu, iš pradžių atsakovas stengėsi išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo susitikimuose su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis bei dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose. Tačiau jau nuo 2021 m. birželio 3 d. atsakovas nebesinaudojo tarpininkavimo paslaugomis, nerodė jokio motyvacijos tiek organizuojant, tiek sprendžiant dėl naujų susitikimų su vaikais Tarnyboje. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovas nesikreipė pagalbos dėl tarpininkavimo organizuojant susitikimus, nedalyvavo siūlomoje mediacijos konsultacijoje, nedalyvavo ir pozityvios tėvystės mokymuose, tam rasdamas įvairių priežasčių. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai I. M., K. O. ir D. B.. Nors liudytojas D. P. ir pakeitė nuomonę dėl jo vienašališkai padarytos išvados I. B. prašant apie E. B., tačiau priimtam teismo sprendimui tai neturi svarios reikšmės. Nėra duomenų, jog atsakovo susitikimai dalyvaujant psichologui būtų pasibaigę konstatuojant, kad tokie susitikimai ir bendravimas dalyvaujant psichologui nebereikalingi. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki šiol pats atsakovas savarankiškai neorganizavo susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui ir pasirinko savitą bendravimo su vaikais būdą, t. y. su sūnumi E. B. bendraudavo per kompiuterines žaidimų platformas, tiesiogiai telefonu, o I. B. vaikus nuvežus pas močiutę (ieškovo motiną) atsakovas su jais susitikdavo ir bendraudavo tiesiogiai.

26. Teismo vertinimu, kad tokiu bendravimu atsakovas daro ypatingą žalą vaikų emocinei būklei. Tai tik rodo, kad atsakovas betarpiškai bendraudamas su vaikais jiems kenkia ir tėvo besitęsiantis elgesys neabejotinai turi neigiamos įtakos vaikų psichikos formavimuisi, raidai, kenkia vaikų psichinei būsenai. Nors atsakovas teigia, kad nėra jokių ieškovo argumentų, kad jis darytų neigiamą poveikė dukrai, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta. Trečiojo asmens parodymais, atsakovas faktiškai su dukra nebendrauja visiškai, tačiau jis dukros atžvilgiui taip pat elgdavosi netinkamai, pvz., labai įskaudino, kai jis grąžino dukros jam atvežtą dovaną sakydamas, jog „iš tokių užsispyrėlių pikčiurnų jokių dovanų neima“. Su sūnumi E. B. bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, susirašinėja pokalbių kambariuose, žaidžia su juo įvairius kompiuterinius žaidimus, atitraukia vaiką nuo įprastinio gyvenimo būdo, nustatytos struktūrizuotos dienotvarkės, mokymosi, formuoja neigiamą požiūrį į motiną bei apskritai į moteris, toleruoja vaiko nėjimą į mokyklą, trikdo vaikų emocinę būseną.

27. Teismo argumentus patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2023 m. vasario 9 d. – kovo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išvados (kuriomis teismas remiasi ir šioje civilinėje byloje) apie tai, kad, nors E. B. ir A. B., atžvelgiant į jų amžių, protinio išsivystymo lygį bei jiems nustatytus individualius ypatumus, gali suformuoti jiems betarpiškai kylančius norus ir poreikius, tačiau išvadą, kad vaikai vis dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl byloje sprendžiamų klausimų. Sutiktina, jog atsakovo ryšys su vaikais pakankamai artimas (kas užfiksuota ekspertizės aktuose), tačiau jam išlaikyti būtinas pastovumas ir tvarka, nurodyta teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos. Teismas nesutinka, kad ieškiniu ieškovas siekia atsakovo atskirti nuo vaikų ir taip jį nubausti. Atsižvelgtina ir į tai, jog E. B. yra nustatyti sveikatos sutrikimai. Teismas sutinka su atsakovu, kad vaikų elgesiui įtakos turi abiejų tėvų elgesys, o ne vieno atsakovo.

28. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Teismas nenustatė ieškovo išskirtinio nusistatymo atsakovo atžvilgiu, o jo paminėti faktai dėl motinos elgesio buvo tiriami ir vertinami.

29. Teismas, spręsdamas atsakovo atžvilgiu pritaikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, ypač atsižvelgia į tai, kad atsakovas gana ilgą laiką nevykdo asmeninio pobūdžio teisės, kurią tinkamai įgyvendinti gali tik jis pats. Esama situacija susidarė trunka per ilgai, kas neatitinka vaikų interesų. Pažymėtina, jog tokia situacija susidarė tik dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, t. y. nesant tam jokių objektyvių priežasčių. Atsakovui yra suteikta galimybė tinkamai bendrauti su vaikais, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo ir reikiamų išvadų nepadarė. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atstovės argumentus, kad ieškovas vertina atsakovo santykius su ieškovo institucija, o ne su vaikais.

30. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, ir vadovaudamasis vaikų intereso prioriteto principu, vaikų teise į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje, sprendžia, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, ir atsakovui skirtinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovas norėdamas, kad būtų panaikintas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas turi teisę kreiptis į teismą, įrodinėdamas, kad jis tinkamai vykdo asmeninio pobūdžio teisę bendrauti su vaikais, kas teismo vertinimu jam leis suvokti, kad tik jis pats yra atsakingas už savo ir vaikų ateitį.

31. Apribojus tėvo valdžią atsakovui, sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams. Atsakovui išaiškintinos neterminuoto tėvo valdžios teisinės pasekmės, numatytos CK 3.180 straipsnio 4 dalyje, CK 3.181 straipsnio 2 dalyje, CK 3.181 straipsnio 3 dalyje, CK 3.181 straipsnio 6 dalyje).

32. Patikslintas ieškovo ieškinys tenkintas visiškai (178, 185 straipsniai), o kiti šalių ar atstovų argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos sprendimo motyvams.

Dėl bendravimo su vaikais atsakovui ribojimo/uždraudimo

33. Ieškovas išvestiniu reikalavimu prašė uždrausti tiesiogiai E. B., tėvo valdžios apribojimo metu, bet kokiomis ryšio priemonėmis ar per kitus asmenis matytis ir bendrauti su sūnumi E. B. (2024 m. kovo 20 d. ieškinio patikslinimas. Taip pat prašė nustatyti, kad E. B., neterminuoto tėvo valdžios apribojimo metu turi teisę matytis su A. B., jei tai neprieštarauja vaiko interesams, tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą, suderinęs su vaiko motina, I. B., ir tik pasimatymo su vaiku metu dalyvaujant psichologui, kurio dalyvavimą užtikrina E. B..

34. CK 3.180 straipsnio 3 dalis nustato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad dėl atsakovo vykdomo savito bendravimo su vaikais ieškovas teismui pateikė tokius reikalavimus, prioritetiniais laikant nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau pažymėtina, kad iš vaikų negali būti atimta absoliučiai visa galimybė bendrauti su tėvu, todėl turi būti paliekama esama teismo patvirtinta tvarka, jos nekeičiant. Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimai dėl neterminuoto uždraudimo atsakovui bendrauti su sūnumi bei iš dalies pakeičiant jau nustatytą teismo bendravimo tvarką su dukra, atmestini, kaip nepagrįsti.

35. Atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose prašė nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakovu pagal principą 50:50. Teismas sutinka su ieškovo ir trečiojo asmens atstovų argumentais, jog toks prašymas šiame procese negali būti tenkinamas, nes atsakovas viso proceso metu šio savarankiško klausimo nekėlė (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, kas reiškia, kad nuo žyminio mokesčio šioje byloje atleistinas tiek ieškovas, tiek atsakovas. Iš atsakovo valstybei priteistinos 48,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1,6 dalys) ir trečiajam asmeniui jo patirtos 1700,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo vaikų: E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Netenkinti ieškovo išvestinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais atsakovui ribojimo/uždraudimo.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 48,61 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 61 euro centą) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) .

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Vaidotas Narvidas