- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- e2-67-762/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius, Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
išvadą teikiančios institucijos atstovei - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Loretai Repšienei,
uždarame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovė I. B., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Rokiškio rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. ŠALIŲ REIKALAVIMAI, ATSILIEPIMAI, PAAIŠKINIMAI
1. Ieškovas E. B. pateiktame ieškinyje prašo:
Atsiliepimas
- panaikinti 2019 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019, E. B. taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą jo vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;
- nepilnamečio E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu E. B., pakeičiant 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-3858-762/2018 patvirtintą E. B. ir I. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl E. B. gyvenamosios vietos nustatymo;
- iš I. B. priteisti išlaikymą nepilnamečiui E. B., nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 150,00 Eur, kasmet išmokas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, E. B. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą E. B., pakeičiant 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-3858-762/2018 patvirtintą E. B. ir I. B. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl E. B. išlaikymo;
- nustatyti nepilnamečio E. B. bendravimo su motina I. B. tvarką (detali prašoma nustatyti bendravimo tvarka nurodyta ieškinyje);
- priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui E. B. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė ir jis bei jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad:
2.1. 2019 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019, Atsakovės ieškinys buvo patenkintas ir Ieškovui laikinai apribota tėvo valdžia vaikų E. ir A. atžvilgiu.
2.2. Po teismo sprendimo priėmimo jis siekė išlaikyti nuolatinį ryšį su vaikais, dalyvauti jų gyvenime, bet tai netiko Atsakovei, dėl ko tarp šalių kilo nesutarimai, ginčai, skundai vienas kito atžvilgiu vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos institucijoms. Atsakovės nenoras, kad vaikai bendrautų su Ieškovu, negali būti priežastimi Ieškovui riboti teisę bendrauti, rūpintis ir auklėti savo vaikus.
2.3. Jis dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis, dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose.
2.4. Pažymima, kad teismo sprendime, kuriuo Ieškovui laikinai apribota tėvo valdžia, kritika nukreipta į Ieškovą dėl jo bendravimo su sūnumi E., ir iš esmės jokių argumentų nėra apie tai, kad Ieškovas darytų neigiamą poveikį dukrai A., bet ir jos atžvilgiu laikinai ribota tėvo valdžia. Atsakingu už sūnaus E. netinkamą elgesį mokykloje bei namuose buvo laikomas Ieškovas, bet tai nebuvo teisinga išvada, nes nebuvo ištirta vaiko psichinė – psichologinė būklė. Po sprendimo priėmimo sūnui E. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl diagnozuotų psichikos sutrikimų. Dėl to yra pagrindas spręsti, kad E. elgesį įtakoja jo sveikatos būklė, o ne Ieškovo veiksmai, vaiko emocinei būsenai neigiamą poveikį daro ne bendravimas su tėvu, o būtent bendravimo ribojimas, būtent dėl bendravimo su tėvu ribojimo kyla įtampos tarp vaiko ir motinos.
2.5. Nurodytos aplinkybės, Ieškovo nuomone, yra pagrindas spręsti, kad jis gali įgyvendinti tėvo valdžią savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir panaikinti jam laikiną tėvo valdžios apribojimą.
2.6. Ieškovo nuomone tokio amžiaus berniukui, koks yra šalių sūnus E., yra svarbu kurti ryšį su tėvu, o trukdymas tėvui bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, turi neigiamos įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Sūnus E. ne kartą yra išsakęs norą gyventi su tėvu ir išreikalavęs tėvo pažadą to siekti. Ieškovas yra pakankamai brandus, turi tėviškų įgūdžių ir turi visas galimybes sudaryti puikias sąlygas sūnui augti ir vystytis, rūpintis jo sveikata ir poreikiais, yra pasirengęs užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su Atsakove ir ne tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais. Remiantis tuo mano, kad vaiko E. B. gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista, nustatant ją su vaiko tėvu – Ieškovu bei atitinkamai nustatoma vaiko bendravimo su motina tvarka. Nustačius E. B. gyvenamąją vietą su Ieškovu, iš vaiko motinos – Atsakovės, vaikui turėtų būti priteistas išlaikymas.
3. Ieškovas E. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pas jį su abiem vaikais yra glaudus ryšys ir jie nori su juo bendrauti. Po teismo sprendimo bendravimas su E. vyko per psichologą apie metus, tačiau po to pamatė, kad tai E. nepriimtina, jo elgesys tik blogėjo, todėl nutraukė tokį bendravimą ir pradėjo su sūnumi tiesiogiai bendrauti telefonu bei virtualiai per žaidimų portalus. Pripažįsta, kad su sūnumi bendravo ne pagal teismo sprendimo nustatytą tvarką. Sūnų E. susitikus pas močiutę, sūnus pats pasiprašė jį pasiimti į žvejybą, todėl jį pasiėmė ir su juo buvo bei bendravo. Mano, kad vaikas maištauja prieš motiną, nes nori gyventi bendrauti ir gyventi. Jo nuomone vaikas gyvendamas su motina patiria tik stresą, o gyvendamas su juo jis to nepatirtų. Taip pat tvirtina, kad kurį laiką dalyvavo pozityvios tėvystės kuruose, tačiau pamatė, kad tokie kursai nėra naudingi, todėl jų atsisakė. Su dukra taip pat palaiko ryšį, su ja bendrauja pagrinde telefonu, susitinka pas močiutę.
Atsiliepimas
4. Atsakovė I. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė Ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Po 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimo, kuriuo Ieškovui laikinai apribota tėvo valdžia, Ieškovas tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, nesilaikė ir nesilaiko teismo sprendime įtvirtinto reikalavimo jam bendrauti su vaikais tik dalyvaujant psichologui bei toliau savo elgesiu darė ir daro žalą vaikams. Ieškovas, nors jam ir buvo draudžiama, betarpiškai bendraudavo su sūnumi E.. Po tokių bendravimų sūnus būdavo piktas, jo elgesys pasikeisdavo, vaikas pradėdavo maištauti, atsisakydavo daryti namų darbus, susikrauti reikalingas mokymosi priemones, eiti į dušą ir pan., vadindavo ją įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, priešindavosi dienos rutinai ir t.t. Vaikas grasindavo jai, kad močiutė su tėčiu paduos ją į teismą, jei ši vers daryti tai ko jis nenori, aiškindavo, kad ji neturi teisės nurodinėti kur jam eiti ir ką daryti, sakydavo, kad ji yra nusikaltėlė, kad ji sėdės kalėjime, grasindavo jai, kad ją pakars ir t.t. Po tokių bendravimų taip pat pasikeisdavo vaiko elgesys mokykloje, jis elgdavosi destruktyviai, atsisakydavo mokytis, konfliktuodavo su mokytojais ir bendraklasiais, atsisakydavo apskritai eiti į mokyklą.
4.2. Ieškovas, nors ir žino apie sūnaus psichikos ligą ir su tuo susijusias psichologines problemas, tačiau nepaiso vaiko interesų, bendrauja su juo netinkamai, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad sūnus ne tik yra vaikas, tačiau turi psichologinių problemų, naudoja necenzūrinę leksiką, su vaiku per nuotolį žaidžia smurtinio pobūdžio kompiuterinius žaidimus, barasi su sūnumi, o supykęs ant vaiko – užblokuoja jį savo paskyrose, grasina su juo niekada nebebendrauti ir pan., nuteikinėja vaiką tiek mamos, tiek psichologų, tiek Vaiko teisių apsaugos specialistų atžvilgiu, kas vaikui kelia didelį stresą, o po tokio pabendravimo su tėvu vaiko elgesys pasikeičia į neigiamą pusę ir tampa sunkiai valdomas, be to Atsakovas rašo nepagrįstus skundus ir į šiuos jo keliamus konfliktus įtraukia patį vaiką. Tuo tarpu tėvui ir vaikui kurį laiką nebendraujant vaiko elgesys pasikeičia, tampa šiltesnis, pagerėja vaiko nuotaika.
4.3. Su dukra Ieškovas faktiškai nebendrauja visiškai, tačiau jos atžvilgiu jo teisių apribojimo metu taip pat elgdavosi netinkamai.
4.4. Atsakovės nuomone, Ieškovas į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog jis būtų pakeitęs savo elgesį. Nors Ieškovas nurodo, jog jis „dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus“, tačiau iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos informacijos matyti, jog jis jokių pastangų nedėjo ir institucijų įpareigojimų nevykdė. Nors ieškovas dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose, tačiau akivaizdu, jog tai darė tik dėl jam iškeltos bylos dėl tėvystės teisių apribojimo. Sūnui E. ieškovas rašė, jog „man pozityviosios tėvystės kursai“, „dvi valandas mokysiuos, kaip tave auklėti, kad toks molis nebūtum“, kas rodo, jog ieškovas neturi jokio suvokimo apie pozityviąją tėvystę, o atitinkamus kursus lankė tik dėl jam suvokiamų priežasčių.
4.5. Esama situacija, Atsakovės nuomone, sudaro pagrindą griežtinti ieškovui taikomą tėvystės teisių apribojimą, keičiant jį iš laikino į neterminuotą, tačiau ne jį naikinti.
4.6. Be to, Ieškovas ieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios ir dėl kurių būtų būtinybė keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovės nuomone, Ieškovo destruktyvus elgesys rodo tai, kad jis, priešingai nei teigia ieškinyje, nesuvokia ir netgi nenori suvokti sūnaus vystymosi poreikių bei negeba rūpintis jo sveikata ir auklėjimu. Iš Ieškovo bendravimo su sūnumi aiškiai matyti, jog jo nedomina sūnaus sveikatos būklė ir savijauta ir jam visiškai neįdomi sūnaus psichologinė būklė ir su tuo susijusi sūnaus ligos vystymosi dinamika. Nors Ieškovas ir turi materialines sąlygas gyvenamajai vietai užtikrinti, tačiau neturi jokių įgūdžių rūpintis vaiku, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi specialių poreikių. Remiantis tuo Atsakovė mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas pažeistų vaiko interesus, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas.
5. Atsakovė I. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad, jos nuomone, nors Ieškovas ir turi sąlygas vaikui gyventi, tačiau jos supratimu jis neturi supratimo kaip auklėti vaikus. Ieškovas pats sugalvojo, kad gali su sūnumi matytis ir bendrauti ne taip kaip nurodyta teismo sprendime, o taip kaip atrodo jam pačiam, tai yra betarpiškai. Jos žiniomis Ieškovas su sūnumi bendrauja per žaidimų platformas arba tiesiogiai kai vaikas būna nuvežamas pas močiutę (Ieškovo motiną). Šio bendravimo metu Ieškovas formuoja neigiamą vaiko nuomonę ne tik prieš ją bet ir prieš psichologus, kurie teikia pagalbą. Po tokių bendravimų su Ieškovu E. elgesys su ženkliai pasikeičia į blogąją pusę, jis tampa maištaujantis, nesukalbamas. Tuo tarpu E. ilgiau nebendraujant su Ieškovu, jo elgesys pradeda keistis į gerąją pusę. Mano, kad jei Ieškovas nenuteikinėtų E. prieš ją ji galėtų daryti efektyvesnę įtaką sūnaus elgesiui. Ieškovas sūnui bando įteigti, kad E. su tėvu būtų geriau gyventi, nes jis jam viską leistų. Su dukra A. Ieškovas bendrauja labai mažai, pagrinde tik telefonu bendravimo metu iš esmės tik nurodinėdamas ką ji turi daryti.
6. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje iš esmės nurodė, kad jų vertinimu panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą Ieškovui jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu, nėra pagrindo. Išvadoje nurodė, kad:
6.1. Ieškovas tinkamų išvadų, laikino tėvo valdžios apribojimo metu, nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir nesiėmė tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu. E. B. nevykdo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 nustatytos bendravimo su nepilnamečiais tvarkos tik per psichologą tvarkos, piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, grubiai pažeisdamas vaikų teisę į saugią aplinką ir tinkamą auklėjimą, negarantuoja vaikams ramios emociškai palankios vystytis aplinkos. Su sūnumi E. B. bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, susirašinėja pokalbių kambariuose, žaidžia su juo įvairius kompiuterinius žaidimus, atitraukia vaiką nuo įprastinio gyvenimo būdo, nustatytos struktūrizuotos dienotvarkės, mokymosi, formuoja vaiko neigiamą požiūrį į motiną bei apskritai į moteris, toleruoja vaiko nėjimą į mokyklą, trikdo vaikų emocinę būseną. Atsakovo bendravimas su sūnumi destruktyviai veikia nepilnamečio vaiko elgesį. Vaikas tampa agresyvus šeimos narių atžvilgiu, priešinasi namuose įvestoms taisyklėms. Toks atsakovo elgesys vaikams galimai sukelia didžiulį stresą, psichologines problemas. Po bendravimo su tėvu berniukui reikalinga intensyvesnė pagalba, vaikas atsisako lankyti mokyklą, mergaitė visiškai vengia susitikimo su tėvu. Tokios situacijos gali lemti vaikų nepasitikėjimą, baimę, nerimą, kaltę dėl ko vaikui skirtas gydymas ir rekomendacijos. Be kitų rekomendacijų, vaikui reikalinga ilgalaikė individuali psichologo pagalba, nerekomenduojama specialistų kaita. Atkreipiamas dėmesys, jog visi pagalbos specialistai, kurie dirbo su Ieškovo šeima, taikėsi prie Ieškovo iškeliamų sąlygų, reagavo į jo teikiamus prašymus, kad tik būtų užtikrinti vaikų interesai, tačiau Ieškovas jų siūlomos pagalbos atsisakė ir bendradarbiavimą nutraukė.
6.2. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, Skyrius kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo Ieškovui jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu bei prašė teismą uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi E. B. (byla nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose). Dėl galimybės ieškovui bendrauti su dukra, Skyrius prašė nustatyti, jog tėvo ir dukros bendravimas galimas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, tik per psichologą, kurio dalyvavimą turėtų užtikrinti pats vaiko tėvas, prieš tai suderinęs datą ir laiką su vaiko motina.
6.3. Skyriaus vertinimu, ieškovo teiginiai apie jo pajėgumą užtikrinti vaiko E. B. interesus yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodo realių jo galimybių pasirūpinti vaiku, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo vystymuisi. Nors ir nustatyta, kad Ieškovo gyvenamoje vietoje yra sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos, tačiau ieškovas negeba užtikrinti kitų vaiko poreikių, jam trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos ir elgesio sutrikimais bei su tuo susijusiais poreikiais, trūksta žinių auklėjant vaiką. Ieškovas žinodamas vaiko psichikos ligą ir su tuo susijusias problemas, visiškai neatsižvelgia į vaiko interesus, bendrauju su vaiku netinkamai, žaidžia su juo smurtinio pobūdžio žaidimus, naudoja necenzūrinius žodžius, nuteikinėja vaiką tiek motinos, tiek kitų žmonių atžvilgiu, taip dar labiau pablogindamas vaiko psichinę būseną dėl ko vaikas yra išbalansuojamas ir tampa sunkiai suvaldomas. Atsižvelgiant į tai, vaiko E. B. gyvenamosios vietos pakeitimas bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas būtų prieštaraujantis vaikų interesams.
II. FAKTINĖS GINČO APLINKYBĖS
7. Iš byloje pateiktų dokumentų žinoma, kad 2018 m. balandžio 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose civilinėje byloje Nr. e2YT-3858-762/2018 buvo priimtas sprendimas nutraukti E. B. ir I. B. santuoką bendru susitarimu. Taip pat patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. B. ir A. B. nuolatinė gyvenamoji vieta bus su vaikų motina I. B..
8. 2019 m. birželio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700- 620/2019 buvo laikinai apribota tėvo valdžia E. B. jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta, kad E. B., laikino tėvo valdžios apribojimo metu, turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui.
9. Iš Ieškovo pateiktų dokumentų žinoma, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2015 metų, už pavyzdingą darbą buvo paaukštintas pareigose, yra komunikabilus ir gerbiamas kolektyve. Jo gaunamų mėnesinių pajamų vidurkis 2021 – 2022 metų laikotarpiais buvo apie 1100 Eur. Iš Ieškovo teiktų dokumentų taip pat žinoma, kad jis savo vardu turi registruotą transporto priemonę. Jo gyvenamasis būstas įrengtas šiuolaikiškai, erdvus, kuriame yra visi būtini patogumai.
10. Iš byloje pateiktų duomenų žinoma, kad teismui nustačius tėvo su vaikais bendravimo (matymosi) būdą, tėvai patys dėl bendravimo nesusitarė. Skyriui tarpininkaujant, buvo susitarta su Rokiškio rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau - PPT) direktore I. Z., kad susitikimai su vaikais gali vykti PPT dalyvaujant psichologui kiekvieną penktadienį bet kuriuo metu nuo 8.00 val. iki 16.00 val., tačiau Ieškovas šio susitarimo iš esmės nesilaikė.
11. Iš Atsakovės teiktų pranešimų Skyriui žinoma, kad teismo nustatyto reikalavimo bendrauti su vaikais prižiūrint psichologui, Ieškovas nesilaikė, o būtent:
11.1. 2019 m. rugsėjo 16 d. Atsakovės teiktas pranešimas Skyriui (reg. Nr. 7GD-9994) dėl to, kad jai sūnų E. nuvežus pas močiutę (Ieškovo motiną) tėvas betarpiškai bendrauja su vaiku. 2019 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais vaikas močiutės buvo vežamas prie ežero, kur susitikdavo su tėvu. 2019 m. birželio 17 d. Ieškovas asmeniškai Atsakovei telefonu pranešė, jog skambindamas savo motinai, telefonu kalbėjosi su sūnumi. 2019 m. liepos 13 d., nors buvo sutarę, kad vaikas nakvos pas močiutę, nakvojo pas Ieškovą.
11.2. 2019 m. rugsėjo 25 d. Atsakovės teiktame pranešime Skyriui (reg. Nr. 7GD-10225) nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. Elvinui pas močiutę vėl buvo sudarytos sąlygos bendrauti su tėvu be psichologo priežiūros. Parsivežus namo, vaikas atsisakė daryti namų darbus, susikrauti rytdienai reikalingas mokymosi priemones, eiti į dušą, motyvuodamas tuo, jog močiutė su tėčiu paduos ją į teismą jei vers daryti tai ko jis nenori. Rytą vaikas atsikėlė piktas, vadino ją įžeidžiančiais žodžiais (žertva, valkata), priešinosi dienos rutinai sakydamas, jog ji neturi teisės nurodinėti kur jam eiti ir ką daryti, yra nusikaltėlė ir sėdės kalėjime. Atsisakė eiti pas psichologę, nors apie sutartą vizitą žinojo jau anksčiau ir buvo susitaikęs su mintimi, jog pas psichologę lankysis antradieniais.
11.3. 2019 m. lapkričio 22 d. Atsakovės teiktame pranešime Skyriui (reg. Nr. 7GD-12556) nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. apie 19.00 val. E. B. buvo atėjęs į Atsakovės namus, nes negavo atsakymo į laišką apie susitikimo su vaikais laiką. Atsakymą apie susitikimąjį atėjusiam E. B. davė, bet iš namų išprašyti ilgai nepavyko. Tėvas vaikams aiškino, jog vadintą ją pulko dama, nes tarnavo krašto apsaugos savanorių pajėgose, kad lieptų nusiskusti ūsus, nors vaikai atsakė, jog moterims ūsai neauga, bet įtikinėjo, kad yra priešingai.
11.4. 2020 m. sausio 31 d. Atsakovė teikė pranešimą Skyriui (reg. Nr. 7GD-1049), kuriame nurodė, jog Ieškovas nesilaiko teismo sprendimo bendrauti su vaikais tik dalyvaujant psichologui. 2020 m. sausio 29 d. sūnų E., vaiko prašymu, ji nuvežė pas močiutę iš tėvo pusės. Nuvažiavus pasiimti, vaikas buvo labai piktas, su ja nebendravo, sakė jog ją pakars. Vėliau, emocijoms nuslūgus, sūnus pasigyrė, jog po trijų savaičių tėtis padovanos kompiuterį. Paklausus iš kur sužinojo, atsakė, jog tėtis buvo atvažiavęs pas močiutę ir pats pasakė. <...>. Tuo pačiu sūnus pasakė, jog tėtis pasakojo, kad tetos, kurios buvo atvažiavę kalbėtis su vaiku, kai tėtis parašė skundą ant mamos, yra melagės. Vakare sūnus atsisakė ruošti namų darbus, ryte vos įkalbėjo važiuoti į mokyklą, siuntinėjo ją necenzūriniais rusiškais žodžiais. 2020 m. sausio 6 d. po popietės pas tą pačią močiutę sūnus teigė, jog kalbėjo močiutės telefonu ir tėtis sakė, jog nori jam gimtadienio dienos proga nupirkti kompiuterį, tačiau ji yra padariusi taip, kad jis negali nieko vaikui pirkti ir dovanoti. 2019 m. gruodžio 23 d. grįžęs iš močiutės sūnus pasakojo, jog bandė su tėčiu atsisiųsti žaidimą, tačiau nežinojo senelio el. pašto, todėl tėtis parašė „šūdų krūva“. Šią frazę sūnus kartoja labai dažnai. 2019 m. gruodžio 20 d. apie 15.00 val. Ieškovas buvo atėjęs pas sūnų į namus. Jai paskambinęs telefonu patvirtino, jog yra jos namuose ir turi teisę čia būti, nes atėjo patikrinti ar vaikas neprimuštas, neišvežtas iškrypėliams. Ji pasakė, kad nekalbėtų prie vaiko nesąmonių ir išeitų, nes negali ten būti ir bendrauti su vaiku be psichologo priežiūros. Ieškovas pokalbio metu kaltino ją, kad neleidžia vaiko pas močiutę kitomis dienomis išskyrus pirmadienius ir antradienius. Sūnus pats atsakė, kad kitomis dienomis neprašo. Iki šių nutikimų jos santykis su sūnumi buvo stipriai pagerėjęs, E. elgėsi vis šilčiau, dažnai apkabindavo, kas rytą paleidžiant prie mokyklos palinkėdavo geros dienos, buvo lengviau susitarti dėl pareigų, ženkliai pagerėjo net apetitas, bendra nuotaika. Tą rytą į mokyklą nuvežė, ir parsivežė vaiką piktą, nusispalvinusį flomasteriais rankas, o tą jis daro tik esant labai didelei emocinei įtampai.
11.5. 2020 m. liepos 8 d. Atsakovės teiktame pranešime Skyriui (reg. Nr. 7GD-6258), nurodyta, kad Ieškovas, susitikimų su vaikais metu, užrašė savo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kad sūnus galėtų su juo bendrauti kompiuterio ar telefono pagalba. Taip pat sakė, jog vaikas prašytų jos sukurti Skype paskyrą, tuomet galėtų su tėčiu bendrauti ir naudojant vaizdines priemones. Ji mano, kad Ieškovas taip elgiasi specialiai, kad sūnus ant jos pyktų, jog ji nesukuria prašomų paskirų. Taip pat po susitikimo su tėčiu, vaikui neleidus ko prašo, vaikas pasakė, kad skambins į vaikų teises, nes tėtis turi numerį ir dėl visko, ko ji neleidžia, gali paskambinti ir ją uždaryti į kalėjimą. Dukrą A. jau du kartus nuvežus į susitikimus su tėčiu ji eiti atsisakė, nes per pirmąjį susitikimą po karantino labai įsiskaudino, kai tėtis grąžino jam atvežtą dovaną perduodamas, jog iš tokių užsispyrėlių pikčiurnų jokių dovanų neima.
11.6. 2020 m. liepos 13 d. Atsakovės teiktame pranešime Skyriui ( reg. Nr. 7GD-6367), nurodyta, jog Ieškovas davė sūnui žaidimų, kurie nėra tinkami tokio amžiaus vaikui, taip pat skatina vaiką bendrauti su tėvu virtualioje erdvėje be psichologo priežiūros. Po tokio bendravimo jai būnant darbe, sūnus E. jai paskambino ir klausti, ką reiškia žodis „kaušė“, nes tėtis jam taip parašė ir vaikas nežino tokio žodžio reikšmės. O būtent taip vyras savo elektroniniuose laiškuose vadina ją.
11.7. 2020 m. gruodžio 8 d. Atsakovės teiktame el. laiške Skyriui (reg. Nr. 7GD-12539), nurodoma, kad teismo sprendimo pažeidimai yra nuolatiniai, kai sūnus būna pas močiutę. Nauja probleminė situacija tokia, jog 2020 m. lapkričio 26 d. susitikimo su vaikais metu, vaikų tėvas E. B. pranešė sūnui E., kad vasarą jis jau galės gyventi pas jį. 2020 m. gruodžio 3 d. susitikimo metu, Ieškovas, sužinojęs, kad sūnui riboja naudojimosi kompiuteriu laikas, pasakė vaikui, kad kuomet vaikas gyvens pas jį, tokių problemų nebus.
12. Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos rašte 2021 m. gegužės 20 Nr. SD-84 nurodoma, kad Ieškovas pagal sutartą tvarką ir grafiką atvykdavo į susitikimus su vaikais pedagoginėje tarnyboje, tačiau pastaruoju metu susitikimai dėl E. B. tam tikrų priežasčių neįvyksta, nors jam buvo siūloma keisti dienas pagal galimybes. Trys pastarieji susitikimai neįvyko. Vykstant susitikimams su E. ir A., tėtis keletą kartų užsiminė, kad sūnus E. greitai gyvens pas jį, nors buvo perspėtas vaikams nesakyti ir nežadėti to kas gali neįvykti. Po to E. vis kartodavo motinai, kad jis greit gyvens pas tėtį.
13. Tos pačios tarnybos 2021 m. gruodžio 9 d. rate Nr. 98 nurodoma, kad Psichologinės tarnybos ir Vaiko teisių tarnybos specialistėms apsilankius Atsakovės šeimoje. E. specialistus sutiko priešiškai nusiteikęs, nes žaidė su tėčiu kompiuterinius žaidimus, buvo įsiaudrinęs garsiai šūkavo. Įėjus į kambarį tuoj pat pareiškė: „jūsų čia niekas nekvietė ir prašau išeiti iš kambario, jūs ne policija“. Su jomis nebendravo. E. mama skundėsi, kad tėtis su E. žaidžia jo amžiui ir jo asmenybei ne visai tinkamus žaidimus, kartais net iki 1 val. nakties. Bekalbant su mama, išgirdo E. pokalbį su tėčiu: „pas mane buvo atėjusi psichologė, tikriausiai vaiko teisės pasikvietė, tai aš jas išvariau, nereikia čia man psichopačių“ iš E. reakcijos suprato, kad tėtis tam neprieštaravo ir žaidė su juo toliau. Kadangi E. suprasdamas situaciją pagalbos nepriima, todėl šiuo atveju psichologas niekuo negali padėti. Nurodoma, kad psichologo pagalbos reikia tėčiui - E. B..
14. Obelių socialinių paslaugų namų atvejo vadybininkės 2022 m. kovo 24 d. motyvuotame siūlyme Nr. 6 nurodoma, kad buvo organizuota prevencinė ir kompleksinė pagalba I. B. šeima bei E. B., siekiant užtikrinti tėvo pareigą reguliariai ir nuosekliai bendrauti su vaikais bei vaikų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. posėdžio metu bendru sutarimu buvo nutarta, kad E. B. savarankiškai planuosis susitikimus su vaikais jam patogiu metu arba kreipsis pagalbos dėl susitikimų organizavimo. Tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. tėtis E. B. nerodė pastangų, iniciatyvos savarankiškai organizuojant Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT) susitikimus su vaikais, dalyvaujant psichologei. Taip pat tėtis nesikreipė nė karto pagalbos dėl tarpininkavimo organizuojant susitikimus. Nedalyvavo siūlomoje mediacijos konsultacijoje, kuri buvo paskirta rugsėjo 14 d. 14 val. arba rugsėjo 21 d. 14 val. Nedalyvavo ir nepranešė apie nedalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose, kuriuos rekomendavo Pedagoginė psichologinė tarnyba dėl pagalbos, žinių, supratimo pagilinimo, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus. Siūlomomis nemokamomis paslaugomis vyras atsisako naudotis, jo manymu tarpininkų ir taip jau per daug. Specialistų tarpininkavimas, siekiant užtikrinti reguliarų ir nuoseklų tėčio bendravimą su vaikais, nebuvo veiksmingas, E. atsisakydavo dalyvauti rasdamas įvairių priežasčių. Pats E. savarankiškai neorganizavo susitikimų su vaikais jam parankiu laiku, nevykdė savo pareigos, teigdamas, kad vienas iš vaikų nuteiktas prieš jį, kitas nenori. Siūlomos pagalbos (mediatoriaus, psichologo) siekiant geranoriško bendravimo su vaikų mama, vyras atsisako. Geriau suprasti vaikų interesus, auklėjimo ypatumus, išklausant pozityvios tėvystės mokymus, vyras nenori, turi savų argumentų. Paslaugų teikimo laikotarpiu E. B. motyvacija reguliariai ir nuosekliai susitikti su vaikais, teismo nustatytas tvarka, buvo trumpalaikė, nuo 2021 birželio 3 d. tėtis nesinaudojo tarpininkavimo paslaugomis, nerodė jokios motyvacijos gerinti bendravimą su vaikų mama I. B. siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, atliekant savo pareigą.
Atsiliepimas
15. Iš Atsakovės kartu su atsiliepimu bei atskirai teiktų kompiuterio ekrano fotonuotraukų matyti užfiksuotas Ieškovo užsivadinusio „vezys33“, „veziukas75“ bendravimas su vaiku užsivadinusiu „Snowman“, „Milky“, „Dwayne the big rock“ kurio metu matyti vykstančio bendravimo metu matyti, kad Ieškovas vaiką vadina „asilu“, „moliu“, „autistu“, bendravimo leksikoje naudojami tokie išsireiškimai kaip „pydaras“, „aš tave paauklėsiu bl...“, „apsisik tada stacias“, „pasol tu nx“. Ieškovui bendraujant elektroniniais laiškais su Atsakove, jis ją vadina „daune“, „kauše“, o vaiką vadina „autistu“.
16. Pateiktame Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo 2019 m. rugsėjo 6 d. išraše iš medicininių dokumentų žinoma, kad E. B. nustatytas: (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad E. B. reikalinga vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra, ilgalaikė psichologo pagalba, bei ypatingas bendravimas su vaiku, pagal gydytojo pateiktas rekomendacijas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM Neįgalumo lygio pažymoje NL-3 Nr. 3327 nurodom, kad E. B. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
17. Gydytojo, vaikų ir paauglių psichiatro D. P. 2022 m. liepos 7 d. E. B. medicininio gydymo anamnezėje nurodoma, kad E. B. emocinę ir socialinę raidą komplikavo probleminis tėvo elgesys (tėvo įtaka išlieka kaip rizikos veiksnys). Mama daug dėmesio skiria vaiko raidos ir elgesio problemų sprendimui, tačiau paskutiniu metu jai vis sunkiau sekasi pozityvų ryšį su sūnumi, kuris nelinkęs su ja bendrauti. Dėl turimo (duomenys neskelbtini) ir pilnavertės kompleksinės pagalbos nebuvimo, atsirado ir padaugėjo socialinės adaptacijos problemų. Nesukuriant kūrybinių galimybių produktyviai savirealizacijai, berniukas linksta į priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų ir socializacijos ypatumus, pasireiškiančius neigiamu požiūriu ir atitinkamais veiksmais motinos atžvilgiu. Rekomenduojama, kad būtų sukurta ir vykdoma individuali kompleksinės psichosocializacijos programa, įtraukiant psichikos sveikatos centrą, mokyklą, socialinės apsaugos ir vaikų teisių apsaugos tarnybas, Ypatingai reikalingas ir veiksmingas būtų tarnybų pastangas koordinuojantis atvejo vadybininko vaidmuo.
18. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose 2023 m. vasario 9 d. – kovo 8 d. Nr. 103MS-10/2023 ir Nr. 103MS-11/2023 nurodoma, kad E. B. ir A. B. atžvelgiant į jų amžių, protinio išsivystymo lygį bei jiems nustatytus individualius ypatumus gali suformuoti jiems betarpiškai kylančius norus ir poreikius, tačiau jie vis dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl byloje sprendžiamų klausimų (tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo). E. B., A. B. su jų tėvu sieja emociškai artimas ryšys. Tiesioginių sąveikų metu atsiskleidžia, kad santykyje su tėvu be kylančių pozityvių jausmų E. B. išgyvena nerimą ir įtampą, jis jautriai reaguoja į tėvo nuvertinančius komentarus, po jų stengiasi įrodyti lojalumą tėvui nuvertindamas motiną. E. B. psichinei sveikatai įtaką daro nė jo santykio su tėvu ribojimas (juolab, kad pagal teismo nutartį jį bendravimas galimas ir jis vyko), o bendrai susiklosčiusi šeimos tarpusavio santykių situacija (įtempti tėvų tarpusavio santykiai, tėvo poveikis, kuriuo formuojamos negatyvios nuostatos mamos atžvilgiu, aiškių ribų ir struktūros nebūvimas santykyje su tėvais). E. B. ir jo motiną sieja emociškai artimas ryšys. E. B. ir A. B. santykis taip pat emociškai artimas, tačiau jame taip pat reiškiasi ir jų tarpusavio įtampa, konkurencija (ypatingai dėl tėvų dėmesio). E. B. su abiem tėvais sieja emociškai artimas ryšys, jie abu jam svarbūs. Tiesioginių sąveikų stebėjimo metu atsiskleidžia, kad būnant su mama bendras emocinis fonas yra žemesnis, ramesnis; emocinis fonas būnant su tėčiu yra aukštesnis, chaotiškesnis. Objektyvių duomenų, kad E. B. patirtų mamos poveikį dėl bendravimo su tėvu negauta. Ekspertizės metu objektyvių duomenų, kad dėl mamos veiksmų E. B. kiltų emocinė įtampa ar kiti negatyvūs išgyvenimai negauta.
19. Siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę ir norus dėl bendravimo su tėvais psichologė G. V. susitikusi su A. B. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad emocinis ryšys tarp tėvo E. B. ir dukros A. B., nesusiformavęs. Tėvo neigiami atsiliepimai apie mamą vaikų akivaizdoje, visa konfliktinę šeimos situacija turi neigiamos įtakos mergaitės savijautai ir psichinei sveikatai. Tėvo bendravimo stilius su dukra kelia jai emocinę įtampą, todėl laikinas tėvo bendravimo su dukra ribojimas nedaro žalos vaikui. Tuo tarpu psichologei G. V. išklausyti E. nuomonės nepavyko dėl jo turimų psichinės sveikatos ir raidos sutrikimų.
20. Byloje pateiktame nepilnamečio liudytojo apklausos protokole iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-2-00030-22, nurodyta, kad dalyvaujant psichologei buvo atlieka nepilnamečio liudytojo E. B. apklausa. Šios apklausos metu E. B. atsakydamas į užduodamus klausimus nurodė, kad nors gyvena atskirai su tėčiu, tačiau su juo žaidžia kompiuterinius žaidimus (po kelias valandas, o ilgiausia žaidė 9-10 val.), su tėčiu susitinka pas močiutę, pasiskambina vienas kitam, kartais važiuoja kartu žvejoti. Bendravimas su tėčiu pas psichologę jam nelabai patiko, nes dalyvavo psichologė. Labiau norėtų gyventi su tėčiu, nes su juo labiau sutaria. Su mama beveik nežaidžia, tik į lauką išeina. Ji nervuoja, o tėtis ramus, todėl su mama nelabai norėtų gyventi.
III. GINČO IŠSPRENDIMO MOTYVAI
Motyvuojamoji dalis
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi įstatymas numato tris sąlygas laikino ar neterminuoto tėvų valdžios panaikinimui: tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; jie gali auklėti vaiką; jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Iš šios teisės normos analizės seka, kad visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje ir yra būtinos, todėl tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.
22. Atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką, geriausių vaiko interesų apsaugos prioriteto principą, sprendžiant dėl CK 3.181 straipsnio 1–3 dalių taikymo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko, kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).
23. 2019 m. birželio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019 laikinai apribojant tėvo valdžią E. B. jo vaikų E. B. ir A. B. atžvilgiu, teismas nurodė pagrindinę sąlygą, kurios turi laikytis Ieškovas bendraudamas su vaikais, tai yra buvo nurodyta, kad E. B., laikino tėvo valdžios apribojimo metu, turi teisę matytis su vaikais E. B. ir A. B. tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. Teismas šią sąlygą kaip vienintelę ir būtiną laikino tėvo valdžios ribojimo laikotarpiu iškėlė konstatavęs tai, kad Ieškovas betarpiškai bendraudamas su vaikais jiems kenkia. Be to, nurodė, kad vaikams bendraujant su tėvu, vaikų interesams yra realus ir pagrįstas pavojus, nes jis savo netinkamu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams. Tėvo E. B. elgesys gali turėti neigiamos įtakos abiejų nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai, kenkia vaikų psichinei būsenai, gali nukentėti asmeninės neturtinės vaikų teisės. E. B. netinkamas elgesys bendraujant su vaikų motina, matant bei girdint vaikams, vadinant motiną įžeidžiančiais žodžiais, o šalių sūnus dar turintis sveikatos problemų, tėčio elgesį priima kaip tinkamą ir vaikai tokį elgesio modelį gali perimti. Teismas laikinai ribojo Ieškovui tėvo valdžią vaikų atžvilgiu siekdamas bei tikėdamasis, kad jis padarys tinkamas išvadas, pakeis savo elgesį ir imsis tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu.
24. Iš to konstatuotina, kad tik laikydamasis paminėtos teismo sprendime nurodytos sąlygos, o taip pat imdamasis kitų veiksmų šalinančių laikino tėvo valdžios ribojimo būtinybę, Ieškovas galėjo įrodyti, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia jo vaikų atžvilgiu.
25. Nors Ieškovas nurodo, kad jis dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis, dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose, tačiau iš atvejo vadybininkės 2022 m. kovo 24 d. motyvuotame siūlyme Nr. 6 išdėstytų teiginių žinoma, kad paslaugų teikimo laikotarpiu Ieškovo motyvacija reguliariai ir nuosekliai susitikti su vaikais, teismo nustatytas tvarka, buvo trumpalaikė. Nuo 2021 m. birželio 3 d. tėtis nesinaudojo tarpininkavimo paslaugomis, nerodė jokios motyvacijos gerinti bendravimą su vaikų mama I. B. siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. Ieškovas nerodė pastangų bei iniciatyvos savarankiškai organizuojant Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje susitikimus su vaikais, dalyvaujant psichologei. Taip pat tėtis nesikreipė nė karto pagalbos dėl tarpininkavimo organizuojant susitikimus. Nedalyvavo siūlomoje mediacijos konsultacijoje, kuri buvo paskirta, nedalyvavo ir nepranešė apie nedalyvavimą pozityvios tėvystės mokymuose, kuriuos rekomendavo Pedagoginė psichologinė tarnyba dėl pagalbos, žinių, supratimo pagilinimo, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, tam rasdamas įvairių priežasčių. Pats Ieškovas savarankiškai neorganizavo susitikimų su vaikais jam parankiu laiku, nevykdė savo pareigos, teigdamas, kad vienas iš vaikų nuteiktas prieš jį, kitas nenori. Geriau suprasti vaikų interesus, auklėjimo ypatumus, išklausant pozityvios tėvystės mokymus, vyras nenori, turi savų argumentų. Iš to darytina išvada, kad nurodyti Ieškovo teiginiai, kad jis dėjo pastangas išlaikyti ryšį su vaikais, vykdė institucijų nurodymus, dalyvavo daugelyje susitikimų su vaikais dalyvaujant psichologui, domėjosi vaikų gyvenimo sąlygomis, dalyvavo „Efektyvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ paskaitose, teismo vertinimu, laikytini tik deklaratyviais ar iš esmės vykdyti tik laikino tėvo valdžios ribojimo pradžioje.
26. Iš byloje nustatytų aplinkybių, ko neneigia ir pats Ieškovas, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio Ieškovas iš esmės nebesilaikė 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu nustatytos laikino tėvo valdžios ribojimo sąlygos bendrauti su vaikais tik iš anksto pasimatymo laiką ir vietą suderinęs su vaikų motina ir tik pasimatymo su vaikais metu dalyvaujant psichologui. Pateikti byloje įrodymai bei pačio Ieškovo teiginiai aiškiai parodo, kad Ieškovas pasirinko savitą bendravimo bei pasimatymo su sūnumi E. būdą, tai yra su sūnumi E. bendraudavo per kompiuterines žaidimų platformas, tiesiogiai telefonu, o Atsakovei vaikus nuvežus pas močiutę (Ieškovo motiną) Ieškovas su jais susitikdavo ir bendraudavo tiesiogiai.
27. Nors Ieškovo nuomone, aukščiau nurodytas bendravimas su vaikais nesilaikant teismo sprendimu nustatytos tvarkos yra tinkamas ir atitinka vaikų interesą, tačiau, teismo vertinimu, tuo daroma ypatinga žala vaikų emocinei būsenai, nes remiantis nustatytomis aplinkybėmis E. grįžęs po susitikimo su Ieškovu neklausydavo motinos, būdavo piktas, atsisakydavo daryti namų darbus, motiną vadindavo įžeidžiančiais žodžiais, priešinosi dienos rutinai ir pan. Be to paminėtina ir tai, kad Ieškovas bendraudamas su sūnumi naudoja sūnų įžeidžiančius žodžius bei keiksmažodžius, vaiko motiną taip pat vadina įžeidžiančiais žodžiais ir tuo ją vaikų akivaizdoje žemina. Šios aplinkybės, teismo nuomone, tik parodo ir patvirtina 2019 m. birželio 14 d. teismo sprendimu iškeltus nuogąstavimus, kad Ieškovas betarpiškai bendraudamas su vaikais jiems kenkia, o Ieškovo besitęsiantis elgesys neabejotinai turi neigiamos įtakos vaikų psichikos formavimuisi, raidai, kenkia vaikų psichinei būsenai. Be to, Ieškovui ypatingai nepagarbiai elgiantis su Atsakove (vaikų motina), matant bei girdint vaikams, šalių sūnus E., turintis psichikos sveikatos problemų, Ieškovo elgesį priima kaip tinkamą ir jį perima prieštaraudamas Atsakovės bandomai nustatyti dienos rutinai (dienotvarkei).
28. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog Ieškovas neįrodė esant sąlygoms dėl kurių jam taikomas tėvo valdžios laikinas apribojimas jo vaikų atžvilgiu gali būti panaikinamas, todėl jo reiškimas reikalavimas panaikinti 2019 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3700-620/2019, jam taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą jo vaikų atžvilgiu, atmestinas.
29. Teismo vertinimu, ta Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis turi darbą, gauną nuolatinį atlygį, turi galimybę vaikui suteikti reikalingas gyvenimo sąlygas, negali būti laikoma išskirtine, jam nevykdant (neįvykdžius) kitų CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant jam nustatytas tėvo valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikintas.
30. Atmetus Ieškovo reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, nebetenka prasmės spręsti Ieškovo reikalavimus, susijusius su vaiko (E. B.) gyvenamosios vietos pakeitimu, išlaikymo priteisimu bei bendravimo tvarkos nustatymu.
31. Vienok, vienu iš argumentų panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu bei nustatyti E. B. gyvenamąją vietą su Ieškovu, Ieškovas nurodo į tai, kad jo ir vaikų ryšys yra artimas, o pats E. ne kartą yra išsakęs norą gyventi su juo, todėl, teismo nuomone, būtina aptarti Ieškovo reikalavimų pagrįstumą vaiko nuomonės aspektu.
32. Bylos nagrinėjimo metu siekiant išklausyti vaikų nuomonę buvo pateikti duomenys, kuriuose nurodyta, kad vykdant E. B. apklausą ikiteisminio tyrimo byloje dalyvaujant psichologei E. išsakė didesnį norą gyventi su tėčiu, nes su juo labiau sutaria, su juo daugiau veiklos ir pan.
33. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo taikymo vaiko nuomonė yra viena iš aplinkybių į kurią būtina atsižvelgti, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
34. Kaip minėta, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose 2023 m. vasario 9 d. - kovo 8 d. Nr. 103MS-10/2023 ir Nr. 103MS-11/2023 padaryta išvada, kad E. B. ir A. B. atžvelgiant į jų amžių, protinio išsivystymo lygį bei jiems nustatytus individualius ypatumus gali suformuoti jiems betarpiškai kylančius norus ir poreikius, tačiau jie vis dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl byloje sprendžiamų klausimų.
35. Be to, remiantis teismo vidiniu įsitikinimu paremtu byloje išnagrinėtų aplinkybių visetu, E. B. noras būti su Ieškovu yra paremtas tuo, kad Ieškovas vaikui leidžia iš esmės to ko jis nori, tai yra iš Ieškovo pusės skatinamas vaiko besaikis žaidimas kompiuteriniais žaidimais kartu į juos įsitraukiant ir pačiam Ieškovui, vaikui dalinami pažadai, kurie galimai negali būti įvykdyti, demonstruojamas ir skatinamas paniekinamas požiūris į vaiko motiną, vaikui bandant parodyti, kad motinos elgesys yra netinkamas ir prieštarauja vaiko interesams, o gyvenimas su Ieškovu bus visiškai kitoks. Taip pat atsižvelgtina ir į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad tiesioginių sąveikų metu atsiskleidžia, kad santykyje su tėvu be kylančių pozityvių jausmų E. B. išgyvena nerimą ir įtampą, jis jautriai reaguoja į tėvo nuvertinančius komentarus, po jų stengiasi įrodyti lojalumą tėvui nuvertindamas motiną. E. B. psichinei sveikatai įtaką daro nė jo santykio su tėvu ribojimas (juolab, kad pagal teismo nutartį jį bendravimas galimas ir jis vyko), o bendrai susiklosčiusi šeimos tarpusavio santykių situacija (įtempti tėvų tarpusavio santykiai, tėvo poveikis, kuriuo formuojamos negatyvios nuostatos mamos atžvilgiu, aiškių ribų ir struktūros nebūvimas santykyje su tėvais).
36. Išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone rodo į tai, kad nagrinėjimu atveju vaiko (E. B.) nuomonė negali būti laikoma veiksniu naikinančiu laikino tėvo valdžios ribojimo būtinybę ar nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nes vaiko nuomonė ir jo išsakytas noras gyventi su tėvu, nagrinėjamu atveju prieštarauja jo interesams.
37. Apibendrinant išdėstytus teiginius, atmetus Ieškovo reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, Ieškovo reiškiami reikalavimai dėl E. B. gyvenamosios vietos nustatymo su Ieškovu bei iš to sekantys reikalavimai priteisti iš Atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei nustatyti nepilnamečio E. B. bendravimo su motina tvarką, laikytini nepagrįstais bei atmestini pilna apimtimi.
IV. BYLINĖJIMOSI IŠLAIDŲ PASKIRSTYMAS
38. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 96 straipsnio 1 dalis)
39. Nagrinėjamu atveju Ieškovo ieškinį atmetus pilna apimtimi, laikytina, kad sprendimas priimtas Atsakovės naudai, todėl iš Ieškovo visa apimtimi priteistinos Atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos, kurios pagal pateiktas pažymas dėl išlaidų dydžio bei mokėjimo nurodymus atstovui (advokatui M. Beinaravičiui už teisines paslaugas) sudaro 1100 Eur.
40. Atsižvelgiant į įstatyminį bylinėjimosi išlaidų priteisimo reglamentavimą bei atsižvelgiant į tai, kad atmetami visi Ieškovo reikalavimai, todėl iš Ieškovo Valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 6,64 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu).
41. Į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Ieškovo įmokėta 1 394,76 Eur suma (už Ieškovo prašymu atliktų dviejų teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimą), pervestina (gražintina) į Valstybės biudžetą, kadangi po ekspertizių atlikimo pagal teismui pateiktas 2023 m. kovo 15 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. TP212236 ir Nr. TP212235, 1 394,76 Eur sumą 2023 m. kovo 23 d. pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo Panevėžio apylinkės teismas iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo E. B. ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, atmesti pilna apimtimi.
Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) proceso išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu).
Išaiškinti Ieškovui, kad priteista Valstybei bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą pasirinktinai esančią bet kuriame Lietuvos banke. Mokant priteistas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu turi būti nurodytas įmokos kodas „5662“.
Į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ieškovo E. B. įmokėtą 1 394,76 Eur sumą (už Ieškovo prašymu dviejų teismo psichiatrijos ekspertizių atlikimą), pervesti (gražinti) į Valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.