Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad duomenų, jog ieškovė ir atsakovas netinamai rūpintųsi nepilnametės dukters priežiūra ir auklėjimu, neturi (b. l. 28).

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. B., o iš tėvo G. B. nepilnametei būtų priteistas išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys yra nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 7). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 8, 9). J. B. asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso 14/75 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), 1/3 žemės sklypo ir 1/3 sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). J. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). G. B. diagnozuotas išplitęs galvos smegenų auglys, kairės pusės paralyžius, epileptinis sindromas (b. l. 32, 52, 58), pripažintas nedarbingu, nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (b. l. 33, 53). G. B. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (b. l. 57). G. B. pajamas nuo 2014 m. sudaro netekto darbingumo pensija, kuri šiuo metu yra 167,78, transporto išlaidų kompensacija, kuri šiuo metu yra 9,50 Eur (b. l. 34-35), priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kuri šiuo metu yra 112 Eur (b. l. 59-61). G. B. lanko Kauno vaikų darželį (duomenys neskelbtini), mėnesio mokestis yra 106,60 Eur (b. l. 67, 68). G. B. reikalingi akiniai (b. l. 69, 70). G. B. 2016-10-05 pervedė J. B. 50 Eur vaiko išlaikymui (b. l. 65-66).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (LR CK 3.60 str.). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog, ieškovės manymu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai nesugebėjo išsaugoti santuokos. Atsakovas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesutiko, nurodė, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė jam susirgus atsisakė su juo gyventi. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Paaiškino, kad dėl skirtingo požiūrio į šeimą šalys ėmė nesutarti ir konfliktuoti, atsakovas neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją, paaiškino, kad atsakovas dėl ieškovės elgesio buvo priverstas išsikraustyti iš namų.

Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimos, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų. Teismo vertinimu įrodymų, patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, ir daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, t. y. nereikia nustatinėti, kuris iš sutuoktinių labiau kaltas dėl santuokos iširimo. Byloje apklausti liudytojai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas vienas iš sutuoktinių.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Šalių prašymu po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės B. ir B.

Šalys dalintino turto neturi.

Šalių teigimu, jie kreditorių neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnametė G. B. gyvena su motina J. B., tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina sutinka, išvadą teikianti institucija tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. B..

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 175 Eur. Atsakovas prieštaravo iš jo prašomam priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui, nurodė, kad sutiktų teikti dukrai išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jo turtinė padėtis yra sunki, yra nedarbingas, gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, transporto išlaidų kompensacija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė, kokia suma per mėnesį reikalinga dukters poreikiams tenkinti. Ieškovė pateikė dalį duomenų, pagrindžiančių dukters poreikiams tenkinti reikalingas sumas (mokestis už darželį, receptas akiniams ir apmokėjimo kvitas), teismo posėdžio metu ieškovės atstovė žodiniais paaiškinimais pagrindė reikalavimą priteisti išlaikymą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (7 metai), į tai, kad mergaitė turi regėjimo problemų, taip pat vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 350 Eur per mėnesį suma šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarinių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant LR CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą, nustatantį, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Apibendrinus galima daryti išvadą, kad, vertinant asmens, kuris privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį pagal LR CK 3.192 str. 3 d., atsižvelgiama į asmens turtinę padėtį, kuri apima visų rūšių pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus bei kitas reikšmingas jo turtinei padėčiai su asmeniu susijusias ir dar kitas aplinkybes (sveikatą, darbingumą, nuolatinę nepilnamečio priežiūrą, gyvenamosios patalpos jam suteikimą ir kt.).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė yra dirbanti, turi nekilnojamojo turto, sveikatos problemų neturi (priešingų duomenų byloje nėra), be to teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra išvykusi į Daniją dirbti, kurioje pragyvenimo lygis ir galimos gauti darbo pajamos yra didesnės nei Lietuvoje. Atsakovui diagnozuotas išplitęs galvos smegenų auglys, kairės pusės paralyžius, epileptinis sindromas, pripažintas nedarbingu, nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jo gaunamos pajamos – 167,78 Eur netekto darbingumo pensija, 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, 112 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Atsakovas transporto priemonių, asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Akivaizdu, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės galimybių įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas neturi, todėl nėra pajėgus patenkinti teismo nustatyto dydžio dukters poreikius. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad jam reikia pagalbos, t. y. juo turi rūpintis ir kitas asmuo. Šias aplinkybes byloje patvirtino atsakovo motina, kuri buvo apklausta, kaip liudytoja. Šiuo atveju darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis skiriasi – atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, nei ieškovės, ieškovė yra pajėgi prie dukters išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Teismo posėdžio metu apklausta, kaip liudytoja, ieškovės draugė nurodė bendro pobūdžio aplinkybės dėl šalių tarpusavio santykių, ir jų pastangų dėl šeimos išsaugojimo. Teismo vertinimu byloje apklausti liudytojai reikšmingų, išskirtinių aplinkybių susijusių su byloje reiškiamais reikalavimais nurodyti negalėjo, nes didžioji dalis jų nurodytų aplinkybių buvo pačių šalių jiems išsakytos aplinkybės.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai G. B. priteistinas išlaikymas po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašo priteisti 3750 Eur išlaikymo įsiskolinimą už dviejų metų ir vieno mėnesio laikotarpį, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, t. y. už 25 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu nesutiko, nurodė, kad teikė dukrai išlaikymą, t. y. pradžioje , kai šalys pradėjo gyventi atskirai, atvykus ieškovei su dukra duodavo pinigų. Pats atsakovas pripažino, kad tie pinigai nebuvo reguliariai teikiami, t. y. savo iniciatyva nemokėjo išlaikymo dukrai.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia dukrai išlaikymo nuo 2014-03-08. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-27) būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą. Atsakovas ginčija susidariusį įsiskolinimą nurodydamas, kad dukrai išlaikymą teikė, duodavo sutuoktinei pinigų, pirkdavo dukrai drabužius, žaislus, per atostogas su dukra važiuodavo prie jūros, praleisdavo laisvalaikį savaitgaliais. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaiko išlaikymui išleistą sumą, kas leistų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Nustačius, kad atsakovas vaikui būtino išlaikymo neteikė, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir turtinę padėtį reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 2250 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 25 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-27), skaičiuojant po 90 Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.). atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagerino ieškovei priklausantį turtą. Teismas išaiškino atsakovui teisę reikšti priešieškinį ir reikalauti kompensacijos dėl turto pagerinimo, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu, tokia procesine teise atsakovas nepasinaudojo. Teismas pažymi, jei ir būtų pasitvirtinusios aplinkybės dėl galimo turto pagerinimo, tai šios sumos negali būti užskaitytos kaip išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui. Esant šioms aplinkybėms atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimo turto pagerinimo nesudaro pagrindo mažinto prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti iš dalies. Darytina išvada, kad ieškovo ieškinys patenkintas 86 proc.

Ieškovė patyrė 221 bylinėjimosi išlaidų – 41 Eur žyminio mokesčio, 180 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 48-51), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 134,06 Eur (221*0,86-400*0,14). Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio ieškovė atleista – 100 Eur (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

nutraukti ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui G. B. palikti prigimtinę pavardę – B.

Nustatyti nepilnametės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-27) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 134,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 100 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.