Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15674-997/2022 pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, suinteresuotiems asmenims J. M., E. M., A. R. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. M. 2022 m. birželio 21 d. teismui pateiktu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, suinteresuotiems asmenims J. M., E. M., A. R., prašė teismo pripažinti palikėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe.

3. Ieškovė 2022 m. liepos 5 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame papildomai paaiškino, jog suinteresuotais asmenimis į bylą yra įtraukti palikėjos buvęs sutuoktinis J. M. ir kiti palikėjos vaikai – A. R. bei E. M., kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su palikėjos V. M. turtu. Ieškovė taip pat nurodė, kad po palikėjos mirties likęs jos vardu registruotas, tačiau nepaveldėtas turtas tampa bešeimininkiu ir jis gali pereiti valstybės nuosavybėn, o valstybę tokiose bylose atstovauja VĮ Turto bankas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nurodytos taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakartotinai nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teismui pateiktą ieškinį ir patikslintą ieškinį grindžia argumentais, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama V. M., kuri 2005m. gegužės 31 d. testamentu turtą, tarp jų ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei. Ši aplinkybė atsispindi pačiame testamente. Tačiau į 2019 m. liepos 1 d. ieškovei išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2128 nebuvo įtrauktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Notarė tokį savo veiksmą motyvavo tuo, kad ginčo nekilnojamas turtas, priklausantis nuosavybės teise V. M., pagal pirkimo–pardavimo sutartį įgytas 1999 m. rugpjūčio 16 d., t. y. esant palikėjai santuokoje. Palikėjos santuokos nutraukimas įregistruotas 1999 m. gruodžio 14 d. Ieškovė teigia, kad palikėjos V. M. ir jos sutuoktinio J. M. santuoka buvo nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. gegužės 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-422/1998, o turtas padalintas to paties teismo 1998 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1316/1998. Po santuokos nutraukimo V. M. su dukters pagalba įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą. Kad reikia įteisinti santuokos nutraukimą atskirai, palikėja nežinojo, kadangi neturėjo tam teisinių žinių, o buto pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad buto savininkė yra V. M.. Ieškovė, vadovaudamasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalimi, prašo ginčo turtą pripažinti jos motinos V. M. asmenine nuosavybe.

12. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė sekančius ieškinio trūkumus:

12.1. bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, byloje proceso dalyviai yra ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys;

12.2. ieškovė nenurodė nei kas yra E. M., nei kas yra A. R., koks yra jų ryšis su ieškove, taip pat nenurodė, kokią įtaką bylos išnagrinėjimas turės įtrauktų į bylą asmenų teisėms ir pareigoms;

12.3. ieškovė nenurodė, kodėl atsakovė yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, o ne mirusios ieškovės motinos buvęs sutuoktinis J. M., kuris pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes galėtų pretenduoti į 1/2 pareiškėjos motinai priklausančio ginčo buto;

12.4. ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, ar kreipėsi į buvusį motinos sutuoktinį (nenurodyti duomenys, ar jis yra ieškovės tėvas) dėl bylos išsprendimo taikiai.

13. Ieškovė 2022 m. liepos 5 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame E. M. ir A. R. procesines padėtis nurodė kaip suinteresuotus asmenis. Papildomai paaiškino, jog suinteresuotais asmenimis į bylą yra įtraukti palikėjos buvęs sutuoktinis J. M. ir kiti palikėjos vaikai – A. R. bei E. M., kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su palikėjos V. M. turtu. Be to, ieškovė nurodė, kad po palikėjos mirties likęs ir jos vardu registruotas, tačiau nepaveldėtas turtas tampa bešeimininkiu ir jis gali pereiti valstybės nuosavybėn, o valstybę tokiose bylose atstovauja VĮ Turto bankas.

14. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė neištaisė visų teismo nustatytų ieškinio trūkumų:

14.1. analizuojant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, atsakovais paprastai būna laikomi sutuoktiniai (pvz. Kauno apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-2560-1116/2022, Nr. e2-3293-713/2022, Kauno apygardos teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. e2A-802-259/2019, e2-482-924/2022 ir kt.);

14.2. ieškovė nenurodė jokių aplinkybių apie buvusį motinos sutuoktinį, ar kreipėsi į jį dėl bylos išsprendimo taikiai, taip pat nenurodė duomenų, ar jis yra ieškovės tėvas;

14.3. byloje suinteresuotais asmenims ieškovė laiko J. M., E. M., A. R.;

15. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei pateikti patikslintą ieškinį kaip vientisą dokumentą – tinkamai nurodyti ieškinio šalis, jų procesinę padėtį, reiškiamą reikalavimą ir pagrindą, išaiškindamas, kad per nustatytą terminą nepašalinus visų ieškinio trūkumų, ieškovės ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

16. Apeliantė skunde nurodo, kad ginčo butas šeimininko neturi, todėl VĮ Turto bankas, o ne buvęs sutuoktinis galėtų pretenduoti perimti minėtą butą valstybės žinion. Be to, teismo nurodytos kitos civilinės bylos negali būti precedentas, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Suinteresuoti asmenys ieškinyje nurodyti todėl, kad ginčas yra susijęs su palikėjos turtu.

17. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Taigi, ieškiniai pareikšti pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka ir tokiose bylose dalyvaujančiais bylose asmenimis yra ieškovai, atsakovai bei tretieji asmenys.

18. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje šalis nurodė sekančiai: ieškovė L. M., atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, suinteresuoti asmenys – J. M., E. M., A. R..

19. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka šalimis yra laikomi ieškovai ir atsakovai, taip pat į bylą gali būti įtraukti tretieji, o ne suinteresuoti asmenys, kaip nurodo ieškovė. Suinteresuotais asmenimis laikomi asmenys bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnis).

20. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nurodyti ieškinio trūkumai įstatyme įvardijami ieškinio netikslumais. Pastarieji detalizuojami CPK 115 straipsnio 4 dalyje, pateikiant nebaigtinį jų sąrašą: klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas ir kiti netikslumai, nesudaro esminių kliūčių proceso eigai. Kadangi šių ieškinio netikslumų sąrašas nebaigtinis, tai teismas ieškinio netikslumais gali pripažinti ir kitokius atvejus.

21. Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus pats nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė byloje suinteresuotus bylos baigtimi asmenis: buvusį palikėjos sutuoktinį J. M., kitus du palikėjos vaikus – E. M. ir A. R.. Ieškovė taip pat nurodė, kokį suinteresuotumą jie turi (gali turėti) šioje byloje – byla susijusi su palikėjos nekilnojamuoju turtu. Taigi, teismo nurodytas ieškinio trūkumas dėl netinkamai nurodytos (įvardintos) įtrauktų į ieškinį trečiųjų asmenų procesinės padėties, atsižvelgiant į šios nutarties 20-21 punktus, nėra esminis. Be to, šį trūkumą gali ištaisyti pats teismas savo procesiniu dokumentu.

23. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes tai neatitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kaip pažymima teismų praktikoje, išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini. Tokia teismų praktika, kai, ieškovui pirmą kartą pašalinus teismo nustatytus trūkumus, teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus to paties ieškinio trūkumus, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties ieškinio trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė iš esmės tuos pačius trūkumus, kurie buvo įvardyti 2022 m. birželio 27 d. nutartyje. Todėl tokia praktika pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus yra ydinga. Kita vertus, iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai nurodė, kokios teisės, jos manymu, yra pažeistos ir kokio rezultato ji siekia.

25. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad paprastai tokiose bylose atsakovu dalyvauja palikėjo sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, bet ne valstybė.

26. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, pasiūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą.

27. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad jos pateiktuose civilinių bylų Nr. 2-15416-905/2019 ir Nr. e2-5123-314/2021 pavyzdžiuose bylų faktinės aplinkybės yra labai panašios, t. y. abejose bylose buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – mirus vienam iš buvusių sutuoktinių, likęs palikėjo turtas buvo registruotas mirusiojo vardu, o turto paveldėtojai prašė pripažinti šį turtą asmenine palikėjo nuosavybe, atsakovu byloje nurodydami valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas. Tuo tarpu teismo pateiktuose bylų pavyzdžiuose faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pavyzdžiui, civilinėse bylose Nr. e2A-802-259/2019 ir Nr. e2-482-924/2022 buvo sprendžiamas ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe tarp buvusių sutuoktinių. Byloje Nr. e2-3293-713/2022 ieškovas kreipėsi dėl turto pripažinimo asmenine palikėjo nuosavybė po palikėjo mirties, tačiau terminas palikimui priimti dar nebuvo suėjęs, todėl atsakovu byloje dalyvavo buvęs palikėjos sutuoktinis.

28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teismo nurodyti ieškinio trūkumai yra neesminiai ir negali užkirsti kelio civilinės bylos iškėlimui.

29. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.