Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-01-05 · Civilinė byla Nr. e2-482-924/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-05
Bylos Nr.
e2-482-924/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00323-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-482-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00323-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.
Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant ieškovės K. S. atstovei advokato padėjėjai D. B.,atsakovo K. T. kuratorei advokatei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui K. T. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentų esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ieškovės K. S. asmenine nuosavybe: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovė K. S., išvyko į Japoniją 1999 m. gegužės mėnesį. Japonijoje (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu K. T.. Po santuokos sudarymo, nepraėjus nei pusei metų, šalys pradėjo gyventi atskirai ir visiškai nebendravo. Ieškovė laikė, kad faktiškai santuoka iširo nuo (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jie nesimatė, nebendravo, nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, vienas kitu nesidomėjo ir nesirūpino.

1.2. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta sutuoktinio iniciatyva (duomenys neskelbtini) Japonijoje. Ištuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 132. Santuokos nebuvo siekta įregistruoti Lietuvoje, tačiau pasikeitus įstatymams Migracijos departamentas automatiškai persiuntė duomenis apie santuokos sudarymą. Civilinės metrikacijos įstaigoje (duomenys neskelbtini) buvo padarytas santuokos sudarymo įrašas. Kadangi bendro turto nebuvo įgyta, santuokos nutraukimo metu turtiniai klausimai nebuvo sprendžiami.

1.3. Atsakovas nesiekė įgyti turto ir Lietuvoje, juo labiau, kad atsakovas iš viso nėra buvęs Lietuvoje. Faktinės santuokos metu šalys nevedė bendro ūkio, finansai buvo kiekvieno atskirai. Taigi, turtiniai santykiai pasibaigė iš esmės net neprasidėję, todėl visas ieškovės įgytas turtas laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe.

1.4. Turtas, kurį prašo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, įgytas jos vardu, veikiant per įgaliotinį (tėvą) J. S.. Turtą buvo siekta įgyti išskirtinai K. S. asmeninės nuosavybės teise. Kadangi visas turtas buvo įgytas santuokos metu su atsakovu K. T., pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį, jis yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Nutraukiant santuoką turtas nebuvo padalintas, todėl turtas išsaugojo bendros nuosavybės teisinį statusą, kas reiškia, jog ieškovė negali laisvai disponuoti šiuo turtu – be atsakovo K. T. sutikimo negali šio turto nei parduoti, nei dovanoti ar atlikti kitų teisinių veiksmų susijusių su šiuo nekilnojamuoju turtu, kas iš esmės pažeidžia ieškovės teisėtus interesus.

1.5. Nuo santuokos nutraukimo jau yra praėję daugiau nei 13 metų, o faktiškai ieškovė ir atsakovas kartu negyvena daugiau nei 18 metų. Atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų į šį turtą, šiuo turtu nesirūpino, nemokėjo jokių mokesčių. Vien tik ieškovė nepertraukiamai šiuo turtu rūpinasi, prižiūri bei jį remontuoja.

I. Atsakovo kuratorės argumentų esmė

2. Atsakovo kuratorė su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon (šeimos) nuosavybėn. Atsakovas jokių pretenzijų nei santuokos metu ar nutraukiant santuoką, nei nutraukus santuoką į šį turtą nereiškė, prie turto įsigijimo, jo priežiūros visiškai neprisidėjo. Ieškovės vardu įgytas nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine jos nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

3. Ieškovė K. S. ir atsakovas K. T. (duomenys neskelbtini) susituokė Yokohama mieste, Naka rajone, Japonijoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos sudarymo įrašas Nr. 332 padarytas (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Japonijoje, santuokos nutraukimas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 132.

4. Ieškovės K. S. vardu registruotas nekilnojamas turtas, kuris įgytas santuokos metu, t.y.: 1. Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įgijimo ir įregistravimo pagrindas: 2003-06-09 Priėmimo – perdavimo aktas, 2003-06-09 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr.2-1727), vidutinė rinkos vertė 39 800 Eur; 2. Garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įgijimo ir įregistravimo pagrindas: 2003-07-04 Priėmimo – perdavimo aktas, Nr. 19KU-5606, 2003-07-04 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 19KU-5605), vidutinė rinkos vertė 4290 Eur; 3. Garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įgijimo ir įregistravimo pagrindas: 2003-09-17 Priėmimo – perdavimo aktas, Nr. G-6874, 2003-07-04 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. G-6873), vidutinė rinkos vertė 4290 Eur (toliau taip pat – Turtas).

5. Ieškovė 2021-07-12 kreipėsi į teismą dėl santuokos metu įgyto Turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe.

6. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi, ieškovės K. S. prašymu, atsakovo K. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) kuratore paskirta advokatė E. G..

7. Bylos esmę sudaro santuokos metu įgyto turto teisinio režimo nustatymas, t. y. ieškiniu siekiama teisinio apibrėžtumo dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, kai ginčo dalykas yra Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas, o santuoka sudaryta ir nutraukta daugiau kaip prieš 13 metų Japonijoje.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

8. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą reikalaujama, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021 31 punktas). CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Todėl tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) Japonijoje. Remiantis CPK 786 straipsniu, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Užsienio valstybėje sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo nebuvo ir negalėjo būti išspręstas klausimas dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo/priteisimo, nes būtų pažeistos CPK numatytos išimtinio teismingumo taisyklės.

10. Byloje nekilo ginčo (atsakovo kuratorė su ieškiniu sutiko), kad ieškovės vardu įgytas nekilnojamas turtas: 1. Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įgijimo ir įregistravimo pagrindas: 2003-06-09 Priėmimo – perdavimo aktas, 2003-06-09 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr.2-1727); 2. Garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įgijimo ir įregistravimo pagrindas: 2003-07-04 Priėmimo – perdavimo aktas, Nr. 19KU-5606, 2003-07-04 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 19KU-5605); 3. Garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įgijimo ir įregistravimo pagrindas: 2003-09-17 Priėmimo – perdavimo aktas, Nr. G-6874, 2003-07-04 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. G-6873), nors ir įgytas santuokos su Japonijos piliečiu metu, tačiau yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad šio turto įsigijimu rūpinosi vien tik ieškovė ir tik savo asmeninių interesų tenkinimui. Savo teises ir pareigas ieškovė įgyvendino per įgaliotinį, t. y. tėvą J. S.. Liudytoju apklaustas J. S. nurodė, kad jis sandorių sudarymo metu net nežinojo, jog dukra yra susituokusi, su jos sutuoktiniu niekada nebendravo bei jo nematė, todėl jam nekilo jokių abejonių, kad nekilnojamas turtas įgyjamas tik jo dukters asmeninėn nuosavybėn. Buto pirkimo sutarties 3.6 p. nurodyta, jog „Pirkėjos, K. S. įgaliotinis, J. S., pareiškia, kad K. S. yra netekėjusi.“, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina ieškovės valią šį turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Pastebėtina, kad turto įsigijimo metu šalių santuoka Lietuvoje nebuvo įregistruota, kas patvirtina, kad atsakovas jokių interesų Lietuvoje neturėjo, juolab, kaip nurodė ieškovė ir liudytojas, atsakovas Lietuvoje net nėra buvęs. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu faktiškai negyveno kartu ir nevedė santuokinio gyvenimo nuo (duomenys neskelbtini). Turtą ieškovė įsigijo iš savo asmeninių lėšų, taip pat prie to savo lėšomis prisidėjo (jai padovanojo) jos tėvai. Nuo pat turto įsigijimo iki dabar ieškovė turtu rūpinosi viena, moka visus mokesčius, susijusius su šio turto išlaikymu, jį remontuoja. Buvęs ieškovės sutuoktinis, atsakovas K. T., nei iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), nei po to, t. y. daugiau kaip 13 metų, jokių pretenzijų į ginčo turtą nereiškė. Netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. S.. Atkreiptinas dėmesys, jog iš prašymo (pridavimo data (duomenys neskelbtini)) dėl skyrybų priėmimo liudijimo matyti, jog atsakovas nenurodė, jog su sutuoktine turi bendro turto („išskiriama bendru sutarimu. Bendro turto nėra“), kas taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad atsakovas savęs nelaikė ieškovės vardu įgyto turto bendraturčiu bei prie šio turo įsigijimo visiškai neprisidėjo.

12. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovė santuokos metu įgijusi turtą, kuriam pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumcija, bylos nagrinėjimo metu įrodė, jog ji šį turtą įgijo ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o asmeninėn nuosavybėn. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir pašalinti bet kokias kliūtis, trukdančias ieškovei įgyvendinti nuosavybės teises į šį turtą, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pripažįsta nekilnojamąjį turtą: 1. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2. Garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3. Garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Priešingas aiškinimas, t. y., kad visas santuokos metu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja jungtine, o nutraukus santuoką (jeigu nepadalijamas) – bendrąja daline nuosavybe, nagrinėjamu atveju neatitiktų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta sutuoktinio aiški valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų ieškovės subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepalaiko ieškinyje nurodyto prašymo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, nurodydama, kad jų priteisti iš atsakovo neprašo. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

15. Ieškovė K. S. (mokėtojas D. B.) į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2021 m. rugpjūčio 3 d. yra sumokėjusi 300 Eur už kuratorės paslaugas, kurios po teismo sprendimo priėmimo pervestinos kuratorei advokatei E. G..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės K. S. asmenine nuosavybe: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pavesti teismo buhalterijai pervesti advokatei E. G. (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos 300 Eur (tris šimtus eurų), sumokėtus 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės K. S. (faktinis mokėtojas D. B.).

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas