Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui valstybės įminei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Ieškovė prašė pripažinti, kad ieškovės motina M. F. nuo 1998 m. kovo 13 d. iki 2014 m. vasario 28 d. valdė asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalį ūkinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, jos tėvai M. F. ir N. F. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, o 1977 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu ši santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokos nutraukimas neįregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. 1998 m. sausio 29 d. M. F. įsigijo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su ūkinio pastato dalimi. N. F. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)mirus ieškovės motinai M. F., paaiškėjo, kad butas ir ūkinio pastato dalis laikytini bendrąja jungtine ieškovės tėvų nuosavybe, nes laikoma, kad turtas įgytas santuokoje. Anot ieškovės, turtas buvo įgytas už asmenines jos motinos lėšas, o tėvas niekada nurodytame bute negyveno, bendro ūkio su motina jau nevedė.

Atsakovas VĮ Turto bankas prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). SŠK 22 straipsnyje ir CK 3.89 straipsnyje nustatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1998 metais, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. SŠK 40 straipsnyje buvo nustatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvai M. F. ir N. F. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono liaudies teismo sprendimu (b. l. 6). Civilinės metrikacijos skyriuje santuokos nutraukimas neįregistruotas. Po santuokos nutraukimo M. F. 1998 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalį ūkinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Ši sutartis sudaryta tik M. F. vardu (nurodant, kad pirkėja yra M. F.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 1997 m. sausio 9 d. sutartimi nurodytas turtas buvo išnuomotas tik M. F., UAB „Naujininkų ūkis“ sudarė sutartį su M. F. dėl buto nuomos bei pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo (b. l. 23-26). Duomenų, kad M. F. ir N. F. po teismo sprendimo priėmimo vedė bendrą ūkį, nėra. Iš Gyventojo registro pažymų matyti, kad M. F. mirė (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – mirusi našlė, vaikai – J. P.. N. F. mirė 1998 m. gegužės 19 d., šeimyninė padėtis – miręs santuokoje, vaikai – J. P. jo gyvenamoji vieta deklaruota Kupiškio rajone, t. y. ne kartu su M. F. (b. l. 19-20). Duomenų, kad N. F. būtų siekęs įgyvendinti savo teisę į dalį nagrinėjamo turto, byloje nėra. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra paneigta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog M. F. 1998 m. sausio 29 d. įgijo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalį ūkinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise.

Valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos (kol kas) mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalį ūkinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgijo asmeninės nuosavybės teisėmis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.