Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2015-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-637-236/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-03
Bylos Nr.
2A-637-236/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
LEONHARD WEISS RTE AS
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-637-236/2015Procesinio sprendimo kategorija 45.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4951-104/2014 pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydamas pripažinti konkurso sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (toliau - EVKS) ir kuriems taikomas reikalavimas, numatytas konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“ techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte, neteisėtomis ir negaliojančiomis; pripažinti konkurso sąlygas, numatančias signalizacijos ir EVKS darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokių darbų atlikimui, reikalavimus teikiamam pasiūlymui, susijusius su tokiais darbais, įskaitant: konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“ techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, taip pat visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ punktus bei visas kitas konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir EVKS darbais, neteisėtomis ir negaliojančiomis; įpareigoti atsakovą nutraukti atviro konkurso Nr. 2014/MO-6.6 procedūras; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“, atviro konkurso Nr. 2014/MO-6.6. Konkursu atsakovas siekė įsigyti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros ir Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcijos darbus bei EVKS (signalizacijos) išplėtimo/pritaikymo darbus.

Ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS teigimu, tokių darbų atlikimui nustatyti specifiniai reikalavimai, apibrėžti konkurso sąlygų 9 priedo 6.1 punkte, kuriame nurodyta, jog rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir/ar išplečiamų EVKS gamintojas/tiekėjas, privalo dalyvaudamas konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų/tiekėjų bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), patvirtinančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti/išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas/ protokolus/ sąsajas/ modulius), išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL-4 lygį pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo/gamintojo įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinių tinklų funkcionalumo bei suteiktos garantijos. Kadangi ieškovas neturėjo konkursu reikalaujamų sutarčių su esamų sistemų gamintojais ir tiekėjais, norėdamas dalyvauti konkurse pateikė prašymus pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo bendrovėms, kurios galėtų atlikti tokius darbus ir kurios atitiktų konkursų reikalavimus – UAB „Fima“, tarptautinei bendrovei „Bombardier“, UAB „Telekonta“. Tarptautinė bendrovė „Bombardier“ atsakydama ieškovui nurodė, kad atsakovo vykdomuose konkursuose Lietuvoje jos atstovas yra UAB „Fima“ ir ji turi išimtines teises atstovauti „Bombardier“. UAB „Telekonta“ atsakyme nurodė, kad negali pateikti komercinio pasiūlymo, kadangi šiame konkurse darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose įrangą diegė UAB „Fima“ ir „Bombardier“, todėl sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį gali išlaikyti tik šios bendrovės. Ieškovas pateikė atsakovui 2014 m. birželio 9 d. pretenziją dėl konkurso sąlygų, kurios yra iš esmės identiškos kitiems atsakovo organizuotiems konkursams, neteisėtumo, kuriame nurodė, jog konkursas yra vykdomas neskaidriai vienam tiekėjui, t. y. UAB „Fima“ suteikiant išimtines teises nuspręsti, kas gali dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus konkursui. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014 m. birželio 10 d. pranešimu informavo, kad atsisako nagrinėti pretenziją dėl praleistų pretenzijos pateikimo terminų.

Ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS įsitikinimu, pagal atsakovo parengtas konkurso sąlygas konkurse galėjo dalyvauti tik vienas konkretus asmuo, todėl toks neteisėtas konkurso sąlygų formulavimas pažeidžia pagrindinius ir esminius viešųjų pirkimų principus, t. y. neužtikrina objektyviai įgyvendinamų sąlygų atitinkamame konkurse dalyvauti ir varžytis daugiau nei vienam potencialiam tiekėjui. Nurodė, kad konkursu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ siekė įsigyti daugiau darbų, ne tik darbus, susijusius su signalizacijos ir EVKS, tačiau konkurso sąlygų 11 punkte nurodyta, jog pirkimas neskirstomas į dalis. Rangos darbai, susiję su EVKS, visame pirkime sudaro mažiau nei ¼. Dėl atsakovo siekio visus darbus įsigyti vienu pirkimu, mažiau nei ¼ įsigyjamų darbų taikomi specifiniai reikalavimai nulemia laimėtoją ir daugiau nei 75 proc. darbų atžvilgiu. Dėl to ieškovas konkurso sąlygose nustatyta tvarka vykdomą pirkimą laikė neskaidriu, nelygiateisiu.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atmesti, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, veikiant nesąžiningai ir esant nepagrįstam skundui, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 4 dalies konkurso sąlygų paaiškinimo mechanizmu, taip pat VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu terminu, t. y. iki 2014 m. gegužės 12 d. nepateikė pretenzijos perkančiajai organizacijai dėl konkurso sąlygų, dėl ko atsakovas pagrįstai vėliau pateiktą pretenziją paliko nenagrinėtą. Ieškovas pateikė pretenziją atsakovui tik 2014 m. birželio 10 d., prieš pat susipažinimo su pasiūlymais posėdį, tai yra praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatytą 10 dienų terminą, todėl priimtas sprendimas pretenziją palikti nenagrinėtą ir pirkimo procedūrų nestabdyti.

Teismas sprendė, kad ieškovo pozicija, jog terminas pretenzijai pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. birželio 5 d., kai ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, gavęs atsakymą iš UAB „Telekonta“, kuriame nurodoma, jog konkurso darbus, susijusius su EVKS (signalizacijos) sistemomis gali atlikti tik UAB „Fima”, prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir tikslams (vykdyti viešuosius pirkimus kiek galima operatyviau, ekonomiškiau). Ieškovas prašymus pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo bendrovėms, kurios atitiktų konkurso reikalavimus, pateikė jau po termino pateikti pretenziją pabaigos.

Teismas nustatė, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos CVP IS priemonėmis dėl vykdomo rangos darbų pirkimo atsakovo buvo paskelbtos jau 2014 m. balandžio 3 d., todėl ieškovas, atsakovui 2014 m. balandžio 30 d. paskelbus apie konkursą CVP IS priemonėmis, su konkurso sąlygomis jau buvo susipažinęs ir turėjo suprasti, kad gali dalyvauti konkurse tik sudaręs atitinkamus susitarimus su esamų EVKS gamintojais/tiekėjais, bei su tokiomis sąlygomis sutiko. Nurodė, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo sprendimų stadija yra privaloma ir vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime. Pažymėjo, jog, priešingai nei ankstesniojoje įstatymo redakcijoje, VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintų pretenzijos pateikimo terminų skaičiavimas siejamas ne su tiekėjų sužinojimu apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą, o nuo pranešimo raštu apie jį išsiuntimo ar paskelbimo tiekėjams dienos.

Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad reikalavimai pirkimo objektui yra suformuluoti taip, kad visiems konkurso dalyviams yra sudarytos vienodos sąlygos ir nėra ribojama konkurencija. Nurodė, kad ieškovo minimas išskirtines teises UAB „Fima“ suteikė ne atsakovas, o ieškovo nurodyta įmonė Bombardier Transportation Sweden AB ir UAB „Telekonta“, ir tai yra privačių ūkio subjektų santykiai, į kuriuos kištis atsakovas neturėjo teisės. Sprendė, kad perkančiosios organizacijos siekis, jog perkamas sistemų išplėtimas/pritaikymas/perkonfigūravimas būtų suderintas su perkančiojoje organizacijoje jau veikiančiomis sistemomis siekiant kuo racionaliau panaudoti lėšas, neleidžia daryti išvados dėl konkurso sąlygų, kuriose numatyti reikalavimai, kad sistemos tarpusavyje turi būti suderintos, prieštaravimo imperatyvioms VPĮ nuostatoms bei nelaikomas diskriminaciniu ar pažeidžiančiu sąžiningos konkurencijos principą.

Teismas nurodė, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra pagrįstas objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti reikalingus darbus ir paslaugas, glaudžiai susijusius su viešuoju interesu. Atsakovo konkurso nurodyti rangos darbai susiję su EVKS (signalizacijos) sistemų įrengimu, mikroprocesorine centralizacijos sistema ir kt. Neskaidymas pirkimo objekto į dalis turi užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, kad įvykus įrangos/sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką. Tai ne tik sumažina aptarnavimo kaštus, bet ir palengvina projekto valdymą, be to, priskiria atsakomybę už darbus ir įrangos/sistemų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, tokiu būdu išvengiant ginčų tarp kelių tiekėjų. Be to, pirkimo objekto skirstymas į dalis galimai neužtikrintų racionalaus lėšų naudojimo principo, nes paslaugų teikimo kaina keliems tiekėjams išaugtų.

Šalies argumentai

Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sprendė, kad ieškovo veiksmai, pateikiant teismui ieškinį dėl jo teisių pažeidimo viešojo pirkimo pradžioje dar prieš vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nesiėmė aktyvaus vaidmens šioje byloje, netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų ir nenustatinėjo tikrųjų faktinių aplinkybių. UAB „Telekonta“ niekaip nėra susijusi su UAB „Fima“ ir Bombardier, todėl neaišku, kuo remiantis teismas teigia, kad UAB „Telekonta“ suteikė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti dėl konkurse dalyvaujančių asmenų. Atsakovas, teigdamas, kad esamų EVKS gamintojas/tiekėjas yra ne ieškovo nurodytas subjektas, nepateikė jokių duomenų apie tai, kas yra esamų EVKS gamintojai/tiekėjai, o teismas bylos nagrinėjimo metu ne tik šios informacijos iš atsakovo nepareikalavo, tačiau visiškai ignoravo šias aplinkybes ir jų nevertino, todėl galimai padarė klaidingas išvadas apie egzistavusias faktines aplinkybes.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad visiems tiekėjams sąlygos dalyvauti konkurse yra vienodos ir nėra ribojama konkurencija. Konkurencijos ribojimas šiame konkurse pasireiškia tuo, kad atsakovas, iš anksto žinodamas, jog EVKS pritaikymo darbus atlikti galės tik konkretus subjektas, sąmoningai įtraukė į konkurso (kuriuo perkami 75 proc. darbų nėra susiję su EVKS) sąlygas nuostatą, vadovaujantis kuria kiekvienas konkurse norintis dalyvauti tiekėjas privalo su tokiu konkrečiu subjektu sudaryti susitarimą. Be to, atsakovas siekia įsigyti rangos darbus, iš kurių apie 75 % darbų apskritai nebus susiję su EVKS. Atsakovas EVKS darbus, kuriems taikomi specifiniai ir išskirtiniai reikalavimai, dėl ko šiuos darbus atlikti gali tik konkretus ūkio subjektas, siekia įsigyti kartu su kitais darbais, visiškai nesusijusiais su sistemų pritaikymo darbais ir kuriems netaikomi minėti specifiniai reikalavimai.

3. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė projekto valdymo palengvinimui, o ne sąžiningai konkurencijai ir jos užtikrinimui. Pirkimo objektų išskyrimas, t.y. EVKS sistemų įsigijimas atskirai nuo kitų rangos darbų, neturėtų jokios įtakos ir neapribotų atsakovo galimybių nusipirkti tokius sistemų darbus, kurių jam reikia, kadangi šiems darbams vis dar galėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, kurie yra numatyti šiame konkurse. Atskirai įsigyjant EVKS sistemos darbus nuo kitų konkurse numatytų rangos darbų, atsakovas ne tik gautų jo reikalavimus atitinkančius EVKS sistemų praplėtimus, bet kartu ir užtikrintų, kad dėl 88 232 936 Lt vertės darbų įvyktų realus tiekėjų varžymasis, tokiu būdu neeliminuojant konkurencijos ir sukuriant prielaidas pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Sistemos įrengimo ir suderinamumo klausimus spręs konkretūs tiekėjai, kurie nėra projekto valdytojai.

4. Teismas nepagrįstai sprendime objektų sujungimą motyvavo prielaida neva objektų sujungimas galimai užtikrins racionalų lėšų panaudojimą. Ši prielaida prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuotai visuotinai žinomai aplinkybei, kad būtent konkurencijos egzistavimas užtikrina racionalų lėšų panaudojimą ir viešųjų pirkimų principų laikymąsi.

5. Atsakovas neįrodė pirkimo sujungimo būtinumo ir neišvengiamumo. Jis sprendimą sujungti pirkimo objektus į vieną motyvuoja deklaratyviais pasakojimais, Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, pateiktoje ne dėl šioje byloje skundžiamo konkurso, ir deklaratyviais pasakojimais apie projekto naudą Lietuvai visiškai nepateikiant jokių įrodymų, jog ta pati nauda nebūtų pasiekta pirkimo objektus išskaidžius.

6. Teismas klaidingai pretenzijos pateikimo terminą susiejo su konkurso paskelbimo momentu. Pasikeitus VPĮ 94 straipsnio redakcijai terminų skaičiavimo tvarka iš esmės liko nepakitusi, t.y. terminų skaičiavimas pradedamas nuo dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantas nei iš konkurso sąlygų, nei iš techninės specifikacijos negalėjo sužinoti, su kuriuo konkrečiai esamų sistemų gamintoju ar tiekėju jis turi sudaryti sutartis, kad galėtų dalyvauti konkurse ir tuo labiau nežinojo, kad toks tiekėjas yra tik vienas. Konkurso sąlygomis ir konkurso sąlygų techninėmis specifikacijomis nebuvo atskleista esminė informacija, susijusi su konkurso sąlygų 9 priedo Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte nustatytu reikalavimu, t.y. nebuvo nurodytas subjekto pavadinimas ar kiti rekvizitai, su kuriuo tiekėjas turėtų sudaryti minėtame punkte nurodytas sutartis.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Apeliantas, kaip profesionalus statybų rinkos dalyvis, sistemiškai analizuodamas pirkimo dokumentus, kaip ir kiekvienas kitas potencialus tiekėjas turėjo galimybę susipažinti su objektyvia ir išsamia informacija apie konkurse numatytas EVKS, jų gamintojus ir tiekėjus. Kadangi apeliantas nepasinaudojo pasiūlymų ir pastabų teikimo dėl konkurso sąlygų techninės specifikacijos galimybe, konkurso sąlygų paaiškinimo mechanizmu bei VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais terminais techninės specifikacijos sąlygų skundimo tvarka, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto reikalavimas yra aiškus ir teisėtas. Pažymėjo, kad apeliantas pateikė pretenziją likus mažiau nei 30 min. iki susipažinimo su pasiūlymais posėdžio pradžios.

2. Atsakovas pagrįstai neskaidė pirkimo objekto dalimis. Atsakovo tikslas ne įsigyti konkrečias sistemas iš konkrečių gamintojų, o užtikrinti, kad jis įsigis reikalingų esamų sistemų išplėtimą/pritaikymą/perkonfiguravimą, kuris bus funkcionaliai suderintas su jau turimomis sistemomis. Taip pat siekiama įsigyti ne pavienius darbus, o visą darbų visumą, būtiną tinkamam Klaipėdos stoties kelyno funkcionavimui. Bendrovei skelbiant pavienius rangos darbų konkursus, būtų neužtikrintas racionalus lėšų panaudojimo principas, iškiltų rizika sklandžiam projekto įgyvendinimui.

3. Atsakovas konkurso sąlygomis konkurencijos neriboja. Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatomis bei Konkurencijos tarybos išvadomis, konkurencija yra pažeidžiama tuo atveju, kai ūkio subjektas piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nustatymas negali remtis vien tik prielaidomis, pažeidimui nustatyti reikia daug konkrečių faktinių duomenų, kurių nagrinėjamoje byloje nėra.

Šalies argumentai

4. Teismas tinkamai taikė CPK nuostatas nagrinėjamoje byloje. Pats apeliantas ieškinyje prašė pirmosios instancijos teismo gauti ne tik Konkurencijos tarybos, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą byloje, vadinasi, minėtas institucijas laiko kompetentingomis teikti išaiškinimus ir rekomendacijas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus viešojo pirkimo sąlygoms, apibrėžiančioms pirkimo objektą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydamas pripažinti konkurso sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (tekste - EVKS) ir kuriems taikomas reikalavimas, numatytas konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“ techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte, neteisėtomis ir negaliojančiomis; pripažinti konkurso sąlygas, numatančias signalizacijos ir EVKS darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokių darbų atlikimui, reikalavimus teikiamam pasiūlymui, susijusius su tokiais darbais, įskaitant: konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“ techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, taip pat visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ punktus bei visas kitas konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir EVKS darbais, neteisėtomis ir negaliojančiomis; įpareigoti atsakovą nutraukti atviro konkurso Nr. 2014/MO-6.6 procedūras; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis teismas, nustatęs, kad viešojo konkurso pirkimo procedūros yra baigtos atmetus visų tiekėjų pasiūlymus, nurodė, kad išnyko pagrindas konstatuoti apelianto teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutartimi ginčo konkurse, taip pat tapo teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas siekė baigto viešojo pirkimo ginčo sąlygas pripažinti negaliojančiomis ir nutraukti konkursą. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad atsakovui paskelbus tų pačių paslaugų pirkimą, būtų skelbiamos ir naujos sąlygos, todėl ieškovui nebūtų užkirstas kelias jame dalyvauti naujomis sąlygomis. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinis teismas sprendė, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apelianto skundo netenkino, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo apeliacinį skundą dėl to, kad pasibaigus konkursui ir nesant duomenų, jog jo pabaigos teisėtumas yra (buvo) kvestionuojamas, ieškovo teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos. Pažymėjo, kad tiekėjas, pasibaigus pirkimo procedūroms dėl to, jog buvo atmesti visi pasiūlymai, turėjo teisę ginčyti pirkimo procedūrų pasibaigimą šiuo aspektu teisėtumą. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas konstatavo esantį ieškovo teisinį suinteresuotumą, kad būtų atliktas konkurso, nors ir pasibaigusio atmetus visų dalyvių pasiūlymus, sąlygų teisėtumo teisinis įvertinimas.

Kasacinis teismas nurodė, kad teismui pripažinus ieškovo teisinį nesuinteresuotumą, jo pagrindiniai reikalavimai turėjo būti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo (nors dėl jų apeliacinės instancijos teismas nesprendė), o procesas turėjo būti nutrauktas (CPK 293 str.).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), todėl bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bus analizuojami apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas LEONHARD WEISS RTE AS prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 423¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarką, įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas LEONHARD WEISS RTE AS nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

Dėl ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS teisinio suinteresuotumo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatavo esantį ieškovo teisinį suinteresuotumą, kad būtų atliktas konkurso, nors ir pasibaigusio atmetus visų dalyvių pasiūlymus, sąlygų teisėtumo teisinis įvertinimas.

Pagal bylos duomenis ieškovas turi teisinį suinteresuotumą šioje nagrinėjamoje byloje.

Dėl pretenzijos pateikimo

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai pretenzijos pateikimo terminą susiejo su konkurso paskelbimo momentu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme tiesiogiai nėra nurodyta, ar pretenzijos pateikimo termino eigos pradžia sietina su subjektyviuoju kriterijumi, tačiau pretenzijos pateikimo termino pradžios dienos nustatymas – fakto klausimas, kurį teismai sprendžia pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tam, kad subjektas kreiptųsi dėl savo pažeistų teisių gynimo, pirmiausia jis turi suvokti, kad jo teisės yra pažeistos, todėl tiekėjas pretenziją perkančiajai organizacijai teiks tik suvokęs, jog jo teisės yra pažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas apie vieno subjekto išskirtinumą atlikti su EVKS susijusius darbus sužinojo 2014 m. birželio 5 d. gavę vieno iš potencialių tiekėjų UAB „Telekonta“ atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Telekonta“ negali pateikti komercinio pasiūlymo, kadangi šiame konkurse darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose įrangą diegė UAB „Fima“ ir gamintojas „Bombardier“, todėl sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį gali išlaikyti tik šios bendrovės arba jų įgalioti asmenys (t. 1 b. l. 13). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik 2014 m. birželio 5 d. Bylos duomenys patvirtina, jog pretenzija atsakovui pateikta 204 m. birželio 9 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas perkančiajai organizacijai pretenziją pateikė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pretenzijos pateikimo terminą susiejo su konkurso paskelbimo momentu.

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašiose bylose

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, institucijos, teikiančios išvadas byloje, – Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą; ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ patenkinti iš dalies, pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Šilainiai–Kėdainiai“ rangos darbų pirkimas“ sąlygas dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija – sujungimo į vieną, kitą ieškinio dalį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015 pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras 2015 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą; ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ patenkinti iš dalies, pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai“ rangos darbai“ sąlygas dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija – sujungimo į vieną, kitą ieškinio dalį atmesti. Kasacinis teismas konstatavo, jog dėl faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos panašumo nurodyta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-84-248/2015) yra precedentinė nagrinėjamos bylos atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija laikosi joje suformuluotų įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų kasacinio teismo nagrinėtų civilinių bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės ir teisinė problematika yra panašios, ir atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus nurodytose bylose.

Dėl perkančiosios organizacijos teisės sujungti kelis objektus į vieną (pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo)

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pagrindinė šalių ginčo dalis – pirkimo objektų (signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo/ pritaikymo darbai bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros ir Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija) sujungimo į vieną teisėtumas. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nustatyti ginčo konkurso sąlygas ieškovo kvestionuojamas ne tik pirkimo objektų (ne)hegemoniškumo aspektu, bet ir dėl to, jog atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus turi teisę tik vienas ūkio subjektas – UAB „Fima“, todėl galimybė dalyvauti konkurse priklauso nuo susitarimo su šia įmone dėl bendradarbiavimo (ar bendro pasiūlymo pateikimo, ar sandorio dėl subrangos arba kitų susitarimų) atlikti EVKS rangos darbus. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovas byloje ginčija nepagrįstą tiekėjų laisvos konkurencijos varžymą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra pagrįstas objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti reikalingus darbus ir paslaugas, glaudžiai susijusius su viešuoju interesu (atsakovo konkurso nurodyti rangos darbai susiję su EVKS (signalizacijos) sistemų įrengimu, mikroprocesorine centralizacijos sistema ir kt.), todėl neskaidymas pirkimo objekto į dalis turi užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, kad įvykus įrangos/sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką. Pirmosios instancijos teismo teigimu, tai ne tik sumažina aptarnavimo kaštus, bet ir palengvina projekto valdymą, be to, priskiria atsakomybę už darbus ir įrangos/sistemų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, tokiu būdu išvengiant ginčų tarp kelių tiekėjų. Be to, pirkimo objekto skirstymas į dalis galimai neužtikrintų racionalaus lėšų naudojimo principo, nes kelių tiekėjų paslaugų teikimo kaina išaugtų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė projekto valdymo palengvinimui, o ne sąžiningai konkurencijai ir jos užtikrinimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, laiko apelianto argumentus pagrįstais dėl sekančių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė dėl galimybės sujungti į vieną pirkimo objektus ir tokį sprendimą pagrindžiančių priežasčių, tačiau, nors dėl to byloje yra duomenų ir šalys teikė argumentus, nepasisakė dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su išimtinėmis UAB „Fima“ teisėmis atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus bei šios teisės naudojimosi konkurse. Tuo tarpu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje naujesnių viešųjų pirkimų ginčų bylų, kurioje, inter alia, buvo sprendžiama dėl tiekėjo pajėgumo vertinimo ir subrangos teisinių santykių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į kelių dešimčių kompetentingų ūkio subjektų vienodo turinio patvirtinimus apie tai, jog jie su pirkimo laimėtoju neturi teisinių santykių, savo iniciatyva konstatavo konkurencijos pažeidimą (su tuo vėliau kasacinis teismas nesutiko), nors šis pirkimo sąlygų neatitinkantis laimėtojas net nebuvo kreipęsis į nė vieną galimą subtiekėją, pagal įstatymą turintį teisę atlikti ginčo darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, galimų tiekėjų skaičius konkurse neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Vis dėlto, per se nereiškia, kad dėl tokios aplinkybės teismai neturėtų apskritai spręsti, nes tai – vienas iš pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimo pagrindų (nors ir ne lemiamų). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Dėl to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šalių ginčą privalėjo spręsti ir pagal šį pagrindą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas neįrodė pirkimo objekto sujungimo būtinumo ir neišvengiamumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai nagrinėjamu atveju laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinantys gaunamos naudos pirkimo objektą neišskaidžius.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentuoja viešojo intereso svarbą šiame ginče. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga; nekvestionuotina, kad paskelbtas pirkimas (kaip, beje, ir kiekvienas viešasis pirkimas) yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, tačiau šio pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis. Pažymėtina, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto LEONHARD WEISS RTE AS argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai objektų sujungimą motyvavo prielaida neva objektų sujungimas galimai užtikrins racionalų lėšų panaudojimą. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyta priežastis pirmosios instancijos teismo vertinta hipotetiškai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pirkimo išskaidymas į dalis atsakovui kainuotų brangiau, todėl laikytina, jog ši teismo išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis, o tik atsakovo interpretacine pozicija. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog finansiniai poreikiai, jei nenustatyta kitų priežasčių, nepriskirtini prie pirkimo objektų sujungimą pateisinančių pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog, priešingai nei teigia atsakovas, pastarasis konkurso sąlygomis apribojo konkurenciją, todėl pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė projekto valdymo palengvinimui, o ne sąžiningai konkurencijai ir jos užtikrinimui.

Dėl institucijų, teikiančių išvadas byloje

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apeliantas ieškinyje prašė pirmosios instancijos teismo gauti ne tik Konkurencijos tarybos, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą byloje, todėl daro išvadą, jog ieškovas minėtas institucijas laiko kompetentingomis teikti išaiškinimus ir rekomendacijas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog aukščiau nurodytos institucijos laikytino kompetentingomis teikti išaiškinimus ir rekomendacijas, tačiau pažymi, jog ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos rašto vertinimas, neatsižvelgiant į jo turinį, nes šis raštas suformuotas kaip preliminari nuomonė, o ne sprendimas dėl įstatymų pažeidimo, laikytinas pernelyg formaliu ir nevisapusišku, nes tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija – rašytinis įrodymas byloje vertintinas kartu su kitais; toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), vis dėlto jis, kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), svarbus sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti teismų tiriamas, vertinamas, dėl jo sprendžiant iš esmės, o ne iš anksto atmetamas, atsižvelgiant į jame vartojamas formuluotes (pvz., „reiškiame nuomonę“, „yra pagrindas teigti“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus, tačiau ir neturėtų būti vertinama kaip bereikšmis dokumentas, nes teismui pateikta tam tikroje srityje kompetentingos įstaigos pozicija vertintina, atsižvelgiant į visus bylos duomenis.

Dėl procesinės bylos baigties

Dėl nutartyje nurodytų argumentų ir vertinimų konstatuotina, kad atsakovo sprendimas nustatyti ginčo konkurso sąlygas buvo neteisėtas, o ieškovo pagrindinis reikalavimas jas pripažinti neteisėtomis pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris negali būti paliekamas galioti, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinama ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinio dalis dėl ginčo konkurso sąlygų (dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo/pritaikymo darbų bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros ir Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcijos darbų - sujungimo į vieną) pripažinimo neteisėtomis.

Dėl kitos pagrindinio reikalavimo dalies – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti konkurso procedūras – teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje susidėjusias aplinkybes nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį. Iš CVP IS matyti, kad ginčo konkurso procedūros pasibaigusios VPĮ įtvirtintu pagrindu – atmetus visus pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padariniams nėra svarbu, kokiu pagrindu pirkimo procedūros baigiasi – ar sudarius viešojo pirkimo sutartį (tada sprendžiama dėl jos galiojimo), ar kitais pagrindais, inter alia, dėl visų gautų pasiūlymų atmetimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo (pavyzdžiui, dėl UAB „Fima“, UAB „Telekonta“ ir „Bombardier“ sutartinių santykių reikšmės) bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies ir tenkintinas iš dalies, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimas panaikintinas bei priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS pirmosios instancijos teisme patyrė 1000 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų (t. 1 b. l. 26), apeliacinės instancijos teisme ieškovas taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000 Lt (289,62 Eur) žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 1 b. l. 229) bei 2 178 Lt (631,30 Eur) už apeliacinio skundo paruošimą (t. 2 b. l. 37-39), kasacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) žyminį mokestį už kasacinį skundą (t. 2 b. l. 92). Iš viso apeliantas patyrė 1500,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą nutraukti konkurso procedūras, tačiau iš esmės patenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą (procedūrų nutraukimas laikytinas išvestiniu, nes ir jo nepareiškus, dėl to teismai turi spręsti ex officio), todėl sprendžia, kad apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“ sąlygas dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo/pritaikymo darbų bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros ir Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcijos darbų - sujungimo į vieną.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui LEONHARD WEISS RTE AS 1500,16 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ir šešiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Audronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas