- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2273-1227/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00774-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Veronika Andruškaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., R. M., D. P., valstybės įmonei „Turto bankas“, G. J., V. J.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenimis valstybės įmonei „Turto bankas“, A. P., R. M., G. J., V. J. ir D. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė savo močiutės, J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
1.1. Nurodė, kad jo močiutė J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties ji gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas pastatytas 1918 m., o močiutė jame gyveno visą gyvenimą, nuo pat vaikystės, tačiau oficialiai šio nekilnojamojo turto Registrų centre įregistravusi nebuvo, todėl jai mirus niekas jo oficialiai paveldėti negalėjo. Pareiškėjo teigimu, minėtas nekilnojamasis turtas visada, tiek kaimynų, tiek artimųjų, tiek tuometinės valdžios buvo laikomas jos (močiutės J. P.) turtu.
1.2. Nors Gyventojų registro duomenimis J. P. vaikų neturėjo, tačiau pareiškėjas pareiškime nurodė, jog ji susilaukė trijų vaikų: jo mamos I. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sūnaus R. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), bei dukros A. I. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjo, I. M. turėjo sūnų R. M., kuris su pareiškimu sutinka. A. I. J. vaikai G. J. ir V. J. bei R. P. dukra D. P. pateiktam pareiškimui neprieštarauja. R. P. dukra L. P. yra mirusi (duomenys neskelbtini).
1.3. Po A. M. mamos mirties, jo močiutei priklausiusiais pastarais rūpinosi pareiškėjas, nes kiti pusbroliai ir pusseserės gyveno kaime ir turėjo savų rūpesčių, o močiutė jau buvo garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos. Po močiutės mirties gyvenamasis namas kurį laiką buvo nuomojamas E. K., tačiau ir tuo metu pareiškėjas prižiūrėjo turtą: atvykdavo jo apžiūrėti, rūpinosi, kad pastatai būtų prižiūrimi, neniokojami, domėjosi apie mokesčių sumokėjimą. Nuomininkams išsikėlus, jis mokėjo mokesčius už elektrą, juos tebemoka iki šiol, toliau prižiūri ir atstatinėja gyvenamąjį namą, jo priklausinius, planuoja susitvarkius oficialius pastatų įforminimo dokumentus, ten persikelti gyventi.
Atsiliepimas
2. Valstybę atstovaujanti valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgus į tai, kad VĮ „Turto bankas“ neturi duomenų apie palikėjos palikimo paveldėjimą ir valdymą, taip pat jo atsiradimo metu nevykdė paveldėjimo procedūros valstybei, todėl prašo šioje civilinėje byloje pareikštą prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuoti asmenys D. P. ir G. J. pateikė atsiliepimus, jog kuriais su pareikštu pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys R. M. ir V. J. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Pareiškėjas A. M. kartu su patikslintu pareiškimu pateikė teismui suinteresuotų asmenų R. M. ir V. J. pasirašytus sutikimus dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja, kad A. M. priimtų faktiniu valdymu jų močiutei J. P. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. paaiškino, kad pareiškimą palaiko ir prašo teismo jį tenkinti. Nurodė, jog nori susigrąžinti senelės J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – sodybą, kurioje yra nedidelis namelis, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Tame namelyje jis vaikystėje praleido visas vasaras. Po močiutės mirties jis rūpinosi jos likusia sodyba – atvažiuodavo ten nupjauti žolę, išgenėjo kitus augančius augalus, aptvarkė gyvenamąjį namą. 2001-2002 m., į tą namą įleido neatlygintinai gyventi tame pačiame kaime gyvenančią E. K. ir jos brolį, kurio vardo ir pavardės nežino, kurie ten gyveno iki 2024 m., kol įsigijo savo nekilnojamąjį turtą. Net ir įleidus į namą gyventi kitus asmenis, jis ir toliau prižiūrėjo sodybą: į ją dažnai atvažiuodavo, patikrindavo, ar sodyba tinkamai prižiūrima. Minėtiems asmenims išsikėlus namas liko tuščias, todėl nori jį susigrąžinti. Močiutės palikimą sudaro tas namelis, žemės sklypas. Daugiau ten nieko nėra, kito turto nėra. Šalia namo yra jo žemės sklypas. Močiutės paliktas nekilojamasis turtas nėra įregistruotas Registrų centre, jam nėra suteiktas daikto unikalus numeris. Po močiutės mirties jos palikimo niekas nepriėmė, į notarų biurą niekas nesikreipė. Sodyba visada buvo prižiūrima. Močiutė dovanojo dalį savo žemės jam ir kitam anūkui A. P. Kreipėsi dėl geodezinių matavimų atlikimo, bet buvo atsisakyta tuos atlikti, nes nėra sklypo projekto. Nacionalinis žemės fondas projekto taip pat nepadarė, nes nėra savininko.
6. Pareiškėjo A. M. atstovas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po A. M. močiutės J. P. mirties likęs namas nėra įregistruotas Registrų centre, jam nesuteiktas unikalus numeris. Mirus močiutei jam net nebuvo suteiktas adresas. Su pareiškimu pateikė išrašus iš ūkinių knygų, kuriuose nurodyta, kad pastatytas namas perleistas pareiškėjo močiutei. Pareiškėjas ir išnuomojęs pastatą jo nepamiršo, atvažiuodavo jo apžiūrėti, prižiūrėjo, kad būtų mokami mokesčiai. Kad į namą buvo įleisti gyventi kiti žmonės, žinojo ir (duomenys neskelbtini) seniūnija. Pripažinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu, nuosavybės teisės dokumentus tvarkytųsi ateityje.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. P. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, jog A. M. yra jos pusbrolis iš tėvo pusės. Namelyje, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu nežino, gyveno jos močiutė J. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Močiutė tame name gyveno iki mirties. Namelis nedidelis, paprastas, ji ten gyveno viena. Kartu su ja gyveno jos vaikai, kol suaugę sukūrė savo šeimas ir išėjo. Močiutės palikimo priimti nesiekia. Po močiutės mirties, ten buvo įleisti gyventi žmonės, jis tuščias neliko, bet A. M. ir toliau tą namelį prižiūrėjo. Ji pati nesidomėjo to namelio likimu. Tame namelyje pastoviai niekas negyvena, bet jį atvyksta prižiūrėti A. M. Kokiu pagrindu močiutė gyveno tame name nenurodė, taip pat nežino, ar dar kas pretendavo į tą turtą. Tiksliai nurodyti negalėjo, ar dar kas vykdavo ir prižiūrėdavo namelio, bet mano, kad ne. Ar močiutė turėjo kito turto, nežino.
8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. M. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, jog vaikystėje vasaras praleido pas močiutę jos sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai mirė jo močiutė, nežino, jos laidotuvėse nedalyvavo. Kokį turtą turėjo ir po mirties paliko močiutė, nežino. Iki mirties močiutė gyveno (duomenys neskelbtini). Kokiu pagrindu ten gyveno močiutė, nežino. Neprieštaravo, kad A. M. priimtų močiutės palikimą, nes ir po močiutės mirties jis jos namelio neapleido. Pats po močiutės mirties likusioje sodyboje lankosi dažnai ir patvirtino, kad sodyba prižiūrėta, neapleista.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. P. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad J. P. buvo jo močiutė, kuri jį užaugino. Jis užaugo tame name. Po močiutės mirties ten negyveno. Iš močiutės J. P. namų išsikėlė (duomenys neskelbtini), išėjus į armiją. Pusbroliai A. M. ir R. M. dažnai lankydavosi pas močiutę, ten praleisdavo atostogas. Močiute iki mirties rūpinosi jis. 5 metus ji gyveno pas jį (duomenys neskelbtini), jis ją palaidojo. Žiemą močiutę parsiveždavo pas save, o pavasarį-vasarą ją parveždavo į tą namą. Pats gyvena toli, turi neįgalią žmoną, todėl tos sodybos prižiūrėti neturi galimybės ir neprieštarauja, kad A. M. ją prižiūrėtų. 2003-2005 m. nuvykus pas seniūną jis paprašė į tą sodybą įleisti gyventi močiutę J. su vaikais, kurių mama mirusi. Jis sutiko, kad jie prižiūrėtų tą namą, kad toliau jis nebūtų niokojamas. Kas kiek laiko jis ir kiti pusbroliai nuvykdavo į sodybą, ją apžiūrėti. Po močiutės mirties kito nekilnojamojo turto, daiktų neliko, liko tik tas gyvenamasis namas. Kolūkio laikais kažkaip tas namas buvo registruotas. Močiutė dar būdama gyva savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalino per pusę jam ir A. M. Prie namelio yra 20 arų žemės sklypas, ant kurio pastatytas tas namelis, kurie priklausė močiutei. Po močiutės mirties pats atvažiuodavo į sodybą, ją aptvarkydavo. Kol name gyveno J. su anūkais, tol ji ir mokėjo už elektrą, dabar už ją moka A. M.. 2025 m. minėti asmenys buvo iškraustyti iš šio namo. Su pareiškimu sutinka.
10. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia, už 100 m., gyveno P., kurios vardo nepamena. Minėtu adresu ji gyveno nuo 1996 m. iki 2019 m. Jai parėjus ten gyventi, P. jau ten gyveno. Tuo metu adresai nebuvo suteikti. P. sakydavo, kad tai jos trobelė, bet kokiu pagrindu buvo įgijusi, neklausė ir nežino. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po mirties, praėjus gal 2 metams, ten A. pusbrolis A. P. įleido gyventi du našlaičius. A. ir A. dažnai atvažiuodavo pas močiutę, ją lankydavo, prižiūrėdavo. Įleidus našlaičius ten gyventi, yra mačiusi, kad A. ir A. atvažiuoja, rūpinasi turtu, nupjauna žolę. A. atvažiuodavo dažniau, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o A. (duomenys neskelbtini). Tas namelis yra kažkiek sutvarkytas, bet jis senas, todėl reikalauja didelio remonto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
13. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini). (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). J. P. turėjo dukrą I. M. (buv. P.), gimusią (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), mirusią (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sūnų R. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dukrą A. I. J., kuri mirusi (duomenys neskelbtini) d. (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). R. P. turėjo dvi dukras D. P. ir L. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), kurios yra pareiškėjo pusseserės. A. I. J. turėjo tris sūnus A. P., G. J. ir V. J., jie – pareiškėjo pusbroliai. Pareiškėjo tėvai I. M. (buv. P.) ir A. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys yra mirusios J. P. anūkai.
16. Iš į bylą pateiktų Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo pateiktų (duomenys neskelbtini) 1983-1985 m., 1986-1990 m. ir 1991-1998 m. ūkinių knygų kopijų matyti, kad J. P. valdė 24m² ploto gyvenamąjį namą, tvartą-daržinę, kurių pastatymo metai 1918 m., bei ūkio asmeninio naudojimo žemę. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, jam nesuteiktas unikalus daikto numeris. Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų ir liudytojos paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po J. P. mirties liko teisė į 1983-1985 m., 1986-1990 m. ir 1991-1998 m. ūkinėse knygose apskaitytą 1918 m. statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
17. Pareiškėjas teismui pateiktame patikslintame pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad po močiutės J. P. mirties jis, kartu su kitais močiutės anūkais, jo pusbroliais, rūpinosi ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą bei jo aplinką – pjovė žolę, genėjo ten augančius augalus, atstatinėjo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius už teikiamą elektros energiją. Laikotarpiu, kai gyvenamasis namas buvo neatlygintinai išnuomotas kitiems asmenims, pareiškėjas jo vis tiek neapleido – dažnai atvažiuodavo apžiūrėti, ar ten gyvenantys asmenys tinkamai jį prižiūri, ar moka mokesčius. Šiems asmenims išsikėlus, A. M. toliau rūpinosi ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą bei jo aplinką. Suinteresuoti asmenys A. P., R. M., D. P. bei liudytoja D. R. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog į močiutės palikimą nepretenduoja. Suinteresuoti asmenys G. J., V. J. atsiliepimais su pareiškėjo pareiškimu sutiko. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė.
18. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas 2025 m. vasario 3 d. rašte Nr. SE4-122 nurodė, jog (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas su priklausiniais yra prižiūrimi, aplinka tvarkoma. Taip pat nurodė, jog neturi informacijos, kad anksčiau buvo rūpinamasi šiais pastatais ir aplinka, apie skolas ar buvusius gyventojus. (duomenys neskelbtini) seniūnija neturi pretenzijų į minėtus pastatus.
19. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. P. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Duomenų, kad J. P. būtų sudariusi testamentą, nėra (CPK 178 straipsnis).
20. Pripažįstama, kad pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu 6 mėnesių terminu (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m.) nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis). Teismo vertinimu, faktas, kad J. P. nuosavybės teisės į namą viešajame registre nebuvo įregistruotos, nesant kitų duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumu, nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip, kadangi asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).
21. Minėtų aplinkybių, teismo posėdžio metu pateiktų suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojos parodymais, byloje esančių įrodymų ir aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, nustatomas faktas, kad po senelės J. P. mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. M., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po senelės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.