Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinio atsakovui R. A. dėl duomenų pripažinimo neatitinkančių tikrovės ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8. Teismas pažymėjo, jog situacija, kad teismas sudarytų galimybę ieškovei neapibrėžtą laiko tarpą tikslinti ieškinio trūkumus bei teikti būtinus dokumentus, prieštarautų ne tik proceso koncentracijos ir operatyvumo principams, bet ir CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai dalyvaujančių byloje asmenų pareigai sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis procesas dėl 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties nutrauktinas, atskirasis skundas dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties

16. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, privalo patikrinti ne tik tai, ar jis atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar jis pateiktas dėl teismo nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektu, ar jį padavęs asmuo tam turi tokią teisę, bet ir tai ar jis pateiktas per nustatytus terminus. Tik nustačius visas šias sąlygas būtų galimas apeliacinis procesas.

18. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Kita vertus, CPK numatyta praleisto procesinio termino atnaujinimo galimybė, tačiau tik nustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šios taisyklės taikomos ir paduodant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

19. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti ieškovei įteikta 2022 m. rugpjūčio 8 d., tačiau per teismo nustatytą septynių dienų terminą ieškovė minėtos nutarties neskundė atskiruoju skundu, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutraukiamas.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, yra pagrįsta ir teisėta.

21. CPK nustatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtinti procesiniams dokumentams keliami reikalavimai reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai, 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-488-553/2021).

22. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes ieškovė nepašalino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatytų procesinio dokumento trūkumų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas pareikštą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui nepašalinus ieškinio trūkumų.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, neskundė, ji yra įsiteisėjusi ir joje pateikti išaiškinimai ir įpareigojimai ieškovei yra privalomi (CPK 18 straipsnis).

25. Dėl pirmiau nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties ir ja nustatytais ieškinio trūkumais. Nesutikdama su nustatytų ieškinio trūkumų turiniu ieškovė turėjo procesinę teisę šią nutartį skųsti, nutarties neapskundus, ji turi būti vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad atskirajame skunde net nėra kvestionuojami visi teismo nustatyti ieškinio trūkumai, apeliantė nurodo tam tikras aplinkybes ir savo asmeninį jų vertinimą.

26. Pažymėtina, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privatinių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypatingai priešingus interesus turinčių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis (teise reikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti procesinius teismų sprendimus ir kt.) naudotis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesų. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 42 straipsnio 5 dalyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes.

27. Atskirajame skunde nepagrindžiama, kad buvo pagrindas pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateiktame ieškinyje, ieškovė nurodo, kad bylą ves per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą, tačiau duomenis pateiks vėliau. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Tačiau ieškovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl termino pratęsimo trūkumams pašalinti nurodydama, kad tik 2022 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbos tarnybą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino ir rezoliucija pratęsė terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., tačiau minėtas dokumentas dėl termino pratęsimo išsiųstas nebuvo, todėl teismas papildomai nustatė naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2022 m. rugsėjo 5 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba būtų priėmusi sprendimą ieškovės prašymo pagrindu (ne)suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikus atskirąjį skundą, duomenų dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos priimto sprendimo pridėti nebuvo.

28. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytu terminu nepašalinus (nešalinus) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, buvo pagrindas skundžiama nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi nėra užkertamas kelias pareikšti ieškinį, kuris atitinka įstatymo reikalavimus.

Dėl atskirajame skunde pareikštų reikalavimų

30. Atsakovė atskirajame skunde reiškia savarankišką reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Galimybės reikšti savarankiškus materialinius reikalavimus apeliacinės instancijos teisme nenumato ir atskirųjų skundų nagrinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos (CPK 312 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliantės reikalavimai apeliacinės instancijos teisme dėl procesinių palūkanų priteisimo nesvarstytini. Atsakovei išaiškintina, kad atsakovei manant, jog jos teisės ir interesai yra pažeisti, ji turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).

31. Apeliantė prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

32. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus atsisako pridėti prie bylos, nes jie nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo klausimu (CPK 180 straipsnis) ir jų pridėjimo prie bylos pagrindas pagal CPK 314 straipsnio reikalavimus atskirajame skunde neargumentuotas.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal atsakovės T. Ž. atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, nutraukti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.