Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“, V. T., uždaroji akcinė bendrovė „If P&C Insurance AS“ filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl nedidelių sumų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš kartu su ieškiniu (CBP-10177) pateiktų dokumentų – 2018 m. kovo 27 d. Draudimo apsaugos patvirtinimo, 2019 m. liepos 9 d. Pranešimo apie įvykį, turto nuotraukų, Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GJELT 2955861, defektinio akto priedo (nekilnojamojo turto žalos skaičiuotės), 2019 m. liepos 29 d. Pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. S04-862612, 2019 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymo, taip pat įvertinus atsakovės papildomus paaiškinimus dėl draudiminio įvykio laiko, įmokos sumokėjimo, draudimo liudijime nurodyto unikalaus numerio (DOK-12658), darytina išvada, kad 2019 m. liepos 9 d. dėl vandens prasiskverbimo pro pastato stogą buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė ADB ,,Gjensidige“ buvo šio turto draudikė ir dėl turtui padarytos žalos 2019 m. liepos 30 d. išmokėjo draudėjui 462,88 Eur dydžio draudimo išmoką.

Tarp šalių nėra ginčo ir viešai prieinami duomenys patvirtina, kad atsakovė yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė (https://www.klaipeda.lt/lt/gyventojams/bustas/daugiabuciu-savininkams/2033).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. kai dėl vandens prasiskverbimo pro pastato stogą buvo užlietas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatas. Atsakovė neigia prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką, be kita ko, teigdama, kad nėra įrodymų, jog žala atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdomų pareigų, kadangi jai nėra suteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pirmiausiai vertins, ar pagal byloje surinktus įrodymus yra pagrindas spręsti, kad atsakovė – gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė – atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Pažymėtina, kad CK nenustato, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, nors Nuostatai ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog administratorius savo iniciatyva jokių darbų nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo objektų defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019).

Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad 2017 m. sausio 2 d. tarp UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Pastatų meistrai” buvo sudaryta techninės priežiūros sutartis Nr. V1/1 (DOK-49936), kuria UAB „Pastatų meistrai“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, išskyrus šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų, paslaugas.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, įgyvendindama vieną iš savo funkcijų – organizuoti daugiabučių namų techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas), 2017 m. sausio 2 d. techninės priežiūros sutarties Nr. V1/1 pagrindu techninės priežiūros paslaugas teikiančiai UAB ,,Pastatų meistrai“ pavedė vykdyti atsakovės administruojamų bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Pagal aptariamos sutarties 2.1.3 ir 2.1.4 punktus UAB ,,Pastatų meistrai“ įsipareigojo: užtikrinti teikiamų paslaugų atitiktį galiojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimams, atsakyti už paslaugų kokybes trūkumus ar pažeidimus prieš administratorių ir trečiuosius asmenis, turinčius įgaliojimus tikrinti paslaugų teikimą; nedelsiant informuoti administratorių apie bet kokias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos tinkamam įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymui, bendradarbiauti su administratoriumi ir prižiūrimų namų patalpų savininkais. Atsižvelgiant į sudarytos sutarties turinį, darytina išvadą, jog, pastebėjęs pastato stogo ar jo konstrukcijų trūkumus, trečiasis asmuo UAB „Pastatų meistrai“ turėjo informuoti atsakovę apie nustatytus trūkumus. Byloje nėra duomenų apie tai, jog trečiasis asmuo būtų informavęs atsakovę apie pastebėtus pastato stogo trūkumus iki draudiminio įvykio. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą vykdžiusio trečiojo asmens civilinės atsakomybės dėl ginčo draudžiamojo įvykio klausimo ir dėl jo atsakomybės nepasisako, nes ieškovė trečiajam asmeniui nėra pareiškusi su ginčo įvykiu susijusių reikalavimų.

Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai turėjo būti atliekami remiantis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Iš bylos medžiagos – 2017 m. birželio 8 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. balandžio 8 d. statinio apžiūros aktų matyti, kad namo techninę priežiūrą UAB „Pastatų meistrai“ vykdė reguliariai; 2019 m. balandžio 8 d. akte užfiksuota, kad, apžiūrėjus stogą, vizualios apžiūros metu pavojingų defektų nepastebėta. Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovė buvo užtikrinusi reguliarią pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir ji buvo vykdoma, duomenų apie stogo defektus techninis prižiūrėtojas draudiminio įvykio dieną neturėjo ir atsakovei nebuvo pateikęs. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie pastato stogo trūkumus, vandens nutekėjimą ir pan. ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žalos atsiradimui. Savo teiginiams dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pagrįsti ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus tai, jog realiai avarija įvyko bendrojo naudojimo patalpose. Nesant duomenų apie tai, jog atsakovė žinojo apie pastato stogo trūkumus, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti pastatų bendrojo naudojimo objektus. Akcentuotina ir tai, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuolatinė apžiūra buvo vykdoma ir bendro naudojimo patalpų būklė fiksuojama, kaip to reikalauja įstatymai ir Vyriausybės nuostatai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Minėta, jog teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis bendro naudojimo patalpomis, nepažeisti teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai būtų teikę prašymus atsakovei dėl pastato stogo trūkumų, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius, gavęs tokius prašymus ar pranešimus, žinojo apie pastato konstrukcijų trūkumus ir nesiėmė jokių prevencinių priemonių dėl vandens išsiliejimo per pastato stogą.

Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad avarija (užliejimas) įvyko bendrojo naudojimo patalpose, neįrodo administratoriaus kaltės. Šiuo atveju, neįrodyta, jog administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog pastato stogas turi trūkumų, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog administratorius savo pareigas atliko tinkamai. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.