Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7924-475/2016 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, bankrutavusiai UAB „GT Properties“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir sutarties sąlygų keitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą bei faktą, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos atlikimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo(išreikalavimo) į bylą

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008).

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde ieškovės atstovas advokatas E. R. pateikė prašymą apklausti liudytojus: Z. U., M. K. bei T. B.. Išreikalauti iš UAB „GT Properties“ finansinius duomenis apie S. K. atliktą mokėjimą (kasos išlaidų orderį Nr. 1) ir duomenis apie IP adresą ((duomenys neskelbtini)), kuriuo siųsta ieškovei nauja išperkamosios nuomos sutarties versija, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovės prašymą patenkinti.

Ieškovės atstovas advokatas E. R. sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti reikšmingas aplinkybes galinčius patvirtinti asmenis, tad šių asmenų apklausimui apeliacinės instancijos teisme būtina apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, išreikalauti naujus įrodymus į bylą ir apklausti liudytojus būtinumo nėra, nes ieškovės atstovo prašymo argumentai tokio būtinumo nepagrindžia.

Dėl žodinio nagrinėjimo.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, procesinės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių pažeidimo klausimas keliamas apeliaciniame skunde, suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Apeliantės atstovo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju rašytinis apeliacinio skundo nagrinėjimas neužtikrintų jos teisių apgynimo ir byla nebūtų tinkamai atskleista. Atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ar netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus, todėl ieškovei turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl įrodymų vertinimo. Apeliantė yra tos nuomonės, kad faktinės aplinkybės šioje byloje turi esminę reikšmę, o jų tinkamas įvertinimas vien iš rašytinių duomenų be bylos šalių paaiškinimų yra mažai tikėtinas.

Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės argumentus sprendžia, kad apeliantė, nesutikdama su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl atsakovo tariamai neteisingai nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo šalių nekilnojamu turto perleidimu, nei tai padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Tačiau naujų faktinių aplinkybių ir naujų įrodymų, esmingai reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui apeliantė nenurodė. Taigi, iš esmės byloje būtina tik patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, vertino įrodymus, kurie jau buvo pateikti į bylą, ar nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų pagrindu darė tinkamas išvadas. Šias aplinkybes, o taip pat teisminės praktikos taisyklių taikymo pagrįstumą galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Ieškovė nenurodė, kodėl kokių nors savo argumentų neturėjo galimybės išdėstyti apeliaciniame skunde, ir juos galėtų pateikti tik žodinio proceso metu. Todėl teisėjų kolegija ieškovės prašymuose dėstomuose motyvuose neįžvelgia pakankamai įtikinamų argumentų, kurie lemtų tikslingumą nukrypti nuo bendrosios bylų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės.

10. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas ar sudarytais sandoriais niekada nebuvo siekiama realiai perleisti nekilnojamąjį turtą, o jei ir buvo siekiama, ar apeliantė pasirašiusi ginčo dokumentus buvo apgauta ir suklaidinta.

11. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad niekada nesiekė perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise kitam asmeniui. Tačiau priešingai nei teigia apeliantė, bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovė sudarė jai priklausiusio nekilnojamojo turto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), notarine tvarka patvirtintą pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio18 d. sutartį Nr. AR-1930, kuria minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė trečiajam asmeniui UAB „GT Properties“ už 230 000 Lt, sutartis įregistruota viešame registre. Ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties neginčija, tad nekilnojamojo turto perleidimo sandoris yra galiojantis. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis šiuo rašytiniu įrodymu byloje. Ir nustatyti, kad po 2012 m. birželio18 d. ginčo turtas perėjo kitam savininkui, nagrinėjamojoje byloje trečiam asmeniui UAB „GT Properties“ (CPK 197, 178, 185 str).

12. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės atstovo argumentais, kad apeliantė turi objektyvų pagrindą teigti, kad ji ginčo turto neperleido, o ieškovės įsitikinimui susiformuoti dėl tariamai, o ne realiai sudarytos ginčo turto pirkimo pardavimo sutarties įtaką turėjo atsakovo ir trečio asmens UAB „GT Properties“ veiksmai.

Ieškovė teigia, kad pasirašant turto pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio 18 d. sutartį su UAB „GT Properties“ dalyvavo atsakovas A. M., kuris patikino ieškovę, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tik „teisiniais“ motyvais, kad būtų galima teisingai sutvarkyti ieškovės paskolos užtikrinimą.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje jokių prielaidų ieškovės klaidingam įsitikinimui susiformuoti nebuvo, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas A. M. negalėjo spręsti UAB „GT Properties“ turtinių klausimų, nes tam neturėjo įgaliojimų. Pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio18 d. sutartyje aiškiai matyti, kad UAB „GT Properties“ vardu šią sutartį pasirašė trečio asmens UAB „GT Properties“ atstovas T. B.. Todėl ieškovės paaiškinimai dėl sutarties sudarymo motyvų nėra sąžiningi, protingi ir teisingi.

14. Ieškovės argumentas, jog nei UAB „GT Properties“ atstovas, nei A. M. niekada neatvyko apžiūrėti jai priklausiusio nekilnojamojo turto, nesidomėjo šiuo turtu ir nuolat kartodavo, kad jiems apeliantės turtas yra nereikalingas, nesudaro pagrindo pritarti ieškovės motyvui dėl ieškovės klaidinimo ir ieškovės įsitikinimo, jog ieškovė neperleido asmeninės nuosavybės teise turimą turtą.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir teisines pasekmes, nes pati užsakė parduodamo turto vertinimo ataskaitą. UAB „Inreal“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo 2012 m. birželio 25 d. ataskaita Nr. 12/06-227K, patvirtina, kad turto vertinimas atliktas turint tikslą turtą įkeisti AB DNB bankui, kur ieškovė pasirašė kaip užsakovė kartu su vertintoju R. M. (4 t., b. l. 144–158, 5 t., b. l. 3–30). Todėl ieškovės paaiškinimas dėl pirkėjų nesidomėjimo ginčo turtu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo suklaidinta ir neturėjo galimybės įsitikinti, kad ieškovės pasirašyti dokumentai sudaryti ne turint išperkamosios nuomos tikslą, o turint tikslą įkeisti ginčo turtą trečiam asmeniui AB DNB bankui. Be to, priešingai nei teigia ieškovė, turtas buvo apžiūrėtas ir įvertintas, tai patvirtina paminėti turto vertinimo 2012 m. birželio 25 d. dokumentai.

15. Ieškovė teigia, kad po sudarytų sandorių A. M. ar kitas UAB „GT properties“ atstovas niekada nesikreipė į apeliantė dėl šio nekilnojamojo turto perleidimo, nenurodė siekio šį turtą apžiūrėti, įvertinti ar net persikraustyti. Nekilnojamą turtą perleidus atsakovui nebuvo perrašyta nei viena sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Ieškovės nuomone, toks paties atsakovo elgesys (visiškas nesidomėjimas neva jam perleistu nekilnojamuoju turtu) neabejotinai leido apeliantei būti įsitikinusiai, jog atsakovas nesiekia savo nuosavybėje turėti bei valdyti nekilnojamąjį turtą, o tiesiog taip užsitikrino apeliantės skolos sumokėjimą.

16. Tačiau su tuo sutikti negalima, priešingai nei aiškina ieškovė, pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio18 d. sutarties 6.1 punkte nurodyta:, kad šalių susitarimu daiktai perduodami pirkėjui šalims pasirašant šią sutartį, kuri taip pat laikoma daiktų priėmimo ir perdavimo aktu. Šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, daiktai privačios nuosavybės teisė pereina pirkėjui. Šiuo atveju ginčo nekilnojamas turtas asmeninės nuosavybės teise perėjo trečiam asmeniui UAB „GT Properties“. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad ieškovė jai priklausančio asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo turto neperleido, o tik formaliai 2012 m. birželio 18 d. pasirašė pirkimo– pardavimo dokumentus, nes ieškovės pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis sukūrė šalims nurodytas sutartyje teises ir pareigas (CK 6.305 str.1 d.).

17. Kaip nustatyta anksčiau, UAB „GT Properties“ atstovas T. B. ginčo nekilnojamąjį turtą 2012 m. birželio 18 d. perėmė iš ieškovės taip kaip sutarties šalys susitarė pirkimo–pardavimo sutarties 6.1 punkte, kur nurodyta, kad: ,,Daiktai perduodami pirkėjui šalims pasirašant šią sutartį“. Trečio asmens UAB „GT Properties“ atstovas neginčijo aplinkybės, kad nupirko turtą ne asmeniniam naudojimui, o turėdamas tikslą parduoti turtą pirkėjui, šiuo atveju A. M.. Tokius trečio asmens UAB „GT Properties“ ketinimus patvirtina civilinės bylos medžiaga, kur apklaustas liudytojas T. B. patvirtino, kad ieškovei priklausantis turtas buvo nupirktas turint tikslą įsigytą turtą parduoti.

18. Trečias asmuo UAB „GT Properties“ ir atsakovas A. M. sudarė ginčo turto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo 2016 m. birželio 26 d. sutartį, sumokėjęs 240 000 Lt (69 508,80 Eur). Atsakovas A. M. neneigė byloje tos aplinkybės, kad po turto įsigijimo iš trečio asmens UAB „GT Properties“ ginčo turto nenaudojo pagal paskirtį, kad gyveno ir dirbo užsienyje. Taip pat byloje nenuginčytas atsakovo paaiškinimas, kad ieškovė iš ginčo turto gera valia neišsikraustė, naudojo atsakovui priklausantį turtą, todėl akivaizdu, kad ieškovė, o ne atsakovas palaikė ryšius su komunalinių paslaugų tiekėjais, mokėjo už komunalinius patarnavimus pagal pateiktas sąskaitas. Tačiau paminėtos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė ginčo turtą įsigijo išsimokėtinai, nes tokia aplinkybė byloje neįrodyta.

19. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovės teiginiai dėl ieškovės suklaidinimo yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovė buvo sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių aktyvi dalyvė, jai buvo žinoma nekilnojamo turto perleidimo eiga, tad ieškovė privalėjo tinkamai pasirūpinti savo teisėmis ir protingai įvertinti savo veiksmų galimas pasekmes, tačiau ieškovė to savo laiku nepadarė.

20. Pažymėtina, kad iš pridėtų prie civilinės bylos dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrintos ieškovės ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės dėl tariamo ieškovės suklaidinimo (sukčiavimo). Buvo apklausti liudytojai Z. U. (3 t., b. l. 79), kuris paaiškino, kad apie sudarytų sandorių aplinkybes nieko konkrečiai paaiškinti negali, visą informaciją sužinojęs iš ieškovės, kuri jam pasakė, kad pasirašė turto pardavimo dokumentus, tačiau ieškovės paaiškinimu negavo sutartyje nurodytų 149 370 Lt, kuriuos tariamai ieškovei sumokėjo pirkėjas. Liudytojas patvirtino, kad nežinojo apie tai, kad ieškovė pardavė namų valdą. Liudytojui buvo nesuprantamas ieškovės elgesys dėl dokumentų pasirašymo, jeigu kaip ieškovė teigia, ji negavo žadėtų pinigų. Liudytojas M. K. (4 t., b. l. 17–20) patvirtino, kad bendravo su ieškove atsakovo A. M. prašymu, vežė perduoti (paimti) kažkokius dokumentus. Iš A. M. sužinojęs, kad ieškovė turi finansinių problemų, kad nenori išsikelti iš parduodamos namų valdos, galimai liks ten gyventi ir nenori, kad jos tėvas sužinotų apie turto perleidimą. Taip pat liudytojui buvo žinoma, kad nekilnojamąjį turtą nupirks trečias asmuo UAB „GT Properties“, o iš trečio asmens nupirks atsakovas A. M.. Liudytojas T. B. (4 t., b. l. 13–15) patvirtino atsakovo A. M. nurodytas aplinkybes dėl ginčo turto įsigijimo iš ieškovės. Byloje yra pateiktas UAB „GT Properties“ kasos išlaidų 2012 m. birželio 18 d. orderis Nr. 1, kuriame nurodyta, kad ieškovei S. K. išduota 149 370 Lt, pinigų suma nurodyta spausdintu šriftu ir įrašyta ranka bei pasirašyta ieškovės vardu skyriuje – gavėjo parašas (3 t., b. l. 66). Taip pat byloje pateiktas elektroninis 2014 m. vasario 10 d. laiškas (1 t., b. l. 105), surašytas ieškovės vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėti parengtinio tyrimo metu įrodymai atitinka ginčo šalių išdėstytus argumentus procesiniuose dokumentuose, tačiau nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės suklaidinimo.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktas byloje UAB „GT Properties“ kasos išlaidų 2012 m. birželio 18 d. orderis Nr. 1 visgi patvirtina, kad ieškovė pasirašė gavusi nurodytą orderyje 149 370 Lt sumą.

22. Ieškovės pateiktas į bylą elektroninis 2014 m. vasario 10 d. laiškas, atsižvelgiant į laiško surašymo datą, teisėjų kolegijos nuomone, vertinant ginčo santykius 2012 m. birželio 18 d.–2016 m. birželio 26 d. laikotarpiu įrodomosios reikšmės nagrinėjamojoje byloje neturi. Bylos duomenimis, atsakovas A. M. neigia surašęs paminėtą laišką su pasiūlymu dėl išperkamosios nuomos ginčo turto ieškovei ir neprisipažino parengęs išperkamosios nuomos sutartį (1 t. ,b. l. 93–104), kurią ieškovę tariamai gavo iš atsakovo, kadangi įsitikino, kad ieškovė nenori mokėti ieškovui už naudojimąsi ginčo nekilnojamu turtu, dėl to patyrė nuostolius, tad neturėjo intereso ieškovei teikti pasiūlymus dėl turto išpirkimo. Be to, atsakovo paaiškinimu, jo turtinė padėtis nebuvo pakankamai gera, kad atsiskaitytų su banku ir laikytų turtą savo žinioje.

23. Atsakovo A. M. paaiškinimą dėl ieškovės nenoro mokėti atsakovui išmokas už turtą iki atsakovas buvo užsienyje, patvirtina 3 kvitai po 250 Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovo vardu ir sąskaitos išrašas apie 250 Lt nurašymą nuo ieškovės sąskaitos atsakovui A. M. (1 t., b. l. 67–70). Atlikti ieškovės vardu mokėjimai atitinka atsakovo paaiškinimą apie tai, kad ieškovė naudojo atsakovo turtą, todėl kompensavo šio turto naudojimą, tačiau mokėjimai atlikti tik kelis kartus.

24. Atsakovo paaiškinimas apie negalėjimą tęsti paskolinius santykius su banku ir išmokėti skolą už ginčo turtą, patvirtina trečio asmens AB DNB banko vardu atsakovui surašyti pranešimai apie priverstinį skolos išieškojimą dėl atsakovo turimo įsiskolinimo bankui (3 t., b. l. 60–65).

25. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad ieškovės gyvenimišką patirtį sudarant finansinius sandorius patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad iki ginčo sutarties sudarymo taip pat yra sudariusi 40 000 Lt (11 584,80 Eur) paskolos 2011 m. gegužės 20 d. sutartį su V. J., paskolą ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. rugsėjo 20 d., laiku negrąžinusi paskolos, ieškovė įsipareigojo mokėti 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną V. J.. Ieškovė S. K., užtikrindama paskolos sutartį kreditoriui V. J., įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). B. duomenimis, ieškovė S. K. sutartomis sąlygomis negrąžino paskolos V. J., todėl Kauno apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. areštavo ieškovės turtą. Vėliau Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, patenkinus kreditoriaus V. J. pareiškimą dėl priverstinio skolos (22 706,21 Eur) išieškojimo, nutarta iš varžytinių parduoti ieškovei S. K. priklausantį nekilnojamą turtą. Ieškovei ir kreditoriui V. J. susitarus geruoju dėl skolos sumokėjimo, Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo panaikintas areštas, taikytas ieškovės turtui, nes ieškovė įsipareigojo geruoju grąžinti skolą kreditoriui, įsipareigojusi parduodamo turto kainos dalį, sudarančią 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumą, pervesti į kreditoriaus V. J. nurodytą sąskaitą.

26. Ieškovė teigia, kad atsiskaitymo už parduotą turtą pagal orderį Nr. 1 negavo, tad ginčo turto nepardavė. Tačiau priešingai nei aiškina ieškovė, nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio18 d. sutartimi parduotas UAB „GT Properties“ atstovaujamai T. B.. Pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio 18 d. sutartyje sandorio šalys aptarė atsiskaitymo tvarką už trečio asmens įsigytą iš ieškovės turtą ir nustatė, kad: 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pirkėjo pervesta į kreditoriaus V. J. sąskaitą, dengiant S. K. pinigines prievoles pagal 2011 m. gegužės 20 d. kredito sutartį; 20 000 Lt (5 792,40 Eur) pervesta į antstolio R. B. depozotinę sąskaitą visiškai įvykdant Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį; 149 370 Lt (43 260,54 Eur) pardavėja (S. K.) iš pirkėjo gavo prieš sudarant sutartį. Bylos medžiagoje esantys dokumentai (banko sąskaitos išklotinės, kasos išlaidų 2012 m. birželio18 d. orderis Nr. 1), ieškovės parašas pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio 18 d. sutartyje, kad iki sutarties sudarymo ieškovė gavo 149 370 Lt ir jokių pretenzijų neturi patvirtina minėtų sumų išmokėjimą. Ieškovė byloje neginčija nei vieno mokestinio dokumento, todėl tikėtina, kad pirkimo–pardavimo 2012 m. birželio 18 d. sutarties pirkėja UAB „GT Properties“ tinkamai įvykdė įsipareigojimą ieškovei, sumokėjo visas nurodytas sutartyje išmokas ieškovei ir kreditoriams. Taigi taip, kaip nurodyta paminėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje, ieškovė pardavė ginčo turtą UAB „GT Properties“

27. Bylos duomenimis pagal išperkamosios nuomos 2012 m. birželio 20 d. sutartį (3 t., b. l. 143–144), ieškovė su atsakovu A. M. susitarė, kad nuomos mokestis šalių susitarimu yra 750 Lt (217,26 Eur) per mėnesį, turto vertė yra 230 000 Lt (66 612,60 Eur), likvidacinė suma 150 000 Lt (43 443 Eur). Šalys susitaria, kad išperkamosios nuomos turėtojas moka 12 proc. metinių palūkanų nuo sumos 90 000 Lt (26 065,80 Eur) iki 2032 m. gegužės 20 d.

28. Įvertinusi išperkamosios nuomos sutarties sudarymo datą, teisėjų kolegija sutinka su trečio asmens AB DNB banko atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta minėto nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos 2012 m. birželio 20 d. sutartis, kaip nurodyta anksčiau, yra niekinė ir negali būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, nes atsakovas A. M. 2012 m. birželio 20 d. dieną nebuvo nekilnojamojo turto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkas / nuomotojas ir neturėjo teisės sudaryti sandorių dėl jam nepriklausančio minėto nekilnojamojo turto.

29. Pagal tarp UAB „GT Properties“, atstovaujamos T. B., ir A. M. sudarytą pirkimo–pardavimo 2012 m. liepos 26 d. sutartį (3 t., b. l. 75–85) A. M. iš UAB „GT Properties“ nupirko minėtą nekilnojamąjį turtą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta atsiskaitymo tvarka, kad pirkėjas (A. M.): 140 000 Lt (40 546,80 Eur) sumoka pardavėjui (UAB „GT Properties“) prieš sudarant sutartį. Pirkėjas patvirtino, kad 100 000 Lt bus mokama iš pirkėjui AB DNB banko suteikiamo kredito. Įvertinus nurodytas aplinkybes yra akivaizdu, kad teisėtu ginčo turto savininku atsakovas A. M. tapo tik po 2012 m. liepos 26 d., taip, kaip tai nurodyta šios pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punkte, kad: ,,Šalių susitarimu Daiktai yra perduodami Pirkėjui šalims pasirašius šią sutartį, kuri taip pat yra laikoma Daiktų priėmimo perdavimo aktu. Šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui Daiktai pereina pirkėjui asmeninės nuosavybės teise“.

30. Teisėjų kolegija sutinka su trečio asmens AB DNB banko argumentu, kad CK 1.93 str. 3 d. imperatyviai numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.). Apeliantės nurodoma CK 1.93 str. 4 d. norma, kad jei viena šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes ši teisės norma taikytina sudarytų ir imperatyvioms teisės normoms neprieštaraujančių sandorių patvirtinimui teismine tvarka. Jokios teisės normos nesuteikia teisės teismui pripažinti galiojančiu niekinį, nesudarytą ir imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį, o CK 1.93 str. 5 d. tiesiogiai numato, kad jei sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 str. 2 d. numatytos pasekmės, t. y. sandorio negaliojimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to yra taikoma restitucija. Byloje taip pat nenustatyta, jog atsakovas A. M. veikė ir turėjo įgalinimus veikti trečiojo asmens UAB „GT Properties“ vardu, ar kad bendrovė patvirtino atsakovo A. M. vardu su ieškove pasirašytą 2012 m. birželio 20 d. sutartį.

Todėl priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 2.133 str. 6 d. nuostatų.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008;teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

32. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

33. Atmetus ieškovės atstovo apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos valstybės turėtos byloje dokumentų persiuntimo išlaidos, kurios remiantis Kauno apygardos teismo raštinės pažyma, sudaro 5,18 Eur (CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,18 Eur (penkis eurus aštuoniolika centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.