Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-12 · Civilinė byla Nr. 2-7924-475/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
2-7924-475/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18200-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės DNB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-7924-475/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18200-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.7.; 2.5.8.8.; 2.5.8.11.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant Justinai Brazaitytei,dalyvaujant ieškovei S. K.,ieškovės atstovei advokato padėjėjai J. Č.,atsakovui A. M.,atsakovo atstovei advokatei J. Ž.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų akcinės bendrovės DNB bankas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GT Properties“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GT Properties“, dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir sutarties sąlygų keitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 1 t., b. l. 21-29), kuriuo prašo:

1) pripažinti 2012 m. birželio 20 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi išperkamosios nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis, t. y. pripažinti ieškovės teisę išpirkti nekilnojamąjį turtą už 26 065,80 Eur sumą bei palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos;

2) pakeisti 2012 m. birželio 20 d. sudarytos išperkamosios sutarties 2.2 punktą dėl skaičiuotinų 12 proc. metinių palūkanų ir nustatyti 3 proc. metines palūkanas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir su atstove teismo posėdžio metu nurodė, kad S. K. pagal 2011 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį iš V. J. pasiskolino 11 584,80 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2011 m. rugsėjo 20 d. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo įkeisti paskolos davėjui jai nuosavybės teise priklausančius (duomenys neskelbtini) esančius gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą ir kitus statinius bei žemės sklypą (toliau – nekilnojamasis turtas). Susidarius sudėtingai materialinei situacijai dėl šeimos nario ligos šios prievolės ieškovė negalėjo laiku įvykdyti, tačiau V. J. nelaukė ir jau 2012 m. sausio mėn. kreipėsi į teismą. 2012 m. sausio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi byloje Nr. 2-3737-285/2012 visi šie ieškovei nuosavybės teise priklausantys daiktai buvo areštuoti, kaip įkeistas turtas. Šia nutartimi ieškovė buvo įspėta, kad negrąžinus V. J. skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Ieškovė neturėjo galimybės per mėnesį atiduoti beveik dvigubai išaugusią sumą, todėl 2012 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi buvo nutarta priverstinai V. J. naudai išieškoti 22 431,67 Eur bei 5 proc. metines palūkanas už išieškotiną 22 431,67 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 30 d. iki hipotekos teisėjos nutarties visiško įvykdymo. Ieškovės teigimu, tuo laikotarpiu jai paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė kaip UAB „GT Properties“ atstovas ir pranešė, kad jam žinoma, į kokią bėdą pateko ieškovė ir nurodė apie galimybę pagelbėti – jis padengtų ieškovės skolą V. J., o paskui ieškovė privalėtų skolą dalimis padengti UAB „GT Properties“. Ieškovei buvo paaiškinta, kad už šią paslaugą ieškovė su bendrove „GT Properties“ turės pasirašyti sutartį dėl viso savo turto pardavimo, kurio realiai nebus, o bus tik įforminimas siekiant sutvarkyti tinkamai dokumentus. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. birželio 18 d. ieškovė bei UAB „GT Properties“, atstovaujama T. B., Vilniaus miesto 3-jame notarų biure pasirašė turto pirkimo-pardavimo sutartį, po kurios pasirašymo ieškovės skola V. J. buvo padengta. Ieškovei buvo paaiškinta, kad ji V. J. sumokėtus 23 352,06 Eur grąžins per įformintą jos turimo turto išperkamosios nuomos sutartį. Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje be kita ko nurodyta, kad be ieškovės skolos pervedimo V. J. ji neva taip pat gavo 43 260,54 Eur. Ieškovės teigimu niekas šių 43 260,54 Eur jai nemokėjo nurodydami, jog neva tai buvo vienas iš formalumų, forminant pirkimo-pardavimo sutartį. Tai, jog ieškovei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaip papildomai išmokėta suma iš tiesų nebuvo perduota, ieškovės teigimu, patvirtina sudarytas grafikas prie išperkamosios nuomos sutarties, pagal kurį mokamos palūkanos skaičiuojamos tik nuo 26 065,80 Eur sumos, kurią sumokėjusi ieškovė turėtų atgauti parduotą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, dar 2012 m. birželio 20 d., ieškovė bei A. M. sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovė nurodė, kad pagal šią sutartį nuomos mokestis pirmuosius metus sudarė 72,41 Eur per mėnesį, o nuo antrųjų metų po 217,22 Eur per mėnesį bei komunalinių paslaugų mokesčiai kol bus išmokėta sutarta nekilnojamo turto kaina (26 065,80 Eur), bet ne ilgiau kaip iki 2032 m. gegužės 20 d. Sutarties šalys sutarė, kad mokamos 12 % dydžio palūkanos skaičiuojamos nuo 26 065,80 Eur. Pagal išperkamosios nuomos sutarties 4.5 p. nuomotojas įsipareigojo per visą sutarties galiojimo laikotarpį (iki 2032-05-20) neparduoti ar neišnuomoti objekto tretiesiems asmenims. Po šių sutarčių pasirašymo ieškovė iki pat šios dienos kartu su savo tėvais gyveno nurodytame nekilnojamame turte. Pagal šią išperkamosios nuomos sutartį ieškovė mokėjo pinigus į A. M. sąskaitą. 2012 m. liepos 26 d. visą šį nekilnojamąjį turtą UAB „GT Properties“ pardavė A. M. ir jis tapo visišku ieškovės turto savininku. Tačiau, kaip kad ieškovė sužinojo iš gautų notarės pranešimų atsakovui, A. M. šį ieškovės turtą iš karto po jo įgijimo įkeitė AB DNB bankui už paimtas 3 paskolas, kurias turėtų grąžinti bankui iki 2028 m. vasario 28 d., iki 2028 m. kovo 31 d. ir iki 2028 m. gegužės 31 d. Ieškovės teigimu, A. M. šių paskolų negrąžino ir neketina to daryti, todėl Vilniaus miesto 14-o notarų biuro notaras įteikė pranešimus, kad A. M. tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų, todėl, negrąžinus pradelsto kredito, nesumokėjus palūkanų, ne vėliau kaip per 20 dienų, bankas nutrauks sutartį ir pradės vykdyti priverstinį išieškojimą iš užstatyto išperkamo turto. Dėl A. M. galimai neteisėtų veiksmų perimant ieškovės nekilnojamąjį turtą 2014 m. gruodžio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tarp ieškovės bei atsakovo buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu UAB „GT Properties“ apmokėjo ieškovės įsipareigojimus kreditoriams ir ieškovė, sumokėjusi atsakovo išmokėtą kreditoriams sumą suapvalintą iki 26 065,80 Eur bei sutartas palūkanas galės išsipirkti atsakovui perleistą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo perleistas siekiant užtikrinti ieškovės įsiskolinimą. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas nuo pat sandorio su UAB „GT Properties“ pradžios nuolat veikė kaip šios įmonės atstovas ir būtent su juo ieškovė tarėsi dėl paskolos suteikimo. Nekilnojamasis turtas buvo perleistas iš pradžių UAB „GT Properties“, o ne pačiam atsakovui tik todėl, kad ieškovė buvo įtikinta, jog taip lengviau įforminti suteikiamą paskolą. Tai patvirtina ir faktas, kad 2012 m. birželio 20 d. pasirašytos išperkamosios sutarties šalis buvo atsakovas, o ne UAB „GT Properties“, nors tuo metu atsakovui nekilnojamasis turtas dar net nebuvo perleistas. Be to, nei UAB „GT Properties“ atstovas, nei pats atsakovas niekada nesilankė ieškovei priklausiusiame nekilnojamame turte, niekada šio turto nepažiūrėjo, juo nesidomėjo. Tai leido ieškovei tikėti atsakovo nurodymais apie nekilnojamojo turto įkeitimo tik „dėl akių“.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei teismo nuožiūra paskirti ieškovei baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 3-5). Atsakovas 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 6 463,97 Eur patirtų nuostolių. Atsakovas nurodė, kad nuostolius sudaro 3 393,51 Eur palūkanos AB DNB bankui, 447,24 Eur vykdymo išlaidų bei 2 123,22 antstolio atlyginimas. Atsakovas šiuos nuostolius sieja su ta aplinkybe, kad ieškovė naudodamasi atsakovo turtu kliudė jam šiuo turtu disponuoti ir taip išvengti priverstinio išieškojimo (2 t. ,b. l. 32-34).

Atsakovas atsiliepime ir kartu su atstove teismo posėdyje nurodė, kad 2012 m. liepos 26 d. atsakovas iš UAB „GT Propreties“ įsigijo pastatą-gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bendra turto kaina sudarė 240 000,00 Lt (69 508,80 Eur). Už šį turtą su pardavėju atsakovas teigia visiškai atsiskaitęs, t. y. 140 000,00 Lt (40 546,80 Eur) sumokėjo pardavėjui grynais iš savo santaupų, o likusius 100 000,00 Lt (28 962,00 EUR) turėjo sumokėti gavęs kreditą AB DNB banke iki 2012 m. rugpjūčio 26 d., kas ir buvo padaryta. Tam, kad apmokėti įgytą turtą buvo paimtas kreditas AB DNB banke, už ką bankui buvo įkeistas įgytas turtas. Visos šios aplinkybės buvo puikiai žinomos ieškovei. Atsakovas nurodo, kad turto įsigijimo metu gyveno ir dirbo užsienyje, gyventi įsigytame name ruošėsi grįžęs į Lietuvą. Atsakovo teigimu, ieškovė labai prašė iš karto jos iš namų neišvaryti, duoti jai laiko susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovas nurodė, kad kai vyko derybos su turto pardavėju UAB „GT Propreties“, ieškovė bandė įtikinti atsakovą pasirašyti išperkamosios nuomos sutartį, tačiau, atsakovo teigimu, tokio pobūdžio sutartys tarp jo ir ieškovės niekada pasirašytos nebuvo. Nežiūrint į tai, kad atsakovei turtas jau nebepriklausė, ji vis vien piktybiškai vengė iš jo išsikelti, su ja neįmanoma buvo susitarti. Po kiek laiko atsakovas grįžo į Lietuvą, jo finansinė padėtis nebebuvo tokia, kaip ankščiau, atsakovas nebeturėjo lėšų mokėti kreditus už įsigytą turtą, o ieškovė tuo metu nemokamai gyveno atsakovui priklausančiame turte. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas neturėjo galimybės nei naudotis turtu, nei juo disponuoti, nei parduoti jį tam, kad galėtų laiku atsiskaityti už paimtas paskolas, todėl dėl tiesioginių ieškovės piktybiškų ir neteisėtų veiksmų atsakovas teigia patyręs labai daug išlaidų. Ieškovė prie ieškinio pateikė kelių mokėjimo nurodymų kvitų kopijas, iš kurių aiškiai matosi, kad nei vienas iš mokėjimų nebuvo padarytas pagal tariamą išperkamosios nuomos sutartį. Tai buvo jos pavedimai už tai, kad ji nuo 2012 m. liepos 26 d. nemokamai ir neteisėtai naudojasi atsakovo turtu. Atsakovas nurodė, kad ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo Kauno apylinkės teismo nutartį, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad niekas nesiekė neteisėtai užvaldyti ieškovės turto, kad ji yra dalyvavusi 14 paskolų sandorių sudaryme, todėl ji turėjo ir privalėjo suprasti pasekmes, kurias sukelia raštu sudarytas sutartis. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė piktybiškai virš trijų metų nemokamai gyvena atsakovui priklausančiame name, ir neketina iš jo išsikelti, dėl to, kad ji visais įmanomais būdais trukdo atsakovui naudotis savo turtu, šiuo metu yra pradėtas priverstinis skolų išieškojimas iš atsakovui priklausančio turto, todėl šis ieškovės ieškinys atsakovo vertintinas kaip eilinis siekis gyventi ir naudotis tuo, kas jai nepriklauso. Šiuo metu ieškovės intencija atsakovui priklausantis turtas yra vėl areštuotas, kas sąlygos atsakovui papildomų išlaidų, susijusių su priverstiniu skolos išieškojimu. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės ieškinys vertintinas ne kaip teisėtas pažeistų teisių gynimo būdas, bet kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 143-147)ir teigia, kad ieškovės nurodoma 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartis negali būti pripažinta pirkimo – pardavimo sutartimi išsimokėtinai, nes 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartis tarp jos šalių nėra sudaryta (pasirašyta). Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad net pripažinus, kad ieškovė su atsakovu sudarė/pasirašė 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartį, tai ji yra niekinė, nes nėra patvinta notarine tvarka. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė yra pasirinkusi netinkamą savo teisių gynybos būdą, t. y. ieškovės reikalavimas pripažinti nepasirašytą/nesudarytą ir niekinę 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi išsimokėtinai yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovė, įrodžius, jog ji 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu sumokėjo atsakovui kokias nors pinigų sumas, įgytų teisę reikalauti jas grąžinti (taikytinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be teisinio pagrindo nuostatos pagal CK 6.237 str., 6.242 str.). Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovas, nebūdamas turto savininku ir neturėdamas teisių sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto, į kurį neturėjo teisių, negalėjo sudaryti su ieškove 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutarties. Suinteresuoto asmens teigimu, ieškovės argumentai, kad iš tiesų ji laikė, jog išperkamosios nuomos sutartis yra pirkimo – pardavimo sutartis išsimokėtinai, kad ji siekė tik užtikrinti savo skolos grąžinimą, manė, jog turto išsipirkimas yra tik „įkeitimas dėl akių“, laikyti neįrodytais ir nesudarančiais pagrindo niekinę 2012 m. birželio 20 d. sutartį pripažinti galiojančiu pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sandoriu. Ginčo turtas 2012 m. rugpjūčio 3 d. hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipotekos kreditoriui AB DNB bankui, užtikrinant kredito gavėjo T. M. įsipareigojimų Bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su jos pakeitimais ir papildymais įvykdymą. Pagal CK 1.75 str. sandorio neįregistravusios šalys (o šiuo atveju ieškovės pateikta 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre) negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2011 gegužės 20 d. notarinės paskolos sutarties pagrindu V. J. suteikė ieškovei 40 000,00 Lt paskolą (3 t., b. l. 18-19), tačiau ieškovė paskolos laiku negrąžino ir buvo pradėta priverstinė skolos išieškojimo procedūra. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi teismas nutarė areštuoti S. K., asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,2348 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą –gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane 1A2p, 192,60 kv.m. bendras plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu kitais statiniais (inžineriniais)-kiemo statiniais (stoginės 2 vnt., tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtas 2I1p, 76,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, plane pažymėtas 3G1p, 53,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtas 4I1m, 21,00 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtas 5I1m, 15 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą sutartinės hipotekos lakštu identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui V. J., a.k (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei įspėti skolininkę ir įkeisto turto savininkę S. K., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (3 t., b. l. 21-22). Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „GT Properties“ (šiuo metu BUAB) 2012 m. birželio 18 d. sudarė aukščiau paminėto turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perleido nuosavybės teises BUAB „GT Properties“ į žemės sklypą ir jame esančius pastatus už 230 000,00 Lt (1 t., b. l. 30-46). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis notariškai patvirtinta, įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 49-53).

Ieškovė įrodinėjo, kad šis pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas fiktyviai, nes skolos išieškojimo metu ieškovei paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė kaip UAB „GT Properties“ atstovas ir pranešė, kad jam žinoma, į kokią bėdą pateko ieškovė ir nurodė apie galimybę pagelbėti – jis padengtų ieškovės skolą V. J., o paskui ieškovė privalėtų skolą dalimis padengti UAB „GT Properties“. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad UAB „GT Properties“ kontaktus surado internete ir bendrovė patikino galinti padėti ieškovei dėl turimo įsiskolinimo. Ieškovės teigimu, jai buvo paaiškinta, kad už šią paslaugą, ieškovė su bendrove „GT Properties“ turės pasirašyti sutartį dėl viso savo turto pardavimo, kurio realiai nebus, o bus tik įforminimas siekiant sutvarkyti tinkamai dokumentus. Ieškovės teigimu ji sudarė paskolos sutartį, bet ne turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes turto parduoti neketino. Teismas pažymi, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „GT Properties“ sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka (notariškai) bei išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymi, kad ieškovė nurodė, kad ši sutartis buvo fiktyvi, tačiau šios sutarties ieškiniu neginčijo.

Teismas spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą taip pat įvertino ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, kuria ieškovė įrodinėjo neteisėtus atsakovo ir trečiųjų asmenų veiksmus siekiant užvaldyti jos turtą. Pareiškėja iniciavo minėtą ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės atžvilgiu panaudoto apgaulės ir jos turto (ginčo turto) tyčinio užvaldymo. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 d. (4 t., b. l. 33-39). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė L. Š. 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu atmetė ieškovės skundą dėl Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. balandžio 13 d. nutarimo (4 t., b. l. 56-59). Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi (skundo Nr. (duomenys neskelbtini)) atmetė ieškovės skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės L. Š. 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo (4 t., b. l. 61-66). Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (bylos Nr. 1S-1456-582/2015) atmetė ieškovės skundą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartį. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartyje padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atžvilgiu sukčiaujama nebuvo. Dar daugiau, Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nustatė, kad: „nei „UAB „GT Properties“ atstovas, nei A. M. esminių sandorio aplinkybių nuo pareiškėjos nenuslėpė, o su išdėstytomis sąlygomis pareiškėja sutiko. S. K. nurodoma aplinkybė, kad niekas nesidomėjo jos nekilnojamu turtu (pastatais), prieš sudarant pirkimo-pardavimo neatvyko jų apžiūrėti ir pan., nesudarė protingo pagrindo pareiškėjai manyti, kad realiai pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Be to, kaip pati pareiškėja pažymėjo, pirkėjų prašymu ji buvo užsakiusi turto vertinimą ir turto vertinimo ataskaitą bei kitus dokumentus, reikalingus pirkimo-pardavimo sandoriui įforminti, pateikusi M. K.. Todėl pagal esamas faktines aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėja turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir teisines pasekmes. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nukentėjusio asmens apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais, taip pat labai svarbus atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (žr., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Sudarydami sandorius asmenys privalo vadovautis protingumo ir rūpestingumo principais, patys įvertinti jų teisines pasekmes arba pasitarti su kompetentingais specialistais, priešingu atveju, visa neigiamų pasekmių rizika tenka jiems patiems. Tai, kad sandoris notarų biure buvo sudaromas po darbo valandų nepaneigia fakto, kad pareiškėja, iš anksto žinodama būsimo sandorio sudarymo aplinkybes (nurodė, kad buvo ne vieną kartą susitikusi su M. K., kuris jai teikė informaciją apie būsimus civilinius sandorius), turėjo objektyvią galimybę prieš sutarties pasirašymą kreiptis profesionalios teisinės pagalbos ar patarimo“. Taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ieškovė suvokė sudaromo turto nuosavybės perleidimo sandorį ir jo pasekmes, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog sandoris buvo sudaromas tik dėl akių ir juo nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių.

Ieškovės teigimu jai buvo paaiškinta, kad ji V. J. sumokėtus 23 352,06 Eur grąžins per įformintą jos turimo turto išperkamosios nuomos sutartį. Ieškovė nurodė, kad iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, dar 2012 m. birželio 20 d., ieškovė bei A. M. sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2012 m. birželio 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl ginčo turto (3 t. b. l. 143-144).

CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Šios sutarties pagrindu kredito gavėjas pagrįstai tikisi padengęs daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus (už naudojimąsi paskolintomis lėšomis ir pan.) įsigyti nuosavybėn konkretų daiktą. Šis reglamentavimas taip pat patvirtina, kad išperkamosios nuomos sutarties požymis - nuomininko kreditavimas nuomojamo objekto įsigijimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto savininku tapo tik 2012 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. po 2012 m. birželio 20 d. sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2012 m. birželio 20 d. atsakovas neturėjo teisės sudaryti su ieškove jam nepriklausančio nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį veikė kaip savarankiškas asmuo, bet ne kaip ginčo turto savininko UAB „GT Properties“ įgaliotas asmuo. Duomenų, kad tuometinis turto savininkas UAB „GT Properties“ būtų patvirtinęs atsakovo sudarytą išperkamosios nuomos sutartį byloje nėra. Todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog ieškovė sudarydama išperkamosios nuomos sutartį su atsakovu, kuris nebuvo turto savininkas, galėjo tikėtis sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Be to, dalį lėšų ginčo turto įsigijimui atsakovas gavo iš trečiojo asmens AB DNB banko, kurio naudai registruota nekilnojamojo turto hipoteka. Kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo, išperkamosios nuomos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 49-53), todėl negali būti panaudota prieš sąžiningą trečiąjį asmenį, t. y. atsakovo kreditorių AB DNB banką, kurio naudai turtas įkeistas hipoteka. Teismas konstatuoja, kad atsakovas nebūdamas ginčo turto savininku ir neturėdamas savininko įgaliojimo 2012 m. birželio 20 d. negalėjo sudaryti kitam asmeniui priklausančio turo išperkamosios nuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi, nes minėta sutartis pati neturi teisinės galios kaip sudaryta neįgalioto asmens.

Ieškovė įrodinėjo, kad nurodyti pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti išieškojimo iš ieškovei priklausančio turto kreditoriaus V. J. naudai. Teismas pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir bylos šalių paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovas nesiekė padarinių, kuriuos būtų sukėlusi išperkamosios nuomos sutartis, jei atsakovas būtų turėjęs teisę ar suteiktus įgaliojimus tokią sutartį sudaryti. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė tinkamai ir laiku vykdė išperkamojoje sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir mokėjo atsakovui nuomos mokestį. Nors ieškovė ir yra atlikusi mokėjimus atsakovui, tačiau atlikti mokėjimai negali patvirtinti sutarties, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo dėl turto, kuris nei ieškovei nei atsakovui tuo metu nepriklausė, išperkamosios nuomos. Atsakovo teigimu mokėjimai buvo atlikti už namo nuomą, nes atsakovas leido ieškovei kurį laiką gyventi ginčo turte. Ieškovės pateikti mokėjimai už komunalinius mokesčius taip pat negali būti vertinami kaip išperkamosios sutarties vykdymas. Atsakovas nurodė, jog ieškovės prašymu sutiko, kad ieškovė kurį laiką pagyventų ginčo turte, todėl suprantama, kad ieškovė turėjo padengti komunalines išlaidas, kurios susidarė jai naudojantis atsakovui priklausančiu turtu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti 2012 m. birželio 20 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi išperkamosios nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis, t. y. pripažinti ieškovės teisę išpirkti nekilnojamąjį turtą už 26 065,80 Eur sumą bei palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus šį reikalavimą negali būti tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl 2012 m. birželio 20 d. sutarties sąlygų modifikavimo.

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti nuostolius.

Atsakovas prašė priteisti iš atsakovės 6 463,97 Eur nuostolių atlyginimo iš ieškovės. Nurodė, kad, jeigu ieškovė nebūtų trukdžiusi atsakovui naudotis ir disponuoti turtu, atsakovas dar iki tol, kol buvo padaryti vykdomieji įrašai, gavęs trečiojo asmens AB DNB banko sutikimą, būtų pardavęs turtą ir tokiu būdu atsiskaitęs su AB DNB banku. Atsakovo teigimu, tada jam nebūtų skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos bei nereikėtų apmokėti antstoliui vykdymo išlaidų. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. 5 proc. metinės palūkanos sudaro 3 393,51 Eur, vykdymo išlaidos sudaro 447,24 EUR ir antstolio atlyginimas sudarys 2 123,22 Eur.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju atsakovas siekdamas nuostolių atlyginimo turi įrodyti, kad nuostoliai atsirado dėl kaltų ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalos dydį. Nors atsakovas nurodo, kad priverstinis išieškojimas buvo pradėtas, nes ieškovė be teisinio pagrindo gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame turte, teismas atmesta šį argumentą kaip nepagrįstą. Konstatuotina, kad priverstinis išieškojimas buvo pradėtas dėl atsakovo nemokumo, bet ne dėl ieškovės veiksmų. Pažymėtina, jog pats atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis pakito, nes dėl sveikatos problemų atsakovas nebegalėjo dirbti užsienyje. Būtent dėl atsakovo finansinės padėties jis negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų AB DNB bankui. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis būtų disponavęs turtu, jeigu ieškovė nebūtų jo užėmusi, yra per daug nutolusios ir hipotetinės, todėl negali būti tiesiogiai siejamos su palūkanomis, kurias atsakovas turi mokėti kreditorei bei vykdymo išlaidomis. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas ketino sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitus sandorius ir gauti lėšų, tačiau šių sandorių sudaryti nepavyko, nes ieškovė buvo užėmusi atsakovo turtą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos paskyrimo ieškovei.

Atsakovas prašė paskirti ieškovei S. K. baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, baudos dydį nustatyti teismo nuožiūra, dalį šios baudos skirti atsakovui A. M..

CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių rajono skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė pateikė teismui aiškiai nepagrįstą ieškinį. Priešingai ikiteisminio tyrimo metu (nutraukiant ikiteisminį tyrimą) ieškovei buvo nurodyta, kad civilinio santykio šalys civilinių sutarčių teisėtumą turi teisę ginčyti civilinio proceso priemonėmis, kreipiantis į teismą civilinės teisenos tvarka (4 t, b. l. 38). Teismo vertinimu, ieškovė sąžiningai naudojosi savo teise kreiptis į teismą ir vien tik ta aplinkybė, kad ieškinys yra atmestas, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nesąžiningai naudojasi teisminiu procesu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteitinos jo turėtos bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 35), 700,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 59).

Trečiasis asmuo AB DNB bankas patyrė 1 080,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28,00 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą (2 t., b. l. 14), 1 052,70 Eur už teisinė pagalbą (2 t., b. l. 58). Šios išlaidos trečiojo asmens naudai ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 42,23 Eur, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 200,00 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB bankas, į. k. 112029270, naudai 1 080,70 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo prašymą dėl nuostolių priteisimo ir baudos paskyrimo ieškovei atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 42,23 Eur (keturiasdešimt du eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė