Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinio atsakovui D. E. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taikant dokumentinį procesą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 31 d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir ieškovo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/01, kuria pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui AB „BnP Finance“ skolingus asmenis (tarp jų ir atsakovą). Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalimi, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas iš ieškinio reikalavimų pobūdžio ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų viseto nustatęs, jog yra pagrindas pagal pateiktus įrodymus ieškinį tenkinti visiškai, priima preliminarų sprendimą dokumentinio proceso tvarka (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-9sdrz499, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą 250 Eur kreditą bei sumokėti 177,68 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų ir 67,68 Eur administravimo mokesčio. 2019 m. vasario 26 d. atsakovui išsiųstas raginimas Nr. 2019-02-26/0, kuriuo prašyta per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos padengti tai dienai buvusį 51,84 Eur įsiskolinimą. Atsakovas įspėtas, jog nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos, sutartis bus nutraukta. Dėl netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo atsakovui išsiųstas 2019 m. kovo 19 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2019-03-19/0. Nurodyta, kad nesumokėjus 52,21 Eur įsiskolinimo, 2019 m. balandžio 4 d. įsigalioja sutarties nutraukimas. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu atsakovui gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2019 m. birželio 27 d. pranešimu. Ieškovas nurodo, kad atsakovas prievolės nevykdo, su ieškovu nebendradarbiauja. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovas 2019 m. birželio 27 d. atsakovui siuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo, tokiu būdu informuodamas atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovui.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, kredito negrąžino ir nesumokėjo palūkanų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šalių pasirašyta sutartimi sulygta bendra vartojimo kredito kaina atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 242,36 Eur negrąžinto kredito, 57,18 Eur palūkanų paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 8,84 Eur palūkanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos (sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.17-1.18 punktai, 2.1 punktas, 3.1 punktas, CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 62,04 Eur sutarties administravimo mokesčio. Sutarties 1.18 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką.

Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Administravimo mokestis yra įskaitomas į šalių sutartų mokėtinų sumų dydį, tačiau jam gali būti taikomas nulinis tarifas, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo savo pareigas. Tuo tarpu iš jeigu iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas visiškai nevykdė sutarties, gavęs kreditą, ne tik jo negrąžino, tačiau prarado nuolaidas, sutartas tarp šalių, be kita ko, ir dėl sutarties administravimo mokesčio, dėl to šis administravimo mokestis turi būti priteisiamas. (pvz. Šiaulių Apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui priteistina iš atsakovo 62,04 Eur sutarties administravimo mokesčio.

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad atsakovui uždelsus sumokėti bet kurį sutartyje nustatytą mokėjimą, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos. Ieškovas delspinigius paskaičiavo nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (34 dienos). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6,15 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 34 dienas (sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 39 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo ir jos skaičiuojamos iki atsakovės prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, visiško įvykdymo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1., 8.6. punktai). Remiantis tuo, ieškovo reikalavimas dėl 39 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra tenkintinas, priteisiant jas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. (Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškinį ieškovas teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 6 d.) (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 376,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 129 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 8 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 262, 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, ieškinį atsakovui D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 242,36 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 36 centus) negrąžinto kredito, 57,18 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 18 centų) pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 8,84 Eur (aštuonis eurus ir 84 centus) pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. birželio 26 d. po reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 14 sudarymo iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., kreipimosi į teismą dienos, 39 (trisdešimt devynis) procentus dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą 242,36 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 36 centus) kreditą nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 62,04 Eur (šešiasdešimt du eurus 4 ct) administravimo mokesčio, 6,15 Eur (šešis eurus ir 15 centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 376,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu atsakovas nepareikš prieštaravimų per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.