Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiima individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. T. 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 20.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0383, pirmo patikrinimo 20.13 val. metu jam nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, 21.20 val. paėmus kraują, jame nustatyta mažiausia 2,22 prom. etilo alkoholio (VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. 20.00 val. važiavo išgėręs su „Audi A3“, kuris priklauso P. T., kuris nežinojo, kad jis vairuos. Jam buvo liepta surasti vairuotoją, kad parvežtų mamą iš bulviakasio. Važiavo (duomenys neskelbtini). Įpūtė 2,53 promilės, vėliau patikrinus kraują nustatytos 2,22 promilės. Sukėlė eismo įvykį. Dabar išviso negeria. Vairavo be teisės vairuoti, niekada jos neturėjo. R. T. – jo mama, su ja bendrauja kiekvieną dieną, kartu gyvena. Jis jos visada klauso, jam mama sakė tvarkytis gyvenimą – tai ir tvarkosi, nes įsidarbino, pradės mokėti skolas, ruošiasi kurti šeimą.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorei ir kaltinamajam neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė ir gynėjo neturintis kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Liudytojas A. R. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. apie 20.00 val. vairavo automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Renault Master“ nuosavybės teise priklauso E. M.. E. M. yra jo kaimynas. Automobilyje taip pat kartu su juo važiavo G. M.. Jis vairuodamas automobilį „Renault“ išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pasikrovęs į autobusiuką įvairios įrangos, kurią pasiėmė pasibaigus mugei. Autobusiukas buvo pakrautas šaldymo įranga, palapinėmis, alaus ir giros bačkomis. Jam išvažiavus iš mugės, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) link, (duomenys neskelbtini). Dar buvo sustoję degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje užsipylė kuro. Išvažiavus iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vyko (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tuo metu kai išvažinėjo iš degalinės, buvo apie 20 valanda vakaro, lauke jau buvo tamsu. Ir jam greitėjant, jis pastebėjo akies krašteliu iš dešinės pusės šalutinio kelio automobilio šviesas. Tada ir pagalvojo: „Na dabar tai jau pils į priekinį ratą“. Ir pajuto smūgį į autobusiuko dešinį šoną, ties šoninėmis durimis. Nuo smūgio jo vairuojamą autobusiuką sumėtė, jis dar mėgino jį tiesinti vairo pagalba, bet autobusiukas vertėsi ant kairiojo šono ir jie čiuožė asfaltu. Visa laimė kad į nieką neatsitrenkė. Kaip vėliau paaiškėjo automobilis atvažiavo ir trenkėsi į juos iš (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilyje jis ir keleivis G. buvo apvirtę ant šono, jiems nepavyko atsisegti saugos diržų. Vėliau kaip suprato, jiems padėjo išlipti du jaunuoliai, kurie važiavo priešais ir sustojo jiems pagelbėti. Jam išlipus iš automobilio „Renault“, už jo galo pastebėjo automobilį „Audi A3“, šviesios spalvos kiek prisimena. Paskui prie jo priėjo vyriškis, kuris buvo kruvinu veidu ir jam pasakė: „Nu gerai čia jums „įpisau“. Jis suprato, kad tai gali būti „Audi“ vairuotojas. Jis nuo vyriškio alkoholio kvapo nejuto, bet jo judesiai buvo keisti, kūno kalba rodė lyg jis būtų ko pavartojęs ar panašiai. Atrodė toks visas „guminis“. Vėliau, jis visą laiką prastovėjo netoli to „Audi“ vairuotojo, nes bijojo jog jis nepabėgtų iš įvykio vietos. Vėliau atvyko pareigūnai ir greitoji pagalba. (b.l. 79-82)

3.2. Liudytojas P. T. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. nuo ryto jo žmona R. T. su kaimyne Z. R. išvyko į talką-bulviakasį. Vakare žmona paskambino ir paprašė suorganizuoti jos ir kaimynės grįžimą namo. Kadangi pats nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl paprašė savo sūnaus D. T., kad šis nueitų iki kitų kaimynų ir šių paprašytų, kad kažkuris pavairuotų jo nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI A3“, valst. (duomenys neskelbtini), iki jo žmonos ir kaimynės. Taip pat sūnui įdavė automobilio raktelius. Žino, kad sūnus taip pat neturi įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl ir paprašė šio, kad šis nueitų iki kaimynų, gyvenančių tame pačiame daugiabučio name, jam nepasirodė, kad sūnus neblaivus. Jo sūnus išėjo iš buto, o jis nuėjo žiūrėti televizoriaus. Apie 20-21 val. jam paskambino žmona ir pranešė, kad įvyko auto įvykis, kuriuo metu jo neblaivus sūnus, kuriam policijos pareigūnai patikrino girtumą, nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio. Jis labai išsigando ir tuo pačiu labai supyko ant sūnaus, kad šis nevykdė jo prašymo, o pats priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę. Minėtą transporto priemonę pirko 2023 m. rugsėjo 10 d. iš A. K. už 300 eurų, tačiau iki šios dienos pirkimo „Regitroje“ neįformino, pirkimo-pardavimo sutartis ir kiti automobilio dokumentai liko minėto automobilio daiktadėžėje. Nenori automobilio susigrąžinti, todėl prašymo nerašys, leidžia ši konfiskuoti. Pažymi, kad jei būtų žinojęs, kad sūnus pats vairuos jo automobilį, raktelių jam įdavęs nebūtų. (b.l. 85-88)

3.3. Liudytoja R. T. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. nuo ryto kartu su kaimyne Z. R. išvyko į talką-bulviakasį. Ryte nuo jos ir kaimynės gyvenamosios vietos jas paėmė draugai, pas kuriuos ir dirbo. Kadangi po bulviakasio minėti draugai parvežti jų nebegalėjo, todėl skambino sutuoktiniui P. T. ir prašė šio suorganizuoti jų grįžimą namo. Nei jos vyras, nei sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemonės, šios niekada nėra įgiję. Manė, kad jos vyras paprašys ko nors iš kaimynų, kad kuris sutiks ją ir kaimynę parvežti. Tiksliai nežinojo, kas atvažiuos jų pasiimti, tačiau atvažiavo sūnus su vyrui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „AUDI A3“, valst. (duomenys neskelbtini). Jos sūnus iš automobilio išlipęs nebuvo, kartu su kaimyne atsisėdo į automobilio galą, todėl tikrai tuo metu nesuvokė, kad sūnus yra neblaivus, jokio kvapo nuo jo nejuto, iš kalbėsenos nesuprato. Moralizavo sūnui, kad šis vairuoja neturėdamas teisės, tačiau jau nebuvo kur dingti, todėl pradėjo važiuoti. Netoli autostrados, jos sūnus nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio ir įvyko smūgis. Tik atvykus policijos pareigūnams, šie ją informavo, kad jos sūnus neblaivus, bet kaip ir minėjo pati to nesuprato, antraip jokiu būdu nebūtų su juo važiavusi, ar šiam leidusi vairuoti. Kadangi jos sūnus pripažįsta savo kaltę, dėl to nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neapgalvotai, todėl prašo perduoti sūnų D. T. jos atsakomybei pagal laidavimą. Yra neteista, nebausta, darbe charakterizuojama teigiamai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. (b.l. 91-94)

3.4. Liudytoja J. B. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu R. S., radijo ryšio šaukiniu 1872. Apie 20.05 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) mato apsivertusią transporto priemonę, kita atsimušusi į atitvarą, galimai yra sužeistų, vairuotojai galimai neblaivūs, kraujuoja iš veido. Pranešime buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad eismo įvykis buvo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) rodo apsivertusį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoją A. R., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinus alkotesteriu, šiam nustatyta 0,00 prom. Minėtas vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas su keleiviu G. M. pagrindiniu keliu, t. y. (duomenys neskelbtini) pajuto smūgį į dešinį šoną, po ko automobilis vertėsi. Nurodė, kad nei jis, nei keleivis nesužaloti. Taip pat bendravo su kito automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neneigė, kad yra neblaivus, nurodydamas, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko, iš asmens burnos juto sklindantį alkoholio kvapą, šis nerišliai klabėjo, buvo nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, todėl asmuo buvo patikrintas alkotesteriu ir šiam nustatyta 2,53 prom. girtumas. Kadangi asmuo buvo sužalotas, todėl antro patikrinimo alkotesteriu atlikti negalėjo, nes pastarasis GMP buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). D. T. patikrinus policijos informacinėje sistemoje nustatyta, kad šis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, šį faktą patvirtino ir pastarasis. Nustatyta, kad automobiliu „Audi A3" taip pat vyko keleivės R. T., vairuotojo motina, ir Z. R., vairuotojo kaimynė, kurios nurodė, kad sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės ir nesuprato, kad D. T. yra neblaivus. (b.l. 97-100)

3.5. Tarnybiniame parnešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog 2023 m. rugsėjo 24 d. 20:00 val., adresu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini) D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) vairuodamas transporto priemonę „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, važiuodamas šalutiniu keliu atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiuojantį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. D. T. patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383“, patikros sertifikato Nr. 1937640, pirmo tikrinimo metu 2023-09-24 20:13 val., nustatytas 2,53 prom. neblaivumas, antro patikrinimo atlikti nebuvo galimybės, kadangi asmuo nedelsiant išvežtas į gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų. D. T. gydymo įstaigoje bus atliktas kraujo tyrimas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Automobilis „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir nuvežtas į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 4-9)

3.6. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog Atvykus (duomenys neskelbtini) matomas tiesus horizontalus kelio ruožas. Atvykus (duomenys neskelbtini), matoma važiuojamoji kelio dalis su dviem eismo juostomis, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Priešingų krypčių eismas atskirtas linijomis. Kairėje pusėje, (duomenys neskelbtini), eismo juostos plotis 3.10 m., priešingos krypties eismo juostos plotis 2.90 m. Nuo anksčiau minėtos sankryžos kairėje kelio pusėje matomas pilkos spalvos automobilis AUDI A3, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas į kelią (duomenys neskelbtini), galas į (duomenys neskelbtini). Matuojant nuo Audi A3 kairės pusės galinio rato ašies iki sankryžos krašto nutolęs 6,7 m. Priekinio rato ašis nutolusi 6,9 m. Atstumas nuo automobilio „Audi A3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), galinės rato ašies iki automobilio „Renault Master“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priekinio rato ašies yra 40,7 m. Automobilio „Renault Master“ priekinio rato ašis iki (duomenys neskelbtini) kelio krašto yra nutolusi 2,5 m. Galinio rato ašis 6,10 m. Toliau visą kitą žiūrėti eismo įvykio plane. Įvykio vieta nefilmuojama. Sudaryta fotolentelė. (b.l. 12-23)

3.7. Transporto priemonės („Renault Master“ (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentele ( b.l. 26-37)

3.8. Transporto priemonės („Audi A3“ (duomenys neskelbtini)) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentele ( b.l. 26-37)

3.9. VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašu, kuriame pažymėta, jog automobilis ,,Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. (b.l. 62)

3.10. VšĮ ,,Emprekis“ pažyma, kurioje nurodoma, jog automobilio ,,Audi A3“ kaina be PVM 869 Eur. Su PVM 1100 Eur. (b. l. 63)

3.11. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad nustatyti šie D. T. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodoma, jog asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1val., atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“, ARFM-0383, patikros sertifikato Nr. 1937640. Pirmas tikrinimas 20.13 val. – 2,53 prom. (b. l. 66-68)

3.12. VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. 21.20 val. paėmus D. T. kraują, jame nustatyta mažiausia 2,22 prom. etilo alkoholio. (b.l. 71-72)

3.13. Policijos pareigūnų „Body camera“ vaizdo įrašais. Apžiūros protokolu.(b.l. 101-104)

3.14. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad saugomoje automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), papildomai apžiūrima transporto priemonė „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius priekines keleivio dureles, patenkama į automobilio saloną, kuriame atidarius priešais keleivio vietą esančią daiktadėžę, joje randami minėtos transporto priemonės registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurie paimti. Apžiūrimas žalios spalvos Lietuvos Respublikos valstybės įmonės „Regitra“ išduotas transporto priemonės „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Eilutėje C.1.1 (valdytojo fizinio asmens pavardė arba juridinio asmens pavadinimas) nurodyta – K., C.1.2 eilutėje (valdytojo fizinio asmens vardas) – A., C.1.3 eilutėje (valdytojo fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės adresas) nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Nuo eilutės B, nurodyti transporto priemonės techniniai parametrai. Antroje registracijos liudijimo pusėje nurodytos pastabos.

3.15. Transporto priemonės „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaryta 2023-09-10 13.00 val. tarp pardavėjos A. K. ir pirkėjo P. T., nurodyta transporto priemonės kaina: 350 Eur. Sudaryta fotolentelė. (b.l. 105-112) 2023-10-03 gautas el. laiškas nuo A. K., kuri patvirtino, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas 2023 m. rugsėjo 10 d. 13.00 val., pridėdama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. (b.l. 113-116)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

5. Byloje paties kaltinamojo D. T. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. kaltinamasis 2023 m. rugsėjo mėn. 24 d. apie 20.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0383, pirmo patikrinimo 20.13 val. metu jam nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, 21.20 val. paėmus kraują, jame nustatyta mažiausia 2,22 prom. etilo alkoholio (VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas D. T. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. D. T. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

6. Kaltinamasis D. T. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato laiduotojos R. T. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes R. T. yra jo mama, jie dažnai bendrauja, kartu gyvena. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, tai pamoka visam gyvenimui, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Supranta savo blogą elgesį, kurį vertina itin neigiamai, jam dėl savo poelgio gėda ir bus pamoka visam likusiam gyvenimui.

7. Laiduotoja R. T., teismo posėdžio metu apklausta liudytojos statusu, prašė perduoti D. T. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes ji neturi galimybės sumokėti užstato, tai labai apsunkintų jos ir taip nelengvą materialią padėtį, nes jos darbinės pajamos yra minimalios, santaupų neturi, turto taip pat neturi. Nurodė, jog sūnus jos klauso, gali garantuoti, kad sūnus nedarys nusikaltimų. Nurodė, kad jei būtų žinojusi, jog D. T. yra girtas, būtų neleidusi jam vairuoti. Nurodė, kad jie kartu gyvena, dažnai bendrauja, geri santykiai. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Patikino, kad ji gali teigiamai įtakoti D. T..

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

9. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį D. T. esančių duomenų, jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, nenustatyta jo pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, priešingai, jis veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nors jis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) VŠĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) teikta stebėjimo paslauga, diagnozė (duomenys neskelbtini) (b.1. 149-152). 2023 m. spalio 3 d. VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.1 157). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog problemų su alkoholiu neturi, dabar visai jo nevartoja, tvarkosi gyvenimą, dirba, ruošiasi kurti šeimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs piktybiškai, sistemingai pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

10. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos R. T. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja R. T. yra kaltinamojo mama, kuri yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoja, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, juos sieja mamos ir sūnaus ryšys, jie kiekvieną dieną bendraujantys, kartu gyvenantys, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, praeityje nebausta administracine tvarka. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad R. T. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad D. T. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

11. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su D. T. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos ir kaltinamojo šeiminę padėtį, laiduotojos ribotas finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nesunki nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų terminui. Kaltinamasis D. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. T. atsakomybėn, baudžiamoji byla D. T. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

12. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl D. T. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

13. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. T. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

15. D. T. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (2,22 promilių) laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Vairavo neblaivus, nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dauguma pažeidimų dėl KET nesilaikymo, tame tarpe yra taikyta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ne kartą yra pažeidęs KET, jam ne kartą taikyta už vairavimą neturint tokios teisės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė eismo įvykį dėl kurio galėjo būti sunkiai sužaloti kiti asmenys bei pats kaltinamasis, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas vidutinio neblaivumo būsenos asmens, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, nors ir įvyko eismo įvykis, į tai, kad asmuo užsiima individualia, tačiau nenustatyta, kad teisė vairuoti yra būtina darbui, nenukrypstant nuo teismų nuosekliai suformuotos praktikos analogiškose bylose, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trejų metų šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

16. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

1. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo P. T. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1100,00 Eur, nurodyta VŠĮ Emprekis. Pažymėtina, kad kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika dėl vairavimo neturint tokios teisės nėra teigiama, jis linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

17. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi A3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 20 d. grąžintas P. T., paliktinas jo dispozicijoje.

19. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos R. T. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą D. T. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemones:

– naudotis ir įgyti specialią teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

– konfiskuoti automobilio „Audi A3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų).

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi A3“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 20 d. grąžintą P. T., palikti jo dispozicijoje.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui D. T. ir laiduotojai R. T. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.