Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. patikslintą skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų; suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Stenlita“ ir antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

12. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteiktos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties patvirtintos kopijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Tačiau 2019 m. balandžio 16 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-19-12-3649 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo antstolė pakeitė vykdomojoje byloje pradinį išieškotoją Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naujuoju išieškotoju UAB „B2 Impact“ SIA (vykdomosios bylos 659 lapas). 2021 m. kovo 18 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-21-12-3008 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo antstolė pakeitė vykdomojoje byloje išieškotoją UAB „B2 Impact“ SIA į UAB „B2 Impact“ (vykdomosios bylos 672 lapas). Taigi vykdomojoje byloje Nr. 0012/09/04173 išieškotoja yra UAB „B2 Impact“.

15. Antstolė taip pat vykdo šias vykdomąsias bylas skolininkės L. R. atžvilgiu: 1) vykdomąją bylą Nr. 0012/12/01963 pagal 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-12218-803/2012 dėl 992,95 Eur (3 428,47 Lt) skolos, 38,54 Eur (133,06 Lt) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. birželio 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės L. R. išieškotojai UAB „Vilniaus valda“; 2) vykdomąją bylą Nr. 0012/12/02166 pagal 2012 m. liepos 20 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7051-727/2012 dėl 1 045,41 Eur (3 609,59 Lt) skolos už tiektą šilumą ir kartą vandenį, 80,28 Eur (277,20 Lt) delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,93 Eur (93 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. R. išieškotojai UAB „Vilniaus valda“ (pradinė kreditorė UAB „Vilniaus valda“ pakeista į UAB „KDS grupė“; 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu antstolė išieškotoją UAB „KDS grupė“ pakeitė į naująją kreditorę UAB „Stenlita“ (vykdomosios bylos 29 lapas)); 3) vykdomąją bylą Nr. 0012/16/01628 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo įsakymą dėl 1 075,92 Eur skolos, 116,26 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 192,18 Eur) nuo bylos iškėlimo (2016 m. birželio 22 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 7 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. R. išieškotojai UAB „Vilniaus valda“. Visos pirmiau aptartos 4 vykdomosios bylos, visų bylų medžiaga pateikta į šią civilinę bylą sprendžiant skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų.

16. Iš pirmiau nurodytų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog antstolė 2025 m. rugpjūčio 7 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-25-12-21548, 2025 m. rugpjūčio 8 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173 689–892 lapai).

17. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 8 d. priėmė aktą Nr. B-25-12-30, kuriame detalizuotas skolininkės L. R. 2025 m. rugpjūčio 7 d. vizitas antstolės kontoroje (vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173, 690 lapas). Akte nurodyta, kad skolininkė 2025 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.05 val. atvyko į antstolės kontorą, rėkė ant darbuotojų, reikalavo paaiškinti, už ką jai buvo nurašyti „dantų“ pinigai. Asmens tapatybės dokumento nepateikė. Paprašyta negalėjo nurodyti, apie kokį laikotarpį kalbama ir kokia pinigų suma. Banko sąskaitos išrašo nurodė neturinti ir jo nepateiks. Išeidama iš kontoros rėkė ant darbuotojų, sakė, jog visi lietuviai Lietuvoje turėtų mokytis rusų kalbos. Skolininkė pakartotinai tą pačią dieną apie 12.20 val. grįžo į kontorą, rėkė ant darbuotojų, grasino. Skolininkė dar kartą grįžo apie 13.05 val. Atvykusi paprašė priimti raštą, adresuotą S. S. Skolininkei paaiškinta, kad, jei ji turi klausimų, susijusių su išieškojimu, ji turi pateikti raštišką poziciją, adresuotą antstolei. Tuomet skolininkė iš kontoros pasišalino.

18. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 19 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-12-22435 (vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173 696–698 lapai), kuriuo paskirstyta 211,63 Eur suma, 2025 m. rugpjūčio 30 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-25-12-23631, kuriuo paskirstyta 579,35 Eur suma (vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173 699–701 lapai).

19. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nurodymą Nr. S-25-1223985 priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173 702-704 lapai).

20. Skolininkė šioje byloje pateikė patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų (žr. dokumentą Nr. DOK-141208), taip pat rašytinius paaiškinimus, kuriuose, kaip minėta, prašo: 1) panaikinti antstolės Daivos Milevičienės 2025 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą kaip nepagrįstą; 2) nutraukti būsto kredito vykdomąją bylą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalį; 3) taikyti 5 metų senatį visoms periodinėms prievolėms (UAB „Vilniaus Valda“, UAB „Stenlita“) ir nutraukti išieškojimą dėl senesnių nei 5 metų laikotarpių, delspinigius / palūkanas mažinti kaip neproporcingus (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis); 4) grąžinti neteisėtai nurašytas odontologines lėšas (tikslinės sveikatos lėšos; CPK 739 straipsnio 7 punktas), 5) subsidiariai įpareigoti antstolę užtikrinti paliekamas pajamas ne mažesnes nei minimalus mėnesinis atlyginimas.

Dėl antstolės veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo ir skundžiamo patvarkymo (ne)panaikinimo

21. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

22. Pareiškėja pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kurį vėliau patikslino (žr. dokumentą Nr. DOK-141208). Pareiškėja patikslintu skundu, kaip minėta, prašo panaikinti antstolės 2025 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą kaip nepagrįstą.

23. Pažymėtina, kad teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija įpareigojo antstolę iki 2025 m. spalio 3 d. aiškiai nurodyti, ar ji skolininkės atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose yra priėmusi 2025 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą, kuris nurodytas patikslintame skunde, ir pateikti šį patvarkymą teismui (jeigu toks buvo priimtas).

24. Tačiau antstolė 2025 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė pranešimą (žr. dokumentą DOK-141379), kuriame nurodė, jog paskutinis antstolės priimtas patvarkymas vykdomosiose bylose, vykdomose pareiškėjos (skolininkės) atžvilgiu, buvo priimtas tik 2025 m. rugsėjo 4 d. Kitų patvarkymų antstolė po 2025 m. rugsėjo 4 d. nepriėmė. Kaip minėta, visos pirmiau aptartos 4 vykdomosios bylos, visų bylų medžiaga pateikta į šią civilinę bylą sprendžiant skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų. Teismui patikrinus visų aptariamų vykdomųjų bylų medžiagą, nustatyta, kad skolininkės skunde nurodyto 2025 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo nėra. Be to, antstolė pateikė teismui Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) momentinę ekrano fotonuotrauką, kurioje užfiksuoti antstolės priimti dokumentai vykdomosiose bylose. Iš AIS duomenų taip pat nustatyta, kad skolininkės skunde nurodyto 2025 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo nėra.

25. Be to, nors pareiškėja savo prašyme teismui nurodo, jog prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą, laikydama jį nepagrįstu, tačiau pareiškime nėra pateikta jokių šį reikalavimą konkretizuojančių duomenų. Pareiškėja nepateikė teismui jos skunde nurodyto patvarkymo, nenurodė nei ginčijamo patvarkymo numerio, nei jo priėmimo pagrindo, taip pat nepaaiškino, kokie konkretūs antstolės veiksmai ar sprendimai, jos vertinimu, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar jos teises, teisėtus interesus. Teismas pažymi, jog pareiškėjos pareiga yra ne tik formaliai nurodyti prašomą panaikinti patvarkymą, bet ir nurodyti, pateikti duomenis, leidžiančius teismui nustatyti ginčijamo patvarkymo egzistavimą, jo turinį, priėmimo aplinkybes, teisines pasekmes. Be to, kaip minėta, nei iš antstolės teismui pateiktos AIS momentinės ekrano fotonuotraukos, nei iš byloje esančių vykdomųjų bylų duomenų nenustatyta, jog po 2025 m. rugsėjo 4 d. priimto antstolės patvarkymo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, butų buvęs priimtas koks nors kitas patvarkymas. Taigi skolininkė skundžia neegzistuojantį patvarkymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ginčijamą patvarkymo egzistavimą, jo turinį, priėmimo aplinkybes, teismas neturi galimybės įvertinti šio patvarkymo teisėtumo, pagrįstumo, negali spręsti dėl jo panaikinimo, todėl pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas.

26. Pareiškėja taip pat prašo teismo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0012/09/04173 CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes, anot pareiškėjos, vykdomasis dokumentas praradęs vykdymo pagrindą, taip pat remdamasi CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, prašo taikyti 10 metų senaties terminą. Pareiškėja savo reikalavimus motyvuoja tuo, jog Danske Bank bankas nuo 2019 metų Baltijos šalyse nebevykdo jokios veiklos, yra išbrauktas iš kredito įstaigų sąrašo, taip pat dėl to, jog pareiškėja nėra banko klientė. Likusioms vykdomosioms byloms Nr. 0012/12/01963, Nr. 0012/12/02166, Nr. 0012/16/01628 pareiškėja prašo taikyti 5 metų senaties terminą ir nutraukti vykdomąsias bylas. Taip pat pareiškėja remdamasi CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatomis prašo mažinti vykdomosiose bylose išieškomas palūkanas ir delspinigius. Antstolė nesutinka su pareiškėjos reikalavimais bei nurodo, jog prašymai nutraukti vykdomąją bylą, taikyti senaties terminus bei sumažinti palūkanas, delspinigius yra nepagrįsti, nes ieškinio senatis bei palūkanų skaičiavimas taikomi ne vykdymo procesui, bet civiliniams teisiniams santykiams iki priverstinio skolos išieškojimo pradžios. Suinteresuotas asmuo UAB „B2 Impact“ atsiliepimu taip pat nesutinka su pareiškėjos reikalavimu bei nurodo, jog CPK 606 straipsnyje įtvirtintas senaties terminas, per kurį tesimo sprendimas gali būti pateiktas vykdymui. Nurodo, jog šiuo atveju vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino, todėl nėra pagrindo taikyti senaties terminą. Teismas pritaria šiems antstolės ir suinteresuoto asmens argumentams dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

27. Pirmiausia pažymėtina kad skolininkės procesiniuose dokumentuose nurodytose CK nuostatose reglamentuota būtent ieškinio senatis, bet ne vykdymo procesui aktualūs išieškojimo senaties terminai. Akcentuotina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas būtent ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių. Pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

28. Kitaip tariant, CK 1.125 straipsnyje įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas bei sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, per kurį asmuo gali pareikšti ieškinį teisme gindamas savo civilines teises. Šis straipsnis reguliuoja ne vykdymo veiksmų atlikimo terminus, bet terminus, per kuriuos asmuo turi kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos jo teisės ar teisėto intereso (t. y. reikšti ieškinį). Pažymėtina, kad vykdymo procesui, antstolei priverstinai vykdant vykdomuosius dokumentus, skolininkės procesiniuose dokumentuose nurodytos CK nuostatos, kuriose reglamentuoti būtent ieškinio senaties terminai netaikomi. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-272-755/2023).

29. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tuo tarpu CPK priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra numatytas. Kiti įstatymai nagrinėjamu atveju taip pat nenustato priverstinio išieškojimo senaties termino. CPK yra numatyti tik vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminai (CPK 606 straipsnis). Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 607 straipsnio 1 dalis).

30. Nustatyta, kad 2009 m. sausio 9 d. vykdomasis raštas Nr. 506V/2008 antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti 2009 m. rugsėjo 25 d. (žr. 2009 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą, vykdomosios bylos 3 lapas); 2012 m. birželio 27 d. teismo įsakymas Nr. L2-12218-803/2012 antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2012 m. spalio 23 d. (žr. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti); 2012 m. liepos 20 d. teismo įsakymas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2012 m. lapkričio 29 d. (žr. 2012 m. lapkričio 29 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti); 2016 m. birželio 22 d. teismo įsakymas Nr. eL2-3284-855/2016 antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2016 m. rugsėjo 30 d. (žr. 2016 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti). Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog visi vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos prašomos nutraukti bylos, priimtos nepažeidžiant senaties terminų, nustatančių terminą pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti.

31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymus taikyti 10 ir 5 metų senaties terminus ar nutraukti bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

32. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su pradinio kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, statusu, pažymi, kad nors vykdomajame dokumente nurodyta, jog išieškotojas yra Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (vykdomoji byla Nr. 0012/09/04173, vykdomosios bylos 1 lapas), tačiau jis buvo pakeistas naujuoju išieškotoju. Kaip jau minėta šios nutarties 13–14 punktuose, pradinis išieškotojas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, perleido savo reikalavo teises į skolininkę UAB „B2 Impact“ SIA. Antstolė 2019 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-12-3649 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo pakeitė vykdomojoje byloje pradinį išieškotoją Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naujuoju išieškotoju UAB „B2 Impact“ SIA (vykdomosios bylos 659 lapas). Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173 medžiagos nustatyta, kad skolininkė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą. Vėliau UAB „B2 Impact“ SIA perleido savo reikalavo teises į skolininkę kitai bendrovei UAB „B2 Impact“. Antstolė 2021 m. kovo 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-12-3008 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, kuriuo pakeitė vykdomojoje byloje išieškotoją UAB „B2 Impact“ SIA į UAB „B2 Impact“ (vykdomosios bylos 672 lapas). Iš vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173 medžiagos nustatyta, kad skolininkė buvo informuota taip pat ir apie šį reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, kad visos reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios, nėra panaikintos; vykdomojoje byloje, kaip minėta, yra įrodymai, patvirtinantys, kad skolininkė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą. Taigi vykdomojoje byloje Nr. 0012/09/04173 išieškotoja yra UAB „B2 Impact“, bet ne Danske Bank A/S ar jo filialas. Todėl visi skolininkės argumentai neva vykdomasis dokumentas praradęs vykdymo pagrindą, neva nėra išlikusio išieškotojo ar tai, kad ji nėra banko klientė, niekaip nesudaro pagrindo vertinti antstolės veiksmus kaip neteisėtus ir nutraukti vykdomąją bylą.

33. Pareiškėja, remdamasi CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio nuostatomis, taip pat prašo mažinti vykdomosiose bylose skaičiuojamas palūkanas, išieškomus delspinigius. Tačiau teismas pažymi, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, be kita ko taip pat ir įsakymas, yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka arba gali būti peržiūrimas pagal proceso atnaujinimo institutą. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai, be kita ko skolininkė ir antstolis, privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi nei antstolis, nei skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas negali perskaičiuoti, sumažinti ar kitaip pakeisti vykdomajame dokumente nurodytų sumų. Tokius prašymus pareiškėja galėjo reikšti teismams, nagrinėjusiems bylas, dėl kurių buvo priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai ir jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai, prašyti atnaujinti procesus aptariamose bylose, bet ne reikšti tokio pobūdžio reikalavimus antstolei vykdymo procese.

34. Antstolis, kaip minėta, turi griežtai laikytis vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinami 1–9 punktuose nurodyti pagrindai. Taigi spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nors CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Akcentuotina kad nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

35. Taigi antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti vykdomojo dokumento (šiuo atveju įsiteisėjusių teismo įsakymų, teismo sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių CPK numatytų pagrindų, kuriems esant būtų buvę privaloma antstolei atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ar vėliau nutraukti vykdomąsias bylas.

36. Nors pareiškėja teigia, jog antstolės paskaičiuotos palūkanos, delspinigiai yra ženkliai per dideli, tačiau pareiškėja nenurodo, kodėl nepasinaudojo galimybe per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymų, skųsti teismo sprendimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja būtų iniciavusi teismo proceso atnaujinimo procesą bylose, kuriuose išduoti teismo įsakymai, teismo sprendimas. Iš pareiškėjos skundo turinio galima daryti išvadą, jog pareiškėja iš esmės nesutinka su palūkanų, delspinigių dydžiu. Tačiau, kaip jau minėta, antstolė neturi teisės vertinti vykdomojo dokumento (šiuo atveju įsiteisėjusių teismo įsakymų) teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pažymėtina, jog antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertina teismas CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas negali išeiti už civilinės bylos, kurioje nagrinėjami antstolės veiksmai, ribų, t. y. aiškinti kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių (pvz. palūkanų, delspinigių dydžio) ar kitose bylose priimtų sprendimų teisėtumo, pagrįstumo. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su prašymu taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą terminą, teismas pasisakė ankstesniuose nutarties punktuose.

38. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo teismo įpareigoti grąžinti nurašytas pinigines lėšas, kurios buvo tikslinės, skirtos sveikatos priežiūros (odontologijos) paslaugoms ir sudarė valstybės kompensaciją. Pareiškėja nurodo, kad iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio ji galėjo laisvai disponuoti savo lėšomis, o banko sąskaitos areštas buvo pritaikytas tik po skundo pateikimo, tuo tarpu rugpjūčio mėnesį lėšos buvo nurašytos nesant antstolio patvarkymo. Taip pat pažymima, kad antstolė nurašė iš odontologijos klinikos gautas lėšas, kurios buvo valstybės kompensacija, iš pradžių pervesta klinikai, o vėliau grąžinta pareiškėjai tam, kad būtų panaudota kito gydymo finansavimui. Antstolė nesutinka su pareiškėjos teiginiais. Antstolė nurodo, jog pareiškėja dar 2025 m. rugpjūčio mėnesį pateikė Luminor bank AS sąskaitos išrašą, kuriame matosi, jog 2025 m. rugpjūčio 1 d. skolininkė iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) odontologijos kabineto gavo 670 Eur. Pareiškėja antstolei nepateikė prašymo dėl piniginių lėšų grąžinimo. Gauta suma nebuvo iš ligonių kasų, o iš privačios klinikos. Nurašytos lėšos nepriskirtinos prie CPK 739 straipsnyje numatytų atvejų.

39. Pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

41. Pareiškėja pateikė teismui Luminor Bank AS banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. į pareiškėjos banko sąskaitą pervesta 670 Eur suma iš (duomenys neskelbtini) odontologijos kabineto, nurodant mokėjimo paskirtį – pavedimas pagal 2025 m. rugpjūčio 1 d. sutartį. Nors pareiškėja teigia, jog nurodytos piniginės lėšos buvo gautos iš Ligonių kasų kaip tikslinė išmoka, kuri neva buvo pervesta tiesiogiai minėtam odontologijos kabinetui, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėja nepateikė nei Ligonių kasų sprendimo, nei pranešimo, nei kito dokumento, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nurodytos lėšos buvo paskirtos pareiškėjai ar kad jos turėjo tikslinės išmokos statusą, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad aptariamos lėšos iš tikrųjų pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą negali būti išieškotos. Be to, pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų ar duomenų, kokia konkreti sutartis nurodyta 2025 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo paskirtyje, taip pat neatskleidė šios sutarties turinio, pobūdžio ar šalių, kas neleidžia teismui įvertinti gautų lėšų teisinio pagrindo ir jų priskyrimo pareiškėjos pajamoms ar tikslinėms išmokoms. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių ji nesikreipė į antstolę su motyvuotu prašymu dėl galimai nepagrįstai nurašytų ar pervestų piniginių lėšų grąžinimo, nors tokia procesinė galimybė, įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą, jai buvo žinoma. Iš antstolės 2025 m. rugpjūčio 8 d. akto nustatyta, jog skolininkė buvo atvykusi į kontorą, žinojo apie nurašytas pinigines lėšas, jai buvo paaiškinta pateikti rašytinį prašymą antstolei, tačiau nei vykdomosiose bylose, nei pareiškėjos paaiškinimuose nenurodoma, jog pareiškėja būtų pasinaudojusi nurodyta teise, nenurodė nepasinaudojimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti įrodymais, leidžiančiais pripažinti, jog nurodytos lėšos iš tikrųjų pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą negali būti išieškotos. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjos prašymas dėl lėšų grąžinimo atmestinas.

42. Skolininkė taip pat nurodo, jog antstolė pažeidė informavimo pareigą, nes nepranešė skolininkei apie pradėtą išieškojimą. Skolininkė teigia, kad neturėjo jokios galimybės sužinoti apie areštą, kreiptis į antstolę dėl pinigų grąžinimo. Tačiau tokie pareiškėjos teiginiai vėlgi yra nepagrįsti, akivaizdžiai prieštarauja vykdomosiose bylose esantiems įrodymams.

43. Iš skolininkės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad antstolė 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuo skolininkės banko sąskaitos nurašė 211,63 Eur sumą, kuri buvo paskirstyta tik 2025 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad skolininkė jau 2025 m. rugpjūčio 7 d. lankėsi antstolės kontoroje, siekdama išsiaiškinti aplinkybes dėl nurašytų vadinamųjų „dantų“ pinigų. Tai patvirtina, jog skolininkė buvo informuota apie piniginių lėšų nurašymo faktą dar iki jų paskirstymo. Todėl nėra pagrindo sutikti su skolininkės argumentais, kad jai nebuvo žinoma situacija, susijusi su 2025 m. rugpjūčio 4 d. atliktu piniginių lėšų nurašymu ar vėlesniais nurašymais, kadangi jos pačios veiksmai, t. y. kreipimasis į antstolės kontorą, rodo, jog ji žinojo ir suvokė išieškojimo veiksmus. Taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog skolininkė nuo vykdomosios bylos Nr. 0012/09/04173 užvedimo momento pakankamai aktyviai dalyvavo vykdymo procese, teikė įvairaus pobūdžio raštus, prašymus ir kt. (pvz. prašymą „KARMA“ (vykdomosios bylos 30 lapas), 2010 m. sausio 6 d. prašymą (vykdomosios bylos 77 – 73 lapai) ir t. t.). Taigi skolininkei buvo žinoma apie antstolės atliekamus vykdymo veiksmus.

44. Pareiškėja skundu be kita ko prašo teismo įpareigoti antstolę užtikrinti, kad pareiškėjai būtų paliekamos ne mažesnės kaip minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos.

45. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

46. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šios instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – ir kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

47. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolė 2025 m. rugsėjo 3 d. patikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro pareiškėjos asmens duomenis, duomenis užklausdama už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. Iš gauto išrašo matyti, kad pareiškėja nuo 2018 m. sausio 1 d. gauna 361,24 Eur dydžio išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus. Nei iš pateikto išrašo, nei iš byloje esančių duomenų, nei iš šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų nenustatyta, kad pareiškėja gautų kitas pinigines išmokas ar pajamas, nei nurodyta minėtame registre. Taip pat nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. antstolės patvarkymu pareiškėjai buvo nustatyta 450 Eur dydžio laisvai disponuojama pinigų suma, kuria ji gali disponuoti per kalendorinį mėnesį. Suma nustatyta atsižvelgus į oficialius duomenis. Nors pareiškėja skunde prašo įpareigoti antstolę užtikrinti minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio paliekamas pajamas, tačiau tokio prašymo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų spręsti apie poreikį nustatyti didesnę nei jau nustatyta laisvai disponuojamą pinigų sumą. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad jos banko sąskaitoms nebuvo taikomi jokie apribojimai, kadangi iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė ir anksčiau buvo taikiusi banko sąskaitų areštus, įskaitant 2015 m. birželio 3 d. patvarkymą. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas.

48. Apibendrindamas visus pirmiau nurodytus motyvus, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai, pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, jokių neteisėtų antstolės veiksmų nenustatyta. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos skolininkės L. R. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Daivai Milevičienei vykdomąsias bylas Nr. 0012/09/04173, Nr. 0012/12/01963, Nr. 0012/12/02166, Nr. 0012/16/01628.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.