Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-907/2015 pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti teismui neteismingą ieškinį ir atsakovui nepranešęs nepagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepriimdamas nutarties dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas jam padarytos žalos mąstą įvertina 1014 Eur (3500 Lt).

2. Bendrijos vardu veikė pašaliniai asmenys.

3. Atsakovas butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo savo lėšomis. Atsakovui nebuvo siūlyta tapti bendrijos nariu, jis nėra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narys. Atsakovui GNSB jokių paslaugų nesuteikė, bendrija ir negali teikti jokių paslaugų. Atsakovas pagal dvišales sutartis su AB „Šiaurės dujos“, Lesto, AB „Šiaulių energija“, AB „Šiaulių vandenys“, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru (ŠRATC), Tele 2 atsiskaito pagal individualiai sudarytas sutartis, jokių nesusipratimų neturėjo. Kaip privatus gyventojas jokių paslaugų, patarnavimų iš bendrijos negavo ir neprašė. AB „Šiaulių energija“ eksploatuoja ir prižiūri namo šilumos ūkio, karšto vandens, šildymo sistemas, o už suteiktas paslaugas kiekvienas butas atsiskaito individualiai. AB „Šiaulių vandenys“ , AB „Šiaurės dujos“ savo komunikacijas Ū(ir butuose) prižiūri, kontroliuoja nemokamai. Namo statinio elektros sistemas iki skydinės Lesto specialistai prižiūri ir kontroliuoja nemokamai. Vienintelis GNSB atsiskaitomasis mokestis Lesto kas mėnesį už namo viduje (laiptinėse, rūsiuose, siurblio) suvartotą elektrą vidutiniškai 17,38 - 20,27 Eur (60/70 Lt) per mėnesį, per metus 217,22 - 231,70 Eur. Todėl butui tenkanti proporcinė dalis vidutiniškai per mėnesį sudaro 0,64 Eur, per metus – 7,24 - 8,11 Eur (per 6 m. sumokėta 49,24 Eur). Atsakovas tikslinės paskirties (arba kaupimo) įmokas moka pagal reikalą atskirai. Namo statinio profilaktinės priežiūros reikmėms 2009-2014 m. laikotarpiu yra įmokėta per 631,37 Eur, viso 2009-2014 m. įmokėta bendrijos vidaus reikmėms per 1102 Eur (su 217,22 Eur permoka).

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą 2009-2014 m. mokestinių įmokų 1102 Eur sumą pagal pateiktas į bylą sąskaitas.

5. Ieško į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra pakoreguoti, perrašyti, pateikti atgalinėmis datomis.

6. Gyvenamajame name nėra eksploatuojamų mechaninių įrenginių, mechanizmų, liftų, keltų ir pan. Darbo užmokesčio skiltyje prisirašyta, pasididinta atlygimo dydžio suma.

7. Iš atsakovo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsakovas advokato nesisamdė, jokios teisinės pagalbos neprašė.

1. O. A. N. yra Daugiaubučio namo savininkų bendrijos(duomenys neskelbtini) pirmininkė, bendrijos valdymas ir kontrolė nustatyti bendrijos įstatų IV dalyje. CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys civilines bylas gali vesti patys arba per atstovus, todėl atmestini apeliacinio skundo motyvai, kad bendrijos vardu veikė pašaliniai asmenys.

2. CPK 146 str. 1 d. nurodytu atveju nutartis dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo galimai priimama atsakovo prašymu. Teismas tokią nutartį savo iniciatyva priima tikslu apginti viešąjį interesą. Šiuo atveju nei būtinybės apginti viešąjį interesą, nei atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nagrinėjamoje byloje nebuvo.

3. CPK 147 str. 1 d. numatyta, jog šios taikomos rašytinio proceso tvarka ir apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pranešama kitai šaliai tik kai teismas mano, kad tai būtina. Esant tokiam reguliavimui, teismas turi tik teisę, bet ne pareigą pranešti kitai šaliai apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą.

4. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Būtent vienos iš jų, kaip teisingai nustatyta ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-30 sprendime, yra numatytos CK 4.82 str. 3 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 2 d. numatyta, kad minėto 21 str. 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atmestini apelianto teiginiai kaip nereikšmingi, kad jis nėra bendrijos narys, kad jam nebuvo siūlyta juo būti.

5. Atmestini apelianto teiginiai, kad bendrija jokių paslaugų neteikia ir negali šito daryti, kadangi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, jog bendrijos steigimo tikslas - įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

6. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą ieškovo pateiktos medžiagos suklastojimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

A. E. J. 2015 m. rugsėjo 1 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui atsiliepimą į pareiškimą, t. y. papildomus paaiškinimus dėl savo paties apeliacinio skundo.

Šis atsakovo procesinis dokumentas nepriimtinas ir grąžintinas apeliantui, nes yra pateiktas pasibaigus Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo apskundimo terminui (CPK 323 str.). Be to, tiek apeliacinio skundo priėmimo, tiek jo papildymų priėmimo klausimus sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimas yra skundžiamas.

Dėl ieškinio priėmimo ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei nuostolių atlyginimo užtikrinimo

Iš byloje esančio patikslinto ieškinio matyti, kad jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str. – 114 str.), ieškinys yra pasirašytas ieškovo atstovo adv. A. Koskaus (t. 1, b. l. 30-31), kuris ieškovą atstovauja 2014 m. birželio 17 d. sudarytos atstovavimo sutarties Nr. 0039/14 pagrindu (t. 1, b. l. 4), atstovavimo sutartis atitinka CPK 57 str. 3 d. reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jį priėmė teisėjo rezoliucija, nes tokia ieškinio priėmimo tvarka yra numatyta CPK 137 str. 1 dalyje.

Byloje nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio reikalavimo ribose areštuotas atsakovui E. J. priklausantis turtas (t. 1, b. l. 34-35).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 147 str. 1 d. numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Tai reiškia, kad įstatymas besąlygiškai suteikia teismui diskrecijos teise spręsti, būtina, ar ne, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pranešti atsakovui. Nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas, neinformavimas sukelia tik tam tikras pasekmes, o būtent, terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradedamas skaičiuoti nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas E. J. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apskundęs atskiruoju skundu, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-128-124/2015, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis buvo palikta nepakeista.

Pažymėtina, kad CPK 146 str. 1 d. nustatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo (skolininko) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovas, nurodęs ir pagrindęs nuostolių atsiradimo galimybę, gali prašyti pirmosios instancijos teismą pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipiąsis į teismą dėl nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, todėl teismas pagrįstai tokio prašymo, byloje nesant viešojo intereso, nesprendė ir nenagrinėjo.

Dėl bylos esmės

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas E. J. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas, taip pat nėra ginčo, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija. Tačiau byloje yra ginčas dėl to, kad atsakovas teigia, jog jis nėra Daugiabučio namo savininkų bendrijos narys, todėl neprivalo mokėti bendrijai mokesčių, taip pat teigia, kad bendrija nepagrįstai skaičiuoja mokesčius už paslaugas, kurių neteikia ir neturi teisės teikti, taip pat jis neprivalo mokėti atlyginimo bendrijos pirmininkui.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais tokius apeliacinio skundo argumentus.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, ir papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. yra reglamentuotos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Minėto įstatymo 21 str. 1 d. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Minėto įstatymo 21 str. 2 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Minėto įstatymo 21 str. 3 d. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo:1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. CK 4.76 str. numatyta, jog kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012.

Iš byloje pateiktų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolų (t. 2, b. l. 2-33) matyti, kad susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai, susiję su konkrečių komunalinių paslaugų tiekimu, administravimu ir namo eksploatacija, taip pat darbo užmokesčio dydžio nustatymu pirmininkui ir valytojui. Minėti susirinkimuose priimti sprendimai yra galiojantys, jie teisme nenuginčyti.

Nurodytų teisės normų ir nustatytų aplinkybių analizė suponuoja išvadą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai, kiek jie susiję su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu, mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis įmokomis, galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.), šiuo atveju ir atsakovui E. J..

Byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo prašo priteisti už bendro naudojimo patalpų suvartojamą elektros energiją, įnašus kaupimo fondui, darbo užmokestį, mokamą bendrijos darbuotojams (pirmininkei, valytojai), išlaidas už atliktus darbus (namo siūlių ir stogo remontą, elektros įvadų atnaujinimą, langų keitimą, žaliapjovės taisymą, žaidimų aikštelės vaikams įrengimą, šiukšliadėžių pirkimą ir t. t.), ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė atsakovo E. J. vardu išrašytas sąskaitas, detalų mokesčių paskaičiavimą už kiekvieną mėnesį (t. 2, b. l. 35-71), taip pat atsakovo skolos paskaičiavimo buhalterinę pažymą (t. 1, b. l. 18-19), o atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo pateiktas sąskaitas būtų apmokėjęs (CPK 178 str.). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą 2009 m. - 2014 m. mokestinių įmokų 1102 Eur sumą pagal pateiktas į bylą sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių skolos ieškovui sumokėjimą, iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų sąskaitų tik matyti, kad jis nesutinka apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, o ieškovo jam pateiktuose apmokėjimui sąskaitose yra asmeniškai išbraukęs ta tikras sąskaitų eilutes, o mokėtinas sumas savavališkai pakeitęs kitais skaičiais (t. 1, b. l. 103-106, 122-134). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui pareigą atsiskaityti proporcingai jo daliai už bendro turto išlaikymui būtinas išlaidas, teisingai taikė materialiosios teisės normas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo motyvai apie tai, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai nepagrįsti. Įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Šioje byloje ieškovu yra juridinis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. CK 2.81 str. 1 d. nurodyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

Iš byloje esančių Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų 23 p. matyti, kad bendrijos valdymo organai yra: Aukščiausias Bendrijos valdymo organas – Visuotinis narių susirinkimas (Įstatų 23.1. p.); Bendrijos pirmininkas (Įstatų 23.2. p.); Bendrijos valdyba (Įstatų 23.3. p.). Iš byloje esančio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2008-07-01 susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad bendrijos pirmininku buvo išrinkta O. A. N. (t. 2, b. l. 32). Iš byloje esančios 2014 m. birželio 17 d. advokato atstovavimo sutarties matyti, kad ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, atstovaujama pirmininkės O. A. N. ir advokatas Arūnas Koskus sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatas įsipareigojo atstovauti klientą civilinėje byloje Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme dėl skolos priteisimo iš E. J. (t. 1, b. l. 4). Tai reiškia, kad ieškovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija teisme buvo atstovaujamas CPK 56 str., 57 str. nustatyta tvarka. Todėl ieškinį patenkinus, proporcingų patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo E. J. ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, atsižvelgiant į CPK 98 str. nustatytus reikalavimus, pagrįstai priteistos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Pažymėtina, kad ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 4-5, 7, 161-164, 170-175, t. 2, b. l. 88-91, 121). Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį, jų mažinti daugiau, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

Dėl baudos ieškovui paskyrimo

Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo, teisinio pagrindo skirti jai baudą nėra.

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 146), kurios atinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus dydžius. Todėl apeliacinį skundą atmetus, priteistinos ieškovui iš atsakovo E. J. (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti apelianto E. J. 2015 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos teisme gautą atsiliepimą į pareiškimą

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 145485623) 200 Eur (du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.