- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-128-124/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7920-907/2014, kuria atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo E. J. priteisti 1518,20 EUR (5242,03 Lt) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1–3, 24–26 b. l.). Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo E. J. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (28–29 b. l.) ieškovo prašymą tenkino – 1518,20 EUR (5242,03 Lt) sumai areštavo atsakovui E. J. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškovu, bei jam priklausančias turtines teises. Materialiu turtu leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės.
Teismas nurodė, kad atsakovas vengia atsiskaitinėti su ieškovu, todėl akivaizdu, jog jo finansinė padėtis yra kebli. Ieškovas mano, kad atsakovas vengia atsiskaityti, atsakovo turtinė padėtis yra neaiški, jokių alternatyvių skolos sumokėjimo būdų atsakovas nepateikė ir nebendradarbiauja, skolos suma yra didelė. Nežinant atsakovo realios finansinės padėties, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas E. J. atskiruoju skundu (30 – 32 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Apie civilinės bylos iškėlimą, apie nutarties priėmimą ir kitus procesinius veiksmus atsakovui nebuvo pranešta.Ieškovas pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, tačiau teismo nurodytų trūkumų ieškovas neištaisė ir patikslintame ieškinyje, todėl jo patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas, o byla turėjo būti nutraukta.Apeliantas yra pensininkas, yra registruotas ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini), niekur nesiruošia išvykti, keisti ar parduoti turtą. Gyvena iš pensijos, papildomų pajamų neturi.Su ieškovu atsakovas nėra pasirašęs jokių sutarčių, procentinę mokestinių įmokų dalį moka pastoviai pašto skyriuose, skolų neturi. Ieškovo skaičiuotėse pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (53 b. l.) ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) nurodo, kad atsakovas yra pensininkas, todėl tai tik patvirtina, kad ieškinio suma jam yra didelė. Vadovaujantis teismų praktika, didelė ieškinio suma objektyviai padidina riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. J. kilnojamam ir nekilnojamam turtui, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą 1518,20 EUR (5242,03 Lt) sumai (28–29 b. l.).
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad apie bylos iškėlimą jam nebuvo pranešta, ieškovas jokių paslaugų atsakovui neteikia, jis yra pensininkas ir išvykti niekur neketina, pragyvena iš gaunamos pensijos, su komunalinių paslaugų teikėjais jis atsiskaito pastoviai ir savalaikiai, proporcinę mokestinių įmokų dalį ieškovui sumoka laiku, jokių uždelstų skolų neturi.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas ieškinio užtikrinimo klausimą, bylos iš esmės nenagrinėja, todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas minėtos teisės normos reikalavimus, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendė, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra – ar ieškovo pareikštų reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įgyvendintas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.
Teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžia ginčo dėl materialinių teisinių santykių iš esmės, todėl neturi pagrindo analizuoti, ar atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui jo reikalaujamą priteisti skolą, ar tokios pareigos neturi, o taip pat ar ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, ar ne. Atsakovo turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pažymėtina, kad susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, paprastai ieškinio užtikrinimo priemonės yra taikomos. Tai paaiškinama tuo, jog šalies pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje stadijoje dar nėra žinomi, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju atsakovui E. J. pareikštas turtinio pobūdžio 1518,20 EUR (5242,03 Lt) reikalavimas, kuris, kaip nurodo apeliantas, yra nepagrįstas. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tikėtinumo aspektu. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1325/2009). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti paneigiama paties atsakovo, pateikiant jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalaujama priteisti suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, atsakovas yra pensininkas, jo teigimu pragyvena iš pensijos, kitų pajamų neturi, nuo 2009 metų su ieškovu neatsiskaito, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovo galimybėmis sumokėti 1518,20 EUR (5242,03 Lt) skolą.
Dėl nurodytų priežasčių preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą ir atsakovo galimybes įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, spręstina, kad ieškiniu reikalaujama suma 1518,20 EUR (5242,03 Lt) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, gali būti laikoma pakankamai didele, kad sudarytų pagrindą išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra neaiški, jokių alternatyvių skolos sumokėjimo būdų atsakovas nepateikė ir nebendradarbiauja, o taip pat, kad skolos suma atsakovui yra didelė, laikytinos pagrįstomis.
Atsakovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie civilinės bylos iškėlimą ir procesinių veiksmų atlikimą, kad bendrija jokių paslaugų neteikia ir negali teikti, kad ieškovo pateikti skaičiavimai neatitinka tikrovės, turėtų būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš esmės. Minėti skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos kontekste.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, į galimą grėsmę ieškovo interesams, todėl pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.