- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- eA2-8338-1031/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06749-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 3.2.2Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, šalims nedalyvaujant, išnagrinėjęs pareiškėjo (atsakovo) E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-283-907/2015, kurioje 2015-04-30 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J. 1375,70 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Pareiškėjas prašo teismo panaikinti šį teismo sprendimą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymėjo, kad priimtą sprendimą teismas grindė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimu Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skolos apskaičiavimu. Metodika dėl administravimo tarifų apskaičiavimo, kuri specialiai skirta ir priimta savivaldybės pavaldumo specializuotoms įmonėms, apie kurią, jos panaudojimą ar taikymą Bendrijos ieškinyje nebuvo minėta, todėl teismo posėdžių metu toks klausimas nebuvo nagrinėtas.
Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, kad minėta Metodika įsteigtoms daugiabučių namų savininkų bendrijoms netaikoma, be to, ši Metodika šiuo metu jau yra panaikinta. Sprendime teismas padarė išvadą, kad Bendrijos mokesčių dydis apskaičiuotas teisingai ir pagrįstai pagal minėtų išlaidų apskaičiavimą reglamentuojantį teisės aktą - Metodiką. Ši Metodika Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) netaikoma, kadangi Metodikos 1 punkte nurodoma, kad metodika reglamentuoja daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų skaičiavimo tvarką, kai administravimas įgyvendinamas pagal CK 4.84 straipsnį.
Pareiškėjas akcentavo, kad daugiabučių namų savininkų bendrijų pagrindiniai vadovaujantys dokumentai yra įstatai, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, bendrija yra pelno nesiekiantis, jokių paslaugų ir patarnavimų neteikiantis privatus juridinis asmuo, pagal tai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimta Metodika Bendrijai negali būti taikoma, nes butų savininkai yra kreditoriai, patys disponuoja savo lėšomis ir už butams teikiamas paslaugas (elektrą, dujas, vandenį, šildymą ir kt.) bei kitus patarnavimus individualiai ir tiesiogiai atsiskaito Šiaulių miesto įmonėms, organizacijoms pagal dvišales sutartis.
Taigi, aplinkybę, kad teismo sprendime nurodoma Metodika negalėjo būti taikoma kaip teisės aktas ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams vertinti, atsakovas E. J. sužinojo gavęs 2016 m. kovo 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. SG-267 (66-69 b.l., tomas 4). Šio dokumento gavimą ir jame nurodomą teisinio reguliavimo aiškinimą pareiškėjas laiko reikšmingomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas atmestinas. Procesas neatnaujintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, susipažinęs su civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nustatė, kad skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1375,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovui priklauso butas name, kuriame įsteigta bendrija, administruojanti bendrojo naudojimo objektus. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir jos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Iš atsakovo buvo prašoma priteisti už bendro naudojimo patalpų suvartojamą elektros energiją, įnašus kaupimo fondui, darbo užmokestį, mokamą bendrijos darbuotojams (pirmininkui, valytojui), išlaidas už atliktus darbus (namo siūlių ir stogo remontą, elektros įvadų atnaujinimą, langų keitimą, žoliapjovės taisymą, žaidimų aikštelės vaikams įrengimą, šiukšliadėžių pirkimą ir t.t.), kuriuos jis atsisako mokėti ir dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Bylos duomenimis, visi sprendimai dėl išlaidų už atsakovo nurodytas paslaugas ir dėl darbo užmokesčio pirmininkui ir valytojui dydžio nustatymo buvo priimti balsų dauguma bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimuose, atviruose ir ne bendrijos nariams. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovas visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus būtų ginčijęs teisme.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti. Bendrija nurodytoms pareigoms įgyvendinti išrinko pirmininką. Tokios pareigybės nurodytos ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų skaičiavimo metodikos 12 punkte. Ši metodika skirta gyvenamųjų namų administravimo tarifams apskaičiuoti ir rekomenduojama taikyti daugiabučių namų savininkų bendrijoms. Teismo nuomone, šios išlaidos priskirtinos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytosioms, nes skirtos bendrajam turtui administruoti. Teismas sprendė, kad delspinigių dydį visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu nustačius tik 2014 m. kovo 31 d., nesant tarp šalių kitokio rašytinio susitarimo, todėl buvo nepriteisti.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal atsakovo skundą Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalis siejantį teisinį santykį ir tinkamai nustatė tam santykiui taikytinus norminius aktus, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Bylą nagrinėjant kasacinio proceso tvarka Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d., 4 straipsnio 1 dalis, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.). Pagal Kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai. Buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai. Kasacinio teismo kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendė, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdami, kad atsakovas privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, dėl kurių buvo priimti bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai, proporcingai savo daliai.
Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) su pateiktu pareiškimu nesutiko, nurodė, kad atsakovo pateikti samprotavimai nėra ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad pateikti raštai yra informatyvaus pobūdžio, nesukuriantys jokių daugiabučio namo savininkų bendrijai teisinių pareigų perskaičiuoti viduje mokamus darbo užmokesčius ir kitas apskaičiuotas sumas. Taip pat nurodoma, kad pagal pateiktą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą Metodika netaikoma nuo 2015-08-01. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimu apskaičiuota ir priteista suma už kitą laikotarpį, todėl pateikiamas raštas neturi jokio ryšio su išnagrinėta byla.
Dėl žodinio prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo.
CPK 370 straipsnis, reglamentuojantis tokio prašymo nagrinėjimo tvarką, nurodo, kad bendroji taisyklė yra tokia, jog šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Išskirtiniais atvejais teismas gali nuspręsti šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad tik dalyvaujant pareiškėjui E. J. bus galima objektyviai išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes dėl skolos skaičiavimo ir sumokėtų mokesčių pagrįstumo. Teismas vertindamas pareiškėjo prašymą pažymi, kad išsamus faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei skolos skaičiavimo ir sumokėtų mokesčių pagrįstumo įvertinimas yra kitos civilinio proceso stadijos - bylos nagrinėjimo iš esmės - dalykas. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, vertina ir sprendžia, ar yra įstatyme numatyti pagrindai procesui atnaujinti. Šiuos pagrindus ir aplinkybes pareiškėjas yra išsamiai nurodęs savo pareiškime, jiems pagrįsti pareiškėjas teikia rašytinius įrodymus, todėl teismas tokios situacijos nevertina išskirtiniu atveju ir atmeta pareiškėjo prašymą proceso atnaujinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo.
Tiek civilinio proceso teorijoje, tiek teismų praktikoje yra pripažįstama, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra priimtų ir jau įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo užtikrinimas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Tuo pačiu Kasacinis teismas, formuodamas vieningą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo institutas yra išskirtinio taikymo (ekstraoridinarinio taikymo) ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Procesas gali būti atnaujintas tik CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais ir konstatavus, kad nėra praleisti proceso atnaujinimo terminai. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Būtent šiuo pagrindu pareiškėjas siekia atnaujinti procesą išnagrinėtoje ir instancine tvarka (apeliacijoje ir kasacijoje) peržiūrėtoje byloje. Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje kitų demokratijų, yra įtvirtintas valdžių atskyrimo principas, kuris reiškia, kad valstybinė valdžia yra paskirstyta tarp trijų valdžios šakų – įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ir teisminės valdžios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Šis principas reiškia ne tik, kad kiekviena valdžios šaka yra atskira nuo kitų valdžios šakų, tačiau svarbiausia, kad kiekviena iš jų savo veiklos srityje veikia savarankiškai ir yra nepriklausoma nuo kitų valdžios šakų.
Teisingumo vykdymas yra teisinės valdžios (teismų) funkcija, kuri yra realizuojama nagrinėjant konkrečias bylas, priimant jose sprendimus, aiškinant ir taikant teisę. Teismas vykdydamas teisingumą yra nešališkas ir nepriklausomas, tame tarpe nepriklausomas ir nuo kitų valdžių ar jų institucijų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).
Nagrinėjamo prašymo kontekste teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas socialinio proceso modelis, numatantis didesnį teismo aktyvumą, nei liberalistiniame civilinio proceso modelyje. Nors nagrinėdamas konkrečią bylą teismas veikia kaip nešališkas ir nepriklausomas arbitras, tinkamo teisinio reguliavimo nustatymas konkrečiam šalis siejančiam santykiui Lietuvoje taikomame civilinio proceso modelyje yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Štai CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad ieškovas formuluodamas savo ieškinį privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t.y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Teisinio ieškinio pagrindo ieškovas nurodyti ir suformuluoti neprivalo, nes nurodytam faktiniam reikalavimo pagrindui tinkamos teisės (teisės normų) nustatymas yra teismo pareiga. Taip pat teismas nėra saistomas ir ieškovų nurodytu teisiniu ieškinio pagrindu. Nepaisant kokiomis teisės normomis ieškovas grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, tik teismas nustato koks norminis reguliavimas (norminis aktas ar aktai) yra taikomi nagrinėjant konkrečią bylą pagal šalių nurodomas aplinkybes. Teisingumas yra įvykdomas teismui tinkamai atliekant savo pareigą, t.y. šalių pateiktą faktinę situaciją teismui vertinant pagal teisinio reguliavimo normas.
Tokiu būdu yra realizuojamas civilinio proceso principas jura novit curia (lot. teismas žino teisę). Šis principas reiškia ne tik prezumpciją, kad teisės turinys teismui yra žinomas, tačiau taip pat ir numato teismo pareigą nustatyti tinkamą byloje taikomą norminį reguliavimą. Nors principo jura novit curia taikymui įstatymas numato kelias išimtis, bendrosios kompetencijos teismas šio principo netaiko, jei jam kyla abejonių dėl įstatymo ar kitų norminių aktų atitikties Konstitucijai arba kyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės galiojimo ar taikymo (CPK 3 straipsnio 3,4 ir 5 dalys), tokiais atvejais teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą arba Europos Sąjungos teisinę instituciją; visais kitais atvejais bendrosios kompetencijos teismas pilna apimtimi taiko jura novit curia principą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad teismas savo sprendime taikė norminį aktą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008-01-31 sprendimą Nr. T-6 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje. Teismas aptaręs jura novit curia principo turinį ir taikymo sąlygas pažymi, kad teismas pagal savo pareigą pats nustato byloje taikomą teisės normą ir gali vadovautis ir tokia norma, kuri nebuvo nurodyta ieškinyje, nes, kaip minėta, teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, o jo nurodymas neįpareigoja teismo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, inter alia ir norminio reguliavimo aspektu buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo, nei vienas iš teismų nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius ieškovą ir atsakovą siejančius santykius bei jiems taikė netinkamus teisės norminius aktus. Nors pareiškėjas nurodo, kad minėta Metodika priimant sprendimą neturėjo būti taikoma, teismas šiame kontekste pažymi, kad teismo sprendimą patikrinus instancine tvarka jo neteisėtumas nebuvo nustatytas.
Pareiškėjas naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes sieja su vykdomosios valdžios ar savivaldos institucijų jam pateiktais paaiškinimais dėl minėtos daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų ir jų apskaičiavimo metodikos taikymo ar joje vartojamų sąvokų aiškinimo. Kaip teismas yra pažymėjęs, konstitucinis valdžių atskyrimo ir autonomiškumo principas reiškia, kad teisės taikymas konkrečioje byloje yra teisingumą vykdančio teismo pareiga ir jo diskrecija, o kitų valdžios institucijų išaiškinimai teismui nėra privalomi, nes pats teismas pagal savo prigimtį teisę aiškina ir taiko (jura novit curia).
Nagrinėjamo prašymo dėl proceso atnaujinimo kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomas pagrindas naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, yra faktinės aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nei institucijų ar asmenų pateikiamas teisės aiškinimas, pasikeitęs norminis reglamentavimas nevertintini kaip naujai paaiškėjusios reikšmingos aplinkybės. Naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme yra suprantami kaip faktiniai bylos nagrinėjimo metu egzistavę duomenys, apie kurių buvimą šalys nežinojo ir negalėjo žinoti. Pareiškėjo pateikiami jam adresuoti atsakymai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos negali būti vertinami kaip faktiniai duomenys, egzistavę bylos nagrinėjimo metu.
Teismas, vertindamas nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas pagrindas procesui atnaujinti neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl teismas pareiškėjo E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmeta.
Po to, kai teisme buvo gautas ir priimtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas pateikė dar kelis papildomus prašymus ir paaiškinimus 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. spalio 18 d. Teismas pažymi, kad juose keliami klausimai dėl skolos dydžio skaičiavimo, atskirų įrodymų vertinimo, senaties termino taikymo ir kiti yra kitos civilinio proceso stadijos - bylos nagrinėjimo iš esmės - dalykas ir procesą atsisakius atnaujinti teismas dėl šių klausimų nepasisako.
Teismui priėmus pareiškėjo prašymą 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-283-907/2015 iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo E. J. prašymą. Prašymą atmetus naikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 366 str. 1 d. 2 p. teismas
nutaria:
Pareiškėjo E. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-8338-1031/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.