- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- 1-2025-1127/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21150-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- S. Z.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš asmens žodžių neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Z. 2022 m. birželio 11 d., apie 12.52 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo O. O. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš jo burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis S. Z. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad galėjo būti 2022 m. birželio 11 d. Penktadienį vakare išgėrė gal tris butelius alaus, nes gavo iš namų nemalonių žinių, o kitą rytą šeštadienį važiavo su bendradarbio automobiliu. Automobilio savininko šalia nebuvo, jis dirbo kitoje vietoje ir nežinojo, kad jis vairuoja išgėręs. Sankryžoje į kitą automobilį neatsitrenkė, tiesiog su juo susilietė. Atvykusi policija tikrino jį alkotesteriu. Į prietaisą pūsti nepavyko net keletą kartų, todėl reikėjo važiuoti į ligoninę, kur darė tyrimus. Po to ir izoliatoriuje buvo nustatytas 1,4 prom. girtumas. Nuo 2004 metų dėl vairavimo neblaiviam jis baudžiamas pirmą kartą, gailisi dėl savo poelgio.
Be kaltinamojo S. Z. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 11 d., apie 11.45 val. vairavo savo automobilį „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini). Važiavo nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), pilnai sustabdė vairuojamą transporto priemonę. Priekyje kita jokia transporto priemonė nestovėjo. Tuo metu vyko intensyvus transporto priemonių judėjimas ties turgumi. Kuomet jo vairuojamas automobilis stovėjo, pajuto stuktelėjimą į automobilio galinės dalies kairį kampą. Girdėjosi braukimo garsas. Kairėje pusėje pamatė, kad į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę įvažiavęs automobilis „Opel Astra“, sidabrinės spalvos, kuris jo stovintį automobilį iš kairės pusės lenkė. Aiškiai matė, kad tai būtent šis automobilis apgadino jo stovintį automobilį. Pravažiuojant pro jį, aiškiai matė, kad už vairo sėdėjo vyras, daugiau žmonių automobilio salone nebuvo. Važiavo paskui automobilį „Opel Astra“ tikėdamas, kad jis kažkur sustos. Automobilis didino greitį. Automobilis „Opel Astra“ sustojo ties šviesoforu reguliuojama sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, antroje eismo juostoje. Jis sustojo paskui jį ir pribėgęs prie automobilio „Opel Astra“, atidaręs vairuotojo dureles, ištraukė raktus iš užvedimo spynelės. Apie įvykį pranešė 112. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojas kalbėjo rusiškai, siūlė susitarti, žadėjo atlyginti žalą. Vos atidarius automobilio „Opel Astra“ vairuotojo dureles buvo aišku, kad už vairo sėdintis vyras yra neblaivus. Jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Vyro kalba buvo nerišli, jis nelabai orientavosi aplinkoje. Vyras pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dirba suvirintoju, įmonės nenurodė. Atvykus policijos pareigūnams, matė, kaip policijos pareigūnai daug kartų siūlė automobilio „Opel Astra“ vairuotojui pasitikrinti blaivumą. Tačiau vyras nenoriai tai darė – orą traukė, o ne pūtė į alkotesterį. Kadangi moka rusų kalbą, jis (liudytojas) padėjo policijos pareigūnams su juo susikalbėti vertėjaujant į rusų kalbą. Kiek vėliau atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas, kuriame buvo pareigūnas mokantis (duomenys neskelbtini) kalbą. Tada jis išvažiavo. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojas tikrai piktybiškai vengė tikrintis savo girtumą alkotesteriu. Liudytojas taip pat papildė, kad tuo momentu, kai automobilis „Opel Astra“ atsitrenkė į jo stovintį automobilį ir pravažinėjo pro šalį, automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklas buvo išdaužtas ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis sugadintas. Tokie „Opel Astra“ sugadinimai buvo iki šiam automobiliui atsitrenkiant į jo „BMW“, nes per jo automobilį buvo braukiama (b. l. 78-79).
Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo įmonėje dirba (duomenys neskelbtini) pilietis O. O., gimęs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pilietis S. Z., gimęs (duomenys neskelbtini). Abu vyrai yra statybų darbininkai. Nuo 2022 m. gegužės 10 d. O. O. yra išvykęs dirbti į Prancūziją. Jam yra žinoma, kad jis savo vardu yra nusipirkęs automobilį „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Darbuotojas S. Z. įmonėje pradėjo dirbti tik šiais metais, sausio mėnesį. Jam yra žinoma, kad vyrai kartu gyveno ir, O. išvykus į užsienį, jis leido Lietuvoje likusiam S. naudotis jo automobiliu „Opel Astra“. Ši transporto priemonė buvo laikoma (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, sužinojo, kuomet į telefoną gavo pranešimą nuo S. Paskambino automobilio savininkui O. O. ir papasakojo, kas atsitiko. O. paprašė pasirūpinti automobiliu ir pasiimti jį iš automobilių saugojimo aikštelės. Pasižada automobilį saugoti iki baigsis teismo procesas (b. l. 73-76).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. L. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2022 m. birželio 11 d., apie 12.52 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė du automobiliai. Pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, atėmė iš jo raktelius. Atvykus pasitiko A. K., kuris nurodė, kad apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) sankirtoje stovėjo jo vairuojamas automobilis „BMW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį kliudė į priešingą kelio pusę įvažiavęs automobilis „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), lenkęs jo stovintį automobilį iš kairės. Pranešėjas važiavo paskui nesustojusį automobilį „Opel Astra“, kuris sustojo prieš šviesoforą. Automobilio „BMW“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio, atėmė „Opel“ vairuotojo raktelius, pranešė apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Iš automobilio „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), išlipo S. Z., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Bandant patikrinti vairuotoją alkotesteriu, šis sutiko, tačiau akivaizdžiai vengė patikros, bandydamas traukti orą į save. Atvykus kitam policijos pareigūnų ekipažui, dar kartą (duomenys neskelbtini) kalba S. Z. buvo paaiškinta kaip yra atliekamas blaivumo patikrinimas ir jis buvo įspėtas dėl atsakomybės. S. Z. ir toliau vengė pasitikrinti blaivumą. Atvykus į įvykio vietą tyrėjų ekipažui, dar kartą paaiškintas S. Z. blaivumo kontrolės patikrinimas pučiant į alkoholio matuoklį. Vyras ir toliau vengė pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas S. Z. pristatytas į gydymo įstaigą kraujo tyrimui atlikti. 2022 m. birželio 11 d. 15.38 val. S. Z. sveikatos priežiūros įstaigoje patikrintas alkoholio matuokliu, nustatytas 1,94 promilės girtumas (b. l. 39)
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. Z. nustatyti neblaivumo požymiai –iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. (b. l. 48).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad S. Z. patikrintas alkotesteriu, jam nustatytas 1,95 promilės girtumas, vairuoti negali (b. l. 54-55).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, automobilis „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), perduotas UAB „Augenas“ (b. l. 18-31, 46).
VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra O. O., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 59). Automobilis eismo įvykio momentu buvo nedraustas (b. l. 58).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, gamybos periodas 1998-2004, pasirinkti metai 1999, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 695,20 Eur, su PVM yra 880 Eur (b. l. 49).
Alkotesterio „Drager 7510“ tikrinimo rezultatų kvite užfiksuota, kad S. Z. 2022 m. birželio 11 d. 16.13 val. nustatytas 1,41 promilės neblaivumas (b. l. 97), teisminio nagrinėjimo metu gauta specialisto išvada patvirtina, kad toksikologijos laboratorijoje ištirtame S. Z. kraujyje, kuris buvo paimtas 2022 m. birželio 11 d. 15.30 val., nustatyta 1,60 prom. etilo alkoholio (b. l. 164).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.
Pažymėtina, kad vengimas aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendis Nr. 1-51-659/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 1A-108-380/2020).
Teisme apklaustas S. Z. savo kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo vartojęs alkoholio, be to, jis pripažino, kad policijos pareigūnams tikrinant jį alkotesteriu vietoje daug kartų neįpūtė. Kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra užfiksuoti 2022 m. birželio 11 d. neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Kaltinamajam nustatytus neblaivumo požymius, o taip pat vengimą pasitikrinti blaivumą patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam vos tik atidarius „Opel Astra“ automobilio dureles, buvo aišku, kad vairuotojas neblaivus - jautėsi stiprus alkoholio kvapas, vyro kalba buvo nerišli, jis nelabai orientavosi aplinkoje. Atvykus policijos pareigūnams matė, kaip pareigūnai daug kartų siūlė automobilio „Opel Astra“ vairuotojui pasitikrinti blaivumą, tačiau vyras tai darė nenoriai – orą traukė, o ne pūtė į alkotesterį, vairuotojas tikrai piktybiškai vengė tikrintis savo girtumą alkotesteriu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio L. L. tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo užfiksuota, kad nuo minimo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, o bandant patikrinti jį alkotesteriu, šis sutiko, tačiau akivaizdžiai vengė patikros, bandydamas traukti orą į save. Atvykus kitam policijos pareigūnų ekipažui, dar kartą rusų kalba S. Z. buvo paaiškinta, kaip yra atliekamas blaivumo patikrinimas ir jis buvo įspėtas dėl atsakomybės, tačiau asmuo ir toliau vengė pasitikrinti blaivumą. Atvykus į įvykio vietą tyrėjų ekipažui, dar kartą paaiškintas S. Z. blaivumo kontrolės patikrinimas pučiant į alkoholio matuoklį. Vyras ir toliau vengė pasitikrinti blaivumą, dėl ko pastarasis buvo pristatytas į gydymo įstaigą kraujo tyrimui atlikti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte vėliau buvo užfiksuotas S. Z. 1,95 promilės girtumas. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suprato esantis neblaivus ir galėdamas pūsti į alkotesterį (byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, kurie rodytų, jog asmuo dėl atitinkamų priežasčių to padaryti negalėtų), orą traukė į save, o ne pūtė į alkotesterį, taip vengė neblaivumo patikrinimo, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apie šią pareigą jam buvo paaiškinta suprantama kalba, įspėtas dėl atsakomybės. Dėl to konstatuotina, kad jo veiksmai pasireiškė tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad iš kaltinimo dėl neblaivumo požymių konstatavimo šalintinas požymis – nekoordinuoti judesiai, kadangi neblaivumo nustatymo akte (b. l. 48) ši aplinkybė nebuvo nustatyta, o į kaltinimą įtrauktinas nustatytas požymis – neadekvati elgsena.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas vertina visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. Z. 2022 m. birželio 11 d. apie 12.52 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokiais veiksmais kaltinamasis S. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. Z. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 82-84) Lietuvoje dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. sausio 20 d. (b. l. 81).
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamajam paskyrus baudos bausmę, ji gali likti neįvykdyta, nes S. Z. (duomenys neskelbtini) pilietis, nutraukus darbo sutartį, gali bet kada iš Lietuvos išvykti ir toliu būdu bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Tačiau, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinamajam skirti ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, S. Z. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir tinkama priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti S. Z., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kuri užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas arešto bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis, kadangi, kaip minėta, anksčiau teistas asmuo nebuvo, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo S. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 11 d. 13.05 val. (b. l. 98) iki 2022 m. birželio 12 d. 12.47 val. (b. l. 100, 101), t. y. viena para, ją prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, BK 66 straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, turi darbą, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant jos vykdymą, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, taip pat privalo tęsti dirbą.
Pripažinus, kad S. Z. kelių eismo transporto priemonę – automobilį vairavo, būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą S. Z., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam S. Z. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 12 dienos.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui – O. O., kuris apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, nes išvykęs į kitą šalį, automobilis grąžintas savininko atstovui R. P. (b. l. 68-71), todėl iš kaltinamojo S. Z. konfiskuotina automobilio „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaltinamojo gynėja prašė, įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, konfiskuotiną sumą išdėstyti trijų mėnesių laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BVK nuostatomis, teismas gali nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, baudžiamojo poveikio priemonė - konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – negali būti prilyginama baudai, todėl jai netaikomos minėtos BVK nuostatos Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti prašomą terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos sumokėjimui.
Kaltinamajam S. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 135–140) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.
S. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke baudžiamojoje byloje (b. l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Baltarusijos Respublikos ambasadai (Mindaugo g. 13, Vilnius).
Baudžiamojoje byloje (voke) esantis asmens kratos protokolas (b. l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais, 428 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
S. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam S. Z. galutinę sumažintą 20 (dvidešimtes) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, atidėti kaltinamajam S. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas – nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, bei pareigą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti kaltinamojo S. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 11 d. 13.05 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 12.47 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajam S. Z. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 12 d.;
- konfiskuoti automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 880 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) Eur.
Kaltinamajam S. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke baudžiamosios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Baltarusijos Respublikos ambasadai (Mindaugo g. 13, Vilnius).
Baudžiamojoje byloje (voke) esantį asmens kratos protokolą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.