Šiaulių apygardos teismo nutartis, M1-91-616/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: M1-91-616/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-09836-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
Nukentėjusysis: L. V.
Kaltinamasis: L. B.
Advokatai: Algimantas Ruginis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. M1-91-616/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-09836-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.3.1.2.2; 1.2.4.6.1; 2.10.1; 2.10.9; 2.10.11 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,dalyvaujant L. B., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,dalyvaujant nukentėjusiajai L. V.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nustatytas neįgalumas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 35 paroms; 2) 2013 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį areštu 70 parų; 3) 2013 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį areštu 21 parai; 4) 2013 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų; 5) 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį areštu 39 paroms; 6) 2014 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 8 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn., įpareigojant tęsti darbą ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per 1 metų laikotarpį; 7) 2015 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu 8 punktu, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įsipareigojimais: neišvykti iš gyvenamosios vietos, per 1 mėnesį įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą; 8) 2015 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinus bausmę su 2015 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinta bausmė ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi L. B., nepakaltinamumo būsenos padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. 2022 m. kovo 28 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi panaikintas L. B. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas,

perduotas teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. 2024 m. kovo 13 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu su (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. V. vieną kartą rankos alkūne sudavė jai į ausies ir veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą;

1.1. Be to, 2024 m. gegužės 1 d., laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 06.45 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. D. kambaryje, L. B. rankomis sudavė mažiausiai 3 smūgius lovoje gulinčiam ir dėl ligų bei fizinės negalios buvusiam bejėgiškos būklės A. D. į galvą, padarydamas galvos sumušimus: poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose; odos nubrozdinimus kairės ausies srityje; jungines kraujosruvas kairės akies srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse, kaktos vidurinėje srityje, kairėje kaktinėje-smilkininėje srityse, minkštųjų audinių patinimą veido, kaklo srityse, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu, abiejų žandinių ančių visų sienelių skeveldrinius lūžius, skeveldrinį nosikaulių ir nosies pertvaros lūžį, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelės lūžius, kairės akiduobės vidinės, išorinės ir apatinės sienelių lūžius, abipus pleištakaulio sparninių ataugų visų plokštelių lūžius, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, ko pasėkoje dėl galvos sumušimo A. D. mirus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip nužudė A. D., kuris dėl fizinės ir psichinės negalios buvo bejėgiškos būklės.

BK 140 straipsnio 1 dalis.

2. L. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

2.1. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti:

2.1.1. 2024 m. balandžio 2 d. įtariamojo L. B. apklausos protokole nurodyta: „man įteiktas pranešimas apie įtarimą buvo pagarsintas, aš suprantu, kuo esu įtariamas, pranešimas apie įtarimą man įteiktas . Kaltu aš neprisipažįstu. Aš gyvenu (duomenys neskelbtini), kokiame korpuse gyvenu, nežinau. L. V. žinau, tačiau, kas ji tokia yra, ar gyventoja, ar darbuotoja, aš nežinau. L. V. aš nemušiau, su ja nekonfliktavau. Aš žinau, kad (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kameros. Žinau, kad (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kameros. Šiame kambaryje gyvena L., pavardės nežinau, pas ją lankydavausi, nes su ja draugavau. Aš prie L. kambario L. V. nemušiau, su ja nekonfliktavau, bent jau aš tokio dalyko neatsimenu. Alkoholio aš išgeriu, tačiau po jo vartojimo mano elgesys nepasikeičia“(t. 3, b. l. 34).

3. Nukentėjusioji L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) individualios priežiūros darbuotoja. L. B. gyveno kitame skyriuje, tarp silpnų gyventojų. Jis apsilankydavo nukentėjusiosios darbo vietoje pas vieną moterį. Kovo 13 d. vakare apie 22 val. nukentėjusioji ėjo patikrinti, ar paslaugų gavėjai yra savo kambariuose, ir pamatė L. B. einantį ar iš rūkomojo, ar tualeto, ir suriko: „Prašom palikti korpusą, nes dabar 22 val. ir gyventojai ruošiasi eiti miegoti“. Jis nubėgo į L. L. kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nuėjo iki to kambario ir pamėgino atidaryti duris, bet iš vidaus duris buvo užsirakinę. Pradėjus belsti į kambario duris, jas atrakino L. B.. Tuomet nukentėjusioji atsitraukė prie sienos ir jis pradėjo telefonu filmuoti. Nukentėjusioji pasakė, kad nefilmuotų, ir norėjo paimti telefoną, tuomet L. B. ranka jai trenkė taip, kad ji atsitrenkė į sieną. Tuomet leidosi bėgti, kad galėtų pasikviesti darbuotojus. L. B. bėgo paskui nukentėjusiąją. Išsigandusi ji rėkė. Iš viršutinio aukšto atėjo individualios priežiūros darbuotojas ir slaugytoja. Pradėjo klausti, kas nutiko. L. B. atsisėdo ant suoliuko ir kišo telefoną, kad nukentėjusioji kalbėtų su jo mama. Nukentėjusioji pasakė, kad jo mama nėra įstaigoje dirbantis žmogus ir su ja nekalbės. Kai atvyko pareigūnai, L. B. jau buvo išvedęs individualios priežiūros darbuotojas į kambarį ir jis ten miegojo. Nukentėjusioji nepastebėjo, kuria rankos dalimi jis jai trenkė. Skausmą juto, įvertino 8 balais. Kai atvyko greitoji pagalba, nuketėjusiajai buvo labai aukštas spaudimas, buvo matyti smūgio žymė, tačiau negalėjo eiti namo, nes nebuvo kam palikti gyventojų. Kitą dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten nustatė, jog patyrė didelį stresą, ir lašino vaistus. Civilinio ieškinio nereiškia.

4. 2024 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto 2024 m. kovo 13 d. 21.08 val. pranešimo apžiūra (pranešėja L. V.) (t. 1, b. l. 104–107).

5. 2024 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kraujo ar kitų pėdsakų nefiksuota. Koridoriuje virš įėjimo yra vaizdo stebėjimo kamera, koridorius filmuojamas (t. 1, b. l. 42–51).

6. 2024 m. kovo 13 d.– 2024 m. kovo 14 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios L. V. kūno dalinė apžiūra. Protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiąją, ant asmens jokių akivaizdžių sužalojimų nesimato (t. 1, b. l. 74–80).

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 389/2024 (05) nurodyta, kad, remiantis pateiktais medicinos dokumentais, objektyvių duomenų apie L. V. patirtus sužalojimus nenustatyta. Nesant objektyvių duomenų apie L. V. patirtus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (t. 1, b. l. 87).

8. 2024 m. kovo 13 d. L. V. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad nuvykus ji rasta sėdinti kabinete ant kėdės, išsigandusi, dreba, susijaudinusi, pakilęs kraujospūdis. Gyventojui liepus eiti į savo skyrių, trenkė kumščiu į ausies ir veido sritį, sumušimo vieta paraudusi, skauda. Policijos pareigūnai buvo įvykio vietoje. Preliminari diagnozė: ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 88–89).

9. 2024 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kaip (duomenys neskelbtini) vadovas G. M. savanoriškai pateikia kompaktinį diską DVD, kuriame įrašytas vaizdo įrašas, susijęs su įvykusiu įvykiu (t. 1, b. l. 90–93).

10. 2024 m. kovo 20 d. – 2024 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad kompaktinėje plokštelėje yra du vaizdo įrašai pavadinimais „01000000290000000“, „01000000601000000“. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „01000000601000000“, matyti, kad tai vaizdas, fiksuojamas patalpos koridoriuje kamera „IP kamera6“, įraše yra ir garsas. Vaizdo įrašo trukmė 7 val. 02 min. 41 s. Įrašo pradžios laikas 2024 m. kovo 13 d. 18:03:21 val. iki įraše laiko 22:02:45 val. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vėliau matyti, kad koridoriumi link kameros ateina vyriškis, vilkintis (duomenys neskelbtini). Mūvi (duomenys neskelbtini) kelnes. Vyriškio (duomenys neskelbtini). Vyriškis įrašo 22:03:03 laiku užeina į kambarį, kuris yra (duomenys neskelbtini). Netrukus prie durų prieina (duomenys neskelbtini) moteris, vilkinti (duomenys neskelbtini). Moteris paima už durų rankenos norėdama įeiti, tačiau durys neatsidaro, į jas moteris beldžia, keletą sekundžių būna prie kambario, į kurį įėjo vyriškis, durų, sako: „prašom lauk, devynios valandos“, vėliau atsitraukia link koridoriaus sienos, sako nesuprantamus žodžius „prašom į savo korpusą“ ir įrašo 22:04:29 laiku iš kambario išeina tas pats vyriškis, vilkintis (duomenys neskelbtini). Vyriškis kairėje, pakeltoje kairėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, jį yra nukreipęs į tą pačią moterį, vilkinčią (duomenys neskelbtini) ir stovinčią nugara prie koridoriaus sienos, sako: „tu durna gal“, moteris sako greitai eiti, bet vyriškis nesitraukia, toliau yra į ją atstatęs telefoną, sako nesuprantamus žodžius. Moteris sako, kad kvies sanitarą, atvažiuos policija. Tuo tarpu koridoriuje taip pat matyti stovintis (už dviejų kambarių) vyras, vilkintis (duomenys neskelbtini). Jis stebi vyriškį ir moterį. Moteris eina link durų, pro kurias išėjo vyriškis su telefonu rankoje, vyriškis ranka, kurioje laiko telefoną, rankos alkūne smogia moteriai į veido sritį, kairiąją pusę, ir nuo jos atsitraukia. Smūgio sudavimo metu koridoriuje yra trys vyriškiai, kurių asmenybės nenustatytos. Moteris po smūgio užsiima veidą, pastovi šiek tiek prie durų ir po to nueina, kamera jos nebestebi. Vyriškis, sudavęs smūgį moteriai, eina iš paskos, girdisi nukentėjusiosios moters balsas, tačiau, ką ji konkrečiai kalba, nesuprantama, tik aiškiai girdisi prašymas kviesti policiją. Reikšminga informacija tyrimui užfiksuota iki įrašo laiko 22:17:00 val. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame įraše nenustatyta. Vaizdo įraše pavadinimu „01000000290000000“ garso nesigirdi. Įrašo trukmė 7 val. 2 min 46 s. Matyti, kad kamera fiksuoja vaizdą vestibiulyje. Vaizdo įrašas pradedamas 20:40:30 laiku. Į vestibiulį ta pati moteris (iš pirmojo apžiūrėto vaizdo įrašo) ateina 22:04:39 įrašo laiku. Moteris eina sparčiu žingsniu, jai iš paskos eina smūgį moteriai sudavęs vyriškis. Moteris nueina į kitą patalpą, vyriškis atsisėda ant kėdės vestibiulyje. Netrukus į vestibiulį moteris grįžta, su ja ateina kita moteris, vilkinti (duomenys neskelbtini). Taip pat ateina vyriškis, vilkintis (duomenys neskelbtini). Tarp asmenų matyti, kad vyksta pokalbis, bet garso nėra. Iš vestibiulio asmenys pasišalina 22:12:40 laiku (t. 1, b. l. 94–96).

Žemesnės instancijos teismas

11. L. B. teisiamojo posėdžio metu nedavė parodymų, ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepripažįstantis, kad sudavė smūgį rankos alkūne nukentėjusiajai L. V. į veidą, tačiau aplinkybės, kad 2024 m. kovo 13 d. apie 21.05 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajai L. V. buvo sukeltas fizinis skausmas dėl L. B. suduoto smūgio, nustatyta neginčijamai. Teismo nustatytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. V. parodymai teisiamojo posėdžio metu, nurodant, kad būtent L. B., nepaklusęs nukentėjusiosios nurodymui pasišalinti iš patalpų, kuriose jis negalėjo būti, ir nukentėjusiajai bandant paimti iš L. B. mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis nutrauktų neteisėtą filmavimą, L. B. sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą. Šiuos faktinius duomenis patvirtina vaizdo įrašas, kuris pažiūrėtas objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 94–96) – jame užfiksuotas L. B. rankos alkūne suduotas smūgis nukentėjusiajai L. V. į veidą. Tai, kad nukentėjusioji patyrė skausmą, patvirtina pati nukentėjusioji, įvertinusi skausmą 8 balais, bei 2024 m. kovo 13 d. L. V. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, apibūdinantys nukentėjusiosios būseną, nurodant, kad ji išsigandusi, dreba, susijaudinusi, pakilęs kraujospūdis, sumušimo vieta paraudusi, skausminga (t. 1, b. l. 88–89).

12. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka įstatymu uždraustos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, tinkamai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas.

13. Prokuroro pareiškime nurodoma, kad L. B. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos įstatymu uždraustos veikos padarymui, tačiau, nesant byloje tai patvirtinančių objektyvių duomenų, ši nuoroda šalintina.

BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

14. L. B. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

14.1. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti:

14.1.1. 2024 m. gegužės 8 d. įtariamojo L. B. apklausos protokole nurodyta: „esu po insulto, nevaldau dešinės rankos ir dešinės kojos, nemoku nei skaityti, nei rašyti. Kuo esu įtariamas, suprantu, kaltu prisipažįstu. Aš gyvenu (duomenys neskelbtini), kambaryje gyvenu vienas, gyvenu kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia mano kambario yra kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Ten gyvena du vyriškiai, kurių nei vardų, nei pavardžių aš nežinau, vienas vyriškis nevaikšto, jis juda vežimėlio pagalba. Kitas vyriškis vaikšto. 2024 metais, neseniai buvo, bet mėnesio ir dienos aš nepamenu, buvo ankstus rytas, apie 6 valandą, dar aš miegojau, kai gretimame kambaryje išgirdau vyriškio rėkimą. Jis pastoviai šaukia, rėkia, dabar pamenu, kad to vyro vardas A., o pavardė D.. Man jo rėkimas įgriso, susinervinau aš, nuėjau į jo kambarį. A. kambaryje buvo vienas, gulėjo lovoje ir rėkė. Aš prie jo priėjau ir kumščiu sudaviau smūgius į veidą, kiek smūgių sudaviau, nepamenu. A. savo rėkimu mane išprovokavo, pyktis mane suėmė, dėl to aš taip pasielgiau. Aš dabar suprantu, kad pasielgiau negerai, labai dėl to gailiuosi. Ar kas matė, kaip aš mušiau A., aš nežinau. Sumušęs A. aš nuėjau miegoti į savo kambarį, jis daugiau neberėkė. A. rėkimas yra toks stiprus, kad aš tą dieną miegojau su ausų kištukais ir vis tiek girdėjau, kaip jis rėkia (t. 3, b. l. 51).

15. Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. B. pažįsta. Yra individualios priežiūros darbuotoja, ir įvykis įvyko jos budėjimo metu ryte. Liudytoja apie 5.30 val. pradeda žadinti gyventojus. Įėjus į nukentėjusio A. D. kambarį, jis dar miegojo. Šalia kaimynas buvo prabudęs, liudytoja tyliai jį pakėlė ir liepė rengtis. Toliau liudytoja ėjo į kitus kambarius, kadangi gyventojams reikia pakeisti sauskelnes, žadino kitus gyventojus. Nukentėjusysis atsibudęs yra mėgėjas rėkauti, šaukia: „Ateik, ateik, padėk, padėk“. Baigiant žadinti kitus gyventojus, pagalvojo, kad pabaigs ir nueis pas A. D.. Atėjusi pamatė, kad jis stipriai sumuštas: atrodė kaip pervažiuotas, tuomet liudytoja pradėjo rėkti: „L., ką tu padarei“. L. įlėkė ir paklausė, kodėl liudytoja rėkia. Liudytoja jau buvo išėjusi į koridorių, pasimetė, buvo išsigandusi. Kaip tik buvo atėjusi seselė, išsikvietė kitą seselę, sanitarą ir padėjo seselės tvarstyti nukentėjusįjį. Viena jų dar L. paklausė: „Ką tu L. padarei?“, tai jis pasakė, jog reikės ir dar padarys. L. ir nukentėjusiojo kambariai buvo šalia. Toks L. išpuolis įvyko ne pirmą kartą. (duomenys neskelbtini) gyvena neįgalūs asmenys, tačiau po įvykio sakė, kad matė, tai judesiais parodė, jog L. sumušė. Pats A. D. paklausus, kas jį sumušė, tą pačią dieną pasakė, kad „draugelis, L.“.

16. Liudytoja R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu nedirbo. Ryte, atėjusi į darbą, pamatė, kad A. D. sumuštas. Žino tiek, kiek papasakojo kolegės. Nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, po to parvežtas. Kai A. buvo parvežtas iš ligoninės, liudytoja su juo kalbėjosi ir jis aiškiai įvardijo, kad jį sumušė L.. Taip pat liudytoja klausė A. kambario kaimyno, kuris nevaikšto, ir šis pasakė, kad L. mušė A.. A. D. judėjo su neįgaliojo vežimėliu, bet į vežimėlį jį reikėdavo įkelti. Jis galėdavo kažką pasiimti nuo stalo, tačiau be pagalbos mažai ką galėdavo, tačiau viską įvardindavo kuo puikiausiai. Jo buvo toks būdas šaukti. Jis atsikeldavo ir sakydavo: „Ateikit, ateikit, ateikit“ ir personalas žinodavo, kad jis jau pabudęs. A. D. neerzindavo kitų, jis įvardindavo ko nori ir pakartodavo žodžius kelis kartus, taip pat šaukdavo.

17. Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjęs A. D. buvo jo pusbrolis. Globėju tapo po A. D. tėvų mirties. (duomenys neskelbtini) A. gyveno apie 8 metus. Apie patį įvykį nieko nežino, jam tik paskambino iš (duomenys neskelbtini), pasakė, kas įvyko, po to paskambino ir pasakė, jog A. išvežtas su greitąją į ligoninę, o daugiau jį grąžino atgal ir buvo išvežtas antrą kartą. Aplankė (duomenys neskelbtini), jam lygtai buvo pagerėję, tačiau susiruošė šeštadienį nuvažiuoti A. aplankyti ir tuomet pranešė, kad jis mirė. Ligoninėje matė, kad A. buvo sumuštas, buvo visas sutinęs. Nepamena, ar klausė, kas jį sumušė, tačiau liudytojui atrodo, kad A. nieko nesakė.

18. 2024 m. gegužės 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114–126). Schema prie įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 127).

19. 2024 m. gegužės 1 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo A. D. dalinė kūno apžiūra (po akimis ir ant nosies matėsi sužalojimai). Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 174–179).

20. 2024 m. gegužės 1 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad „darbuotoja ryte rado sumuštą, sumuštas nuo 6 iki 7 ryte. Nuvykus sąmoningas, kraujuoja iš nosies, veidas sutinęs, abi akys mėlynos, ar buvo be sąmonės, nežinoma. Pacientas neveiksnus, nevaikštantis. Lydimas slaugytojos padėjėjos, policijos pareigūnai buvo vietoje. Perduotas 4473 brigadai, transportuojamas į RŠL. Preliminari diagnozė: smegenų sukrėtimas“ (t. 1, b. l. 182–183).

21. 2024 m. gegužės 1 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad „pacientas perimtas tolesniam transportavimui į RŠL SPS iš 4473 brigados. Buvo suleistas ketorolakas į raumenis, uždėtas šaltis, nosies tamponavimas. Transportuojant būklė stabili. Monitriuojamas. Neaišku, ar buvo praradęs sąmonę. Preliminari diagnozė: smegenų sukrėtimas“ (t. 1, b. l. 184–185).

22. 2024 m. gegužės 3 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad „po sumušimo 05.01 pradėjo karščiuoti, buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), paskirti antibiotikai, šiandien dar labiau patino kaklas, nevalgo, springsta. Neveiksnus, lydi soc. darb. informuota globėja. Preliminari diagnozė: rijimo sutrikimas (disfagija)“ (t. 1, b. l. 186–187).

23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 481/2024 (05) nurodyta, kad remiantis pateiktais medicinos dokumentais A. D. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akies obuolyje po junginė, odos nubrozdinimai veide, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, abiejų žandinių ančių visų sienelių skeveldriniai lūžiai, skeveldrinis nosikaulių ir nosies pertvaros lūžis, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelės lūžis, kairės akiduobės vidinės, išorinės ir apatinės sienelių lūžiai, abipus pleištakaulio sparninių ataugų visų plokštelių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. iki kreipimosi į gydymo įstaigą (2024 m. gegužės 1 d., 09:19 val.). Nustatyti abiejų žandinių ančių visų sienelių skeveldriniai lūžiai, skeveldrinis nosikaulių ir nosies pertvaros lūžis, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelės lūžis, kairės akiduobės vidinės, išorinės ir apatinės sienelių lūžiai, abipus pleištakaulio sparninių ataugų visų plokštelių lūžiai, tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akies obuolyje po junginė, odos nubrozdinimai veide, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu tiek kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai griuvimo / kritimo traumai nebūdingi (t. 1, b. l. 196–197).

24. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybinis pranešimas, kad 2024 m. gegužės 18 d. 08.25 val. gautas (duomenys neskelbtini) gydytojos pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Vidaus ligų skyriuje 07.40 val. konstatuota A. D. mirtis (t. 2, b. l. 13).

25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 144/2024(05) nurodyta, kad A. D. mirė nuo galvos sumušimo, įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu, abiejų žandinių ančių visų sienelių skeveldriniams lūžiams, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiui, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelės lūžiams, kairės akiduobės vidinės, išorinės ir apatinės sienelių lūžiam, abipus pleištakaulio sparninių ataugų visų plokštelių lūžiams. Tai komplikavosi abipusiu skiltiniu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tai nurodyta (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 24 -375/281. A. D. lavono tyrimo metu nustatyta: a) poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairės ausies srityje; b) junginės kraujosruva kairės akies srityje, minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse, kaktos vidurinėje srityje, kairėje kaktinėje-smilkininėje srityse, minkštųjų audinių patinimas veido, kaklo srityse, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu, abiejų žandinių ančių visų sienelių skeveldriniai lūžiai, skeveldrinis nosikaulių ir nosies pertvaros lūžis, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelės lūžiai, kairės akiduobės vidinės, išorinės ir apatinės sienelių lūžiai, abipus pleištakaulio sparninių ataugų visų plokštelių lūžiai (klinikiniais duomenimis). Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais suduodant, ar panašiai, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, neilgame laikotarpyje iki kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y., 2024 m. gegužės 1 d. 08.34 val. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų visumoje sveikata sutrikdoma sunkiai, o šiuo atveju tapo mirties priežastimi; c) poinjekcinės žymės abiejose plaštakose, kairėje kirkšninėje srityje, padarytos medicininių manipuliacijų metu, ir kaip sužalojimai nekvalifikuojami. Pomirtinių sužalojimų A. D. lavono tyrimo metu nenustatyta. A. D. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Duomenų apie A. D. kraujo tyrimą dėl alkoholio vartojimo ligos istorijoje nėra. Lavono tyrimo metu tyrimas dėl alkoholio nustatymo neimtas, nes dėl ilgo gydymo stacionare – netikslingas (t. 2, b. l. 42–44).

26. BK 129 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. To paties BK straipsnio 2 dalyje nustatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant nužudymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu. Kvalifikuojančiu nužudymą požymiu pripažįstama nukentėjusio asmens bejėgiška būklė (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

27. Vertindama baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasi išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, požymius.

28. Teisiamojo posėdžio metu L. B. parodymų nedavė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kad jis nukentėjusįjį A. D. sumušė, nes jis garsiai rėkė. Iš specialisto išvados Nr. M 144/2024(05) nustatyta, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo galvos sumušimo, įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu, abiejų žandinių ančių visų sienelių skeveldriniams lūžiams, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiui, dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelės lūžiams, kairės akiduobės vidinės, išorinės ir apatinės sienelių lūžiams, abipus pleištakaulio sparninių ataugų visų plokštelių lūžiams. Tai komplikavosi abipusiu skiltiniu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu ir sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai (t. 2, b. l. 42–44). A. D. buvo sužalotas 2024 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina 2024 m. gegužės 1 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, jog darbuotoja ryte nuo 6 iki 7 val. rado sumuštą nukentėjusįjį, kuris sąmoningas, jam kraujuoja iš nosies, veidas sutinęs, abi akys mėlynos, ar buvo be sąmonės – nežinoma (t. 1, b. l. 182–183). Liudytojos A. P. ir R. L. patvirtino, kad sumuštas A. D. nurodė, jog jį sumušė L., o vienai iš seselių paklausus L. B., kodėl jis sumušė nukentėjusįjį, pastarasis atsakęs, kad, jei reikės, padarys ir dar. Liudytojų parodymai sutampa su L. B. parodymais, duotais ikiteisminio turimo metu, kurie vertinami bendrame kontekste bei su duomenimis, užfiksuotais greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje dėl padarytų A. D. sužalojimų, todėl neginčijamai nustatyta, jog būtent L. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. D. ir tarp L. B. smurtinių veiksmų – jo suduotų smūgių nukentėjusiajam A. D. buvo tiesioginis priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis – A. D. sužalojimais, kurie komplikavusi ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

29. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka įstatymu uždraustos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės. Kadangi nukentėjęs A. D. buvo neveiksnus, nevaikštantis, tinkamai kvalifikuota kaip bejėgiškos būklės asmens nužudymas.

BK 17 straipsnis.

30. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

31. Teismo psichiatrė ekspertė S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina išvadą, jog L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Gretutinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu L. B. konstatuojami tie patys psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi L. B. smurto rizika vertintina kaip didelė, reikalaujanti specialaus dėmesio, todėl rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) sustiprinto režimo sąlygomis. Išvada surašyta iš visų medicininių dokumentų, bylos duomenų, surinkta ir apibendrinta informaciją, jog tiriamajam nuo paauglystės buvo stebimi elgesio ir emocijų sutrikimai, stebėtas asocialus elgesys, psichotropinių medžiagų vartojimas, netinkamas, nusikalstamas elgesys. Eigoje tiriamasis 2016 m. yra persirgęs (duomenys neskelbtini), dėl kurio stebėta išliekanti neurologinė simptomatika, įvairaus lygio aprašoma (duomenys neskelbtini). Dėl to išaiškėjo (duomenys neskelbtini) sindromas, diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir tiriamais paskutinius 4 m. gyveno institucinėje globoje ir ten įvykdė nusikalstamą veiką. Atlikus ekspertizę skyriuje, tiriamajam atlikus psichologinį ištyrimą, konstatuota, jog jam išlieka (duomenys neskelbtini). Stebėtas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, konstatuota didelė smurtinio elgesio rizika. Padaryta išvada, jog tiriamasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – stebėjimas (duomenys neskelbtini) sustiprinto režimo sąlygomis. Pagrindas yra (duomenys neskelbtini). Siūloma sustiprinto režimo sąlygomis, nes pagrindas yra pasikartojanti smurtinė veika, išliekantis smurtinis agresyvus, neadekvatus elgesys, nebendradarbiavimas ir atlikus tikslingą psichologinį tyrimą smurto rizika vertinama kaip didelė. Tuo pagrindu manoma, kad tikslingas gydymas būtų sustiprinto režimo sąlygomis. Eigoje, jei keistųsi psichinė būklė, būtų galima peržiūrėti ir pakeisti. 2017 m. buvo nustatytas ambulatorinis psichiatrinis stebėjimas, tačiau asmuo nesilaikė nustatyto režimo ir buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Veika buvo vykdoma pakartotinai, personalo fiksuota, kad išpuoliai kartojasi, ir ekspertizės metu vertinama psichinė būklė ir be gydymo tiriamasis negali būti.

32. 2024 m. liepos 3–31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-153/2024 nurodyta, kad, apibendrinus visus duomenis, L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu L. B. konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu L. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). L. B. dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali vertinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybės ir duoti teisingus parodymus. L. B. smurto rizika vertintina kaip didelė, reikalaujanti specialaus dėmesio. L. B. negali būti teisiamas, jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. L. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) sustiprinto režimo sąlygomis (t. 3, b. l. 128–135).

33. 2024 m. liepos 3–31d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-152/2024 nurodyta, kad, apibendrinus visus duomenis, L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu L. B. konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu (2024 m. kovo 13 d.) Konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu (2024 m. gegužės 1 d.) konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. L. B. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, negali atlikti bausmę, jam būtina skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) sustiprinto stebėjimo sąlygomis (t. 3, b. l. 128– 144).

34. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, požymius, L. B. sirgo organiniu asmenybės sutrikimu ir lengvu kognityviniu sutrikimu, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. buvo nepakaltinamas.

35. Iš padarytų veikų aprašymo šalintini žodžiai „tyčia“, kadangi L. B. padarytose pavojingose baudžiamojo įstatymo uždraustose veikose nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

36. BK 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

37. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, BPK 403 straipsnio 2 dalį, be kita ko, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, gali paskirti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Lietuvos teismų praktikoje, atsižvelgus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

38. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo psichiatrų ekspertų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 133- 942/2020).

39. Vadovaudamasis BK 98 straipsnio 4 dalimi, stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

40. Nagrinėjamoje byloje atlikta teismo psichiatrine, teismo psichologine ekspertize nustatyta, kad L. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas ir lengvas kognityvinis sutrikimas, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

41. Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė S. B. patvirtino ekspertizių išvadas ir nurodė, kad L. B. šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, gretutinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Jau anksčiau L. B. buvo taikytos priverčiamosios medicininės priežiūros priemonės ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, tačiau L. B. nevartojo paskirtų vaistų.

42. L. B. padarytos uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos pavojingos: iš nustatytų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad pavojingi veiksmai buvo nukreipti į kitus asmenis, nekontroliuojant elgesio, pasireiškiant smurtiniais veiksmais. Tiek ekspertizės aktuose, tiek ekspertė S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad L. B. smurto riziką vertina kaip didelę, reikalaujančią specialaus dėmesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, L. B. tikslinga skirti stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, siekiant išvengti ar sumažinti smurto rizikos pavojaus.

Civilinis ieškinys.

43. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos – 375,49 Eur atlyginimo (t. 2, b. l. 50).

44. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pripažintina, jog L. B. įstatymo draudžiamas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, nes dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo už padarytą pavojingą veiką neatsako. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Tačiau toks procesinis sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieškovui realizuoti savo teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010 ir kt.).

Kiti klausimai.

45. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skaitmenines laikmenas CD-R ir DVD-R (6 vienetus), kurios pridėtos prie bylos, paliktinos saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu, 404 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, taikyti L. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 375,49 Eur, palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas CD- R ir DVD-R (6 vienetus), pridėtas prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėErnesta MontvidienėGražvydas Poškus