Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jan Paškevič pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. C. (S. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),Vilniaus rajonas, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini) “, darbininkas, teistas:

1) 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281-1 straipsnio 1 dalį, 56 MGL dydžio bauda;

2) 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, 64-1 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintas su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1451-617/2019, paskirta bausme (į kurią buvo įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. liepos 16 d. 17.45 val. iki 2019 m. liepos 17 d. 13.40 val.) – 56 MGL dydžio bauda, jas visiškai sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 112 MGL (5 600 Eur) dydžio bauda, įskaitant sumokėtą baudos dalį, teistumas nėra išnykęs, bauda nesumokėta

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. C. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, labai gailisi. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad 2025 m. lapkričio 15 d. susipyko su savo sugyventine E. F., dėl ko buvo išvažiavęs iš jų namų pas draugą, kurio duomenų minėti nenori. Lapkričio 15 dienos metu vartojo alkoholį, išgėrė alaus. Alaus išgėrė 4 butelius (po 1 L talpos), alus buvo 7,5 prom. stiprumo. Tada nusprendė atgal važiuoti pas E, su ja susitaikyti. 2025 m. lapkričio 16 d., apie 00.20 val. vairavo jo vardu registruotą automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Būdamas (duomenys neskelbtini), dėl slidaus kelio, nes lijo lietus, nesuvaldė savo automobilio ir įvažiavo į griovį. Automobilyje buvo vienas. Netrukus prie jo priėjo jam nepažįstami vyras su moterimi, paklausė ar jam viskas gerai, kaip suprato jie iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams išsigando, kad bus konfiskuotas jo automobilis, dėl to iš karto klaidingai nurodė, kad automobilį vairavo E, bet pripažįsta, kad automobilį, būdamas neblaivus vairavo jis. Į alkotesterį pūtė du kartus, pripūtė virš dviejų promilių, kaip tai parašyta pranešime apie įtarimą. Su patikrinimo rezultatu sutinka. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir, kad taip neatsakingai pasielgė. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Esant galimybei sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 130-133).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pats kaltinamasis S. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė, kad vairavo transporto priemonę „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Kaltinamojo kaltė įrodyta alkotesterio duomenimis, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktais, įvykio apžiūros protokolais, vaizdo įrašais. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami kaltinamojo objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis S. C. veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Surašydama pareiškimą, prokuroras prašė pripažinti S. C. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką S. C. padarė esant neišnykusiam teistumui pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis ir toliau atsisako rinktis teisėtais būdais ir priemonėmis grįstą gyvenimo kelią, savo elgesio nekeičia, daro nusikaltimus, keldamas grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas S. C. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina S. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, vairuojant jį gyvenvietėje, dienos metu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Kartu pažymėtina, kad kaltinamasis paskutinių trijų metų laikotarpyje nebaustas baustas administracine tvarka, dirbantis. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ankstesniu baudžiamuoju įsakymu skirta su laisvės atėmimu nesusijusį bausmę kaltinamasis vykdyti vengė ir vėl nusikalto. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad S. C. nėra sumokėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. 112 MGL (5 600 Eur) bauda, įskaitant sumokėtą baudos dalį.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis S. C. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 metų terminui. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad S. C. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų terminui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 17 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. C. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, o jo vairavimas buvo pavojingas – jo vairuojamas automobilis susidūrė su kitu automobiliu ir įlėkė į griovį. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta itin sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso S. C., todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. C. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

S. C. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą S. C. į automobilį „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. C. (S. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. (S. C.) skirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę subendrinti su 2020 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda 112 MGL (5 600 Eur) visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų trukmės areštą ir 112 MGL (5 600 Eur) dydžio baudą, įskaitant sumokėtą baudos dalį.

S. C. (S. C.) išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jie privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jiems paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu kaunas@kalejimai.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. C. (S. C.) sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti S. C. (S. C.) recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu S. C. (S. C.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 5 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu S. C. (S. C.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą S. C. (S. C.) į automobilį „Volvo C30“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

S. C. (S. C.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.