Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino, paaiškino, kad skolą galėtų sumokėti ją išdėsčius dalimis. Nurodo, kad ilgą laiką sirgo, jo šeimos pajamos mažos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad tiekė šilumos energiją į nurodytą objektą, tačiau už tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2021-09 mėn. iki 2022-09 mėn. atsakovas nemokėjo, susidarė 428,69 Eur skola.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Energijos vartotojui tenka pareiga atsiskaityti už realiai patiektą tinkamos kokybės energiją pagal įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009, 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Pagal ieškovės apskaičiavimus atsakovė liko skolinga 647,89 Eur sumą. Byloje duomenų, kad skola būtų sumokėta nėra.

Kadangi atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai dėl skolos bei delspinigių priteisimo tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2021 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, patyrė 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovei priteistina 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Atsakovas prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros.

Šioje byloje, įvertinus teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką nemoka už šilumą, yra priteistos skolos už ankstesnius laikotarpius civilinėse bylose Nr. e2-1347-512/2019, Nr. e2-10119-793/2020 ir Nr. e2-926-1025/2022. Bendra atsakovo skola ieškovei yra keli tūkstančiai eurų, kas leidžia daryti išvadą, jog šio sprendimo išdėstymas nėra tikslingas, nes atsakovui neatsiskaičius su ieškove pagal ankstesnius teismų sprendimus, jo finansinė padėtis niekaip nepasikeistų (nepagerėtų) ir išdėsčius šio sprendimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K. 428,69 Eur skolą, 13,28 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 441,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.