Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu D. Š. 2011 m. gegužės mėnesį pradėjo bendrauti artimiau ir tų pačių metų lapkričio mėnesį kartu apsigyveno. Sužinojęs apie ieškovės nėštumą atsakovas reagavo neigiamai, tačiau vėliau džiaugėsi ir rūpinosi nėščia ieškove, planavo pasidaryti ekspertizę tėvystei nustatyti. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus J. Č., kurio tėvas yra tėvystės nepripažįstantis atsakovas. Nors su atsakovu buvo susižadėję, ieškovė apsisprendė santykius su atsakovu nutraukti ir 2013-01-28 išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovė teigia, kad su atsakovu pasikalba telefonu, jis vaiką aplankė gal dešimt kartų, atvežė košelių, tyrelių, tačiau tai nėra nuolatinė ir pakankama parama. Kadangi atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti sūnų, ieškovė prašo teismo pripažinti atsakovo tėvystę, priteisti išlaikymą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į neatimamą vaiko teisę žinoti savo tikruosius tėvus, remiantis byloje surinktais kitais įrodymais, yra pagrindas tenkinti ieškinį, nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo D. Š..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. Č. gimė (duomenys neskelbtini) , gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) jo motina įrašyta ieškovė E. Č.. Įrašo apie J. Č. tėvą gimimo liudijime nėra (4 b. l.).

Atsakovas teismo posėdyje pripažino tėvystę, t. y. pripažino, kad jis, D. Š., yra J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (26 b. l.).

Atsakovui teismo posėdyje ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažinus, teismas šio reikalavimo dalyje surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (LR CPK 268 str. 5 d.).

Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus (ieškovės paaiškinimą, pateiktas nuotraukas) ir į tai, kad atsakovas tėvystę pripažino, nustatytina, kad atsakovas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , yra J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (LR CK 3.147 str., 3.148 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo. Pripažinus atsakovą D. Š. nepilnamečio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką.

Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (LAT 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (LAT 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1000 Lt, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui per mėnesį po 500 Lt. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad mažamečiui J. Č. per mėnesį vidutiniškai išleidžia: maistui - 400 Lt, rūbams - avalynei - 100 Lt, higienai - sauskelnėms 300 Lt, vitaminams - vaistams - 50 Lt, žaislams - lavinimo priemonėms - 50 Lt, vaiko dalis būsto išlaikyme (su nuoma) -100 Lt. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro socialinės išmokos, kurių bendra suma apie 700 Lt, nuosavo turto, santaupų neturi, jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (9 b. l.). Ieškovei materialiai išlaikyti mažametį vaiką padeda tėvai.

Atsakovas yra iš dalies darbingas, atsakovo paaiškinimu, jam nustatytas darbingumo lygis – 40 procentų, po patirtos avarijos jis nemato viena akimi ir negirdi viena ausimi, atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudaro 540 Lt invalidumo pensija. Įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė, tačiau ieškovė šiuo faktus pripažino ir jų neginčijo (CPK 187 str.). Atsakovas nuosavybės teise neturi jokio registruotino turto (29 b. l.), aiškino, kad gyvena motinai priklausančiame bute, prisideda prie buto išlaikymo. Teismas sutinka, kad atsakovo galimybės įsidarbinti yra ribotos tiek dėl jo turimos negalios, tiek dėl išsilavinimo (atsakovas yra baigęs tik 10 klasių), tačiau pripažinus, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali įtakoti atsakovo darbinę veiklą, byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų dirbti kitokio darbo, kuris atitiktų jo sveikatos būklę. Nors ieškovė posėdžio metu teigė, kad atsakovas visada dirbo ir šiuo metu galimai turi pajamų iš neoficialios darbinės veiklos, duomenų, kad atsakovas šiuo metu gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, byloje nėra. Nagrinėjant bylą atsakovas nurodė, kad jokių kitų pajamų negauna. Nesant galimybių nustatyti tikrųjų atsakovo pajamų, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir teisių apsaugą ir į tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų pajamas savo vaikų išlaikymui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekia susirasti darbą ar ėmėsi kitų veiksmų, kad gautų didesnes pajamas, todėl atsakovo motyvą, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 540 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, teismas vertina kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad šioje byloje šalių sūnaus išlaikymo dydis po 350 Lt kas mėnesį būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo sūnaus J. Č. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) . Atsakovas posėdžio metu nesutiko su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu ir nurodė, kad tuo metu, kai su ieškove gyveno kaip šeima, buvo vedamas bendras ūkis, jis mokėjo už butą, pirko maistą, kartu išlaikė vaiką. Ieškovė teigė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėdavo, tačiau nepakankamai, nurodė, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2013-01-28. Teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad labiau tikėtina, jog iki 2013-01-28 ginčo šalys vedė bendrą ūkį ir atsakovas pagal galimybes prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl išlaikymas priteistinas nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Remiantis išdėstytu iš atsakovo priteistinas 1925 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-01-28 iki teismo sprendimo priėmimo (LR CK 3.200 str.).

Priteisus iš atsakovo D. Š. išlaikymą sūnui J. Č., tenkintinas ieškovės reikalavimas paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti sūnui Jordanui išlaikymui skirtas lėšas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė prašo teismo nustatyti sūnaus J. Č. gyvenamąją vietą su motina ieškove E. Č..

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su savo motina, ji nuo sūnaus gimimo prižiūri, augina jį ir būtent ieškovė rūpinasi sūnaus poreikių ir interesų patenkinimu, J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.168 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (9 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2013-06-26 pažymą Nr. VI-736 (7.0944) sudaro 280 Lt, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 280 Lt valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos bei 270,00 Lt žyminis mokestis (144,00 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir 126,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) ir 10,50 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1925 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt penkis litus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) .

Nepilnamečio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina ieškove E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiui J. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną ieškovę E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 280,50 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų 50 ct ) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nustatymo įregistravimui.