- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-795-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02890-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- E. Č.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3929-883/2013 pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui D. Š., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. Č. ieškiniu (1–3 b. l.) prašė nustatyti, kad atsakovas D. Š. yra J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti išlaikymą po 500,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki sūnaus pilnametystės, nustatyti nepilnamečio J. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. Č., paskirti ieškovę nepilnamečio J. Č. turto uzufruktore.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu D. Š. 2011 m. gegužės mėnesį pradėjo bendrauti artimiau ir tų pačių metų lapkričio mėnesį kartu apsigyveno. Sužinojęs apie ieškovės nėštumą atsakovas reagavo neigiamai, tačiau vėliau džiaugėsi ir rūpinosi nėščia ieškove. 2012 m. rugsėjo 19 d. ieškovei gimė sūnus J. Č., kurio tėvu yra atsakovas. Nors su atsakovu buvo susižadėję, tačiau ieškovė apsisprendė santykius su atsakovu nutraukti ir 2013-01-28 išsikraustė gyventi atskirai. Su atsakovu pasikalba telefonu, jis vaiką aplankė gal dešimt kartų, atvežė košelių, tyrelių, tačiau tai nėra nuolatinė ir pakankama parama.
Nuo pat gimimo nepilnametį sūnų išlaiko tik ieškovė, atsakovas prie išlaikymo neprisideda, nors tokią pareigą turi. Sūnaus J. išlaikymas per mėnesį kainuoja 1000 Lt, todėl atsakovas privalo teikti 500 Lt dydžio išlaikymą savo sūnaus išlaikymui. Ieškovė gauna motinystės pašalpą 466,24 Lt ir socialinę pašalpą 408 Lt, viso 868 Lt. Atsakovas gauna 700 Lt netekto darbingumo pensiją ir 1200 Lt atlyginimą.
Atsakovas auginti sūnų neturi nei galimybės, nei įgūdžių, todėl sūnaus J. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko mama E. Č..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu (38–41 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas D. Š. yra J. Č. tėvas, priteisė iš atsakovo D. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. Č. periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, 1925 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečio J. Č. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina ieškove E. Č., nepilnamečiui J. Č. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną E. Č., priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus (ieškovės paaiškinimą, pateiktas nuotraukas) ir į tai, kad atsakovas tėvystę pripažino, nustatė, kad atsakovas D. Š. yra J. Č. tėvas.
Teismas nurodė, kad ieškovės mėnesio pajamas sudaro socialinės išmokos, kurių bendra suma apie 700 Lt, nuosavo turto, santaupų neturi, atsakovas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas darbingumo lygis – 40 procentų, atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudaro 540 Lt invalidumo pensija. Atsakovo galimybės įsidarbinti yra ribotos tiek dėl jo turimos negalios, tiek dėl išsilavinimo, tačiau pripažinus, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali įtakoti atsakovo darbinę veiklą, nenustatyta, kad atsakovas negalėtų dirbti kitokio darbo, kuris atitiktų jo sveikatos būklę. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekia susirasti darbą ar ėmėsi kitų veiksmų, kad gautų didesnes pajamas, todėl atsakovo motyvą, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 540 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, teismas vertino kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui. Teismas konstatavo, kad šalių sūnaus išlaikymo dydis po 350 Lt per mėnesį, būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismas išlaikymą sūnui Jordanui priteisė nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, konstatuodamas, jog išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-01-28 iki teismo sprendimo priėmimo yra 1925 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (44–47 b. l.) atsakovas D. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas po 350 Lt ir priteisti išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 1925 Lt įsiskolinimas, priteisiant 1100 Lt dydžio įsiskolinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas dalyse dėl išlaikymo dydžio ir susidariusio įsiskolinimo yra nepagrįstas, nes teismas iš esmės netinkamai vertino duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, o tuo pačiu galimybę dirbti, užsidirbti bei suteikti tokio dydžio išlaikymą, tokiu būdu nesilaikydamas ir LR CK 3.192 straipsnio nuostatų.
2. Atsakovas yra darbingas tik 40 procentų, nedarbingas 60 procentų, po patirtos avarijos negirdi viena ausimi ir nemato akimi, jam yra ribotos galimybės įsidarbinti ir gali dirbti ne visą darbo dieną, tik atitinkantį darbą, kuris nurodytas išvadose dėl darbo pobūdžio sąlygų. Kadangi negali vairuoti, kilnoti svorių, tai faktiškai niekur negali įsidarbinti, nes vienas iš reikalavimų beveik kiekviename darbe yra vairuotojo pažymėjimo turėjimas. Pajamų, susijusių su darbo santykiais atsakovas neturi, taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto ar automobilių, gyvena su mama, jos bute, prisideda prie buto išlaikymo. Dėl sveikatos sutrikimo tenka nuolat lankytis pas gydytojus, gydytis, vartoti vaistus, vitaminus ir tai sudaro papildomas išlaidas.
3. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės noru ir galimybėmis dirbti, nors turi būti vertinama abiejų šalių turtinė padėtis. Ieškovė gyvena tik iš socialinių pašalpų, nors yra jauna ir darbinga, tačiau nesiima jokių priemonių, kad įgytų darbą ir dirbtų. Pagal ieškovės gaunamas 700 litų pajamas, ji pati nelabai gali teikti 350 Lt dydžio išlaikymo vaikui. Priteistas išlaikymas po 700 Lt per mėnesį yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas nei tėvo, nei mamos gaunamoms pajamoms.
4. Atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt, todėl tais pačiais pagrindais turėtų būti mažinamas ir priteistas įsiskolinimas, kuris turėtų būti skaičiuojamas po 200 Lt per mėnesį, taigi, įsiskolinimas sudarytų ne 1925 Lt, o 1100 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (56–57 b. l.) ieškovė E. Č. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog nepadėjo išlaikyti sūnaus ir į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kurie būtų pagrindas nustatyti kitą išlaikymo sūnui priteisimo pradžios terminą, todėl teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė sūnui išlaikymo įsiskolinimą iki kreipimosi į teismą dienos ir išlaikymą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nors išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra nurodyti atsakovui tam tikri apribojimai dėl transporto priemonių vairavimo ar svorio daugiau kaip 15 kg kėlimo, tačiau atsakovas jų nepaiso, nes jis ir vairuoja automobilį, ir nuolat sportuoja sporto klube, keldamas svarsčius, sveriančius daugiau nei 15 kg. Atsakovas dirba kebabų išvežiotoju (duomenys neskelbtini) ir turi nuolatines darbo pajamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo D. Š. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. LR CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas 350 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį atsakovo nepilnamečiam sūnui J. Č.. Apeliantas sutinka sūnaus išlaikymui mokėti 200 Lt per mėnesį, tačiau neišgali mokėti daugiau, nes per mėnesį gauna tik 540 Lt šalpos pensiją neįgaliajam (invalidui).
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, sūnaus poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas privalo teikti 350 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina sūnų Jordaną, jai mokama 466,24 Lt motinystės pašalpa, nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. išmokėta 408 Lt socialinė pašalpa (6, 7–8 b. l.). Nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise įregistruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, atsakovas gyvena pas savo motiną, o ieškovė – nuomojamame bute. Kadangi atsakovė nuomojasi butą, todėl jai tenka mokėti buto nuomos ir komunalines išlaidas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad ieškovė yra jauna ir darbinga, gyvena tik iš socialinių pašalpų, nesistengdama įsidarbinti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi ieškovė augina mažametį sūnų, jį prižiūri ir juo rūpinasi, todėl dirbti šiuo metu neturi galimybių. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jis nedirba, pajamų negauna, nekilnojamojo turto ar automobilio neturi, gyvena su mama jos bute, prisideda prie buto išlaikymo, be to, turi pastoviai lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, o tai yra papildomos išlaidos. LR CPK 178 straipsnio norma numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas įrodymų, kad jis nedirba ir negauna pajamų, kad yra registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, kad ėmėsi veiksmų, siekdamas įsidarbinti ar gauti didesnes pajamas, teismui nepateikė. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas dirba kebabų išvežiotoju ir gauna nuolatines pajamas, sportuoja ir nesilaiko apribojimų. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (58–62 b. l.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės pateiktus įrodymus konstatuoja, kad pateiktos fotonuotraukos neįrodo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas dirba ir gauna pajamas, pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios. Pažymėtina, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo yra tai, kad apelianto gaunamos pajamos yra itin mažos ir nepakankamos teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, o ribota galimybė gauti pajamas yra sąlygota išimtinai tik dėl objektyvių veiksnių – blogos sveikatos būklės. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ir ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina nepilnametį sūnų, o jos gaunamos pajamos nežymiai skiriasi nuo atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 350 Lt išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnamečio sūnaus poreikius. Pastebėtina ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis sūnus, tenka didesnė kasdieninių rūpesčių našta, nei atskirai vienam gyvenančiam atsakovui. Apelianto sutikimas teikti po 200 Lt per mėnesį išlaikymą savo sūnui J. negali patenkinti net minimalių jo poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, jog netektas darbingumas nereiškia, kad tėvas ar motina gali būti atleidžiami nuo jiems įstatymo nustatytų pareigų (LR CK 3.192 str. 3 d.).
Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pakeitus išlaikymo dydį, jį sumažinus iki 200 Lt per mėnesį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1925 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Priteisus išlaikymą per mėnesį po 200 Lt, išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 1100 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netenkinus atsakovo prašymo priteisti išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, nėra pagrindo tenkinti ir kito reikalavimo – sumažinti išlaikymo įsikolinimą nuo 1925 Lt iki 1100 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas nuo 2013-01-28 su ieškove kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, pagrįstai priteisė iš atsakovo 1925 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 5,5 mėnesio (LR CK 3.200 str.).
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2013 m. spalio 8 d. pateikė prašymą skirti DNR ekspertizę tėvystės nustatymui (68 b. l.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas D. Š. ieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo pripažino, surašydamas ieškinio pripažinimą, į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino atsakovą D. Š. J. Č. tėvu, į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas neskundė sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo, atsakovo prašymo paskirti DNR ekspertizę tėvystės nustatymui netenkina.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas priteisto išlaikymo bei jo įsiskolinimo dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau tai šalims neužkerta kelio vėliau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar nepilnamečio sūnaus J. poreikiams kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo LR CK 3.201 straipsnio tvarka.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (56–57 b. l.) ieškovė E. Č. prašo valstybei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas netenkintinas (LR CPK 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.