Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L. P., M. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pateikė antstolei 2019-12-19 skundą dėl antstolės L. P. veiksmų. Pareiškėja skunde nurodo, jog 2018 m. vasarą jos sutuoktinis M. B. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtą įsiskolinimą, apie susidariusias vykdymo išlaidas nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nebuvo informuoti, todėl mano, jog antstolė neteisėtai areštavo jos banko sąskaitą dėl jos sutuoktinio turimo įsiskolinimo už vykdymo išlaidas, ir vykdo išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų sutuoktinių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-16 išduotą sprendimą Nr. 23.31-08-320A-76455 dėl 160,99 Eur skolos išieškojimo iš M. B. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v.b.l. 58), 2015-01-08 antstolė M. T. patvarkymu Nr. 3.53-15-000164 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 3) 2015-01-14 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3.5-15-000334 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymas kartu su vykdymo išlaidų paskaičiavimu išsiųstas skolininkui M. B. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (v.b.l. 8-9). 2015-01-14 patvarkymais Nr. 3.5.-15-000335 ir 3.53-15-000336 antstolė areštavo skolininko sąskaitas. Patvarkymų kopijos buvo išsiųstos skolininkui (v. b. l. 10-12). 2018-01-31 nustatyta, kad skolininkas dirba (v.b.l. 18). 2018-02-02 antstolė priėmė patvarkymą Nr. Nr. S-l8-109-3369 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio (v. b. l. 20) ir kartu su 2018-02-01 patvarkymu Nr. S-18-109-3370 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei 2018-02-01 vykdymo išlaidų paskaičiavimu išsiųsti skolininkui M. B. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (v.b.l. 20-22). 2018-02-02 darbovietė elektroniniu laišku informavo antstolę, jog su M. B. darbo sutartis nutraukta nuo 2018-01-31 (v.b.l. 25). Lėšų iš skolininko darbo užmokesčio neišskaičiuota, nuo 2018-01-31 skolininkas niekur nedirbo (v.b.l. 29-31, 34-35). 2018-06-12 bei 2019-12-12 pranešimais išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informavo antstolę, jog M. B. 2018-02-21 skolą sumokėjo ir 2014-10-16 sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra įvykdytas (v.b.l. 32, 36). Vykdymo metu vedybų ar povedybinė sutartis tarp skolininko M. B. ir sutuoktinės J. B. sudaryta nebuvo, turto padalijimo faktų skolininko ir sutuoktinės santuokos metu nėra įregistruota (v.b.l. 37). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis 2019-12-01 pareiškėjai buvo išmokėta 418 Eur vienkartinė išmoka vaikui (v.b.l. 38). 2019-12-12 buvo areštuota pareiškėjos sąskaita. 2019-12-12 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-109-48622 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymas su vykdymo išlaidų paskaičiavimu išsiųsti skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (v.b.l. 39-41). 2019-12-12 buvo priimti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas - 199,20 Eur paskaičiuotas vykdymo išlaidas, nuo skolininko ir jo sutuoktinės sąskaitų (v.b.l. 42-45), nurodymai paštu buvo išsiųsti skolininkui ir pareiškėjai. 2019-12-18 antstolė turto arešto aktu Nr. S-19-109-49699 areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas sutuoktinių lėšas – 199,19 Eur, turto arešto aktas, kartu su pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo, pridedant sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu notarinę formą, išsiųstas skolininkui bei pareiškėjai jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais (v.b.l. 47-50).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos (kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti); 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos (patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje); 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą.

Vykdomųjų išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas).

Sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 3K-7-5/2007; 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog išieškotoja priėmusi 2014-10-16 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš M. B. turto, 2014 m. spalio 20 d. raštu Nr. (23.1-08-3-4)-RNA-38803 informavo skolininką M. B., kad mokestinės prievolės nesumokėjus per 30 dienų, sprendimas bus pateiktas vykdyti antstoliams. Nagrinėjamu atveju skolininkas buvo informuotas apie savo mokestinę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai dar iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui ir išaiškintas šios prievolės įvykdymo terminas. Skolininkui geranoriškai per nurodytą įvykdymo terminą nesumokėjus mokestinės nepriemokos, sprendimas 2019-12-17 buvo perduotas vykdymui. 2015-01-08 antstolė patvarkymu priėmė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-16 išduotą sprendimą Nr. 23.31-08-320A-76455 dėl 160,99 Eur skolos išieškojimo iš M. B. (v.b.l. 3). 2015-01-14 priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Tiek antstolės patvarkymas, kuriuo vykdyti priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, tiek patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kartu su detaliu vykdymo išlaidų apskaičiavimu, buvo išsiųstas skolininkui jo registruotu gyvenamosios vietos adresu. Skolininkas buvo tinkamai informuotas tiek apie pradėtus vykdymo veiksmus, tiek apie vykdomojoje byloje skaičiuojamas vykdymo išlaidas. Iš vykdymo išlaidų apskaičiavimų matyti, jog 2015-01-14 vykdymo išlaidos sudarė 135 Eur (v.b.l. 9), 2018-02-01 – 166,37 Eur (v.b.l. 22), 2019-12-12 – 199,19 Eur (v.b.l. 40-41), t.y. antstolei kelis metus nepavykus išieškoti skolos ir vis atliekant papildomus veiksmus, didėjo ir vykdymo išlaidos. Teismas konstatuoja, jog antstolė priėmusi vykdyti 2014-10-16 sprendimą ir atlikusi vykdymo veiksmus, pagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje ir pateikė skolininkui vykdomųjų išlaidų apskaičiavimą. Visi antstolės priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimai skolininkui buvo išsiųsti jo registruotu gyvenamosios vietos adresu. Nagrinėjamu atveju skolininkas laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukūrė neigiamas teisines pasekmes, nes antstolei pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkas įgijo pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, t.y. skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui pateikimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu neprašo panaikinti antstolės patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ar antstolės priimto turto arešto akto.

Pareiškėja teigia, jog antstolė negalėjo areštuoti jos banko sąskaitos, nes jos vyro skola susidarė, kai dar pareiškėja ir suinteresuotas asmuo M. B. nebuvo sudarę santuokos, be to, teigia, jog antstolė areštavo dalį vaikui skirtos vienkartinės išmokos sumos.

Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, 490 straipsnio 3 dalis).

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe yra pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog skolininkas ir pareiškėja, būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl antstolė pagrįstai, nesant galimybės išieškoti iš skolininko sąskaitų ar darbo užmokesčio, 2019-12-12 areštavo pareiškėjos banko sąskaitą, su tikslu nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nuskaičiavus lėšas nuo pareiškėjos sąskaitos, antstolė 2019-12-18 priėmė turto arešto aktą areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas sutuoktinių lėšas ir surašė siūlymą dėl turto dalies nustatymo.

Ištyręs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir vykdomosios bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad antstolė teisėtai atliko visus veiksmus. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas yra sudaręs santuoką, taip pat nesant duomenų, jog bendroji jungtinė nuosavybė būtų pasibaigusi kitu įstatymo nurodytu būdu, ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų dėl turto, kuris pagal įstatymo nuostatas yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaudamasis CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolė teisėtai areštavo skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje esančias lėšas vykdymo išlaidų sumai (CK 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje įtvirtintos tvarkos – ji skolininkui ir pareiškėjai išsiuntė pasiūlymą per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Pareiškėja teigia, jog antstolė areštavo dalį išmokėtos vaikui skirtos vienkartinės išmokos sumos. Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis. Šio straipsnio 4 punkte nurodyta, jog išieškojimas yra negalimas iš išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Pareiškėja, 2020-01-20 teikdama teismui papildomą paaiškinimą, pridėjo Luminor banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019-12-03 iki 2019-12-17, iš kurio matyti, jog į pareiškėjos sąskaitą 2019-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracija pervedė vienkartinę išmoką vaikui - 418 Eur. 2019-12-16 nuo pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyta 199,20 Eur suma, kuri pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Iš pačios pareiškėjos pateikto sąskaitos išrašo matyti, jog net nurašius 199,20 Eur pinigines lėšas, sąskaitoje nurodomas likutis po operacijų – 779,50 Eur, t.y didesnis negu buvo išmokėta vienkartinė išmoka vaikui. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos banko sąskaitoje buvo piniginių lėšų suma ir be gautos 418 Eur dydžio vienkartinės išmokos vaikui. Todėl pareiškėjos argumentas, jog nuo jos sąskaitos buvo nurašyta dalis išmokėtos vienkartinės išmokos gimus vaikui, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad vykdomojoje byloje antstolė neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjos teiginiai, kad antstolė neteisėtai areštavo pareiškėjos sąskaitą bei neteisėtai nuskaitė dalį išmokėtos vienkartinės išmokos vaikui yra nepagrįsti, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstolei L. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.