Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1131-587/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2S-1131-587/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19168-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Apostat“, uždarajai akcinei bendrovei „Leo – lentus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1131-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19168-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-482-292/2020 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Apostat“, uždarajai akcinei bendrovei „Leo – lentus“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-482-292/2020 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Apostat“ (toliau – ir UAB „Apostat“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Leo – lentus“ (toliau – ir UAB „Leo – lentus“) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2. Civilinėje byloje 2020 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. vasario 12 d., kuris neįvyko dėl teisėjos ligos. Byloje paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2020 m. kovo 26 d. Šio parengiamojo teismo posėdžio data perkelta, vadovaujantis Alytaus apylinkės teismo pirmininkės įsakymu Nr. V-37 „Dėl Alytaus apylinkės teismo darbo organizavimo“ (karantino metu), į 2020 m. gegužės 7 d. 9 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo V. G. ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad:

3.1. šalys ir jų atstovai neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, joms buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau iki teismo posėdžio pradžios šalys bei jų atstovai nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą ir neprašė bylos nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pripažino, kad šalys į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 3 dalimi, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, iš ieškovo valstybei priteisė 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas V. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2020 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-482-292/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės, nusprendžiant, ieškinį šioje byloje nagrinėti toliau ir paskirti parengiamojo posėdžio datą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, bei pažeidė protingumo ir sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) principus.

4.2. Dėl koronaviruso (Covid-19) pandemijos Lietuvoje 2020 m. kovo 14 d. buvo paskelbtas karantinas. Nuo kovo 15 d. teisėjams buvo rekomenduojama atšaukti visus karantino laikotarpiu suplanuotus teismo posėdžius bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, kuriose proceso dalyviai nesutinka pereiti į rašytinę proceso formą. Teismo posėdžius žodinio proceso tvarka rekomenduojama planuoti pasibaigus karantino režimui. Teismo posėdžiai rašytinio proceso tvarka buvo organizuojami įprastine tvarka, maksimaliai vengiant socialinių kontaktų teismo patalpose, imantis visų atsargumo priemonių, siekiant išvengti viruso COVID-19 plitimo. Teismo posėdis byloje buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 7 d. 9 val. Karantino laikotarpis buvo pratęsiamas kas dvi savaitės. Prieš teismo posėdį, balandžio 24 d. buvo pranešta, kad karantino laikotarpis buvo pratęstas nuo balandžio 27 d. iki gegužės 11 d., kuris vėliau buvo pratęstas iki gegužės 30 d. Iki šios dienos nei vienuose Marijampolės apylinkės teismo rūmuose, bei kiek žinoma ir kituose teismuose teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka nevyko.

4.3. Skirtinguose teismuose buvo skirtinga praktika informuoti apie teismo posėdžių datas.

4.4. Apeliantas tuo pačiu metu turėjo civilinę bylą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose (civilinė byla Nr. 2VP-1922-329/2020), kurios posėdis buvo atidėtas. Apelianto atstovas taip pat nurodė, kad dar nei vienas teismas nenagrinėjo bylų žodinio proceso tvarka, todėl tikėtina, kad ir šis teismo posėdis neįvyks. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantas buvo suklaidintas ir tikėdamas, kad 2020 m. gegužės 7 d. 9 val. teismo posėdis neįvyks, į teismo posėdį nei jis, nei jo atstovas neatvyko, ne dėl piktos valios ir ne tyčia, o suklaidinti. Mano, kad šios nurodytos aplinkybės turi teismo būti pripažintos svarbiomis priežastimis.

4.5. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija šioje byloje jau beveik praėjo, atsakovės pateikė atsiliepimus, todėl užvedus naują bylą, reikėtų kartoti šias procedūras.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Apostat“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą 2020 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. apeliantas žinodamas apie teismo posėdį, nepateikė prašymo atidėti parengiamojo teismo posėdžio. Atsakovė byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog teismo prašo bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Leo – lentus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą 2020 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. teismas tinkamai taikė CPK 230 straipsnio 3 dalį. Apeliantas nurodė, kad jis bendravo su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sekretore. Tačiau civilinė byla Nr. e2-482-292/2020 buvo užvesta Alytaus apylinkės teisme Alytaus rūmuose. Ieškovas galėjo skambinti į Alytaus rūmus ir teirautis apie neatšaukto teismo posėdžio 2020 m. gegužės 7 d. organizavimo aplinkybes. Ieškovas į Marijampolės teismą prisiskambino, todėl galėjo prisiskambinti ir į Alytaus teismą. Šaukime Alytaus teismo sekretorės numeris buvo nurodytas. Ieškovas teismo šaukimą gavo, jis yra atstovaujamas advokato padėjėjo L. R..

6.2. Be to, Alytaus teismas organizavo savo darbą ir posėdžius pradėjo rengti savo nustatyta tvarka, ką rodė ir informacija šio teismo puslapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliantas nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, kuria ieškovo V. G. ieškinys paliktas nenagrinėtu.

9. CPK yra numatyti du pasirengimo nagrinėti bylą teisme būdai: paruošiamųjų dokumentų būdu ir parengiamajame teismo posėdyje. Pagal CPK 227 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja advokatai ar advokato padėjėjai. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas bylą vedė per atstovą, tačiau atsakovės UAB „Apostat“ ir UAB „Leo – lentus“ bylą vedė ne per atstovus, todėl teismas negalėjo skirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais. Pažymėtina, kad CPK 228 straipsnyje numatytas pasirengimas bylai teismo posėdžio metu būtų leidęs teismui geriau išsiaiškinti šalių reikalavimus ir jų atsikirtimus.

10. Posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 230 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 230 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. Todėl, šalims neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, ieškinys paliekamas nenagrinėtas pagal CPK 246 straipsnyje nustatytas taisykles, kurios taikomos šalims neatvykus ir į parengiamąjį teismo posėdį. CPK 246 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą tik tada, kai nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos šalies negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-243-260/2019).

11. Nagrinėjamu atveju, 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, kuria bylą nuspręsta skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, nutarta byloje dalyvaujantiems asmenims pranešti apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, nurodyti neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes, numatytas CPK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 246 straipsnyje. Byloje numatytas 2020 m. vasario 12 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos ligos. Atsakovės UAB „Apostat“ ir UAB „Leo – lentus“ pateikė į civilinę bylą prašymus bylą šiame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti atsakovių atstovams nedalyvaujant. Byloje 2020 m. kovo 26 d. paskyrus kitą parengiamąjį teismo posėdį, parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties byloje buvo parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2020 m. gegužės 7 d., šalims apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta teismo šaukimais, kuriuose nurodytos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės.

12. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad skirtinguose Lietuvos Respublikos teismuose laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl virusinės infekcijos Covid-19 buvo paskelbtas karantinas, buvo taikoma skirtinga praktika informuojant šalis apie teismo posėdžių datas ir plačiai aprašė Marijampolės apylinkės teismo taikomą praktiką organizuojant teismo posėdžius. Teigia, kad apelianto atstovas taip pat nurodė, kad dar nei vienas teismas nenagrinėjo bylų žodinio proceso tvarka, todėl tikėtina, kad ir šis teismo posėdis neįvyks, kad apeliantas buvo suklaidintas, todėl neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

13. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

14. Apeliantui ir atsakovėms apie 2020 m. gegužės 7 d. parengiamąjį teismo posėdį pranešta teismo šaukimais, juos išsiunčiant ieškovo atstovui ir atsakovėms per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui ir atsakovėms apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

15. Šalys turi pareigą veikti už greitą civilinės bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalius). Įvertinus epidemiologinės padėties šalyje pasikeitimus ir suvaržymų švelninimus, galiojusius numatyto surengti parengiamojo teismo posėdžio laikotarpiu (CPK 182 straipsnio 1 punktas), teismo šaukimo įteikimas, vertintinas aiškiu teismo pranešimu proceso šalims apie tai, kad teismas civilinėje byloje suplanavo ir organizuoja parengiamąjį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gavę teismo šaukimą, ieškovas (ir jo atstovas) bei atsakovės turėjo galimybę pasidomėti, ar nepasikeitė aplinkybės ir suplanuotas posėdis vyks, o taip pat pranešti apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atlikti veiksmai šioje byloje leido daryti aiškią išvadą, kad teismas byloje ketina atlikti suplanuotą proceso veiksmą. Teismo veiksmai nebuvo klaidinantys, procese dalyvaujantys asmenys turėjo pareigą veikti už greitą ir ekonomišką civilinės bylos procesą, įvertinti galimas pasekmes, jeigu nuspręs elgtis pasyviai ir nedalyvauti numatytame posėdyje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas buvo suklaidintas dėl teismo ketinimo organizuoti parengiamąjį teismo posėdį.

16. Apelianto atstovo pareiškimai ir garantijos apeliantui, kaip atstovui, svarstymai apie tai, ar posėdis įvyks, nepaneigia apelianto pareigos procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie Marijampolės apylinkės teismo praktiką organizuojant teismo posėdžius, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingos, šios aplinkybės negali niekaip įtakoti darbo ir teismo posėdžių organizavimo Alytaus apylinkės teisme tvarkos bei apelianto pareigos procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pagrįstu pripažintinas atsakovės UAB „Leo – lentus“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad ieškovo galimybė skambinti į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir teirautis apie neatšaukto teismo posėdžio 2020 m. gegužės 7 d. organizavimo aplinkybes nebuvo niekaip apribota. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantas neveikė už greitą civilinės bylos procesą.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų apie šalių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis, nė iš vienos šalies negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant 2020 m. gegužės 7 d. parengiamajame teismo posėdyje.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo, jog egzistuoja CPK 230 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant galima taikyti teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas taikė teisingai bei nepažeidė protingumo ir sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) principų.

19. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje išnagrinėtame atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė