Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-06-08 · Administracinė byla Nr. eA-147-756/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-08
Bylos Nr.
eA-147-756/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00053-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-147-756/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00053-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. gruodžio mėnesio sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo sumažinta paramos suma; 2) įpareigoti Agentūrą pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. pateiktus mokėjimo prašymus Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP002 ir Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP003 (toliau – ir Mokėjimo prašymai) išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

2.1. 2015 m. birželio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką (toliau – ir paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemos atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, prašydamas išmokėti 47 250,52 Eur sumą. 2016 m. birželio 22 d. Agentūra pateikė pareiškėjui paklausimą, nurodydama, kad investicijos neatitinka panašių investicijų vidutinės rinkos kainos, todėl jam buvo pasiūlyta sumažinti paramos sumą. Pareiškėjas, nors ir jausdamas Agentūros spaudimą, su pasiūlymu sutiko ir prašomos suteikti paramos sumą sumažino iki 41 694 Eur.

2.2. 2016 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas gavo pakartotinį Agentūros paklausimą, kuriame buvo nurodyta, kad projekto investicijos neva neatitinka rinkos kainų ir jam buvo pasiūlyta sumažinti prašomos paramos sumą iki 31 311 Eur, su kuo jis nesutiko. 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas gavo papildomą paklausimą, kuriuo Agentūra informavo jį apie tai, kad vidutinės rinkos kainas atsakovas nustato vadovaudamasis viešai skelbiamu Rekreacinės infrastruktūros objektų įkainių katalogu (toliau – ir Katalogas), kurį sudarė UAB „Civitta“ ekspertai, bei pasiūlė jam pakoreguoti investicijas pagal Katalogą, pažymėdamas, kad pagal jį pareiškėjo projekto nustatytai vertei, įskaitant įrengimo, montavimo darbus, galima 10 proc. paklaida nuo Kataloge nurodytų įkainių. Pareiškėjo teigimu, jis buvo priverstas pakeisti investicijų specifikacijas pagal identiškas Katalogui, todėl paramos suma pagal jų specifikacijas (pagal Katalogą) buvo perskaičiuota ir sumažinta iki 38 651 Eur.

2.3. 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjas su atsakovu sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis). Vykdydamas Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškėjas įvykdė pirkimus dėl projekto investicijų (objektų įrengimo) įsigijimo. Pareiškėjas sudarė: 1) 2017 m. birželio 18 d. sutartį Nr. VD-TD-1, pagal kurią kita sutarties šalis įsipareigojo: iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atlikti rekreacinių objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus 0,5 ha plote; iki 2018 m. kovo 1 d. įrengti 700 kv. m pažintinį rekreacinį taką; iki 2018 m. rugsėjo 1 d. įrengti informacinį stendą; įrengti 3 ženklus; pastatyti 11 suolų; bendra darbų kaina – 25 512 Eur; 2) 2017 m. birželio 22 d. sutartį Nr. VD-AZ-1, pagal kurią kita sutarties šalis įsipareigojo: iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įrengti 4 rodykles; iki 2019 m. sausio 2 d. įrengti 16 skulptūrų; bendra darbų kaina –17 720 Eur.

2.4. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsakovui du mokėjimų prašymus: 1) Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP002 rekreaciniam pažintiniam takui įrengti (700 kv. m) (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1), kuriuo prašė išmokėti 19 635 Eur suteiktos paramos; 2) Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP003 viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimui ir atnaujinimui (toliau – Mokėjimo prašymas Nr. 2), kuriuo prašė išmokėti 16 631,95 Eur suteiktos paramos. Agentūra 2017 m. lapkričio 23 d. informavo pareiškėją, kad projekto investicijos tariamai 12 499,62 Eur viršija vidutinę rinkos kainą, todėl turi būti sumažintos. Pareiškėjas su tokia pozicija nesutiko, prašydamas išmokėti Mokėjimo prašymuose nurodytą sumą.

2.5. Agentūra 2017 m. gruodžio 28 d. buvo priėmusi sprendimą Nr. BRK-6494, kuriame, remdamasi UAB „Civitta“ 2017 m. gruodžio 6 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-45 (toliau – ir Ataskaita), nusprendė sumažinti pareiškėjui prašomos išmokėti paramos sumą: pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 vietoj prašytos 19 635 Eur sumos parama buvo sumažinta iki 17 907,60 Eur; pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 vietoj prašytos 16 631,95 Eur sumos parama buvo sumažinta iki 8 802,06 Eur (bendra sumažintos ir pareiškėjui neišmokamos paramos suma sudarė 9 557,29 Eur).

2.6. Nesutikdamas su Ataskaita, pareiškėjas kreipėsi į statybų srities teismo ekspertą E. L., kuris atliko darbų, susijusių su projekto investicijomis, verčių skaičiavimus (taikydamas tą patį metodą, kuriuo vadovavosi ir atsakovas), o gautus rezultatus įformino 2018 m. vasario 12 d. akte (toliau – ir Aktas), kuriame nustatė, kad: 1) pažintinio tako įrengimas – 37 780,70 Eur; 2) skulptūrų (16 vnt.) įrengimas – 6 990,87 Eur; 3) stendų įrengimas – 971,35 Eur; 4) rodyklių (4 vnt.) įrengimas – 868,59 Eur; suolų (11 vnt.) įrengimas – 1 494,10 Eur. Be to, pareiškėjas dėl projekto įgyvendinimo metu įrengtų skulptūrų, kaip atskirų objektų, verčių nustatymo papildomai kreipėsi į UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, kuris nustatė, kad vidutinė 16 vnt. skulptūrų kaina (su jų pristatymu ir sumontavimu objekte) yra 11 255 Eur (su mokesčiais), tai įformindamas 2018 m. gegužės 14 d. konsultacijoje dėl galimos turto kainos Nr. 18-04-K1 (toliau – ir Turto vertinimo konsultacija).

2.7. Tarp pareiškėjo ir Agentūros kilęs ginčas dėl jam išmokamos paramos sumos sumažinimo jau buvo sprendžiamas teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1712-811/2018 pareiškėjo skundą tenkino ir Agentūros 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria jam buvo sumažinta išmokamos paramos suma, panaikino, konstatavęs, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi išimtinai Ataskaita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs Agentūros pateiktą apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2499-662/2019, VAAT teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.8. Agentūra, pakartotinai įvertinusi Mokėjimų prašymus, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė papildomai pareiškėjui išmokėti tik dalį nekompensuotos paramos sumos, t. y. 159,11 Eur, UAB „Civitta“ paaiškinus, kad įrengtų skulptūrų vertė siekia 8 753,53 Eur, o ne 8 566,35 Eur. Pareiškėjo teigimu, atsakovas iš esmės jokių papildomų veiksmų projekto investicijų vertei nustatyti nesiėmė, Sprendimą grįsdamas išimtinai Ataskaitos duomenimis ir UAB „Civitta“ paaiškinimais.

2.9. Sprendžiant klausimą dėl paramos pareiškėjui skyrimo buvo aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kuriose įtvirtinta, kad prie tinkamų finansuoti išlaidų yra priskiriamos tokios išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Pareiškėjas projektą įgyvendino neviršydamas investicijų vidutinių rinkos kainų.

2.10. Agentūra yra paskelbusi Katalogą, kuriame išviešintos vidutinės rinkos kainos, o siūlymas vadovautis Katalogo įkainiais Agentūros buvo ne kartą akcentuotas, tačiau Sprendime nurodyta, kad Katalogas neturi privalomosios galios. Pagal Administravimo taisyklių 10.9, 10.10 papunkčių nuostatas sąlyga pasitelkti ekspertus yra įtarimas, jog investicijų kainos nepagrįstai didelės, todėl pareiškėjas manė, kad pagrindas tokiam įtarimui susiformuoti yra investicijų neatitiktis Katalogo dydžiams. Ginčo situacijoje šios sąlygos objektyviai nebuvo, be to, pareiškėjas Agentūrą iš anksto buvo informavęs, kad projekto investicijos atitinka Katalogo dydžius.

2.11. Paraiškos vertinimo metu Agentūra nuolat keisdavo poziciją dėl projekto investicijų atitikimo ir (arba) neatitikimo vidutinės rinkos vertei, siūlė jas koreguoti pagal Katalogą, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad bus išmokėta visa paramos suma. Teigė, kad investicijos buvo įsigytos laikantis teisinio reguliavimo, įtvirtinto Pirkimo taisyklėse, patvirtintose 2014 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-924 (toliau – ir Pirkimo taisyklės), o tai patvirtino, jog projekto investicijų kainos neviršijo rinkos kainų.

2.12. Agentūra dar 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvertino pareiškėjo pateiktus pirkimo dokumentus ir konstatavo, kad jokių pažeidimų pirkimo procedūrų metu nebuvo nustatyta, todėl jo atliktų pirkimų rezultatai buvo objektyvūs ir atitinkantys realią situaciją. Agentūra, vertindama Mokėjimo prašymus antrą kartą, vadovavosi tuo pačiu dokumentu t. y. Ataskaita, kurioje užfiksuotas tariamas investicijų viršijimas rinkos kainoms, nors teismas jau buvo pripažinęs, kad vien tik Ataskaitos duomenys nėra pakankami projekto investicijų dydžiui pagrįsti. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Ataskaitos duomenis paneigė eksperto E. L. parengtas Aktas bei Turto vertinimo konsultacija, kurią parengė UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, kurių nustatytos konkrečių projekto investicijų kainos buvo net didesnės nei tos, kurios buvo nurodytos Mokėjimo prašymuose.

2.13. Priimdamas Sprendimą atsakovas nepagrįstai nesivadovavo eksperto parengtu Aktu ir Turto vertinimo konsultacija. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pasitelkti specialių žinių turintys subjektai negalėjo būti laikomi nepriklausomais, nes aplinkybė, kad už ekspertų darbą buvo apmokėta, nesudarė pagrindo jų išvadas laikyti nepagrįstomis ar nepatikimomis, nes ir pati Agentūra už suteiktas paslaugas mokėjo turto vertintojui UAB „Civitta“. Manė, kad nepagrįstas Agentūros teiginys, jog UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, nustatinėdamas skulptūrų rinkos kainą, jas gavo iš įmonių, kurių tinklapiuose nėra skelbiama apie skulptūrų gamybą, tačiau tai nereiškė, jog šios įmonės neužsiima individualiais užsakymais medžio apdirbimo srityje.

2.14. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros teiginiu, kad pasitelkti ekspertai investicijų kainas nustatė praėjus beveik metams nuo jų įsigijimo. Paaiškino, kad ekspertas E. L. projekto įgyvendinimo vietoje darbų vertę nustatė 2017 m. kovo mėnesio įkainiais, o į UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ buvo kreiptasi tik tada, kai atsirado poreikis paslaugoms. Projekto skulptūrų vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta pagal 2018 m. balandžio mėn. gautus tiekėjų pasiūlymus. Pažymėjo, kad Ataskaita datuojama 2017 m. gruodžio 6 d., tačiau iš jos konkrečiai nesimatė, kada UAB „Civitta“ nustatinėjo skulptūrų vidutinę rinkos vertę. Teigė, jog kelių mėnesių skirtumas tarp Ataskaitos ir Turto vertinimo konsultacijos esminės įtakos vertės nustatymui negalėjo turėti. Nesutiko su Agentūros teiginiu, kad į pažintinio tako įrengimo darbų vertę nepagrįstai įtraukti paruošiamieji darbai už 1 057,82 Eur ir kad jie buvo finansuoti ankstesniame etape, nes Akte aiškiai nurodyta, kad tokių darbų vertė yra tik 222,12 Eur. Paaiškino, kad vizualiai sutvarkytame miške nebuvo galima iš karto įrenginėti tako konstrukcijų, visais atvejais būtini paruošiamieji darbai tako konstrukcijų įrengimui, todėl joks dvigubas tų pačių darbų finansavimo atvejis neatsirado. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Civitta“ Ataskaitoje paruošiamųjų darbų vertė buvo žymiai didesnė, nei nurodyta Akte.

2.15. Sprendime nurodyti teiginiai, kad į eksperto Aktą nepagrįstai yra įtrauktos išlaidos, kurios nėra finansuojamos, tokiu būdu siekiant dirbtinai padidinti kainą, yra nepagrįsti ir neteisingi. Papildomai paaiškino, kad paramos buvo prašoma tik už 1 vieneto informacinio stendo įrengimą. Ekspertas E. L. prie bendros stendų kategorijos priskyrė tiek 1 informacinį stendą, tiek 3 ženklus, nes jie faktiškai turi identiškų konstrukcijų. Faktą, jog 5 plakatai buvo tiek ženklų, tiek informacinio stendo sudedamosios dalys, įrodė ir tai, kad UAB „Civitta“ į sąmatas įtraukė šiuos objektus ir tokį patį jų kiekį.

2.16. Agentūra nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis eksperto Aktu, nes jis vadovavosi sąmatine programa „Astera“, o ne „Sistela“. Pareiškėjas paaiškino, kad eksperto Aktas buvo sudarytas remiantis 2017 m. kovo mėn. statybos resursų skaičiuojamomis rinkos kainomis, o dėl jų rekomendacijas yra patvirtinęs VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras. Rekomendacijas yra parengusi UAB „Sistela“, jomis pareiškėjas ir vadovavosi, sąmatinė programa „Astera“ buvo naudojama tik bendram duomenų apibendrinimui. Ekspertas statybos darbų kainą nustatinėjo tais pačiais įkainiais, kaip ir UAB „Civitta“, o kainų skirtumą lėmė tai, kad tyrimus vykdę ekspertai nustatė skirtingų statybos darbų poreikį. Agentūra Sprendime nepagrindė, dėl ko buvo vadovaujamasi tais darbų kodais, kuriuos nustatė UAB „Civitta“, o ne pareiškėjo pasitelkti ekspertai.

2.17. Tiekėjų pasiūlymų konkrečiam pirkimui palyginimas leido objektyviai nustatyti, ar darbai yra įsigyti neužaukštintomis kainomis, tokį vertinimą pateikė ir ekspertas E. L.. Pažymėjo, jog Sprendime neargumentuota, kodėl rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbų kaina nebuvo nustatinėjama, analizuojant tiekėjų pateiktus konkrečius pasiūlymus. Projekto investicijos įsigytos pagrįstomis ir rinkos sąlygas atitinkančiomis kainomis, todėl Agentūra neturėjo pagrindo mažinti paramos sumą.

2.18. Agentūra priimdama Sprendimą rėmėsi Ataskaita, kuri turi trūkumų. Ataskaitos duomenys negalėjo būti vertinami kaip patikimi, kadangi UAB „Civitta“ darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos statybų srityje. Nesutiko su Agentūros pozicija, kad Ataskaitą rengė D. K., kadangi jis parengė tik darbų lokalines sąmatas, tačiau išvadų neformulavo ir neprisiėmė jokios atsakomybės, o išvadas suformulavo UAB „Civitta“ darbuotojai.

2.19. Skulptūros (16 vienetų) nebuvo sukurtos statybos būdu, todėl jų kainos turėjo būti nustatinėjamos laikantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų. UAB „Civitta“ nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, o iš Ataskaitos neaišku, kas vykdė skulptūrų vertinimą. Agentūros Sprendime nurodytas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos raštas, kuriame nurodyta, jog skulptūros yra mėgėjiškos ir menkavertės, neturėjo reikšmės, kadangi toks subjektas neturėjo įgaliojimų vertinti objektų meninę vertę ir tai buvo tik subjektyvi nuomonė.

2.20. Iš Ataskaitos duomenų nebuvo aišku, pagal kokias specifikacijas buvo nustatinėjama skulptūrų kaina. Prie Ataskaitos nepridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, pagal kokius parametrus buvo gauti tiekėjų atsakymai ar publikuoti jų vieši pasiūlymai, Ataskaitoje nurodomų potencialių tiekėjų kainos buvo nurodomos apatinės ribos, nepateikiant informacijos, kokia būtų tiksli skulptūros kaina. Šios aplinkybės kėlė pareiškėjui abejonių dėl Ataskaitos patikimumo ir objektyvumo. Pažymėjo, jog Agentūra jokių papildomų veiksmų skulptūrų vertei nustatyti nesiėmė, o tik kreipėsi į UAB „Civitta“. Ataskaitos ir vertinimo metodikos trūkumai nebuvo pašalinti, nei Sprendime, nei Ataskaitoje nenurodytos projekto skulptūrų pristatymo į projekto įgyvendinimo vietą išlaidos, nepaaiškinta, kokia tokių paslaugų vertė ir kaip ji apskaičiuota. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad projekto investicijų atitiktis rinkos sąlygoms buvo nustatinėjama pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) subjektų veiklai keliamus reikalavimus, o Sprendimas neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir buvo nemotyvuotas. Priimdama skundžiamą Sprendimą Agentūra rėmėsi tik Ataskaita ir neatliko savarankiško aplinkybių nustatymo bei vertinimo, o jos atliktas tyrimas nebuvo išsamus, objektyvus ir pakankamas priimti Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta skirtos paramos suma.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

4.1. Agentūra pareiškėjo Mokėjimo prašymus įvertino Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Paaiškino, kad buvo atlikta patikra vietoje, o išanalizavus patikros vietoje ataskaitas buvo nustatyta, kad Mokėjimo prašymuose deklaruotų investicijų kainos neatitinka realių vidutinės rinkos kainų, todėl buvo inicijuotas ekspertinis vertinimas. Agentūra publikavo Katalogą, siekdama padėti tinkamai įgyvendinti projektus, tačiau kiekvienas projektas yra individualus, taip pat galimi ir išskirtiniai atvejai, todėl jis neturėjo privalomosios galios, jame nurodytos tik orientacinės kainos. Paaiškino, kad vertindamas išlaidų pagrįstumą pasitelkė nepriklausomus ekspertus, kurie turėjo reikalingą kvalifikaciją, o dėl skulptūrų meninio įvertinimo buvo keiptasi į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Agentūra negalėjo remtis UAB „Civitta“ Ataskaita, kadangi LVAT nenurodė, kad ja negalima remtis, o tik pažymėjo, kad ji netiksli ir (arba) neaiški bei nurodė, kad Ataskaita vienareikšmiškai nepagrindžia, kokio tikslaus dydžio investicijos į projektą gali būti laikomos pagrįstomis. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai neribojo Agentūros pakartotinio kreipimosi į tuos pačius nepriklausomus ekspertus, t. y. į UAB „Civitta“, kuri parengė naują paaiškinimą prie Ataskaitos ir paaiškino jos sudarymo metodiką.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodė Mokėjimo prašymuose deklaruotų išlaidų pagrįstumo, kadangi pareiškėjo ekspertas E. L. bei UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ nebuvo nepriklausomi ekspertai, o pareiškėjas, kaip suinteresuotas asmuo, apmokėjo jų paslaugas. Agentūra atliko viešųjų pirkimų procedūrą ir pasirašė sutartį dėl ekspertinio konsultavimo su UAB „Civitta“. UAB „Civitta“ ekspertai atitinka keliamus reikalavimus bei prisiima visą atsakomybę už suteiktas paslaugas. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ surinko komercinius pasiūlymus iš potencialių tiekėjų, kurie nebuvo nurodę, kad teikia skulptūrų gamybos paslaugas. Agentūrai taip pat kilo abejonių dėl pareiškėjo ekspertų objektyvumo apklausiant galimus tiekėjus. Atkreipė dėmesį, kad ekspertai apklausė tiekėjus ir kainas nustatė praėjus metams po investicijų įsigijimo ir neatsižvelgė į galimus kainų pokyčius. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuro“ Turto vertinimo konsultacija iš esmės nepaneigė UAB „Civitta“ pateiktų rinkos tyrimų ir nustatytų kainų.

4.3. Agentūra pareiškėjui kompensavo mažiausią projektui įgyvendinti reikalingą paramos sumą. Eksperto E. L. 2018 m. vasario 12 d. atliktų darbų vertės skaičiavime atliktas investicijų kainų palyginimas su UAB „Civitta“ Ataskaitoje nurodytomis rinkos kainomis nebuvo tikslus, nes palyginamos nevienodų parametrų investicijos, todėl nebuvo pagrindo vadovautis eksperto E. L. pateiktomis lokalinėmis sąmatomis. Atkreipė dėmesį, kad eksperto E. L. pateiktose lokalinėse sąmatose buvo padidinti investicijų kiekiai, taip dirbtinai padidinant kainas, taip pat nurodytos išlaidos už miško valymo darbus, kurios buvo patirtos ruošiant tako dangą. Šios išlaidos jau buvo kompensuotos, todėl negalėjo būti įtrauktos į tako įrengimo kainą. Ekspertas E. L. apskaičiuodamas informacinio stendo įrengimo kainą įtraukė 4 informacinių stendų įrengimo ir 5 plakatų parengimo išlaidas, o UAB „Civitta“ apskaičiavo vieno informacinio stendo kainą, kuriam ir buvo skirta parama. Parama už plakatų įrengimą nebuvo skirta. Eksperto E. L. ekspertinis vertinimas atliktas siekiant dirbtinai padidinti bendrą investicijų kainą. Investicijų kainų skaičiavimai atlikti vadovaujantis rekomendacijomis dėl statybos resursų rinkos kainos ir naudojant sąmatinę programą „Astera“, tuo metu UAB „Civitta“ naudojasi „Sistela“ programa, kuri užtikrina statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo funkcionalumą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. UAB „Civitta“ lokalinės sąmatos sudarytos įvairiais pjūviais, todėl skirtumo, nurodyto eksperto Akte, tarp „Astera“ ir „Sistela“ sistemose apskaičiuotų įkainių neturėjo būti. Agentūra negalėjo vadovautis pareiškėjo pateiktomis ataskaitomis dėl turto vertės nustatymo, todėl vadovavosi UAB „Civitta“ pateiktais duomenimis. Agentūra iš naujo įvertino visus 2017 m. surinktus skulptūrų komercinius pasiūlymus bei nustatė, jog viename iš devynių pateiktų komercinių pasiūlymų pateikti netikslūs duomenys, todėl nuspręsta jį pripažinti netinkamu nustatant skulptūrų vidutinę rinkos kainą. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumatė, kiek turėjo būti pateikta komercinių pasiūlymų, kad būtų apskaičiuota vidutinė rinkos kaina. Agentūra įvertino aštuonis komercinius pasiūlymus, kas, jos manymu, buvo protingas komercinių pasiūlymų skaičius, skaičiuojant vidutinę rinkos kainą. Į skulptūrų kainą įskaičiuotos skulptūrų pristatymo išlaidos, priimant Sprendimą taip pat buvo atsižvelgta į skulptūrų specifikaciją.

4.4. Agentūra pareiškėjui neteikė pretenzijų, nes pirkimo etape buvo vertinamas lygiavertiškumas, o ne kainos. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pirkimų procedūrų laikymasis reiškia mažiausios rinkos kainos užtikrinimą. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra nebuvo įpareigota atlikti naują vertinimą, todėl galėjo remtis ir tomis pačiomis ekspertinio konsultavimo ataskaitomis. Taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra turėjo pasitelkti kitus nepriklausomus ekspertus ir atlikti naujus vertinimus.

4.5. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad apskaičiuojant investicijų kainas Agentūra nesiėmė papildomų veiksmų. Agentūra nurodė, kad Sprendime detaliai ir aiškiai aprašyta, kokius veiksmus Agentūra atliko priimdama Sprendimą. Manė, kad Sprendimas teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo, jame aiškiai ir suprantamai pateiktas vertinimas, situacijos analizė ir informacijos rinkimas.

4.6. Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius teiginius apie tai, kad Katalogą parengė UAB „Civitta“, tai yra pareiškėjo interpretacija. Vertinant projektus Agentūra vadovaujasi Katalogu, kuriame pateikiamos investicijos su aprašais bei nustatyta kaina, tačiau Administravimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir ne didesnės už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas. Administravimo taisyklių apibrėžtys nurodo, kad investicijų kainos negali būti nepagrįstai didelės, o tai buvo nustatyta pareiškėjo atveju. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Agentūra į nepriklausomus ekspertus gali kreiptis tik tuo atveju, jei nurodomų investicijų kainos neatitinka Katalogo kainų, nes esminis momentas yra Agentūrai kilęs įtarimas, kuris neapibrėžiamas nei Katalogo panaudojimu, nei kitais veiksmais, todėl nepriklausomi ekspertai yra pasitelkiami kai kyla įtarimų, o ne kitais pagrindais. Katalogas negali būti prilyginamas ir nėra prilyginamas didžiausiems įkainiams, kaip tokiems. Pareiškėjas paraišką teikė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, o didžiausi įkainiai buvo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Pareiškėjas teigė, kad paraiška buvo rengiama ir koreguojama remiantis viešai paskelbtu Katalogu, o tai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad išlaidos bus besąlygiškai apmokėtos. Agentūra pažymėjo, kad teikdami paraiškas pareiškėjai prisiima riziką, kad nustačius teisės aktų pažeidimus, paraiškos ar mokėjimo prašymai gali būti atmesti, o parama susigrąžinama. Agentūra niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjui, kad parama jam bus išmokėta, net ir nustačius pažeidimus. Sprendime pateikta visa reikalinga informacija, iš kurios aišku, kad ekspertinį vertinimą atliko reikiamą kompetenciją turintis asmuo, todėl abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais vidutiniais rinkos kainų dydžiais nebuvo pagrindo. Agentūra nesaistoma Administravimo taisyklių nuostatomis, apribojančiomis jos laisvę pasirinkti ekspertinį paslaugų teikėją, jose nepateikiama nepriklausomo eksperto sąvoka, nesuformuluota įsakmių reikalavimų, susijusių su būtina Agentūros pasitelkiamų ekspertų kvalifikacija. UAB „Civitta“, atlikdama ekspertizes, turėjo teisę pasitelkti ekspertus, turinčius reikiamą kvalifikaciją, žinių ir tam tikros srities sertifikatų. Kainų ekspertizės atliekamos griežtai pagal ekspertinio konsultavimo sutartį, sudarytą su Agentūra. Agentūra, kilus įtarimų dėl užaukštintų kainų, turėjo teisę atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais. Sprendime aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad nepriklausomi ekspertai atliko ekspertinį vertinimą ir nustatė investicijų rinkos kainas.

4.7. Priimant Sprendimą buvo remtasi ne tik UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita, bet ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos išvada, be to, Agentūra atliko savarankišką vertinimą, savarankiškai rinko ir analizavo duomenis, o nepriklausomi ekspertai Agentūrai pateikė ekspertinę konsultaciją dėl realių, rinkoje egzistuojančių kainų, o ne turto vertinimo ataskaitą. Agentūra paaiškino, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga neapskaičiavo skulptūrų kainų, todėl pareiškėjas galimai sąmoningai teikė realybės neatitinkančius teiginius. Lietuvos tautodailininkų sąjunga įvertino pareiškėjo įrengtas skulptūras ir nurodė, kad drožiniai yra menkos meninės vertės. Vertinant skulptūras buvo keliamas klausimas, ar tai unikalūs meno kūriniai, ar dirbiniai, kurie gali būti vertinami pagal analogiškų objektų kainas rinkoje, kadangi net Lietuvos tautodailininkų sąjungos specialistai negalėtų skulptūrų pavadinti meninę vertę turinčiais objektais, todėl jų kaina ir buvo nustatyta pagal rinkoje vyraujančias kainas. Nepriklausomi ekspertai kreipėsi ir į kitus tiekėjus, pateikdami objekto medžiagingumą ir matmenis. Kataloge yra išskirtos trys skulptūrų grupės, nurodant kainas: 350 Eur, 950 Eur ir 1 450 Eur. Skulptūros, kurių kaina 1 450 Eur, yra gaminamos iš akmens, o pareiškėjo skulptūros buvo iš medienos. Pareiškėjas, prašydamas už skulptūras 1 045 Eur, siekė įtikinti, kad jos yra išskirtinės meninės vertės, o ne mėgėjiška saviraiška, kaip kad nustatė Lietuvos tautodailininkų sąjungos specialistai. Atsižvelgdama į tai, Agentūra laikėsi pozicijos, kad Sprendime buvo pagrįstai nuspręsta sumažinti paramos lėšas, skiriamas išmokėti už skulptūras.

4.8. Atlikus patikrą vietoje, jos metu nuotraukose buvo užfiksuotos investicijos. Ataskaita buvo patvirtinta, kad investicijos yra projekto įgyvendinimo vietoje, tačiau patikros vietoje metu bei surašant Ataskaitą nebuvo nurodyta, kad investicijos įvertintos teigiamai. Agentūros darbuotojams kilus abejonių dėl investicijų rinkos kainų, Agentūra pagrįstai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus prašant ekspertinės konsultacijos. Agentūra į ekspertus kreipėsi 2017 m. spalio 12 d., t. y. po to kai buvo atlikta patikra vietoje. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tiek Agentūros surinktais duomenimis, tiek nepriklausomų ekspertų ekspertine konsultacija, tiek Lietuvos tautodailininkų sąjungos bendrijos 2017 m. lapkričio 20 d. raštu.

4.9. Priimdama Sprendimą Agentūra nurodė visas aplinkybes, kurias nagrinėjo. Agentūra atliko savarankišką vertinimą ir patikrino informaciją pagal UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ duomenis. Nustatė, kad potencialūs tiekėjai jokia forma ir jokiuose šaltiniuose neskelbia, kad prekiauja skulptūromis, t. y. tokia informacija apskritai neegzistuoja. Agentūra akcentavo, kad kainos buvo apskaičiuotos pagal 2017 m. kovo mėn. galiojusias kainas, o pareiškėjo pasitelktas UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ skulptūrų kainas skaičiavo pagal 2018 m. balandžio mėn. kainas, t. y. netinkamo laikotarpio kainas. Apskaičiuotų kainų skirtumai susidarė dėl rekreacinio tako – parama pareiškėjui buvo skirta už 700 kv. m, o pareiškėjo pasitelktas ekspertas paskaičiavo 877 kv. m rekreacinių takų kiekio kainą, nes padidino plotą. Atsakovas teigė, kad nebuvo pagrindo vadovautis eksperto E. L. skaičiavimais, nes juose pateikti neteisingi ir nekorektiški skaičiai, be to, buvo naudoti kiti kodai ir įkainiai.

4.10. Pareiškėjas įsipareigojo laikytis Administravimo taisyklių. Administravimo taisyklės Agentūrai suteikė neginčijamą teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kurie galėjo vadovautis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, kuomet yra rengiamos ekspertinio konsultavimo ataskaitos. Agentūra Sprendime nurodė, kad remiantis statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, yra įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai. Sprendime aiškiai nurodyta, kokie veiksmai buvo atlikti skaičiuojant skulptūrų kainas, kurios buvo apskaičiuotos tinkamai, nes Agentūra vertino skulptūrų techninius parametrus. Pareiškėjas jau teikdamas paraišką turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei užtikrinti, kad investicijos būtų įsigyjamos už realias rinkos kainas.

4.11. Agentūra pateikė rašytinius paaiškinimus nurodydama, kad Agentūros poziciją pagrindė ne tik Lietuvos tautodailininkų sąjungos pateiktos išvados, bet ir naujausia LVAT praktika. Pažymėjo, kad UAB „Civitta“ ekspertai atitinka keliamus reikalavimus bei prisiima visą atsakomybę už suteiktas paslaugas, skirtingai nei pareiškėjo pasitelkti ekspertai. Nurodė, kad pareiškėjo pasitelkto eksperto E. L. 2018 m. vasario 12 d. atliktų darbų vertės skaičiavime atliktas investicijų kainų palyginimas su UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytomis rinkos kainomis nėra tikslus, nes palyginamos nevienodų parametrų investicijos. Eksperto E. L. pateiktose lokalinėse sąmatose buvo padidinti investicijų kiekiai (apimtys), taip dirbtinai padidinant kainas. Atkreipė dėmesį, kad į eksperto E. L. skaičiavimus už tako įrengimą įtrauktos 1 057,82 Eur išlaidos už miško valymo darbus, kurios buvo patirtos ruošiant tako dangą, tačiau šios išlaidos jau buvo kompensuotos 2017 m. rugpjūčio 31 d. pagal pirmąjį mokėjimo prašymą, todėl negalėjo būti įtrauktos į tako įrengimo kainą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad LVAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje byloje Nr. eA-2499-662/2019 pripažino, jog Agentūros sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, tačiau neįpareigojo Agentūros atlikti naujo ekspertinio vertinimo. Taigi, panaikinus sprendimą dėl VAĮ 8 straipsnio neatitikimo, Agentūra nebuvo įpareigota priimti priešingo sprendimo, ji galėjo priimti ir tokį patį sprendimą, svarbu tai, kad jis atitiktų VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, jog, atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą, UAB „Civitta“ ekspertai tokioje ataskaitoje pateikia išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių maksimalios (vidutinės) rinkos kainos, t. y. ja iš esmės yra pasiekiamas Administravimo taisyklių 5.10 punkte nustatytas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Taigi teismų praktikoje yra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ gali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2499-662/2019). Taigi pareiškėjo skundo argumentai dėl UAB „Civitta“ teismo atmesti kaip nepagrįsti.

7. Teismas, iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatė, kad jame yra aiškiai ir detaliai aprašyta, kokius veiksmus atliko Agentūra. Sprendime pareiškėjui išaiškinta, kad Katalogas neturi privalomosios galios ir naudojamas kaip pagalba paramos gavėjams. Taip pat buvo matyti, kad Agentūra pasitelkė nepriklausomus ekspertus, kad būtų atliktas ekspertinis vertinimas, nurodyta, kad ekspertinį vertinimą atliko nepriklausomas teismo ekspertas, UAB „Civitta“ ekspertas doc. dr. D. K., nurodytos jo kompetencijos (kvalifikacija), nurodyti ir nepriklausomiems ekspertams taikomi reikalavimai. Iš skundžiamo Sprendimo buvo matyti, kad Agentūra vertino naudotų metodų tinkamumą, skaičiavimo sistemų patikimumą, kompetentingų institucijų – Lietuvos tautodailininkų sąjungos išvadas, vertino ir pareiškėjo pateiktas įžvalgas dėl nepriklausomų ekspertų kainų apskaičiavimo bei pareiškėjo pateiktus dokumentus – E. L. ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ skaičiavimus.

8. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Agentūra atliko turimos informacijos vertinimą ir Sprendimą priėmė atlikusi išsamią analizę. Sprendime Agentūra pateikė savo vertinimą, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodė Mokėjimo prašymuose deklaruotų išlaidų pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad Agentūra atliko visapusišką ir išsamų situacijos vertinimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas buvo pakartotinai grindžiamas išimtinai Ataskaitos bei UAB „Civitta“ pateikto paaiškinimo duomenimis yra nepagrįstas, todėl teismo atmestas.

9. Teismas akcentavo, kad Agentūra analizuoja investicijas tuomet, kai jai kyla įtarimas dėl padidintų kainų, kuris neapibrėžiamas nei Katalogo panaudojimu, nei kitais veiksmais.

Atsiliepimas

10. Teismas nurodė, kad neturėjo pagrindo nesutikti su Agentūros atsiliepime išdėstyta pozicija, kad net esant didžiausiems įkainiams, katalogams ar pan., kainos neviršijimas nereiškia, kad kaina yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad iki Sprendimo priėmimo jis Agentūrai buvo aiškiai pažymėjęs, kad projekto investicijos atitinka Katalogo dydžius, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Agentūra pažeidė jo teisėtus lūkesčius, jog visos išlaidos bus besąlygiškai apmokėtos, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas, pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdamas teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu (1.1 papunktis), vykdyti įsipareigojimus pagal paramos sutartį bei kitus teisės aktų reikalavimus (5.5 papunktis). Taigi, pareiškėjas, sudarydamas paramos sutartį, buvo supažindintas su paramos suteikimo sąlygomis ir paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, tarp jų ir Administravimo taisyklių 5.9 papunkčiu, suteikiančiu Agentūrai įgaliojimus atlikti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumo finansuoti patikrinimą bei 5.10 papunkčiu, kuriame numatyti Agentūros įgaliojimai, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, atlikti tikrinimą vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjas teigė, kad skulptūrų kaina turi būti nustatyta vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) nuostatomis, pažymėdamas, kad UAB „Civitta“ nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Civitta“ neatliko jokio turto vertinimo. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad nepriklausomi ekspertai atliko ekspertinį vertinimą ir nustatė investicijų rinkos kainas, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ekspertinį vertinimą painioja su turto vertinimu. Svarbu tai, kad Agentūros prašymu atliekamos ekspertizės yra vykdomos siekiant nustatyti realias rinkos kainas už atitinkamas prekes, paslaugas ar darbus, o ne įvertinti turto vertę bei rinkos vertę. Teismas pabrėžė, kad teisinę reikšmę turi skaičiuojamųjų kainų nustatymas, parengtas vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis, o ne projekto metu sukurto turto vertinimas, kuris atliekamas pagal TVVPĮ. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita parengta ne pagal TVVPĮ nereiškė, kad UAB „Civitta“ atlikti skaičiavimai yra netinkami. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios bylos dalykas yra ne UAB „Civitta“ pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, kuri šioje byloje yra tik įrodymas, nuginčijimas, o Agentūros sprendimas, kuriame, remiantis UAB „Civitta“ pateiktais duomenimis ir išvada, nustatyta, kad pareiškėjo įsigytų darbų / prekių kaina viršija rinkos kainą ir dėl to pareiškėjui bus sumokėta sumažinta paramos suma.

14. Teismas nurodė, kad Agentūra, siekdama įvertinti skulptūrų vertę, kreipėsi į Lietuvos tautodailininkų sąjungą su paklausimu, ar skulptūros gali būti vertinamos kaip meniniai kūriniai, tačiau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija informavo, jog prašomos kompensuoti skulptūros yra nedidelės meninės vertės – mėgėjiška saviraiška, drožiniai, mėgėjiški ir menkaverčiai, todėl tokius dirbinius yra sunku laikyti meno kūriniais. LVAT praktikoje akcentuojama, kad specialiosios meno institucijos – Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikiama nuomonė dėl skulptūrų ir jų kainų nustatymo metodikos parinkimo yra kompetentingo subjekto nuomonė tokiais klausimais (LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018). LVAT analogiško pobūdžio bylose įvertino, kad ekspertinio vertinimo ataskaitos rengėjas UAB „Civitta“ atitinka jam teisės aktais keliamus specialius reikalavimus, o Agentūra įrengtų skulptūrų vidutinę rinkos kainą teisingai nustatė, atsižvelgdama į medžiagiškumą, jų pagaminimo laikotarpį, autoriaus pasiekimus ir skulptūrų meninę vertę. LVAT vienareikšmiškai nustatė, kad ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės, tokią išvadą grįsdamas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos raštu (LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skulptūrų vertinimo metu buvo ne nustatinėjama jų tiksli vertė, o keliamas klausimas, ar tai yra meno kūriniai, ar dirbiniai, kurie gali būti vertinami pagal analogiškų objektų kainas rinkoje. Lietuvos tautodailininkų sąjunga pareiškėjo kūrinių negalėjo įvardinti kaip meno kūrinius ar dirbinius, kurie galėtų būti vertinami pagal analogiškų objektų kainas rinkoje, taigi jie nelaikė skulptūrų kaip meninę vertę turinčiais objektais, todėl jų kaina ir buvo nustatyta pagal rinkoje vyraujančias kainas. Atsižvelgdamas į Agentūros teiginius, aktualią LVAT praktiką, teismas konstatavo, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.

15. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijų bendrovė UAB „Civitta“, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus, o pareiškėjas ekspertų paslaugas įsigijo savarankiškai, sutiko su Agentūros pozicija, kad jos pasitelkti vertintojai laikytini patikimesniais.

16. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad UAB „Nemenčinės mediena“ ir UAB „Pilaitės mediena“ tinklalapyje nėra publikuojama apie skulptūrų gamybą, tačiau tai nereiškia, jog šios įmonės neužsiima individualiais užsakymais. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjo pasitelkto turto vertintojo apklaustieji buvo medžio apdirbimo įmonės, tačiau ne paminklų ar skulptūrų kūrėjai. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Pilaitės mediena“ tik parduoda medieną (lentas), bet ne medžio gaminius. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad lentpjūvės darbuotojai nėra laikytini menininkais.

17. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad iš Agentūros pateiktų dokumentų nebuvo matoma, kada nepriklausomi ekspertai atliko kainų apskaičiavimą ir kokio laikotarpio duomenimis jie rėmėsi. Iš nepriklausomų ekspertų 2017 m. gruodžio 6 d. ataskaitos teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 19 d. buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą, o kainos apskaičiuotos pagal 2017 m. kovo mėnesį galiojusias kainas. Pažymėjo, jog tai, kad buvo remtasi 2017 m. kovo mėn. kainomis, buvo aiškiai matoma ir lokalinėse sąmatose. Pareiškėjo pasitelktas UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ skulptūrų kainas skaičiavo pagal 2018 m. balandžio mėn. kainas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad eksperto E. L. 2018 m. vasario 12 d. atliktų darbų vertės skaičiavime Nr. 2018-02-12-1 atliktas investicijų kainų palyginimas su UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaitoje Nr. 104/2017-45 nurodytomis rinkos kainomis nebuvo tikslus, nes palyginamos nevienodų parametrų investicijos, pvz., parama pareiškėjui buvo skirta įrengti 700 kv. m miško taką, tokio tako ploto įrengimo kaina buvo apskaičiuota UAB „Civitta“ ekspertų, Pareiškėjo pasitelktas ekspertas apskaičiavo 877 kv. m ploto tako įrengimo kainą ir ją palygino su UAB „Civitta“ apskaičiuota 700 kv. m ploto tako kaina. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo vadovautis E. L. pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, nes jose rekreacinio tako dydis padidintas net 177 kv. m. Taigi, teismas įvertino, kad E. L. pateiktose lokalinėse sąmatose buvo padidinti investicijų kiekiai (apimtys), taip dirbtinai padidinant kainas.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasitelktas ekspertas skaičiavo ženkliai didesnius kiekius, taip pat naudojo kitus kodus ir įkainius. Taigi konstatavo, kad kainų skirtumai susidarė todėl, kad pareiškėjas ženkliai padidino medžiagų ir darbų kiekius, naudojo kitus kodus. Pareiškėjas nurodė, kad ekspertas E. L. pripažino, jog darbų skaičiuojamoji rinkos kaina nėra tolygu tų darbų rinkos kainai; skaičiuojant kainą privaloma atsižvelgti į tokius kriterijus kaip darbo užmokesčių skirtumus, lokacijos vietą, objekto specifiką, energetinius resursus, reikalingus statybos darbams, įmonės valdymo kaštus, darbų sezoniškumą. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime yra nurodyta, jog vidutinės rinkos kainos nustatomos vadovaujantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis (programa Sistela), kurias rengia kompetentinga valstybinė institucija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o kainos nustatymo rekomendacijos yra sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Pažymėta, kad Sprendime Agentūra nurodė, jog remiantis Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, yra įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai – darbininkų socialinio draudimo išlaidos, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas. Taigi akivaizdu, jog apskaičiuojant rinkos kainą yra įtraukiami visi papildomi mokesčiai bei atsižvelgiama į sezoniškumą, objekto specifiką ir panašiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sutiko su Agentūros vertinimu, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

20. Dėl netinkamai apskaičiuotos skulptūrų kainos, teismas nurodė, kad Sprendime aiškiai nurodyti veiksmai, kurie buvo atlikti skaičiuojant skulptūrų kainas. Jame akcentuojama, kad viename iš devynių pateiktų komercinių pasiūlymų pateikti netikslūs duomenys – P. A. komerciniame pasiūlyme nebuvo nurodytas piniginės išraiškos intervalas (nuo – iki), o nurodyta tik apatinė kainos riba („nuo“). Kadangi komercinis pasiūlymas netikslus, nuspręsta jį pripažinti netinkamu nustatant skulptūrų vidutinę rinkos kainą. Kiti aštuoni 2017 m. pateikti skulptūrų komerciniai pasiūlymai yra aiškūs, juose pateikiamas kainų intervalas, taigi rinkos kaina buvo apskaičiuota pagal aukščiausią nurodytą kainą. Sprendime taip pat nurodyta, kaip skaičiuota pristatymo kaina bei atstumas. Pažymėta, kad remiantis gautais komerciniais pasiūlymais ir viešosiomis ofertomis, į skulptūrų kainą įskaičiuotos skulptūrų pristatymo išlaidos, apskaičiuojant pristatymo sąnaudas iš tiekėjo, labiausiai nutolusio nuo projekto vykdymo vietos. Vežėjai pristatymo kainą skaičiuoja už 1 km – nustatomas atstumas nuo vežėjo būstinės vietos iki pakrovimo vietos ir nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos. Taigi, apskaičiuojant rinkos kainą, buvo skaičiuojama pagal pareiškėjui palankiausią variantą – skaičiuotos maksimalios drožinių kainos. Teismas pažymėjo ir tai, jog visiems potencialiems tiekėjams pateiktoje užklausoje buvo nurodyta medinių skulptūrų techninė specifikacija (ąžuolo medienos drožinys, impregnuotas ir paruoštas naudoti lauke, galimas skersmuo nuo 0,4 m iki 0,7 m), pagal kurią ir buvo parengti gauti komerciniai pasiūlymai. Taip pat, prieš pateikiant tiekėjams užklausas buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą ir išmatuotos visos skulptūros, kurių skersmuo sudarė nuo 0,4 m iki 0,7 m. Taigi užklausoje nurodytas skersmens intervalas atitiko faktinį skulptūrų skersmenį. Agentūra, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į skulptūrų specifikaciją (medienos rūšį, aukštį, skersmenį, pristatymo vietą ir pan.).

21. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturėjo jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad skulptūrų kainos buvo apskaičiuotos netinkamai, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendimas pagrįstas tiek ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, tiek faktiniais duomenimis, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai buvo nuspręsta dėl tariamos Projekto investicijų neatitikties rinkos kainoms. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Tvirtina, kad teismas visiškai ignoravo ir neatsižvelgė į analogišką ginčą tarp tų pačių šalių jau sprendusių teismų (įskaitant LVAT) išaiškinimus, susijusius su Agentūros pareiga pagrįsti savo poziciją, jei yra priimamas sprendimas mažinti prašomos išmokėti paramos sumą. LVAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad: „<...> atsakovas UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita galėjo remtis tik kaip vienu iš įrodymų (dokumentų), kurių pagrindu turėjo papildomai tikrinti atliktų darbų ir skulptūrų įsigijimo vidutines rinkos kainas <...>“. Pareiškėjo nuomone, ne tik viešojo administravimo subjektas (t. y. Agentūra), bet ir patys teismai nesivadovauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei juose pateiktais išaiškinimais. Todėl Sprendimas, kuriuo pripažįstamas neva tinkamas bei išsamus Projekto investicijų kainos viršijimo jų rinkos kainoms nustatymas iš Agentūros pusės, vien tik šiuo požiūriu yra nepagrįstas bei neteisėtas.

26. Pareiškėjo teigimu, Sprendime pasisakant dėl Projekto investicijų tariamo neatitikimo rinkos kainoms, prioritetas nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo suteiktas Agentūros užsakymu parengtai Ataskaitai, dėl kurios trūkumų jau anksčiau buvo pasisakęs LVAT (t. y. minėtas dokumentas anksčiau teismų buvo įvertintas, kaip nepakankamas Projekto investicijų kainų tariamam neatitikimui pagrįsti). Pirmosios instancijos teismas neeliminavo neaiškumų / nepagrindė, kodėl, sprendžiant dėl pareiškėjo įsigytų investicijų vidutinės rinkos kainos ir realiai atliktų darbų pobūdžio, turi būti vadovaujamasi išimtinai Ataskaitos duomenimis, o ne kitais į bylą pateiktais įrodymais (jų visuma). Pareiškėjo įsitikinimu, jis įrodė, jog Agentūros Sprendimu mesti kaltinimai dėl tariamo kainų užaukštinimo yra neteisingi ir nepagrįsti bei jokie pažeidimai šia apimtimi įgyvendinant Projektą nebuvo padaryti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo į bylą pateiktais įrodymais, sprendžiant dėl Projekto investicijų kainų (t. y. Aktu ir Turto vertinimo konsultacija). Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Aktu bei Turto vertinimo konsultacija, atkartodamas dalį motyvų, kuriuos atsakovas buvo nurodęs tiek Agentūros Sprendime, tiek procesiniuose dokumentuose: 1) Agentūros pasitelkti vertintojai yra patikimesni, nes pareiškėjas ekspertų paslaugas įsigijo savarankiškai; 2) UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ nustatinėdamas skulptūrų rinkos kainą, gavo pasiūlymus iš įmonių, kurių tinklapiuose nėra skelbiama apie skulptūrų gamybą (tokios įmonės negali būti laikomos menininkais); 3) pareiškėjo pasitelkti ekspertai kainas nustatė prabėgus beveik metams nuo investicijų įsigijimo; 4) Akte ekspertas pažintinio tako įrengimo darbus paskaičiavo neva 877 kv. m. plotui. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros argumentais, kurių pagrindu buvo nuspręsta nesivadovauti Aktu ir Turto vertinimo konsultacija.

27. Pareiškėjo nuomone, labai svarbu yra tai, kad Ataskaitoje ir Akte darbų, susijusių su statybos sukurtais objektais, verčių kainų skirtumas atsiranda iš esmės dėl to, kad tyrimus vykdę ekspertai nustatė skirtingų statybos darbų poreikį pagal skaičiuojamosios kainos rekomendacijas (darbų kodus). Pareiškėjo pasitelkti ekspertai, atlikę patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kokie darbai faktiškai buvo atlikti pagal rekomendacijas bei apskaičiavo jų kainą. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skirtingi ekspertai naudojo kitus darbų kodus bei įkainius, tačiau Sprendime niekaip nepaaiškino bei neargumentavo, kodėl sprendžiant dėl investicijų (t. y. tų, kurios sukurtos statybos būdu) įrengimo darbų kainų faktiškai yra vadovaujamasi tais darbų kodais, kuriuos nustatė UAB „Civitta“ pasitelktas ekspertas D. K., o ne pareiškėjo pasitelkti ekspertai. Pirmosios instancijos teismas šia apimtimi ignoravo LVAT, anksčiau sprendusio šalių ginčą, išaiškinimus – Agentūros pareigą pagrįsti, kodėl yra remiamasi ekspertine išvada (t. y. Ataskaita), kaip Agentūra įsitikino tokių faktų tikslumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė, kodėl būtent eksperto D. K. įformintoje sąmatoje darbų kodai ir įkainiai yra laikomi teisingi. Juolab, kad šiuos duomenis paneigia eksperto E. L. parengtas Aktas (jo turinys).

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo argumentus, kad būtent tiekėjų pasiūlymų konkrečiam pirkimui (atsižvelgiant į jo objektą) palyginimas leidžia objektyviausiai nustatyti, ar darbai (prekės) yra įsigyti neužaukštintomis kainomis, netinkamai vertino kaip nepagrįstus. Sprendime yra akcentuojama, kad statybos būdu sukuriamų objektų vidutinės rinkos kainos nustatomos vadovaujantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis ir taikant šį metodą yra įtraukiami visi papildomi mokesčiai ir išlaidos. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia išvada nėra visiškai tiksli ir teisinga. Darbų skaičiuojamoji rinkos kaina nėra tolygu tų darbų rinkos kainai. Tą yra pažymėjęs ir ekspertas E. L.. Aplinkybės, taikant vien tik statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo metodą, yra eliminuojamos ir tiksliai neįvertinamos, nors yra labai reikšmingos konkretaus objekto statybos darbų kainai. Tiek pirkimo procedūrų vykdymo metu gauti tiekėjų pasiūlymai (pareiškėjas, vadovaudamasis pirkimo taisyklėmis atliko tiekėjų apklausa bei pasirinko mažiausia kaina pasiūliusius tiekėjus), tiek eksperto E. L. surinkti tiekėjų pasiūlymai liudija, kad pareiškėjas Projekto investicijas įsigijo rinkoje palankiausiomis pasiūlytomis sąlygomis, ko nepagristai nepripažino pirmosios instancijos teismas.

29. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria yra palaikomi išimtinai atsakovo argumentai, neva Projekto investicijų, sukurtų ne statybos būdu (t. y. medžio skulptūrų), vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta tinkamai ir išsamiai. 16 vienetų skulptūrų nėra sukurtos statybos būdu. Šie objektai patenka į kilnojamojo turto kategoriją, todėl jų kainos turi būti nustatinėjamos laikantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų. Pirmosios instancijos teismas išskiria Agentūros atliktą ekspertinį vertinimą ir turto vertinimą, neva tai yra skirtingos kategorijos. Pareiškėjas teigia, kad jei yra vertinamos konkrečios prekės, kurios nėra sukurtos statybos būdu, tai ir vidutinė rinkos kaina (kas yra aktualu kilusio ginčo kontekste) yra nustatinėjama vertinant to turto vertę / kainą, taikant būtent turto vertinimo metodus. Tą kvalifikuotai gali atlikti tik reikiamą kompetenciją turintys subjektai. UAB „Civitta“ nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Apskritai iš Ataskaitos turinio net nėra aišku, kas (kokie darbuotojai) vykdė Projekto skulptūrų vertinimą, kad būtų galima įvertinti jų kvalifikaciją / kompetenciją, į ką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė.

30. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Projekto skulptūrų vidutinių rinkos kainų dydžio, nepagrįstai teisinę reikšmę suteikė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2017 m. lapkričio 20 d. raštui, kuriame yra pateikiamas subjektyvus vertinimas neva Projekto skulptūros yra mėgėjiškos ir menkavertės, nameliai primena „šiukšlių dėžes“. Šiuo atveju teiginiai apie meninę vertę apskritai nėra aktualūs šioje byloje. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija nenustatinėjo skulptūrų kainų (minėtos asociacijos rašte nėra nurodyta, kokia yra Projekto skulptūrų kaina).

Šalies argumentai

31. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad nei Agentūros sprendime, nei Ataskaitoje nėra nurodyta, kokie darbuotojai vykdė vertinimo veiksmus, o surinkti duomenys dėl Projekto skulptūrų kainos įvertinimo kainos įvertinimo nepagrindžia, jog vidutinės rinkos kainos buvo nustatytos tinkamai ir tiksliai. Dėl abejonių, susijusių su Agentūros iniciatyva atliktu vertinimu, jau buvo pasisakę anksčiau ginčą sprendę teismai, tačiau nei pačioje Ataskaitoje, nei Agentūros sprendime, nei teismo sprendime nieko nėra paaiškinta ir aiškiai išskirta, kokia yra nustatyta tokių paslaugų vertė, ir kaip ji buvo apskaičiuota. Ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, kas, pareiškėjo teigimu, liudija jo sprendimo nepagrįstumą bei neteisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pareiškėjo nuomone, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to nepagrįstai buvo nuspręsta, kad Agentūros sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus. Kadangi Agentūros Sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjui, tokio sprendimo teisėtumas privalo būti analizuojamas, tiriamas ir vertinamas pagal tuos reikalavimus, kurie įstatymo yra keliami individualiam administraciniam aktui. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, negali būti laikomas tinkamai motyvuotu, tuo pačiu teisėtu ir pagrįstu. Tokį vertinimą lemia aplinkybė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi išimtinai Ataskaita. Atsakovas jokio savarankiško aktualių aplinkybių nustatymo bei vertinimo neatliko – jokių papildomų veiksmų, kurių tikslas tinkamai nustatyti investicijų vertes (jei dėl jų kyla kažkokių abejonių) iš Agentūros pusės iš esmės nebuvo imtasi net ir po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino ankstesnį atsakovo sprendimą dėl išmokamos paramos dydžio sumažinimo. Agentūrai nepaisant anksčiau tarp tų pačių šalių vykusiuose ginčuose teismų (įskaitant LVAT) pateiktų išaiškinimų ir jų nevykdant, sudaromos prielaidos (sąlygos) naujiems teisiniams ginčams, ko pasėkoje ir toliau yra nepagrįstai varžomi pareiškėjo interesai bei eikvojami tiek proceso dalyvių, tiek teismo laiko bei finansiniai resursai. Pareiškėjas pažymi, kad LVAT, nagrinėdamas administracines bylas dėl Agentūros sprendimų, kurie grindžiami UAB „Civitta“ ekspertų ataskaitomis, pagrįstumo, yra ne kartą nustatęs, kad „<...> Atsakovo sprendimai, kurie išimtinai grindžiami surašytos ataskaitos išvadomis, yra neteisėti, nepagrįsti ir prieštaraujantys VAĮ 8 str. nuostatoms <...>. <...> Agentūra, spręsdama klausimą, ar paramos gavėjo faktiškai padarytos išlaidos buvo būtinos, rėmėsi netinkamais duomenimis <...>, nes ekspertizės išvada parengta pagal faktinius duomenis, nesusijusius su nagrinėjamu klausimu“ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-31-602/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-325-556/2017). Taigi, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvų pagrindą pripažinti, kad Agentūros sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsiliepimas

33. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas nurodo, kad įvertinus apeliacinio skundo turinį yra matoma, kad jame pateikiami pasikartojantys argumentai, deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, tiksliai nepaaiškinant, kas vis dėlto pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo išnagrinėta ar buvo išnagrinėta netinkamai. Be to, teikiami tokie patys argumentai, kurie buvo teikti pirmosios instancijos teisme bei teismo buvo išnagrinėti. Agentūra mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išanalizuotos visos situacijai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, atlikta teisinės bazės analizė, todėl teigti, kad dėl kažkurio aspekto buvo nepasisakyta, ar kažkuris argumentas nebuvo įvertintas, yra nepagrįsta. Taigi, šiuo atveju teismas pasisakė dėl visų aspektų, argumentavimas yra racionalus ir aiškus.

35. Atsakovas pažymi, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 756-450/2010). Agentūros nuomone, Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Sprendime aiškiai ir detaliai nurodyta, kokius veiksmus atsakovas atliko (kokią informaciją rinko bei analizavo) ir kokiais teisės aktais remiantis priimtas sprendimas ir kt. Tai, kad pareiškėjas deklaratyviai teigia, neva Agentūra išimtinai rėmėsi tik UAB „Civitta“ ataskaitomis neeliminuoja fakto, kad Sprendime aiškiai ir suprantamai pateiktas pačios Agentūros vertinimas, situacijos analizė ir informacijos rinkimas. Agentūra taip pat kritiškai vertina pareiškėjo interpretacijas dėl kitose bylose atliktų UAB „Civitta“ ataskaitų vertinimo. Pareiškėjas galimai sąmoningai pateikia neteisingas interpretacijas, nes jo minimose bylose (LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-31-602/2017; LVAT 2017 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-325-556/2017) Agentūros sprendimai buvo panaikinti todėl, kad jie buvo nepagrįsti ir neatitiko VAĮ reikalavimų ir todėl, kad sprendimuose nebuvo atliktas savarankiškas Agentūros vertinimas. Šiuo atveju, priešingai nei minimose bylose, Agentūra atliko savarankišką vertinimą ir analizę, bei ją pateikė Sprendime. Atsakovo įsitikinimo, naujausia LVAT praktika įrodo Agentūros Sprendimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo dalies, kuria buvo sumažinta paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendimas pagrįstas tiek ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, tiek faktiniais duomenimis, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, dėl ko nepagrįstai buvo nuspręsta dėl tariamos projekto investicijų neatitikties rinkos kainoms bei nepagrįstai buvo nuspręsta, kad Agentūros sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjas su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemos atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, o Agentūra vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti paramos gavėjo mokėjimo prašymus. Pareiškėjas vykdė pirkimus: 2017 m. birželio 18 d. sudarė sutartį Nr. VD-TD-1 su T. D. dėl rekreacinių objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbų atlikimo 0,5 ha plote, 700 kv. m pažintinio rekreacinio tako, informacinio stendo, 3 ženklų ir 11 suolų įrengimo (bendra darbų kaina 25 512 Eur) ir 2017 m. birželio 22 d sudarė sutartį Nr. VD-AZ-1 su A. Ž. dėl 4 rodyklių ir 16 skulptūrų pastatymo, už kuriuos pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 17 720 Eur. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus pirkimų dokumentus bei sutartis, 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. S-KV-0232130 pranešė pareiškėjui nenustatęs pirkimo taisyklių pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimų rezultatams, todėl pirkimą pripažino atliktu tinkamai. Pareiškėjas Agentūrai 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė mokėjimo prašymus Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP002 rekreaciniam pažintiniam takui įrengti, kuriuo prašė suteikti 19 635 Eur paramą bei Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP003 viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimui ir atnaujinimui, kuriuo prašė išmokėti 16 631,95 Eur paramą.

41. Taip pat byloje nustatyta, kad Agentūra 2017 m. spalio 2–3 d. atliko patikrą vietoje, tuo pačiu inicijavo pareiškėjo Mokėjimo prašymuose deklaruotų investicijų kainų atitikties vidutinėms rinkos kainoms ekspertinį vertinimą, kuriam buvo pasitelkusi UAB „Civitta“ ir 2017 m. lapkričio 23 d. su ekspertinio vertinimo metu nustatytomis mokėjimo prašymuose deklaruotų investicijų vidutinėmis rinkos kainomis supažindino pareiškėją bei pasiūlė pateikti papildomą informaciją dėl Agentūros nustatytų vidutinių rinkos kainos pagal pareiškėjo mokėjimo prašymus ir pareiškėjo deklaruotų kainų. Gavus pareiškėjo argumentus dėl atlikto ekspertinio vertinimo, ekspertinio konsultavimo ataskaita 2017 m. gruodžio 6 d. buvo patikslinta ir priimtas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriuo pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 vietoje prašytos 19 635 Eur paramos sumos suteikta 17 907,60 Eur paramos suma, pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 vietoje prašytos 16 631, 95 Eur paramos sumos suteikta 8 802,06 Eur paramos suma. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą VAAT, prašydamas panaikinti Agentūros 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą toje dalyje, kurioje buvo sumažinta paramos suma, ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti jo Mokėjimo prašymus. VAAT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1712-811/2018, pareiškėjo skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pateiktą Agentūros apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2499-662/2019, VAAT 2018 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Agentūra, vykdydama LVAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį, 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-7345 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo, pervertinusi Mokėjimo prašymus, nusprendė pareiškėjui pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 suteikti 17 907,60 Eur paramos sumą vietoje prašytos 19 635 Eur paramos sumos, pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 vietoje prašytos 16 631,95 Eur paramos sumos suteikti 8 961,17 Eur paramos sumą.

42. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 3D-452 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kurioms didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 3D-301 redakcija) nuostatos.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

44. Taigi Agentūra, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ar paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone Agentūrai sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima Agentūra (Administravimo taisyklių 5.10 p.). Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

45. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derantį su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kainos, paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių (-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Agentūros užsakymu UAB „Civitta“ atliktos skaičiuojamų kainų ekspertizės ataskaitos yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3859-438/2018). Vienu iš tokių Agentūros atlikto ekspertinio tyrimo rezultatus paneigiančių įrodymų teismų praktikoje pripažįstama eksperto išvada (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018).

47. Teisėjų kolegija, pirmiausiai pažymi, kad LVAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje byloje Nr. eA-2499-662/2019 pripažino, jog Agentūros sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, tačiau neįpareigojo Agentūros atlikti naujo ekspertinio vertinimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsižvelgiant į LVAT praktiką, Agentūra galėjo remtis ir tomis pačiomis ekspertinio konsultavimo ataskaitomis; pašalinusi iš skundžiamo sprendimo ankstesnio teismo nurodytus Agentūros padarytus VAĮ 8 straipsnio pažeidimus naujai priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu (LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019). Taigi, panaikinus sprendimą dėl VAĮ 8 straipsnio neatitikimo, Agentūra nebuvo įpareigota priimti priešingo sprendimo, ji turėjo priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

48. Agentūra vertindama pareiškėjo Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2 ir priimdama skundžiamą Sprendimą, pasitelkė nepriklausomus ekspertus, kad būtų atliktas ekspertinis vertinimas. Sprendime nurodoma, kad ekspertinį vertinimą atliko nepriklausomas teismo ekspertas, UAB „Civitta“ ekspertas doc. dr. D. K., nurodytos jo kompetencijos (kvalifikacija), nurodomi ir nepriklausomiems ekspertams taikomi reikalavimai. Iš Sprendimo matyti, kad Agentūra vertino naudotų metodų tinkamumą, skaičiavimo sistemų patikimumą, kompetentingų institucijų – Lietuvos tautodailininkų sąjungos išvadas (2017 m. lapkričio 20 d. raštą). Pabrėžtina, kad Agentūra rinko ir vertino informaciją gautą po LVAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimo ir iš naujo įvertino visus 2017 metais surinktus skulptūrų komercinius pasiūlymus, taip pašalindama LVAT nutartyje nurodytą trūkumą dėl komerciniuose pasiūlymuose nurodytų kainų neaiškumo. Sprendime yra pateiktas paaiškinimas dėl pareiškėjo pateiktų įžvalgų dėl nepriklausomų ekspertų kainų apskaičiavimo bei pareiškėjo pateiktų dokumentų – E. L. ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ aktuose nurodytų skaičiavimų vertinimas. Sprendime pareiškėjui išaiškinta, kad Katalogas neturi privalomosios galios ir naudojamas kaip pagalba paramos gavėjams, bei nepriklausomi ekspertai UAB „Civitta“ atlikdami skaičiavimus naudojosi „Sistela“ programa. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, rėmėsi ne tik savo surinktais įrodymais, bet ir kitais byloje pateiktais duomenimis, Sprendime Agentūra pateikė savo vertinimą, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo Mokėjimo prašymuose deklaruotų išlaidų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Agentūra atliko visapusišką ir išsamų situacijos vertinimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas buvo pakartotinai grindžiamas išimtinai Ataskaitos bei UAB „Civitta“ pateikto paaiškinimo duomenimis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

49. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje Lietuvos tautodailininkų sąjungos nuomonė tokio pobūdžio bylose vertinama kaip vienas iš įrodymų (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3889-575/2018). Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija 2017 m. lapkričio 20 d. rašte nurodė, jog prašomos kompensuoti skulptūros nedidelės meninės vertės – „mėgėjiška saviraiška“, drožiniai „mėgėjiški ir menkaverčiai“, primenantys „šiukšlių dėžes“, tokius dirbinius sunku laikyti meno kūriniais. Lietuvos tautodailininkų sąjunga turi ilgametę patirtį meno srityje – prisiima atsakomybę už kūrinių kokybę ir meninę vertę, rengia regionines ir respublikines parodas, kur kūriniai vertinami pagal jų tradiciškumą ir nacionalinį pripažinimą. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus Lietuvos tautodailininkų sąjungos nuomonę, nėra pagrindo skulptūrų verte laikyti kainos, kuri yra nurodyta pareiškėjo Mokėjimo prašymuose. Nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi UAB „Civitta“ ataskaita, kiek tai susiję su skulptūrų investicijų išlaidų vertinimu. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė E. L. ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ skaičiavimus, tačiau Agentūra juos paneigė ir tai pagrindė Sprendime.

50. Įvertinus minėtas aplinkybes laikytina, kad Agentūra Sprendime ne tik savarankiškai vertino UAB „Civitta“ Ataskaitą, bet ir pareiškėjo pateiktus dokumentus (E. L. ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ aktus) bei pateikė jų vertinimą, nurodė aktualią teismų praktiką, kuria remtasi, ir savo išvadas aiškiai ir suprantamai pateikė Sprendime. Taigi Agentūra, vykdydama LVAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį, pagrįstai 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-7345 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo, pervertinusi Mokėjimo prašymus, nusprendė pareiškėjui pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 suteikti 17 907,60 Eur paramos sumą vietoje prašytos 19 635 Eur paramos sumos, pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 vietoje prašytos 16 631,95 Eur paramos sumos suteikti 8 961,17 Eur paramos sumą.

51. Vertinant šioje byloje ginčijamo Sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

52. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaip tinkamai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo Sprendimas pagrįstas tiek ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, tiek faktiniais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą.

54. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

55. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus bei skundo argumentus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

56. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

57. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą atsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, joms pritaria.

58. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėAlenas Piesliakas