Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2019 m. gruodžio mėnesio sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria buvo sumažinta paramos suma; 2) įpareigoti Agentūrą pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. pateiktus mokėjimo prašymus Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP002 ir Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP003 (toliau – ir Mokėjimo prašymai) išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

2.1. 2015 m. birželio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką (toliau – ir paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemos atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, prašydamas išmokėti 47 250,52 Eur sumą. 2016 m. birželio 22 d. Agentūra pateikė pareiškėjui paklausimą, nurodydama, kad investicijos neatitinka panašių investicijų vidutinės rinkos kainos, todėl jam buvo pasiūlyta sumažinti paramos sumą. Pareiškėjas, nors ir jausdamas Agentūros spaudimą, su pasiūlymu sutiko ir prašomos suteikti paramos sumą sumažino iki 41 694 Eur.

2.2. 2016 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas gavo pakartotinį Agentūros paklausimą, kuriame buvo nurodyta, kad projekto investicijos neva neatitinka rinkos kainų ir jam buvo pasiūlyta sumažinti prašomos paramos sumą iki 31 311 Eur, su kuo jis nesutiko. 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas gavo papildomą paklausimą, kuriuo Agentūra informavo jį apie tai, kad vidutinės rinkos kainas atsakovas nustato vadovaudamasis viešai skelbiamu Rekreacinės infrastruktūros objektų įkainių katalogu (toliau – ir Katalogas), kurį sudarė UAB „Civitta“ ekspertai, bei pasiūlė jam pakoreguoti investicijas pagal Katalogą, pažymėdamas, kad pagal jį pareiškėjo projekto nustatytai vertei, įskaitant įrengimo, montavimo darbus, galima 10 proc. paklaida nuo Kataloge nurodytų įkainių. Pareiškėjo teigimu, jis buvo priverstas pakeisti investicijų specifikacijas pagal identiškas Katalogui, todėl paramos suma pagal jų specifikacijas (pagal Katalogą) buvo perskaičiuota ir sumažinta iki 38 651 Eur.

2.3. 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjas su atsakovu sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis). Vykdydamas Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškėjas įvykdė pirkimus dėl projekto investicijų (objektų įrengimo) įsigijimo. Pareiškėjas sudarė: 1) 2017 m. birželio 18 d. sutartį Nr. VD-TD-1, pagal kurią kita sutarties šalis įsipareigojo: iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atlikti rekreacinių objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbus 0,5 ha plote; iki 2018 m. kovo 1 d. įrengti 700 kv. m pažintinį rekreacinį taką; iki 2018 m. rugsėjo 1 d. įrengti informacinį stendą; įrengti 3 ženklus; pastatyti 11 suolų; bendra darbų kaina – 25 512 Eur; 2) 2017 m. birželio 22 d. sutartį Nr. VD-AZ-1, pagal kurią kita sutarties šalis įsipareigojo: iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. įrengti 4 rodykles; iki 2019 m. sausio 2 d. įrengti 16 skulptūrų; bendra darbų kaina –17 720 Eur.

2.4. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsakovui du mokėjimų prašymus: 1) Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP002 rekreaciniam pažintiniam takui įrengti (700 kv. m) (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1), kuriuo prašė išmokėti 19 635 Eur suteiktos paramos; 2) Nr. 21EA-KV-15-1-05940-MP003 viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimui ir atnaujinimui (toliau – Mokėjimo prašymas Nr. 2), kuriuo prašė išmokėti 16 631,95 Eur suteiktos paramos. Agentūra 2017 m. lapkričio 23 d. informavo pareiškėją, kad projekto investicijos tariamai 12 499,62 Eur viršija vidutinę rinkos kainą, todėl turi būti sumažintos. Pareiškėjas su tokia pozicija nesutiko, prašydamas išmokėti Mokėjimo prašymuose nurodytą sumą.

2.5. Agentūra 2017 m. gruodžio 28 d. buvo priėmusi sprendimą Nr. BRK-6494, kuriame, remdamasi UAB „Civitta“ 2017 m. gruodžio 6 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-45 (toliau – ir Ataskaita), nusprendė sumažinti pareiškėjui prašomos išmokėti paramos sumą: pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 vietoj prašytos 19 635 Eur sumos parama buvo sumažinta iki 17 907,60 Eur; pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 vietoj prašytos 16 631,95 Eur sumos parama buvo sumažinta iki 8 802,06 Eur (bendra sumažintos ir pareiškėjui neišmokamos paramos suma sudarė 9 557,29 Eur).

2.6. Nesutikdamas su Ataskaita, pareiškėjas kreipėsi į statybų srities teismo ekspertą E. L., kuris atliko darbų, susijusių su projekto investicijomis, verčių skaičiavimus (taikydamas tą patį metodą, kuriuo vadovavosi ir atsakovas), o gautus rezultatus įformino 2018 m. vasario 12 d. akte (toliau – ir Aktas), kuriame nustatė, kad: 1) pažintinio tako įrengimas – 37 780,70 Eur; 2) skulptūrų (16 vnt.) įrengimas – 6 990,87 Eur; 3) stendų įrengimas – 971,35 Eur; 4) rodyklių (4 vnt.) įrengimas – 868,59 Eur; suolų (11 vnt.) įrengimas – 1 494,10 Eur. Be to, pareiškėjas dėl projekto įgyvendinimo metu įrengtų skulptūrų, kaip atskirų objektų, verčių nustatymo papildomai kreipėsi į UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, kuris nustatė, kad vidutinė 16 vnt. skulptūrų kaina (su jų pristatymu ir sumontavimu objekte) yra 11 255 Eur (su mokesčiais), tai įformindamas 2018 m. gegužės 14 d. konsultacijoje dėl galimos turto kainos Nr. 18-04-K1 (toliau – ir Turto vertinimo konsultacija).

2.7. Tarp pareiškėjo ir Agentūros kilęs ginčas dėl jam išmokamos paramos sumos sumažinimo jau buvo sprendžiamas teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1712-811/2018 pareiškėjo skundą tenkino ir Agentūros 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria jam buvo sumažinta išmokamos paramos suma, panaikino, konstatavęs, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi išimtinai Ataskaita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs Agentūros pateiktą apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2499-662/2019, VAAT teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.8. Agentūra, pakartotinai įvertinusi Mokėjimų prašymus, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė papildomai pareiškėjui išmokėti tik dalį nekompensuotos paramos sumos, t. y. 159,11 Eur, UAB „Civitta“ paaiškinus, kad įrengtų skulptūrų vertė siekia 8 753,53 Eur, o ne 8 566,35 Eur. Pareiškėjo teigimu, atsakovas iš esmės jokių papildomų veiksmų projekto investicijų vertei nustatyti nesiėmė, Sprendimą grįsdamas išimtinai Ataskaitos duomenimis ir UAB „Civitta“ paaiškinimais.

2.9. Sprendžiant klausimą dėl paramos pareiškėjui skyrimo buvo aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kuriose įtvirtinta, kad prie tinkamų finansuoti išlaidų yra priskiriamos tokios išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Pareiškėjas projektą įgyvendino neviršydamas investicijų vidutinių rinkos kainų.

2.10. Agentūra yra paskelbusi Katalogą, kuriame išviešintos vidutinės rinkos kainos, o siūlymas vadovautis Katalogo įkainiais Agentūros buvo ne kartą akcentuotas, tačiau Sprendime nurodyta, kad Katalogas neturi privalomosios galios. Pagal Administravimo taisyklių 10.9, 10.10 papunkčių nuostatas sąlyga pasitelkti ekspertus yra įtarimas, jog investicijų kainos nepagrįstai didelės, todėl pareiškėjas manė, kad pagrindas tokiam įtarimui susiformuoti yra investicijų neatitiktis Katalogo dydžiams. Ginčo situacijoje šios sąlygos objektyviai nebuvo, be to, pareiškėjas Agentūrą iš anksto buvo informavęs, kad projekto investicijos atitinka Katalogo dydžius.

2.11. Paraiškos vertinimo metu Agentūra nuolat keisdavo poziciją dėl projekto investicijų atitikimo ir (arba) neatitikimo vidutinės rinkos vertei, siūlė jas koreguoti pagal Katalogą, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad bus išmokėta visa paramos suma. Teigė, kad investicijos buvo įsigytos laikantis teisinio reguliavimo, įtvirtinto Pirkimo taisyklėse, patvirtintose 2014 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-924 (toliau – ir Pirkimo taisyklės), o tai patvirtino, jog projekto investicijų kainos neviršijo rinkos kainų.

2.12. Agentūra dar 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvertino pareiškėjo pateiktus pirkimo dokumentus ir konstatavo, kad jokių pažeidimų pirkimo procedūrų metu nebuvo nustatyta, todėl jo atliktų pirkimų rezultatai buvo objektyvūs ir atitinkantys realią situaciją. Agentūra, vertindama Mokėjimo prašymus antrą kartą, vadovavosi tuo pačiu dokumentu t. y. Ataskaita, kurioje užfiksuotas tariamas investicijų viršijimas rinkos kainoms, nors teismas jau buvo pripažinęs, kad vien tik Ataskaitos duomenys nėra pakankami projekto investicijų dydžiui pagrįsti. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Ataskaitos duomenis paneigė eksperto E. L. parengtas Aktas bei Turto vertinimo konsultacija, kurią parengė UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, kurių nustatytos konkrečių projekto investicijų kainos buvo net didesnės nei tos, kurios buvo nurodytos Mokėjimo prašymuose.

2.13. Priimdamas Sprendimą atsakovas nepagrįstai nesivadovavo eksperto parengtu Aktu ir Turto vertinimo konsultacija. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pasitelkti specialių žinių turintys subjektai negalėjo būti laikomi nepriklausomais, nes aplinkybė, kad už ekspertų darbą buvo apmokėta, nesudarė pagrindo jų išvadas laikyti nepagrįstomis ar nepatikimomis, nes ir pati Agentūra už suteiktas paslaugas mokėjo turto vertintojui UAB „Civitta“. Manė, kad nepagrįstas Agentūros teiginys, jog UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, nustatinėdamas skulptūrų rinkos kainą, jas gavo iš įmonių, kurių tinklapiuose nėra skelbiama apie skulptūrų gamybą, tačiau tai nereiškė, jog šios įmonės neužsiima individualiais užsakymais medžio apdirbimo srityje.

2.14. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros teiginiu, kad pasitelkti ekspertai investicijų kainas nustatė praėjus beveik metams nuo jų įsigijimo. Paaiškino, kad ekspertas E. L. projekto įgyvendinimo vietoje darbų vertę nustatė 2017 m. kovo mėnesio įkainiais, o į UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ buvo kreiptasi tik tada, kai atsirado poreikis paslaugoms. Projekto skulptūrų vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta pagal 2018 m. balandžio mėn. gautus tiekėjų pasiūlymus. Pažymėjo, kad Ataskaita datuojama 2017 m. gruodžio 6 d., tačiau iš jos konkrečiai nesimatė, kada UAB „Civitta“ nustatinėjo skulptūrų vidutinę rinkos vertę. Teigė, jog kelių mėnesių skirtumas tarp Ataskaitos ir Turto vertinimo konsultacijos esminės įtakos vertės nustatymui negalėjo turėti. Nesutiko su Agentūros teiginiu, kad į pažintinio tako įrengimo darbų vertę nepagrįstai įtraukti paruošiamieji darbai už 1 057,82 Eur ir kad jie buvo finansuoti ankstesniame etape, nes Akte aiškiai nurodyta, kad tokių darbų vertė yra tik 222,12 Eur. Paaiškino, kad vizualiai sutvarkytame miške nebuvo galima iš karto įrenginėti tako konstrukcijų, visais atvejais būtini paruošiamieji darbai tako konstrukcijų įrengimui, todėl joks dvigubas tų pačių darbų finansavimo atvejis neatsirado. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Civitta“ Ataskaitoje paruošiamųjų darbų vertė buvo žymiai didesnė, nei nurodyta Akte.

2.15. Sprendime nurodyti teiginiai, kad į eksperto Aktą nepagrįstai yra įtrauktos išlaidos, kurios nėra finansuojamos, tokiu būdu siekiant dirbtinai padidinti kainą, yra nepagrįsti ir neteisingi. Papildomai paaiškino, kad paramos buvo prašoma tik už 1 vieneto informacinio stendo įrengimą. Ekspertas E. L. prie bendros stendų kategorijos priskyrė tiek 1 informacinį stendą, tiek 3 ženklus, nes jie faktiškai turi identiškų konstrukcijų. Faktą, jog 5 plakatai buvo tiek ženklų, tiek informacinio stendo sudedamosios dalys, įrodė ir tai, kad UAB „Civitta“ į sąmatas įtraukė šiuos objektus ir tokį patį jų kiekį.

2.16. Agentūra nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo vadovautis eksperto Aktu, nes jis vadovavosi sąmatine programa „Astera“, o ne „Sistela“. Pareiškėjas paaiškino, kad eksperto Aktas buvo sudarytas remiantis 2017 m. kovo mėn. statybos resursų skaičiuojamomis rinkos kainomis, o dėl jų rekomendacijas yra patvirtinęs VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras. Rekomendacijas yra parengusi UAB „Sistela“, jomis pareiškėjas ir vadovavosi, sąmatinė programa „Astera“ buvo naudojama tik bendram duomenų apibendrinimui. Ekspertas statybos darbų kainą nustatinėjo tais pačiais įkainiais, kaip ir UAB „Civitta“, o kainų skirtumą lėmė tai, kad tyrimus vykdę ekspertai nustatė skirtingų statybos darbų poreikį. Agentūra Sprendime nepagrindė, dėl ko buvo vadovaujamasi tais darbų kodais, kuriuos nustatė UAB „Civitta“, o ne pareiškėjo pasitelkti ekspertai.

2.17. Tiekėjų pasiūlymų konkrečiam pirkimui palyginimas leido objektyviai nustatyti, ar darbai yra įsigyti neužaukštintomis kainomis, tokį vertinimą pateikė ir ekspertas E. L.. Pažymėjo, jog Sprendime neargumentuota, kodėl rekreacinio pažintinio tako įrengimo darbų kaina nebuvo nustatinėjama, analizuojant tiekėjų pateiktus konkrečius pasiūlymus. Projekto investicijos įsigytos pagrįstomis ir rinkos sąlygas atitinkančiomis kainomis, todėl Agentūra neturėjo pagrindo mažinti paramos sumą.

2.18. Agentūra priimdama Sprendimą rėmėsi Ataskaita, kuri turi trūkumų. Ataskaitos duomenys negalėjo būti vertinami kaip patikimi, kadangi UAB „Civitta“ darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos statybų srityje. Nesutiko su Agentūros pozicija, kad Ataskaitą rengė D. K., kadangi jis parengė tik darbų lokalines sąmatas, tačiau išvadų neformulavo ir neprisiėmė jokios atsakomybės, o išvadas suformulavo UAB „Civitta“ darbuotojai.

2.19. Skulptūros (16 vienetų) nebuvo sukurtos statybos būdu, todėl jų kainos turėjo būti nustatinėjamos laikantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų. UAB „Civitta“ nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, o iš Ataskaitos neaišku, kas vykdė skulptūrų vertinimą. Agentūros Sprendime nurodytas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos raštas, kuriame nurodyta, jog skulptūros yra mėgėjiškos ir menkavertės, neturėjo reikšmės, kadangi toks subjektas neturėjo įgaliojimų vertinti objektų meninę vertę ir tai buvo tik subjektyvi nuomonė.

2.20. Iš Ataskaitos duomenų nebuvo aišku, pagal kokias specifikacijas buvo nustatinėjama skulptūrų kaina. Prie Ataskaitos nepridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, pagal kokius parametrus buvo gauti tiekėjų atsakymai ar publikuoti jų vieši pasiūlymai, Ataskaitoje nurodomų potencialių tiekėjų kainos buvo nurodomos apatinės ribos, nepateikiant informacijos, kokia būtų tiksli skulptūros kaina. Šios aplinkybės kėlė pareiškėjui abejonių dėl Ataskaitos patikimumo ir objektyvumo. Pažymėjo, jog Agentūra jokių papildomų veiksmų skulptūrų vertei nustatyti nesiėmė, o tik kreipėsi į UAB „Civitta“. Ataskaitos ir vertinimo metodikos trūkumai nebuvo pašalinti, nei Sprendime, nei Ataskaitoje nenurodytos projekto skulptūrų pristatymo į projekto įgyvendinimo vietą išlaidos, nepaaiškinta, kokia tokių paslaugų vertė ir kaip ji apskaičiuota. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad projekto investicijų atitiktis rinkos sąlygoms buvo nustatinėjama pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) subjektų veiklai keliamus reikalavimus, o Sprendimas neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir buvo nemotyvuotas. Priimdama skundžiamą Sprendimą Agentūra rėmėsi tik Ataskaita ir neatliko savarankiško aplinkybių nustatymo bei vertinimo, o jos atliktas tyrimas nebuvo išsamus, objektyvus ir pakankamas priimti Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo sumažinta skirtos paramos suma.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodė Mokėjimo prašymuose deklaruotų išlaidų pagrįstumo, kadangi pareiškėjo ekspertas E. L. bei UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ nebuvo nepriklausomi ekspertai, o pareiškėjas, kaip suinteresuotas asmuo, apmokėjo jų paslaugas. Agentūra atliko viešųjų pirkimų procedūrą ir pasirašė sutartį dėl ekspertinio konsultavimo su UAB „Civitta“. UAB „Civitta“ ekspertai atitinka keliamus reikalavimus bei prisiima visą atsakomybę už suteiktas paslaugas. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ surinko komercinius pasiūlymus iš potencialių tiekėjų, kurie nebuvo nurodę, kad teikia skulptūrų gamybos paslaugas. Agentūrai taip pat kilo abejonių dėl pareiškėjo ekspertų objektyvumo apklausiant galimus tiekėjus. Atkreipė dėmesį, kad ekspertai apklausė tiekėjus ir kainas nustatė praėjus metams po investicijų įsigijimo ir neatsižvelgė į galimus kainų pokyčius. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuro“ Turto vertinimo konsultacija iš esmės nepaneigė UAB „Civitta“ pateiktų rinkos tyrimų ir nustatytų kainų.

4.3. Agentūra pareiškėjui kompensavo mažiausią projektui įgyvendinti reikalingą paramos sumą. Eksperto E. L. 2018 m. vasario 12 d. atliktų darbų vertės skaičiavime atliktas investicijų kainų palyginimas su UAB „Civitta“ Ataskaitoje nurodytomis rinkos kainomis nebuvo tikslus, nes palyginamos nevienodų parametrų investicijos, todėl nebuvo pagrindo vadovautis eksperto E. L. pateiktomis lokalinėmis sąmatomis. Atkreipė dėmesį, kad eksperto E. L. pateiktose lokalinėse sąmatose buvo padidinti investicijų kiekiai, taip dirbtinai padidinant kainas, taip pat nurodytos išlaidos už miško valymo darbus, kurios buvo patirtos ruošiant tako dangą. Šios išlaidos jau buvo kompensuotos, todėl negalėjo būti įtrauktos į tako įrengimo kainą. Ekspertas E. L. apskaičiuodamas informacinio stendo įrengimo kainą įtraukė 4 informacinių stendų įrengimo ir 5 plakatų parengimo išlaidas, o UAB „Civitta“ apskaičiavo vieno informacinio stendo kainą, kuriam ir buvo skirta parama. Parama už plakatų įrengimą nebuvo skirta. Eksperto E. L. ekspertinis vertinimas atliktas siekiant dirbtinai padidinti bendrą investicijų kainą. Investicijų kainų skaičiavimai atlikti vadovaujantis rekomendacijomis dėl statybos resursų rinkos kainos ir naudojant sąmatinę programą „Astera“, tuo metu UAB „Civitta“ naudojasi „Sistela“ programa, kuri užtikrina statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo funkcionalumą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. UAB „Civitta“ lokalinės sąmatos sudarytos įvairiais pjūviais, todėl skirtumo, nurodyto eksperto Akte, tarp „Astera“ ir „Sistela“ sistemose apskaičiuotų įkainių neturėjo būti. Agentūra negalėjo vadovautis pareiškėjo pateiktomis ataskaitomis dėl turto vertės nustatymo, todėl vadovavosi UAB „Civitta“ pateiktais duomenimis. Agentūra iš naujo įvertino visus 2017 m. surinktus skulptūrų komercinius pasiūlymus bei nustatė, jog viename iš devynių pateiktų komercinių pasiūlymų pateikti netikslūs duomenys, todėl nuspręsta jį pripažinti netinkamu nustatant skulptūrų vidutinę rinkos kainą. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumatė, kiek turėjo būti pateikta komercinių pasiūlymų, kad būtų apskaičiuota vidutinė rinkos kaina. Agentūra įvertino aštuonis komercinius pasiūlymus, kas, jos manymu, buvo protingas komercinių pasiūlymų skaičius, skaičiuojant vidutinę rinkos kainą. Į skulptūrų kainą įskaičiuotos skulptūrų pristatymo išlaidos, priimant Sprendimą taip pat buvo atsižvelgta į skulptūrų specifikaciją.

4.4. Agentūra pareiškėjui neteikė pretenzijų, nes pirkimo etape buvo vertinamas lygiavertiškumas, o ne kainos. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pirkimų procedūrų laikymasis reiškia mažiausios rinkos kainos užtikrinimą. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra nebuvo įpareigota atlikti naują vertinimą, todėl galėjo remtis ir tomis pačiomis ekspertinio konsultavimo ataskaitomis. Taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra turėjo pasitelkti kitus nepriklausomus ekspertus ir atlikti naujus vertinimus.

4.5. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad apskaičiuojant investicijų kainas Agentūra nesiėmė papildomų veiksmų. Agentūra nurodė, kad Sprendime detaliai ir aiškiai aprašyta, kokius veiksmus Agentūra atliko priimdama Sprendimą. Manė, kad Sprendimas teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo, jame aiškiai ir suprantamai pateiktas vertinimas, situacijos analizė ir informacijos rinkimas.

4.6. Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius teiginius apie tai, kad Katalogą parengė UAB „Civitta“, tai yra pareiškėjo interpretacija. Vertinant projektus Agentūra vadovaujasi Katalogu, kuriame pateikiamos investicijos su aprašais bei nustatyta kaina, tačiau Administravimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir ne didesnės už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas. Administravimo taisyklių apibrėžtys nurodo, kad investicijų kainos negali būti nepagrįstai didelės, o tai buvo nustatyta pareiškėjo atveju. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Agentūra į nepriklausomus ekspertus gali kreiptis tik tuo atveju, jei nurodomų investicijų kainos neatitinka Katalogo kainų, nes esminis momentas yra Agentūrai kilęs įtarimas, kuris neapibrėžiamas nei Katalogo panaudojimu, nei kitais veiksmais, todėl nepriklausomi ekspertai yra pasitelkiami kai kyla įtarimų, o ne kitais pagrindais. Katalogas negali būti prilyginamas ir nėra prilyginamas didžiausiems įkainiams, kaip tokiems. Pareiškėjas paraišką teikė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, o didžiausi įkainiai buvo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. Pareiškėjas teigė, kad paraiška buvo rengiama ir koreguojama remiantis viešai paskelbtu Katalogu, o tai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad išlaidos bus besąlygiškai apmokėtos. Agentūra pažymėjo, kad teikdami paraiškas pareiškėjai prisiima riziką, kad nustačius teisės aktų pažeidimus, paraiškos ar mokėjimo prašymai gali būti atmesti, o parama susigrąžinama. Agentūra niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjui, kad parama jam bus išmokėta, net ir nustačius pažeidimus. Sprendime pateikta visa reikalinga informacija, iš kurios aišku, kad ekspertinį vertinimą atliko reikiamą kompetenciją turintis asmuo, todėl abejoti Agentūros pasitelktų ekspertų išvadomis ir nustatytais vidutiniais rinkos kainų dydžiais nebuvo pagrindo. Agentūra nesaistoma Administravimo taisyklių nuostatomis, apribojančiomis jos laisvę pasirinkti ekspertinį paslaugų teikėją, jose nepateikiama nepriklausomo eksperto sąvoka, nesuformuluota įsakmių reikalavimų, susijusių su būtina Agentūros pasitelkiamų ekspertų kvalifikacija. UAB „Civitta“, atlikdama ekspertizes, turėjo teisę pasitelkti ekspertus, turinčius reikiamą kvalifikaciją, žinių ir tam tikros srities sertifikatų. Kainų ekspertizės atliekamos griežtai pagal ekspertinio konsultavimo sutartį, sudarytą su Agentūra. Agentūra, kilus įtarimų dėl užaukštintų kainų, turėjo teisę atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais. Sprendime aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad nepriklausomi ekspertai atliko ekspertinį vertinimą ir nustatė investicijų rinkos kainas.

4.7. Priimant Sprendimą buvo remtasi ne tik UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita, bet ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos išvada, be to, Agentūra atliko savarankišką vertinimą, savarankiškai rinko ir analizavo duomenis, o nepriklausomi ekspertai Agentūrai pateikė ekspertinę konsultaciją dėl realių, rinkoje egzistuojančių kainų, o ne turto vertinimo ataskaitą. Agentūra paaiškino, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga neapskaičiavo skulptūrų kainų, todėl pareiškėjas galimai sąmoningai teikė realybės neatitinkančius teiginius. Lietuvos tautodailininkų sąjunga įvertino pareiškėjo įrengtas skulptūras ir nurodė, kad drožiniai yra menkos meninės vertės. Vertinant skulptūras buvo keliamas klausimas, ar tai unikalūs meno kūriniai, ar dirbiniai, kurie gali būti vertinami pagal analogiškų objektų kainas rinkoje, kadangi net Lietuvos tautodailininkų sąjungos specialistai negalėtų skulptūrų pavadinti meninę vertę turinčiais objektais, todėl jų kaina ir buvo nustatyta pagal rinkoje vyraujančias kainas. Nepriklausomi ekspertai kreipėsi ir į kitus tiekėjus, pateikdami objekto medžiagingumą ir matmenis. Kataloge yra išskirtos trys skulptūrų grupės, nurodant kainas: 350 Eur, 950 Eur ir 1 450 Eur. Skulptūros, kurių kaina 1 450 Eur, yra gaminamos iš akmens, o pareiškėjo skulptūros buvo iš medienos. Pareiškėjas, prašydamas už skulptūras 1 045 Eur, siekė įtikinti, kad jos yra išskirtinės meninės vertės, o ne mėgėjiška saviraiška, kaip kad nustatė Lietuvos tautodailininkų sąjungos specialistai. Atsižvelgdama į tai, Agentūra laikėsi pozicijos, kad Sprendime buvo pagrįstai nuspręsta sumažinti paramos lėšas, skiriamas išmokėti už skulptūras.

4.8. Atlikus patikrą vietoje, jos metu nuotraukose buvo užfiksuotos investicijos. Ataskaita buvo patvirtinta, kad investicijos yra projekto įgyvendinimo vietoje, tačiau patikros vietoje metu bei surašant Ataskaitą nebuvo nurodyta, kad investicijos įvertintos teigiamai. Agentūros darbuotojams kilus abejonių dėl investicijų rinkos kainų, Agentūra pagrįstai kreipėsi į nepriklausomus ekspertus prašant ekspertinės konsultacijos. Agentūra į ekspertus kreipėsi 2017 m. spalio 12 d., t. y. po to kai buvo atlikta patikra vietoje. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tiek Agentūros surinktais duomenimis, tiek nepriklausomų ekspertų ekspertine konsultacija, tiek Lietuvos tautodailininkų sąjungos bendrijos 2017 m. lapkričio 20 d. raštu.

4.9. Priimdama Sprendimą Agentūra nurodė visas aplinkybes, kurias nagrinėjo. Agentūra atliko savarankišką vertinimą ir patikrino informaciją pagal UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ duomenis. Nustatė, kad potencialūs tiekėjai jokia forma ir jokiuose šaltiniuose neskelbia, kad prekiauja skulptūromis, t. y. tokia informacija apskritai neegzistuoja. Agentūra akcentavo, kad kainos buvo apskaičiuotos pagal 2017 m. kovo mėn. galiojusias kainas, o pareiškėjo pasitelktas UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ skulptūrų kainas skaičiavo pagal 2018 m. balandžio mėn. kainas, t. y. netinkamo laikotarpio kainas. Apskaičiuotų kainų skirtumai susidarė dėl rekreacinio tako – parama pareiškėjui buvo skirta už 700 kv. m, o pareiškėjo pasitelktas ekspertas paskaičiavo 877 kv. m rekreacinių takų kiekio kainą, nes padidino plotą. Atsakovas teigė, kad nebuvo pagrindo vadovautis eksperto E. L. skaičiavimais, nes juose pateikti neteisingi ir nekorektiški skaičiai, be to, buvo naudoti kiti kodai ir įkainiai.

4.10. Pareiškėjas įsipareigojo laikytis Administravimo taisyklių. Administravimo taisyklės Agentūrai suteikė neginčijamą teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kurie galėjo vadovautis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, kuomet yra rengiamos ekspertinio konsultavimo ataskaitos. Agentūra Sprendime nurodė, kad remiantis statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, yra įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai. Sprendime aiškiai nurodyta, kokie veiksmai buvo atlikti skaičiuojant skulptūrų kainas, kurios buvo apskaičiuotos tinkamai, nes Agentūra vertino skulptūrų techninius parametrus. Pareiškėjas jau teikdamas paraišką turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei užtikrinti, kad investicijos būtų įsigyjamos už realias rinkos kainas.

4.11. Agentūra pateikė rašytinius paaiškinimus nurodydama, kad Agentūros poziciją pagrindė ne tik Lietuvos tautodailininkų sąjungos pateiktos išvados, bet ir naujausia LVAT praktika. Pažymėjo, kad UAB „Civitta“ ekspertai atitinka keliamus reikalavimus bei prisiima visą atsakomybę už suteiktas paslaugas, skirtingai nei pareiškėjo pasitelkti ekspertai. Nurodė, kad pareiškėjo pasitelkto eksperto E. L. 2018 m. vasario 12 d. atliktų darbų vertės skaičiavime atliktas investicijų kainų palyginimas su UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodytomis rinkos kainomis nėra tikslus, nes palyginamos nevienodų parametrų investicijos. Eksperto E. L. pateiktose lokalinėse sąmatose buvo padidinti investicijų kiekiai (apimtys), taip dirbtinai padidinant kainas. Atkreipė dėmesį, kad į eksperto E. L. skaičiavimus už tako įrengimą įtrauktos 1 057,82 Eur išlaidos už miško valymo darbus, kurios buvo patirtos ruošiant tako dangą, tačiau šios išlaidos jau buvo kompensuotos 2017 m. rugpjūčio 31 d. pagal pirmąjį mokėjimo prašymą, todėl negalėjo būti įtrauktos į tako įrengimo kainą.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjas teigė, kad skulptūrų kaina turi būti nustatyta vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) nuostatomis, pažymėdamas, kad UAB „Civitta“ nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Civitta“ neatliko jokio turto vertinimo. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad nepriklausomi ekspertai atliko ekspertinį vertinimą ir nustatė investicijų rinkos kainas, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ekspertinį vertinimą painioja su turto vertinimu. Svarbu tai, kad Agentūros prašymu atliekamos ekspertizės yra vykdomos siekiant nustatyti realias rinkos kainas už atitinkamas prekes, paslaugas ar darbus, o ne įvertinti turto vertę bei rinkos vertę. Teismas pabrėžė, kad teisinę reikšmę turi skaičiuojamųjų kainų nustatymas, parengtas vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis, o ne projekto metu sukurto turto vertinimas, kuris atliekamas pagal TVVPĮ. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita parengta ne pagal TVVPĮ nereiškė, kad UAB „Civitta“ atlikti skaičiavimai yra netinkami. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo nagrinėtos pareiškėjo sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, buvo nuvykta į projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės ir charakteristikų investicijų rinkos kainos.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai buvo nuspręsta dėl tariamos Projekto investicijų neatitikties rinkos kainoms. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Tvirtina, kad teismas visiškai ignoravo ir neatsižvelgė į analogišką ginčą tarp tų pačių šalių jau sprendusių teismų (įskaitant LVAT) išaiškinimus, susijusius su Agentūros pareiga pagrįsti savo poziciją, jei yra priimamas sprendimas mažinti prašomos išmokėti paramos sumą. LVAT 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje aiškiai konstatavo, kad: „<...> atsakovas UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita galėjo remtis tik kaip vienu iš įrodymų (dokumentų), kurių pagrindu turėjo papildomai tikrinti atliktų darbų ir skulptūrų įsigijimo vidutines rinkos kainas <...>“. Pareiškėjo nuomone, ne tik viešojo administravimo subjektas (t. y. Agentūra), bet ir patys teismai nesivadovauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei juose pateiktais išaiškinimais. Todėl Sprendimas, kuriuo pripažįstamas neva tinkamas bei išsamus Projekto investicijų kainos viršijimo jų rinkos kainoms nustatymas iš Agentūros pusės, vien tik šiuo požiūriu yra nepagrįstas bei neteisėtas.

26. Pareiškėjo teigimu, Sprendime pasisakant dėl Projekto investicijų tariamo neatitikimo rinkos kainoms, prioritetas nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo suteiktas Agentūros užsakymu parengtai Ataskaitai, dėl kurios trūkumų jau anksčiau buvo pasisakęs LVAT (t. y. minėtas dokumentas anksčiau teismų buvo įvertintas, kaip nepakankamas Projekto investicijų kainų tariamam neatitikimui pagrįsti). Pirmosios instancijos teismas neeliminavo neaiškumų / nepagrindė, kodėl, sprendžiant dėl pareiškėjo įsigytų investicijų vidutinės rinkos kainos ir realiai atliktų darbų pobūdžio, turi būti vadovaujamasi išimtinai Ataskaitos duomenimis, o ne kitais į bylą pateiktais įrodymais (jų visuma). Pareiškėjo įsitikinimu, jis įrodė, jog Agentūros Sprendimu mesti kaltinimai dėl tariamo kainų užaukštinimo yra neteisingi ir nepagrįsti bei jokie pažeidimai šia apimtimi įgyvendinant Projektą nebuvo padaryti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo į bylą pateiktais įrodymais, sprendžiant dėl Projekto investicijų kainų (t. y. Aktu ir Turto vertinimo konsultacija). Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Aktu bei Turto vertinimo konsultacija, atkartodamas dalį motyvų, kuriuos atsakovas buvo nurodęs tiek Agentūros Sprendime, tiek procesiniuose dokumentuose: 1) Agentūros pasitelkti vertintojai yra patikimesni, nes pareiškėjas ekspertų paslaugas įsigijo savarankiškai; 2) UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ nustatinėdamas skulptūrų rinkos kainą, gavo pasiūlymus iš įmonių, kurių tinklapiuose nėra skelbiama apie skulptūrų gamybą (tokios įmonės negali būti laikomos menininkais); 3) pareiškėjo pasitelkti ekspertai kainas nustatė prabėgus beveik metams nuo investicijų įsigijimo; 4) Akte ekspertas pažintinio tako įrengimo darbus paskaičiavo neva 877 kv. m. plotui. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros argumentais, kurių pagrindu buvo nuspręsta nesivadovauti Aktu ir Turto vertinimo konsultacija.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo argumentus, kad būtent tiekėjų pasiūlymų konkrečiam pirkimui (atsižvelgiant į jo objektą) palyginimas leidžia objektyviausiai nustatyti, ar darbai (prekės) yra įsigyti neužaukštintomis kainomis, netinkamai vertino kaip nepagrįstus. Sprendime yra akcentuojama, kad statybos būdu sukuriamų objektų vidutinės rinkos kainos nustatomos vadovaujantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis ir taikant šį metodą yra įtraukiami visi papildomi mokesčiai ir išlaidos. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia išvada nėra visiškai tiksli ir teisinga. Darbų skaičiuojamoji rinkos kaina nėra tolygu tų darbų rinkos kainai. Tą yra pažymėjęs ir ekspertas E. L.. Aplinkybės, taikant vien tik statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo metodą, yra eliminuojamos ir tiksliai neįvertinamos, nors yra labai reikšmingos konkretaus objekto statybos darbų kainai. Tiek pirkimo procedūrų vykdymo metu gauti tiekėjų pasiūlymai (pareiškėjas, vadovaudamasis pirkimo taisyklėmis atliko tiekėjų apklausa bei pasirinko mažiausia kaina pasiūliusius tiekėjus), tiek eksperto E. L. surinkti tiekėjų pasiūlymai liudija, kad pareiškėjas Projekto investicijas įsigijo rinkoje palankiausiomis pasiūlytomis sąlygomis, ko nepagristai nepripažino pirmosios instancijos teismas.

29. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria yra palaikomi išimtinai atsakovo argumentai, neva Projekto investicijų, sukurtų ne statybos būdu (t. y. medžio skulptūrų), vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta tinkamai ir išsamiai. 16 vienetų skulptūrų nėra sukurtos statybos būdu. Šie objektai patenka į kilnojamojo turto kategoriją, todėl jų kainos turi būti nustatinėjamos laikantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų. Pirmosios instancijos teismas išskiria Agentūros atliktą ekspertinį vertinimą ir turto vertinimą, neva tai yra skirtingos kategorijos. Pareiškėjas teigia, kad jei yra vertinamos konkrečios prekės, kurios nėra sukurtos statybos būdu, tai ir vidutinė rinkos kaina (kas yra aktualu kilusio ginčo kontekste) yra nustatinėjama vertinant to turto vertę / kainą, taikant būtent turto vertinimo metodus. Tą kvalifikuotai gali atlikti tik reikiamą kompetenciją turintys subjektai. UAB „Civitta“ nėra įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Apskritai iš Ataskaitos turinio net nėra aišku, kas (kokie darbuotojai) vykdė Projekto skulptūrų vertinimą, kad būtų galima įvertinti jų kvalifikaciją / kompetenciją, į ką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė.

Šalies argumentai

31. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad nei Agentūros sprendime, nei Ataskaitoje nėra nurodyta, kokie darbuotojai vykdė vertinimo veiksmus, o surinkti duomenys dėl Projekto skulptūrų kainos įvertinimo kainos įvertinimo nepagrindžia, jog vidutinės rinkos kainos buvo nustatytos tinkamai ir tiksliai. Dėl abejonių, susijusių su Agentūros iniciatyva atliktu vertinimu, jau buvo pasisakę anksčiau ginčą sprendę teismai, tačiau nei pačioje Ataskaitoje, nei Agentūros sprendime, nei teismo sprendime nieko nėra paaiškinta ir aiškiai išskirta, kokia yra nustatyta tokių paslaugų vertė, ir kaip ji buvo apskaičiuota. Ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, kas, pareiškėjo teigimu, liudija jo sprendimo nepagrįstumą bei neteisėtumą.