Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3235-1057/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-15
Bylos Nr.
1-3235-1057/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36755-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
L. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3235-1057/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36755-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.9; 2.12.1.3: 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis R. V. TŪB „V“, taip pat vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 164 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. vengė išlaikyti vaiką, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 01 d. iki 2017 m. lapkričio 01 d. vengė pareigos pagal 2009 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-11999-127/2009 išlaikyti savo dukrą D. N., mokant išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-07 įtariamuoju apklaustas L. D. parodė kad kuo yra įtariamas suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. 2002-08-05 gimė bendra jo ir J. N. dukra D. Tuo metu jis turėjo šeimą ir kai jo žmona sužinojo dėl D. gimimo, padavė dokumentus skyryboms ir jie išsiskyrė. Nuo (duomenys neskelbtini) m. jis pradėjo gyventi su D. motina J. N. ir jie kartu gyveno apie 5 metus iki (duomenys neskelbtini) m. Susituokę nebuvo. 2009 metais J. N. padavė pareiškimą į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl to, kad jis oficialiai pripažintų, kad yra D. tėvas. Tačiau teisme buvo priteistas ir vaiko išlaikymas, ir pagal teismo sprendimą jis turėjo mokėti J. N., dukros D. N. išlaikymą po 400 litų kas mėnesį. Jis dalyvavo teismo posėdyje ir dėl teismo sprendimo žinojo. Nuo 2009 m. iki 2010 m. mokėjo po 300 litų grynais, atiduodamas pinigus J. N. į rankas. Tuo metu jie kartu dirbo UAB "B" ir jokių dokumentų, kad mokėjo minėtus pinigus neturi. Nors jie kartu negyveno, tačiau santykiai tarp jų buvo geri. Jis mokėjo po 300 litų, kadangi jam tai buvo dideli pinigai ir daugiau jis mokėti negalėjo, be to dėl šios sumos susitarė su J. N. ir pastaroji tokiai sumai neprieštaravo, sakydamas, kad sumokės įsiskolinimą kai galės. Po to, kai pradėjo dirbti UAB "R" ir UAB "RP" alimentai buvo mokami per darbovietę. Bet jei per darbovietę buvo pervedama mažesnė suma, tai jis J. N. mokėjo papildomai grynais, tam kad būtų 300 litų sumą, nes dėl tokios sumos, kaip minėjo, buvo susitaręs su J. N.. Tuo metu santykiai tarp jų dar buvo geri ir jis jokių dokumentų dėl pinigų gavimo iš J. N. neėmė. Tai buvo 2011-2013 metais. Po to, kai nustojo dirbti UAB "R", jis kiekvieną mėnesį pervedinėjo pinigus - po 300 litų į J. N. sąskaitą per „Swedbanką“, „Medicinos banką“. Po ko mokėjo po 87 eurus. Buvo mėnesių, kai pinigus J. mokėjo grynais į rankas, bet dėl to jokių dokumentų neturi. Tai tęsėsi iki 2016 m. ir jokių priekaištų dėl tokio alimentų mokėjimo iš J. N. nebuvo. Bet 2016 m., datos jis šiuo metu neprisimena, J. N. pareiškė, kad jis turi jai išmokėti visą įsiskolinimo sumą, kuris susidarė per visą laikotarpį. Jis atsakė, kad tokios sumos jai išmokėti negali, nes neturi pinigų. 2015 m. lapkričio mėn. jam buvo atlikta širdies operacija, po kurios jis dirba ne pilną darbo dieną, be to dėl diabeto pablogėjo sveikata. Todėl jo uždarbis buvo nepakankamas, kad jis galėtų padengti susidariusi skolą ir mokėti daugiau nei 87 eurus, kai norėjo J. N. Jis tai paaiškino J. N. ir pasakė, kad ir toliau gali mokėti po 87 eurus, bet ji atsakė, kad jai tai nerūpi, pasakė, kad jam teks aiškintis su valstybės įstaigomis. Jis supyko ir visiškai nustojo mokėti alimentus ir nuo 2016 m. iki šiol jokių išlaikymo mokėjimo dukrai nedarė. Prisipažįsta, kad dėl to yra kaltas. Iki 2016 m. santykiai su dukra D. buvo geri, jie susitikinėjo maždaug 2-3 kartus į mėnesį. Kažkokių didelių pirkinių jis nedarė, bet pirko dukrai pagal galimybę avalinę, drabužius, duodavo grynais iki 100 litų, mokėjo pusę sumos už stovyklą, kartu vaikščiojo į kiną, bendravo telefonu. Tačiau po to, kai 2016 m. atsisakė mokėti daugiau nei 87 eurų, J. N. pareiškė, kad jis apie dukrą pamirštų, po ko jis su dukra nebendrauja, nors labai nori bendrauti ir matytis su D. Jis suvokia, kad turi padengti susidariusį įsiskolinimą ir turi mokėti alimentus dukrai kas mėnesį bei sutinka mokėti, kaip ir ankščiau po 87 eurus, suvokdamas, kad dėl to susidarys įsiskolinimas. Didesnės sumos mokėti negali, kadangi neturi pakankamai pajamų, nes dėl sveikatos dirba ne pilną darbo dieną (b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-02 papildomai apklausiamas kaip įtariamasis L. D. parodė, kad pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus. Prisipažįsta, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki šiol jis jokio išlaikymo dukrai nemokėjo. Kaip ir minėjo, jis mokėjo alimentus pagal galimybę, t. y. po 87 eurų (300 litų) pagal žodinį susitarimą su J. N. ir pastaroji tokiai sumai neprieštaravo. Bet po to, kai sužinojo, jog J. N., nieko jam nepasakiusi, kreipėsi pas antstolius pareikšdama, kad jis jai nedamokėdavo kas mėnesį po 100 litų iki teismo paskirtos 400 litų sumos, jis ant J. N. supyko ir alimentus nustojo mokėti. Suvokia, kad šiai dienai susidarė įsiskolinimas, kurį su laiku ketina padengti. Mokėti alimentus nevengia ir pažada kas mėnesį mokėti išlaikymą pagal galimybę. Nors vykdo individualią veiklą, dirba taksi vairuotoju, tačiau dėl sveikatos didelių pajamų neturi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. D. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-21 apklausta nukentėjusioji J. N. parodė, kad su L. D. turi dukrą D. N., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) m. jie kartu negyvena. 2009 m. ji padavė prašymą į Vilniaus 1 apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo iš L. D. jos dukros naudai. Teismas priteisė mokėti L. D. 131 eurą kas mėnesį. L. D. nuo teismo sprendimo periodiškai mokėjo, tačiau įmokos buvo nepastovios ir visos sumos nei karto nėra sumokėjęs. Nuo 2016 m. spalio mėn. L. D. visai nieko nemoka jai. Alimentų įsiskolinimas 2017-07-01 sudaro 2491,99 eurų (b.l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-18 papildomai apklausta liudytoja J. N. parodė, kad 2009-07-28 teismo sprendimu L. D. nepilnametei dukrai D. N. turi mokėti išlaikymą po 400 litų (131 eurų) kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Tačiau L. D. teismo sprendimą nevykdė, t.y. niekada nemokėjo pilnos sumos. Jokio žodinio susitarimo tarp jų, kad jis mokės alimentus ne po 400 litų, kaip nurodė teismas, o po 300 litų, nebuvo. Galbūt 2-3 kartus L. davė jai grynais pinigais po 87 eurus, tačiau kada tai buvo ir kiek tiksliai pinigų grynai gavo iš L. D. ji šiuo metu pasakyti negali, nes neprisimena, kadangi tai buvo labai senai. Mano, kad tai galėjo būti maždaug prieš 2,5 metų. Dar niekada nenorėjo konfliktuoti su L. D., net nebandė išsiaiškinti ir nereikalavo, kad jis mokėtų pilną sumą. Tačiau 2016 m. spalio mėn. L. D. jai paskambino ir pasakė, kad daugiau ji iš jo negaus nei cento ir po to visiškai nustojo mokėti išlaikymą dukrai. Iki 2016 m. spalio mėn. L. bendraudavo su dukra D., jie susitikinėjo (pagrindinai tai buvo per D. gimtadienį), skambindavo ir sveikino dukrą per Kalėdas. Kiek žino, L. D. pirkdavo D. saldainius, vaisius, retkarčiais pirko drabužius. Bet tai buvo gana seniai. O paskutiniu metu, t. y. iki 2016 m. spalio mėn. L. D. pradėjo bendrauti su dukra labai retai, o po 2016 m. spalio mėn., t. y. po jo minėto skambučio išvis nustojo bendrauti su dukra bei teikti jai kitą būtiną materialinę paramą. Ji nebandė išsiaiškinti dėl kokių priežasčių L. D. nustojo mokėti alimentus ir šiuo metu tarp jų jokio bendravimo nėra. 2017-09-01 išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2753,99 eurų (b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-06 apklausta liudytoja A. M.-V. parodė, kad 2011-02-01 J. N. kreipėsi į antstolės B. kontorą su prašymu išieškoti išlaikymą pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-28 išduotą vykdomąjį raštą. Išlaikymas priteistas dukrai D. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 litų nuo 2009-07-28. D. L. 2011-02-04 pasirašytinai informuotas apie priverstinį išlaikymo išieškojimą. 2011-02-28 areštuotos AB „SEB“ bankas, AB „DND“ bankas, lėšų nerasta. 2011-02-08 siųstas patvarkymas dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio į R. V. TŪB „V“. Įmonė nerasta. 2011-04-06 siųstas patvarkymas dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio į UAB „R“. Išlaikomi iš darbo užmokesčio buvo vykdomi iki 2013-02-19. Nuo 2014-07-15 iki 2016-10-10 L. D. tiesiogiai į išieškotojos J. N. sąskaitą pervedė dalimis bendrai 2608,52 eurų. Vaikų išlaikymo fondas nuo 2011-03-01 iki 2017-07-07 J. N. naudai išmokėjo 4221,93 eurų. Paskutinis mokėjimas buvo pervestas 2016-10-10 ir nuo to laiko jokių pervedimų nebuvo. Išlaikymo įsiskolinimas 2017-09-01 2753,99 eurų. Išlaikymas mokamas per mėnesį pritaikius indeksavimą 131 euras. Šiuo metu VSDFV duomenimis L. D. dirba L. D. įmonėje ir R. V. TŪB „V“, tačiau pajamų negauna. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis L. D. turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams - VMI, VSDFV, kitiems antstoliams. Dokumentus dėl įvykdytų mokėjimų pateiks el.paštu (b. l. 23).

Antstolės J. B. 2017-07-13 pareiškime dėl baudžiamosios bylos iškėlimo be kita ko nurodoma, jog skolininkas L. D. vengia mokėti alimentus pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-11999-127/2009 ir dėl to 2017-07-01 yra susidaręs 2 491,99 eurų įsiskolinimas (b. l. 1-2).

Byloje esančiame 2017-06-23 J. N. prašyme iškelti baudžiamąją bylą L. D. be kita ko nurodoma, jog išlaikymas paskutinį kartą mokėtas 2016 m. rugsėjo mėnesį (b. l. 4).

Byloje esančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-11999-127/2009 rezoliucinėje dalyje be kita ko nuspręsta priteisti iš L. D. nepilnametei dukrai D. N. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės ir 450 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukters atstovei - motinai J. N. priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 20-21, 60-61).

Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-28 vykdomajame rašte, išduotame civilinėje byloje Nr. N2-11999-127/2009 (b. l. 5-6).

Antstolės J. B. 2017-09-06 rašte dėl informacijos suteikimo be kita ko nurodoma, jog šios antstolės kontora išieškojimą pagal 2009-07-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą vykdė nuo 2011-02; nurodomos konkrečios sumos, kurias atsižvelgiant į indeksavimą turėjo pervesti L. D.; nurodomos konkrečios sumos, kurias UAB „R“ ir L. D. pervedė į J. N. sąskaitą (b. l. 25-26).

Į bylą yra pateiktas J. N. 2011-02-01 prašymas antstolei J. B. priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. N2-11999-127/2009 (b. l. 27).

Byloje pateikti duomenys apie vykdomąsias bylas L. D. atžvilgiu, kurie patvirtina antstolės vykdomą išieškojimą iš L. D. (b. l. 30, 32).

Pažymoje apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą nuo 2011-03-01 iki 2017-07-07 nurodoma, jog iš Vaikų išlaikymo fondo kasmėnesinėmis išmokomis iš viso buvo išmokėta 4 221,93 euras (b. l. 31, 49-50).

Byloje pateikti AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2017-06-30, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2016-10-10 L. D. mokėjo dalį išlaikymo, o nuo 2016-10-10 nustojo mokėti išlaikymą (b. l. 34-47).

Pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodoma, jog L. D. laikotarpiais nuo 2009-07-01 iki 2010-08-25, nuo 2011-03-25 iki 2011-12-01, nuo 2011-12-05 iki 2013-02-18 dirbo, gavo pajamas. Nuo 2013-02-18 duomenų apie L. D. pajamas nėra (b. l. 53-54).

Darbo biržos 2017-08-23 rašte dėl informacijos pateikimo ir darbo biržos sistemos išraše nurodyta, jog L. D. nuo 2009-07-28 Darbo biržoje buvo registruotas du kartus, t. y. laikotarpiais nuo 2010-08-30 iki 2010-12-03 bei nuo 2011-01-21 iki 2011-03-24 (b. l. 57, 79).

P. S. duomenų bazę matyti, kad L. D. dirba R. V. TŪB „V“, taip pat vykdo individualią veiklą (b. l. 78).

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pagal formuojamą teismų praktiką BK 164 str. įtvirtintos nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t.y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-9/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-143/2011). Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11999-127/2009 nuspręsta priteisti iš L. D. nepilnametei dukrai D. N. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės ir 450 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukters atstovei - motinai J. N. priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 20-21, 60-61). Kaltinamasis dalyvavo teismo posėdyje, žinojo apie priimtą teismo sprendimą (b. l. 67).

Byloje esanti medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, jog kaltinamasis nemokėjo vaiko išlaikymui priteistų pinigų. Tai patvirtina jo paties, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai. Tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Byloje esančiame antstolės rašte, taip pat AB „Swedabank“ banko sąskaitos išraše aiškiai matyti, jog vaiko išlaikymui skirti pinigai paskutinį kartą į nukentėjusios banko sąskaitą buvo pervesti 2016-10-10 (b. l. 25-26, 34-47).

Teismas pažymi, jog šioje konkrečioje situacijoje išnaudotos visos galimybės užtikrinti teismo sprendimu priteistų pinigų vaikui išlaikyti mokėjimą civilinio proceso tvarka. Nukentėjusioji yra kreipusis į antstolę (b. l. 27), gavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 30, 32), taigi, stengėsi užtikrinti vaiko išlaikymui reikalingų pinigų išmokėjimą civilinio proceso tvarka. Tačiau šiuo metu dėl kaltinamojo veiksmų net ir priverstinis vaiko išlaikymui teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimas yra neįmanomas. Kaltinamasis dirba R. V. TŪB „V“, taip pat vykdo individualią veiklą (b. l. 78), tačiau valstybės institucijoms nėra pateikęs duomenų apie jo gaunamas pajamas (b. l. 53-54). Kaltinamajam nepateikiant jokių duomenų apie savo pajamas, galimybių antstoliams priverstinai išieškoti vaiko išlaikymui skirtinas sumas nėra.

Teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra nustatyta svarbių pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo priežasčių. Kaltinamasis nurodo, jog tam įtakos turi jam 2015 m. atlikta širdies operacija, diabetas, kadangi tai sumažino jo darbingumą, pablogino sveikatą. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, jog kaltinamojo sveikata iš tikrųjų yra pablogėjusi ir dėl to sumažėjęs darbingumas. Be to, net jei kaltinamasis ir būtų pateikęs tokius dokumentus, tai vis tiek nenulemtų jo nekaltumo. Pats kaltinamasis pripažįsta, jog dėl jo minimų sveikatos sutrikimų dalinis darbingumas, nors ir sumažėjęs, tačiau išliko. Todėl kaltinamasis, atsižvelgiant į galimai sumažėjusį jo darbingumą, būtų galėjęs mokėti bent dalį teismo sprendimu priteistos sumos, tačiau jis apskritai nustojo mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus.

Todėl teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Asmuo, padaręs BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis dirba (b. l. 78), administracine tvarka baustas (b. l. 80-84), neteistas (b. l. 85). Dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesigydė (b. l. 87-89). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, kartu skiriant įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltas, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu galutinė bausmė yra sumažinama vienu trečdaliu.

Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 70), paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę kartu įpareigojant L. D. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę kartu įpareigojant L. D. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 70), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. D., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti L. D., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina Petraitienė