Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. ir atsakovo R. K. (R. K.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. K. (R. K.) ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovės atskirasis skundas netenkintinas.

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22. Kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini) (vaikų ir paauglių psichiatrės) išrašą, ieškovės susirašinėjimą SMS žinutėmis su vaiko močiute, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštą dėl vaiko nuomonės, įrodymus dėl vaiko poreikiams patiriamų išlaidų, duomenis dėl atsakovo mamos teikiamos paramos, pažymą apie atsakovo gaunamas pajamas. Nors atsiliepimu į atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, susipažinęs su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais bei naujai į bylą pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti. Akcentuotina, jog minėti naujai pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjamu klausimu, atsakovas jais remiasi savo procesiniuose dokumentuose, ieškovė teikdama atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą su naujai pateiktais įrodymais turėjo galimybę susipažinti, tačiau jų pridėjimui prie bylos neprieštaravo, dėl jų pasisakė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, į nagrinėjamos bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.

23. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už teikiamas tarpininkavimo paslaugas, susirašinėjimo el. paštu su atvejo vadybininke kopiją, duomenis apie teikiamą valstybės paramą vaikui (vaiko pinigus). Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau susipažinęs su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais bei naujai į bylą pateiktais įrodymais, atsižvelgdamas į bylos pobūdį bei siekdamas kuo išsamiau ir teisingiau išnagrinėti bylą, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti.

24. 2025 m. balandžio 30 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (DOK-5534), kuriuo prašė prijungti ieškovės ir jos sutuoktinio povedybinę sutartį, bei generalinės prokuratūros pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu nutraukimo. Nurodė, kad iki atskirojo skundo pateikimo dienos, minėtų įrodymų pateikti teismui nebuvo galimybės. Taip pat nurodo, kad naujai prašomi pridėti įrodymai yra reikšmingi sprendžiant atskirojo skundo reikalavimus. Atsiliepimu į prašymą atsakovas prašo ieškovės prašymą atmesti. Teigia, kad į bylą pateikta ieškovės ir jos sutuoktinio povedybinė sutartis sudaryta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, o generalinės prokuratūros priimtas nutarimu nebuvo sprendžiami jokie su vaiko išlaikymu susiję klausimai, be to, minėtas nutarimas nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes pažymi, jog ieškovės ir jos sutuoktinio sudaryta povedybinė sutartis gali turėti įtakos ieškovės turtinei padėčiai, o tuo pačiu ir sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio. Taip pat nustatyta, jog atsakovas savo atskiruoju skundu pasisako dėl ieškovės atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjamu. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį bei siekdamas kuo išsamiau ir teisingiau išnagrinėti bylą, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti.

25. 2025 m. gegužės 14 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos (DOK-6172), kuriuo atsakovas be to, kad pareiškė nuomonę dėl ieškovės prašymo pridėti naujus įrodymus, tačiau taip pat savo ruožtu į bylą taip pat pateikė naujus įrodymus, t. y. kvitus, čekius nepilnamečio vaiko išlaikymui, 2025 m. gegužės 7 d. pažyma apie gaunamas pajamas bei kitas išmokas, sąskaitos išrašą aš apie atsakovo išlaidas „(duomenys neskelbtini)“ organizacijai vykdant teismo nutartį, dėl nepilnamečio vaiko ryšio su motina atstatymo bei sąskaitos išrašą, patvirtinantį atsakovo gaunamą finansinę paramą iš motinos. Pažymėtina, jog ieškovė 2025 m. gegužės 21 d. atsiliepimu/nuomone dėl papildomų dokumentų teikimo (DOK-6537), prieštaravimų dėl atsakovo naujai pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos, nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes pažymi, jog atsakovo naujai pateikti įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjamu, todėl atsižvelgdamas į bylos pobūdį bei siekdamas kuo išsamiau ir teisingiau išnagrinėti bylą, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, jog yra pagrindas šiuos įrodymus bei atsakovės 2025 m. gegužės 21 d. atsiliepimą/nuomonę prie bylos pridėti.

Faktinės bylos aplinkybės

26. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

Dėl laikino nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs tiek byloje esančius duomenis, tiek šalių paaiškinimus, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakovu, kur jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo teisėmis ar veiktų priešingai geriausiems vaiko interesams, į bylą nepateikta. Nors vaiko mama neprašo vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatyti su ja, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pagrindas atsisakyti nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šiuo konkrečiu atveju su atsakovu. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir atitiks nepilnamečio vaiko interesus, kartu bus užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu.

32. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas į bylą pateikė daug dokumentų, kuriuos įvertinus bus galima spręsti, ar laikinai nustatytą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bus galima pripažinti nuolatine, ar geresnius vaiko interesus galės užtikrinti būtent skyriumi gyvenanti mama / tėvas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno ieškovės ir atsakovo pateikto dokumento turinio.

33. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė teigia, jog nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu bus tik dar labiau pabloginta vaiko psichologinė būklė ir vaikas bus atskirtas nuo mamos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais. Minėta, jog byloje nėra jokių akivaizdžių duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas, todėl nėra pagrindo sutikti, kad, nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, galėtų būti pabloginta vaiko psichologinė būsena ar kaip nors kitaip pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai. Priešingai, nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, šalių nepilnamečiam vaikui susiformuotų pastovumas ir aiškumas, kur ir su kuo vaikas gyvena. Dar daugiau, net ir nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu, atsižvelgiant į šiuo metu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, į tai, jog ieškovės gyvas bendravimas su vaiku vyksta tik per tarpininkus, faktinė situacija šiuo konkrečiu atveju išliktų tokia pati, t. y. vaikas ir toliau liktų gyventi su atsakovu, tačiau nebūtų užtikrintas teisinis apibrėžtumas, kas ateityje galėtų sukelti tam tikrų keblumų siekiant užtikrinti prioritetiniais laikomus geriausius vaiko interesus.

34. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus jau daugiau nei 7 mėnesius nuolat gyvena su atsakovu, duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku nebuvimą, ieškovės atžvilgiu taikomą laikinąją apsaugos priemonę, kai gyvas vaiko bendravimas su mama galimas tik per tarpininkus, siekdamas užtikrinti esamos padėties stabilumą bei teisinį apibrėžtumą bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu.

35. Apeliacinės instancijos teismas papildomai išaiškina, jog šia nutartimi nustatoma tik laikina šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu, ji, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalių prašymu gali būti keičiama.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo

36. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

37. Tiek prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskiruoju skundu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės laikiną vaikui teikiamą išlaikymą po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tuo tarpu ieškovė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką neneigė, tačiau prašė sumažinti teismo nustatytą laikiną išlaikymo dydį iki 267 Eur sumos.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.

39. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluoja prašymą dėl daugiau nei dvigubai didesnio laikino išlaikymo dydžio – 700 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų priteisimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas prašyme nurodo, kad jam pakaktų ir teismų praktikoje nusistovėjusio vaikui priteistino išlaikymo orientacinio kriterijaus – pusės minimaliosioa mėnesinės algos dydžio laikino išlaikymo, jei atsakovas nebūtų apsunkintas teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatyta pareiga lygiomis dalimis mokėti už (duomenys neskelbtini) suteiktas mokamas paslaugas, užtikrinant vaiko poreikiais grįstą ieškovės ir vaiko bendravimo tvarką. Vertindamas susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš esmės atsakovas siekia laikinųjų apsaugos priemonių institutu užsitikrinti, kad už paslaugas, kurios pagal susiklosčiusią situaciją yra būtinos šalių vaikui, mokėtų viena ieškovė. Tačiau toks atsakovo siekis nelaikytinas nei teisingu, nei pagrįstu.

40. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2025 m. vasario 19 d. nutartimi už mediacijos centro mokamas paslaugas buvo įpareigoti mokėti abu tėvai lygiomis dalimis. Svarbu akcentuoti, kad vaiko ir motinos ryšio atkūrimas pirmiausiai yra būtinas vaikui, o ne motinai. Vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia mama / tėvu tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaikas neturi galimybės savarankiškai bendrauti su kuriuo nors iš tėvų ar vaiko ir skyriumi gyvenančios mamos / tėvo bendras tarpusavio ryšys yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, turi būti imamasi priemonių, jei būtina, ir pasitelkiant specialistų pagalbą, jog vaiko ryšys su mama / tėvu būtų atkurtas. Tik tokiu atveju galės būti užtikrinti prioritetiniais laikomi šalių nepilnamečio vaiko interesai. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatytą pareiga lygiomis dalimis mokėti už (duomenys neskelbtini) suteiktas mokamas paslaugas turi užtikrinti abu tėvai, o visos tarpusavio ryšio atkūrimui reikalingų išlaidų naštos perkėlimas vienam iš tėvų nebūtų suderinamas su teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

41. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą į bylą pateikė daug duomenų siekdamas pagrįsti šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo sumą. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys byloje yra davusios paaiškinimus ir pateikusios įrodymus dėl vaiko poreikių ir savo turtinės padėties, tačiau, kaip minėta, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o skundžiama nutartimi teismas iš ieškovės priteisė 389 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kas iš esmės yra net 30 proc. daugiau nei faktiškai prašoma priteisti suma.

42. Nors preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog specialistai nurodo, kad šalių nepilnamečiam vaikui reikalinga psichologinė pagalba, kas laikytina specialiaisiais vaiko poreikiais ir neabejotinai didina nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas vaiko poreikiams tenkinti papildomai gauna 122,50 Eur kas mėnesį valstybės vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nemažino šalių nepilnamečiam vaikui nustatytino laikino išlaikymo dydžio, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ši papildoma suma yra pakankama laikinai užtikrinti ne tik būtinuosius, tačiau ir specialiuosius šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

43. Ieškovė, prašydama sumažinti šalių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, iš esmės nurodė, jog kadangi atsakovas yra valstybės vaiko pinigų gavėjas ir jais nesidalija su motina (ieškove), ieškovė prašo tenkinti jos siūlomą pinigų sumą, kuri yra pusė minimaliosios mėnesinės algos atėmus valstybės vaiko skiriamus pinigus – 267 Eur. Šiuo atveju akcentuotina, jog kas mėnesį valstybės vaikui mokama išmoka nėra skirta padidinti nepilnamečius vaikus auginančių tėvų pajamas, šios išmokos yra paskirtis sumažinti tėvų patiriamą finansinę naštą vaikų išlaikymui ir sudaryti geresnes sąlygas visaverčiam vaikų būtinųjų ir specialiųjų poreikių užtikrinimui. Kaip minėta šios nutarties 40 punkte, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, šalių nepilnamečiam vaikui bent jau laikinai yra reikalinga psichologinė pagalba, kas iš esmės yra laikoma specialiaisiais poreikiais ir neabejotinai didina nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, todėl, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo mažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydžio pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamų vaikui išmokų dydžiu.

44. Preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog ieškovės turtinė padėtis būtų itin sunki ar kad ieškovė dėl kokių nors sveikatos sutrikimų negalėtų dirbti ir dėl to neturėtų galimybių teikti laikiną išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, todėl laikytina, jog toks iš ieškovės nepilnamečiam sūnui priteistinas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis ieškovės teises ir teisėtus interesus. Dar kartą pabrėžtina, jog tai tik laikina apsaugos priemonė, taikoma siekiant užtikrinti vaiko interesus, kol bus priimtas sprendimas byloje. Atkreiptinas šalių dėmesys ir į tai, kad, pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji pakeistina nustatant laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu. Kita skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio pagrindu šalių bylinėjimosi išlaidos skirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės bei priklausomai nuo galutinio bylos rezultato. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenagrinėja atsakovo prašymo dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį pakeisti – nustatyti nepilnamečio A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu R. K. (R. K.).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.