Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1183-934/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-11
Bylos Nr.: 2A-1183-934/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28146-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas: E. P., G. P.
Suinteresuotas asmuo: E. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-1183-934/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28146-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.2.7; 3.2.6.1; 3.4.5.16.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo pareiškėjų E. P. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai, patikslinę prašymą, kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir po santuokos nutraukimo pareiškėjai grąžinti ikisantuokinę pavardę (b. l. 37-39). Pareiškėjai nurodo, kad jų santuoka faktiškai yra iširusi, jau ilgą laiką jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Pažymi, jog santuokoje susilaukė vieno vaiko. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 13-14 punktuose nurodė, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimas kreditoriui E. M. pagal 2017-04-11 paskolos sutartį dalijamas taip, kaip tai aptarta su kreditoriumi pasirašytose sutartyse, t.y. pareiškėjas pagrindinis skolininkas, pareiškėja – įkaito davėja.

2. Suinteresuotas asmuo E. M. pateikė prieštaravimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimo, pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė nustatyti, kad pareiškėjai lieka solidariai atsakingi suinteresuotam asmeniui pagal prievoles, kylančias iš 2017-04-11 Paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 2334) ir šios sutarties pakeitimus, 2019-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 6407 bei antstolio Ginto Badikonio vykdomą bylą Nr. 0040/19/01391 (b. l. 71-75). Nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo 2017-04-11 sudarė paskolos sutartį, kuria suinteresuotas asmuo paskolino pareiškėjui 68 000,00 Eur. Paskolos sutartis 2018-05-02 ir 2019-04-01 susitarimais buvo keičiama, nukeliant paskolos grąžinimo terminą. Sutarties šalys 2017-04-11 susitarė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas neįvykdo Paskolos sutarties sąlygų, jis privalo perduoti suinteresuotam asmeniui per 7 kalendorines dienas ir be jokio atlygio sklypus: 1) 1/9 dalį 0,0647 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; 2) 1/9 dalį 0,1986 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 3) 1/9 dalį 0,0643 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties sąlygų pareiškėjas neįvykdė, minėtų sklypų neperdavė. Be to, 2017-04-11 paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš paskolos sutartimi paskolintų lėšų, paskolintomis lėšomis buvo finansuojama sutuoktinių gyvenamojo namo statyba.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai su kreditoriaus pozicija nesutiko (b. l. 93-96). Nurodė, kad kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai kreditoriaus padėties nei pablogina, nei pagerina. Pažymėjo, kad skolininkas pagal paskolos sutartį yra būtent pareiškėjas, o pareiškėja pagal notarinę sutartį buvo ir lieka kaip įkaito davėja, taip Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių IV dalies 15 punkte ir nurodyta. Akcentavo, jog šioje byloje pareiškėjų prievolės prieš kreditorių yra dalinės, kadangi pareiškėja yra tik įkaito davėja ir pasirašė tik įkeitikimo sutartį, o ne paskolos sutartį. Akcentavo, jog turtas, kuris buvo įkeistas, nebuvo šeimos poreikiams tenkinti, tai buvo pareiškėjo ir kreditoriaus investicinių bendrų planų sandoris.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad abu pareiškėjai, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės subjektai, buvo ir įkaito davėjai (b. l. 103-109). Pareiškėjas paskolos sutartį sudarė siekdamas bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Už paskolintus pinigus abu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai, kad paskolos sandoris buvo įformintas tik vieno sutuoktinio vardu, nekeičia pačių santykių turinio ir pareiškėjų kaip sutuoktinių tikslų, kuriais šie pinigai buvo skolinami ir panaudoti. Šio sklypo pirkimo (įsigijimo) sandoryje dalyvavo abu sutuoktiniai, nekilnojamojo turto registre sklypas registruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Paskolintomis lėšomis taip pat buvo finansuojama sutuoktinių gyvenamojo namo statyba ant sklypo, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registrų centro centrinio duomenų banko 2019-07-18 išrašas, taip pat 2017-04-11 Paskolos sutarties 2.1-2.3 punktai, kuriuose numatytos pinigų (paskolos) išmokėjimo sąlygos įsigyjant minėtą žemės sklypą. Be to, nevykdant paskolos sutarties sąlygų, pareiškėjas įsipareigojo perduoti kreditoriui žemės sklypus (jų 1/9 dalis), priklausiusius pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuriuos šiuo metu pateikta santuokos nutraukimo sutartimi pareiškėjai siekia pasilikti nuosavybės teise po ½ dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės preziumuoja bendrus šeimos poreikius, solidarias prievoles, susijusias su pareiškėjų bendru turtu ir kreditoriaus suteikta paskola. Taip pat nepagrįstas pareiškėjų aiškinimas, kad jų prievolės prieš kreditorių yra dalinės. Įkeitimas yra šalutinė (papildoma) prievolė ir ji pasibaigia, kai baigiasi pagrindinė prievolė (t.y. prievolė pagal paskolos sutartį, kurią užtikrinant ir buvo įkeistas turtas), todėl pareiškėja negali būti atleidžiama nuo prievolės vien dėl to, kad pagal hipotekos sandorį abiem pareiškėjams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo realizuotas ir tik iš dalies padengta skola kreditoriui pagal paskolos sutartį.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-22 sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino iš dalies – nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2667, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko ikisantuokinę pavardę „V.“, pareiškėjui turimą pavardę – „P.“; patvirtino pareiškėjų 2020-11-29 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išskyrus sutarties 15 punktą; nustatė, kad pareiškėjai lieka solidariai atsakingi E. M. pagal prievoles, kylančias iš 2017-08-12 išduoto vykdomojo rašto Nr. 6407 bei antstolio Ginto Badikonio vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0040/19/01391; priteisė iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui po 325,00 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato teisinę pagalbą (b. l. 160-164).

6. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

8.1. Atsižvelgdamas į tai, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant leidžiama nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis), į tai, kad šalių santuoka faktiškai iširusi (CK 3.53 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, jog pareiškėjų santuoka nutrauktina, ir patvirtintina jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išskyrus Sutarties 14-15 punktus;

8.2. Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pakanka išvadai, kad pareiškėjai iš suinteresuoto asmens gautą paskolą pagal 2017-04-11 Paskolos sutartį panaudojo šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nepaneigė aplinkybių, kad gauta paskola buvo panaudota nekilnojamam turtui įsigyti (statyti);

8.3. Aplinkybė, kad pareiškėja nėra bendraskolė pagal 2017-04-11 Paskolos sutartį ir yra tik įkeitusi savo dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nėra reikšminga. Pareiškėja faktiškai priėmė turtinę naudą iš 2017-04-11 Paskolos sutarties, t. y. kartu su sutuoktiniu įgijo minėtą žemės sklypą, kuriame buvo statomas namas, 2019-04-01 pasirašė susitarimą pakeisti sutartinę hipoteką, įkeitė kreditoriaus naudai jai kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius dalį turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasirašė pas notarą minėtą 2019-04-01 susitarimą, todėl jai buvo žinomos bendro nekilnojamojo turto įkeitimo bei galimo perleidimo sąlygos. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Sipavičiui 2019-08-19 išdavus vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su palūkanomis ir delspinigiais iš skolininko G. P. ir įkaito davėjos E. P., įstatymo nustatyta tvarka šio vykdomojo įrašo neginčijo, tuo patvirtindama, kad yra solidarioji skolininkė;

8.4. Pripažintina, kad pareiškėjų skolinė prievolė, kylanti iš 2017-04-11 Paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 2334) ir šios sutarties pakeitimų, taip pat pagal 2019-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 6407 bei antstolio Ginto Badikonio vykdomąją bylą Nr. 0040/19/01391 yra solidari abiejų pareiškėjų prievole (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

Šalies argumentai

8.5. Pareiškėjai nurodė ir teismas nustatė, kad pareiškėjų santuokoje yra įgytas bei bendrosios jungtinės nuosavybės jų valdomas nekilnojamas turtas yra 1/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 1/9 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/9 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 punktu susitarė, jog po santuokos nutraukimo šis turtas abiem šalims dalijamas lygiomis dalimis po ½ minėto turto dalį. Toks susitarimas yra teisėtas, atitinkantis įstatymų reikalavimu, nepažeidžia kreditoriaus interesų;

8.6. Pareiškėjus šiuo sprendimu pripažinus solidariai atsakingais pagal prievoles, kylančias iš 2017-04-11 Paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 2334) ir šios sutarties pakeitimų, taip pat pagal 2019-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 6407 bei antstolio Ginto Badikonio vykdomąją bylą Nr. 0040/19/01391, pareiškėjai ir toliau atsakys kreditoriui savo turtu, tik ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 sprendimo dalį, kuria teismas tenkino suinteresuoto asmens reikalavimą pripažinti prievoles solidariomis pareiškėjų prievolėmis ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – patvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 15 punktą, numatantį, kad pagal prievoles, kylančias iš paskolos sutarties, pareiškėjas atsako asmeniškai kaip skolininkas, o pareiškėja kaip įkaito davėja; patenkinus apeliacinį skundą panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suinteresuoto asmens naudai ir pareiškėjų naudai iš suinteresuoto asmens priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 165-174).

8. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, visus byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus vertino tik kreditoriaus naudai ir nepagrįstai atmetė bei laikė nereikšmingais pareiškėjų parodymus, taip pažeisdamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje vieno iš sutuoktinių prisiimtų prievolių kvalifikavimą ir pripažinimą solidaria/asmenine sutuoktinio prievole bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso šalių lygiateisiškumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dalyje dėl prievolės pripažinimo solidaria pareiškėjų prievole;

8.2. Atmesdamas pareiškėjų argumentus, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos poreikiams, o investicinio projekto tikslais, teismas patikimesniais įrodymais laikė ne šalių paaiškinimus, o pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas visiškai netikrino pareiškėjų parodymų patikimumo ir pagrįstumo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio kontekste, todėl pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą betarpiškumo principą. Pareiškėjų parodymus, kad paskolintomis lėšomis buvo finansuojamas investicinis projektas, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurių turinio teismas netyrė ir nevertino;

8.3. Iš paskolos sutarties nuostatų yra aišku, kad pinigai buvo skolinami žemės sklypui įsigyti, kuriame bus statomas dvibutis namas, todėl teismas turėjo kritiškai vertinti kreditoriaus parodymus, ar iš tiesų paskolos sutarties pasirašymo metu jam nebuvo žinoma, kad paskola imama verslo investiciniams projektui finansuoti ir vystyti. Apeliantų vertinimu, kreditoriaus argumentai, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, yra melagingi;

8.4. Kreditorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad paskolų teikimas nėra jo nuolatinė veikla ir kad tokios paslaugos suteikimas buvo vienkartinis. Minėtas faktas leidžia daryti prielaidą, kad paskolos suteikimas buvo grįstas asmeniniais kreditoriaus interesais – investuoti į projektą ir iš jo uždirbti. Be to, kreditoriaus ir pareiškėjų iki paskolos sutarties pasirašymo nesiejo jokie santykiai, todėl kreditoriui net nebuvo žinoma, kad pareiškėjas gyvena santuokoje. Trečia, nei viena paskolos sutarties nuostata nepatvirtina fakto, kad planuojamas įsigyti žemės sklypas ir planuojamas statyti dvibutis namas yra skirtas šeimos poreikiams;

8.5. Tiek trumpas paskolos grąžinimo terminas, tiek didelės palūkanos leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad pinigai buvo paskolinti būtent investiciniams projektui finansuoti, tikintis per metus laiko pastatyti dvibutį namą, jį parduoti ir už gautus pinigus grąžinti paskolą ir palūkanas. Esmine laikytina sutarties 6.1 punkto sąlyga, kurioje šalys aiškiai nurodo ir patvirtina paskolos suteikimo ir panaudojimo tikslą, kurioje numatyta, kad nepardavus žemės sklypo ir jame pastatytų objektų todėl, kad paskolos davėjas nedavė sutikimo parduoti jam įkeistus nekilnojamuosius daiktus, delspinigiai paskolos gavėjui neskaičiuojami. Minėta nuostata parodo, kad kreditorius, pasirašydamas paskolos sutartį, suprato, kad paskola naudojama investiciniam projektui ir pats siekė iš tokio projekto uždirbti, tačiau teismo posėdžio metu šiuos ketinimus nuslėpė;

8.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriaus galimybės įrodyti, kokiu tikslu bus panaudota paskolinta suma, yra apribotos, yra tik išankstinis teismo vertinimas ir nepagrįstas bylos faktinėmis aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais bei suteikiantis teisinį pagrindą kreditoriui piktnaudžiauti savo kaip kreditoriaus ir kaip proceso šalies teisėmis, šitaip pažeidžiant pareiškėjų teises ir teisėtus interesus;

8.7. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievolių pobūdį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai visą atsakomybę dėl prievolių pobūdžio įrodinėjimo perkeldamas tik pareiškėjams, vadovavosi tik kreditoriaus interesus ginančia teismų praktika. Prievolių solidarumas yra įrodinėjamas ir pareiga tai įrodyti tenka šaliai, kuri siekia įrodyti, kad atitinkama prievolė yra solidari, todėl nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir tuo pagrindu prievolė, kylanti iš paskolos sutarties, yra bendra pareiškėjų prievolė. Kreditorius neįrodė, kad pareiškėjų paimta paskola buvo panaudota pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti;

8.8. Paskolos sutarties atveju sutuoktinio pritarimas paskolos sutarčiai vėlesniais veiksmais nėra būtinas ir tai nepagrindžia paskolos panaudojimo šeimos interesais. Teismas paskolos panaudojimą šeimos interesais vertino tik pagal viešus turto registro duomenis ir grindė aplinkybėmis, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu dalyvavo pasirašant hipotekos sandorius, jų pakeitimus bei tuo, kad nebuvo ginčijami vykdomieji įrašai ir kiti vykdomieji dokumentai.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 178-185).

10. Suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

10.1. Sutuoktiniai savo apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai remiasi vien paskolos sutarties nuostatomis, kurios jų argumentų niekaip nepatvirtina. Apeliantai savo apeliaciniame skunde visiškai nesiremia ir neįrodinėja ginčo dalykui reikšmingomis aplinkybėmis, buvusiomis po kreditoriaus suteiktos paskolos išdavimo. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui spręsti patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių apeliantai nei pirmosios instancijos teisme, nei šiuo metu savo apeliaciniame skunde net nebando neigti, nes to padaryti ir negali;

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai pažymėjo, kad kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai;

10.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017-04-11 sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi, siekdamas bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kuri nepaneigta, kad pareiškėja gavo (priėmė) turtinę naudą iš jos sutuoktinio sudaryto paskolos sandorio su kreditoriumi, kadangi įgijo nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, toliau juo disponavo keliskart įkeisdama jį, keičiant, papildant Paskolos sutarties nuostatas dėl papildomos paskolos suteikimo ir pan.;

10.4. Už paskolintus pinigus abu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai, kad paskolos sandoris buvo įformintas tik vieno sutuoktinio vardu, nekeičia pačių santykių turinio ir pareiškėjų kaip sutuoktinių tikslų, kuriais šie pinigai buvo skolinami ir panaudoti. Kaip patvirtina byloje pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai, hipotekos sandoriai, sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo (įsigijimo) sandoryje dalyvavo abu pareiškėjai kaip sutuoktiniai, nes Nekilnojamojo turto registre sklypas registruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Paskolintomis lėšomis taip pat buvo finansuojama sutuoktinių gyvenamojo namo statyba ant šio sklypo, ką patvirtina turimas Nekilnojamojo turto registrų centro centrinio duomenų banko 2019-07-18 išrašas, taip pat 2007-04-11 Paskolos sutarties 2.1-2.3 punktai, kuriame numatytos pinigų (paskolos) išmokėjimo sąlygos įsigyjant minėtą žemės sklypą pareiškėjų vardu bei vėliau finansuojant jų namo statybas. Abu sutuoktiniai pasirašė įkeitimo (hipotekos) sandorius dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise iš paskolintų lėšų įgyto (sukurto) turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

10.5. Svarbus faktas ir tai, kad pagal kreditoriaus byloje pateiktą 2017-04-11 Susitarimą dėl dokumentų ir sklypų perdavimo, nevykdant paskolos sutarties sąlygų, abu sutuoktiniai įsipareigojo perduoti kreditoriui žemės sklypus (jų 1/9 dalis) priklausiusius apeliantams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuriuos šiuo metu pateikta santuokos nutraukimo sutartimi pareiškėjai siekia pasilikti asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)). Taigi visos šios aplinkybės, patvirtintos pačių apeliantų veiksmais rodo ne ką kitą, kaip bendrą solidarią jų prievolės prisiėmimą kreditoriaus suteiktos paskolos atžvilgiu, kadangi iš to jie gavo bendrą naudą šeimos interesais (šeimos interesus vertinant tiek kaip bendrą šeimos turtą (gyvenamąjį namą, tiek ir bendrą jų interesą, tikslą gauti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių papildomų pajamų (pinigų) iš sėkmingo dvibučio gyvenamojo namo pardavimo;

10.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl teisių išviešinimo funkcijos nekilnojamojo turto registre, tariamai, kad turto registravimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre nerodo šeimos interesų ginčo atveju egzistavimo, nes apeliantai nebuvo sudarę ikivedybinės/vedybinės sutarties ir pan. Tačiau, priešingai, teisių registravimas registre yra nustatytas trečiojo asmens interesais ir naudai, koks ginčo atveju yra kreditorius. Toks apeliantų argumentas apskritai reiškia, kad teismas turėtų tikėti ir remtis neteisėtumo prezumpcija, t.y. kad sutuoktinių deklaruoti ir viešame registre registruoti duomenys (registro duomenys, kaip žinia, laikomi teisingais ir išsamiais, atitinkančiais tikrovę, kol nenuginčyti) neatitinka tikrovės, yra neteisingi, melagingi ir pan., kas akivaizdu, kad negali būti laikoma teisėta ir teisinga;

10.7. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai bandoma remtis paskolos sutarties atskiromis nuostatomis, kurios niekaip apeliantų bandomų daryti išvadų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo nepatvirtina. Apeliantų teiginiai apie tai, kad kreditorius tariamai paskolos sutartimi turėjo tikslų investuoti į projektą ir iš jo uždirbti yra absoliučiai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir pasirašytos paskolos sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad paskolos sutartis ir jos sąlygos yra nenuginčytos ir patvirtina tik tai, kad kreditorius suteikė paskolą, siekdamas mokėjimo palūkanų iš paskolintų pinigų, prisiimdamas atitinkamą riziką, kad jo paskolinti pinigai nebus sugrąžinti (iš dalies nebus sugrąžinti) su palūkanomis, kurie jam turėjo būti išmokami suėjus tam tikriems terminams, ir nieko daugiau. Apie kažkokį papildomą uždirbimą iš apeliantų investicinio projekto paskolos sutartyje nėra jokių sąlygų. Kreditoriaus interesas buvo uždirbti iš palūkanų ir kuo labiau užsitikrinti paskolos su palūkanomis sugrąžinimą nekilnojamojo turto hipoteka (ir jo apsauga), kas tokiu atveju yra tipinės paskolos sutarties ir ją užtikrinančios hipotekos sąlygos;

10.8. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kreditoriui net nebuvo žinomos aplinkybės, kad pareiškėjas gyvena santuokoje. Kaip kreditorius paaiškino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, jam prieš suteikiant paskolą buvo žinoma apie pareiškėjo sutuoktinę ir siekį paskolą panaudoti bendrais šeimos interesais. Kaip kreditorius paaiškino pirmosios instancijos teisme, jis susipažino su pareiškėju per jų bendrą pažįstamą D. Z., kuris trumpai apibūdino pareiškėją bei prašė paskolinti jam pinigų, pasakė, kad pareiškėjas yra vedęs;

10.9. Paskolos vienerių metų terminui pageidavo pats pareiškėjas, kreditorius su tuo sutiko, nustatydamas sutartyje numatyto dydžio palūkanas, kurios tiko pareiškėjui. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad paskola kreditoriui buvo gražinta, liko tik neišmokėtos palūkanos. Taip nėra, kadangi pirmiausia yra sumokomos palūkanos, o tik sumokėjus palūkanas nuskaičiuojama paskola (CK 6.54 str.), ne atvirkščiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Apeliaciniame skunde apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš suinteresuoto asmens gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantų vertinimu, teismas turėjo kritiškai vertinti kreditoriaus parodymus, kad paskolos sutarties pasirašymo metu jam nebuvo žinoma, kad paskola imama verslo investiciniam projektui finansuoti ir vystyti. Pareiškėjai akcentavo, jog aplinkybę, kad paskola buvo imama investiciniam projektui finansuoti, patvirtina tai, kad paskolų teikimas nėra nuolatinė kreditoriaus veikla ir šis paskolos suteikimas buvo vienkartinis, be to, kad paskola nebuvo imama šeimos poreikiams tenkinti patvirtina ir trumpas paskolos grąžinimo terminas bei didelės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

14. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016; 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

16. Sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020; 2019-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

18. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020; 2020-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020). Taigi, kreditorius, nors ir būdamas susijęs sutartiniais santykiais su vienu iš sutuoktinių, gali būti suinteresuotas įrodyti, kad prievolė turi būti vykdoma iš bendro turto (pvz., yra solidarioji sutuoktinių prievolė).

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pakanka išvadai, kad pareiškėjai iš suinteresuoto asmens gautą paskolą pagal 2017-04-11 paskolos sutartį panaudojo šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis), todėl pareiškėjų skolinė prievolė, kylanti iš 2017-04-11 paskolos sutarties ir šios sutarties pakeitimų, pagal 2019-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 6407 bei antstolio Ginto Badikonio vykdomąją bylą Nr. 0040/19/01391 kreditoriui E. M. yra solidari abiejų pareiškėjų prievolė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

20. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017-04-11 pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią suinteresuotas asmuo paskolino pareiškėjui 68 000,00 Eur sumą (b. l. 76-78). Sutarties 2 punktu šalys numatė, jog paskola iš notaro depozitinės sąskaitos išmokama paskolos gavėjui po sąlyginio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo paskolos davėjo naudai, 2.1. – 2.3. puntuose numatyta skolinamos sumos išmokėjimo tvarka. Paskolo gavėjas įsipareigojo užtikrinti prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą žemės sklypo bei bet kokių jame statomų/pastatytų nekilnojamųjų turto objektų sąlygine hipoteka (sutarties 4 punktas). Paskolos sutartis 2018-05-02 ir 2019-04-01 susitarimais buvo keičiama, nukeliant paskolos grąžinimo terminą (b. l. 82-83, 88-89). 2017-04-11 tarp šalių taip pat buvo pasirašytas susitarimas dėl dokumentų ir sklypų perdavimo, kuriuo šalys susitarė, kad jei paskolos gavėjas neįvykdys 2017-04-11 paskolos sutarties sąlygų, jis privalo paskolos davėjui per 7 kalendorines dienas ir be jokio atlygio perduoti sklypus: 1/9 dalį 0,0647 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį 0,1986 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį 0,0643 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-81). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog paskola buvo paimta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir dvibučio gyvenamojo namo statymui žemės sklype (sutarties 2.3. punktas), žemės sklypo ir jame statomų/pastatytų objektų įkeitimu užtikrinant prievolių įvykdymą, taip pat įsipareigojant paskolos davėjo naudai perleisti žemės sklypus, jei paskolos sutarties sąlygos nebus vykdomos. Kad paskola buvo paimta žemės sklypo įsigijimui ir dvibučio gyvenamojo namo statyboms, nagrinėjamoje byloje neginčijo ir patys apeliantai.

21. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021; 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017-04-14 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2417 pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantis nebaigtas statyti dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas pareiškėjo vardu 2018-06-29 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-180629-01048 pagrindu (b. l. 116-118). 2021-01-14 Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso: 1/9 dalis 0,0647 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis 0,1986 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 1/9 dalis 0,0643 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019-04-01 pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo pasirašė susitarimą pakeisti sutartinę hipoteką ir pratęsė paskolos su priklausančiomis palūkanomis grąžinimo terminą iki 2020-04-01, taip pat papildė susitarimą, jog paskolos davėjas turi teisę pareikalauti grąžinti paskolą su priklausančiomis palūkanomis anksčiau numatyto termino. Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaras, gavęs suinteresuoto asmens prašymą dėl priverstinio išieškojimo, 2019-08-19 išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininko ir įkaito davėjos (b. l. 90).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nors paskolos sutartis ir buvo sudaryta pareiškėjo vardu, tačiau pareiškėja faktiškai priėmė turtinę naudą iš 2017-04-11 paskolos sutarties, todėl iš minėtos paskolos sutarties kilusi prievolė pripažintina solidariąja sutuoktinių prievole. Pirma, žemės sklypas, kurio įsigijimui buvo sudaryta paskolos sutartis, sutuoktinių buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Antra, žemės sklypai, kuriuos pareiškėjas, nevykdydamas paskolos sutarties sąlygų, įsipareigojo perduoti paskolos davėjui, pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Trečia, abu pareiškėjai dalyvavo pasirašant 2019-04-01 susitarimą pakeisti sutartinę hipoteką, todėl ir pareiškėjai buvo žinomos bendro nekilnojamojo turto įkeitimo sąlygos. Ketvirta, pareiškėja neginčijo Vilniaus miesto 30-ojo notaro biuro notaro 2019-08-19 išduoto vykdomojo įrašo priverstinai išieškoti hipoteka užtikrino skolinio įsipareigojimo sumą su palūkanomis ir delspinigiais iš skolininko ir iš įkaito davėjos (b. l. 90), pripažindama, jog prievolė pagal 2017-04-11 paskolos sutartį yra solidari.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantų skundo teiginiai, jog paskolų teikimas nėra kreditoriaus nuolatinė veikla, taip pat argumentai dėl trumpo paskolos grąžinimo termino ir didelių palūkanų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, taip pat neįrodo, kad paskola pagal 2017-04-11 paskolos sutartį buvo imama investiciniam projektui finansuoti, kadangi tokius argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei apeliantų veiksmai po paskolos suteikimo (žr., 24-25 punktą). Be to, suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog paskolos vienerių metų laikotarpiui pageidavo pats pareiškėjas, o kreditorius sutiko, nustatydamas sutartyje įtvirtino dydžio palūkanas, kurios tiko pareiškėjui (b. l. 178-185).

26. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo, vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019; 2019-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019).

27. Aukščiau nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai paneigia apeliantų skundo teiginius, jog atmedamas pareiškėjų argumentus, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos poreikiams, o investicinio projekto tikslais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikimesniais įrodymais laikė ne šalių paaiškinimus, o pateiktus rašytinius įrodymus. Sutiktina, kad procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (žr., 19 punktą). Kita vertus, pareiškėjų argumentai, jog paskola buvo suteikta investicinio projekto tikslais, iš esmės yra grindžiami prielaidomis ir subjektyviu paskolos sutarties sąlygų aiškinimu, nepateikiant tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2017-04-11 paskolos sutartimi įgytos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

28. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, visus byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus vertino tik kreditoriaus naudai ir nepagrįstai atmetė bei laikė nereikšmingais pareiškėjų parodymus, taip pažeisdamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje vieno iš sutuoktinių prisiimtų prievolių kvalifikavimą ir pripažinimą solidaria/asmenine sutuoktinio prievole bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso šalių lygiateisiškumą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

32. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis patyrė 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš apeliantų, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs teikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jos priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjų suinteresuoto asmens naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai, t. y. po 340,00 Eur.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza