Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai J. G., jos gynėjai advokatei V. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis-neištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), slaugytojo padėjėja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2021-06-23 apie 13.20 val., įvažiavime nuo kelio A2 Vilnius-Panevėžys link Nuotekų gatvės, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. G. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2021-06-23 apie 13.00 val. buvo išgėrusi du stikliukus apie 150 ml. brendžio ir sugalvojo važiuoti susitvarkyti savo asmeninius reikalus. Važiuojant aplinkkeliu link Krekšlių, jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Gailisi dėl savo tokio poelgio. Prašo kuo trumpiau “atimti teises” bei skirti mažesnę bausę, nes kasdien veža dukrą į mokyklą į miestą, automobiliu vyksta į darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamosios J. G. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš alkoholio matuoklio (alkotesterio) duomenų matyti, kad patikrinus alkoholio koncentraciją J. G. biologinėje organizmo terpėje (iškvėptame ore), buvo nustatyta, (2,36 promilių) ( b. l. 23,25,26).

Iš tarnybinio S. K. pranešimo matyti, kad 2021-06-23 13 val. 20 min. dirbant kartu su RS tyrėju V. J., įvažiavime nuo kelio A2 Vilnius-Panevėžys link Nuotekų gatvės sustabdė automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivi J. G. gim. (duomenys neskelbtini). 13 val. 40 min. automobilio vairuotojai alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest" 6810 Nr. ARFM-0422 nustatytas 2,27 promilių girtumas (antras pūtimas). 13 val. 24 min. parodė pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,36 promilių girtumą. ( b.l. 21-22 ).

Iš įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta- nuvažiavimas nuo kelio A2 Vilnius-Panevėžys 73 km. į Nuotekų g. Ukmergės mieste, kur stovi sustabdytas automobilis AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-18).

Įvykio vietoje policijos pareigūnai naudojo "Body" vaizdo kameras, siekiant gauti tyrimui reikšmingos informacijos iš minėtų kamerų buvo iškeltas vaizdo įrašas, kuris pridėtas prie bylos ( b.l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojo S. K. tarnybinį pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami J. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis įvertina J. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta esant neblaiviai, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, dienos metu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamoji J. G. neteista, vieną kartą baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sesers K. L. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. J. G. kaltinama neatsargaus nusikaltimo padarymu (BK 16 straipsnio 2 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, atsiprašė dėl tokio savo poelgio. Kaltinamoji praeityje neteista (b.l.82), administracine tvarka bausta nes vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais ir buvo jų neprisisegusi saugos diržų (b. l. 86-88). Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji dirba, kas patvirtina tamprius kaltinamosios socialinius bei darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamosios nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad prokuroras pritarė ir prašė, o kiti proceso dalyviai neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. J. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti J. G. pasitikėjimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad K. L. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad K. L. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Ji neteista ir nebausta administracine tvarka, dirbanti ir darbe charakterizuojama teigiamai. Tiek kaltinamoji, tiek jos sesuo parodė, kad juos sieja artimi santykiai – kartu gyvena, sutaria puikiai, kartu tariasi, planuoja ir sprendžia problemas. Po nagrinėjamo įvykio kaltinamoji paskambino seseriai, jos kalbėjosi apie šį įvykį ne vieną kartą. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad K. L. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. G. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja K. L. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti J. G. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. L. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, K. L. rūpi jos sesers ateitis ir už ją laiduoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie K. L. asmenybę, tiek jos bei J. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad K. L. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką J. G., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos K. L. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, J. G. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos K. L. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė J. G.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį J. G. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Į. J. G. ir K. L. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, jų mėnesinės pajamos nėra didelės, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, J. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamosios sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Atsižvelgiant į tai, kad J. G., padarydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasi šiomis teisėmis ji padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai J. G. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise. Nors praeityje J. G. nebuvo teista, tačiau bylą nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad kaltinamoji pažeidė KET punkto reikalavimus, būdama neblaivi. Šios aplinkybės rodo J. G. lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo pačios bei kitų saugumą. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės kaltinamosios šeimai ar jai asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Todėl J. G. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jai nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vieną baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo kaltinamajai J. G. klausimą, konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkei bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. G. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 20 km atstumu nuo miesto, jos dukra lanko mokyklą, į kurią ją kasdien veža automobiliu ir į tai, kad pusseserė pažadėjo padėti ir vairuoti bei nuvežti dukrą į mokyklą, prokurorui taip pat prašant nekonfiskuoti automobilio, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas 2021-07-07 nutarimu automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.75-76), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Automobilio raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities VPK (b.l. 48) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. G..

Daiktiniai įrodymai – kompiuterinė laikmena (prie bylos vokai Nr. 1 ir Nr. 2) su vaizdo stebėjimo kamerų „Body“ įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos K. L. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos K. L. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-06-23 specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l.65-66).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas 2021-07-07 nutarimu automobiliui Audi 80 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.75-76), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. A. 80 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio raktelį, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymus - kompiuterines laikmenas su vaizdo stebėjimo kamerų „Body“ įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. G. ir laiduotojai K. L., kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.