- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- II-629-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00720-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Pažeidėjas
- A. G.
- Advokatai
- Rūta Stulgė
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotajam atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonardas Urbanovič),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1363-2023 (ROIK 22188065647).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1363-2023 (ROIK 22188065647) buvo konstatuota, jog UAB „ (duomenys neskelbtini – toliau bendrovė „X“)“ (toliau ir – Bendrovė) direktorius A. G., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino Taršos leidimo Nr. TL-V.7-12/2014 sąlygų laikymosi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau ir – Reglamentas) laikymosi, kadangi:
2022 m. gegužės 14 d. iš UAB „X“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir Nr. N25, Upės g., Vilniuje paėmus vandens mėginius, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. tyrimų protokolu Nr. P-113-2022-135/1 nustatytas teršalo skendinčios medžiagos (toliau – SM) leistino normatyvo viršijimas. Nustatytas faktas iš išleistuvo Nr. N23 yra 480 mg/l, iš išleistuvo Nr. N25 – 630 mg/l.
Taršos leidimo Nr. TL-V.7-12/2014 nuotekų dalyje nustatyta, kad maksimalus į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų leidžiamas momentinis teršalo SM normatyvas yra 50 mg/l.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.1.1 papunktyje nustatyta, kad maksimalus į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų leidžiamas momentinis teršalo SM normatyvas yra 50 mg/l.
2022 m. gegužės 14 d. iš UAB „X“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir Nr. N25, Upės g., Vilniuje į aplinką buvo išleistos paviršinės nuotekos viršijant maksimalią leidžiamą SM teršalo koncentraciją, nesilaikant Taršos leidimo Nr. TL-V.7-12/2014 sąlygų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 19(2) straipsnio 2 dalies reikalavimus. Į aplinką išleidus paviršines nuotekas, viršijant 50 mg/l SM teršalo koncentraciją pažeistas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.1.1 papunktis. Tuo A. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą jam paskirta 600 Eur bauda (1 t., b. l. 8-10, 125-128).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. per savo įgaliotąją atstovę advokatę Rūtą Stulgę pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad Inspekcijos pareigūnai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus darbuotojais 2022 m. gegužės 14 d. patikrino teritoriją ir iš UAB „X“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir Nr. N25 paėmė mėginius. Į mėginių paėmimą UAB „X“ atstovai nebuvo kviesti ir jo metu nedalyvavo. Nustačius, kad iš minėtų išleistuvų į aplinką išleistos paviršinės nuotekos viršija maksimalią leidžiamą SM teršalo koncentraciją, 2022 m. spalio 10 d. UAB „X“ buvo įteiktas privalomasis nurodymas Nr. (18.1)-PN-566, kuriuo buvo prašoma nurodyti asmenį, atsakingą už aprašytą pažeidimą, ir pateikti jo atsakomybę patvirtinančius dokumentus. Atsakydama į privalomąjį nurodymą Bendrovė informavo, kad analizuojami išleistuvai neturi valymo įrenginių, todėl Bendrovė neturi jokių objektyvių galimybių daryti poveikio išleidžiamo vandens kokybei. Bendrovė, vykdydama lietaus nuotekų tinklo priežiūrą ir jį eksploatuodama, nėra atsakinga už vandens, išleidžiamo iš paviršinių nuotekų tinklų, kuriuose nėra valymo įrenginių, kokybę ir išvalymą. Atsakydama į privalomąjį nurodymą Bendrovė taip pat paaiškino, kad pagal pareiginius nuostatus Bendrovei aplinkosauginiuose patikrinimuose atstovauja ir aplinkosaugines neatitiktis/pastabas valdo Bendrovės Ekologinės priežiūros skyriaus vadovas R. V. (2022 m. spalio 17 d. UAB „X“ raštas Nr. 22-PD-3-(162.1). 2022 m. gruodžio 2 d. R. V. buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas Nr. AM-AAD- ANR_P-4753-2022. Protokole nurodyta, kad 2022 m. gegužės 14 d. iš Bendrovės eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir N25 Upės g., Vilniuje paimti vandens mėginiai viršija maksimalią leidžiamą SM teršalo koncentraciją. Konstatuota, jog šiuo pažeista Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 19(2) straipsnio 2 dalies, Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.1.1. papunkčio reikalavimai. Už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą R. V. buvo siūloma sumokėti 300 Eur baudą. Už ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą buvo siūloma sumokėti 30 Eur baudą. R. V. atžvilgiu surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-4753-2022 nėra panaikintas, yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes. Nepaisydama to, Institucija 2023 m. vasario 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-474-2023 A. G. bei jo atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. AM-AAD-ANR_P-474-2023, administraciniame kaltinime nurodydami analogiškas faktines aplinkybes. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn už tą patį pažeidimą tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais pagrindais yra neapgrįstai patraukti du asmenys, o Departamentas už tą patį aplinkosauginį pažeidimą siekia nubausti du kartus, šiuo pažeidžiant draudimo bausti du kartus už tą patį nusižengimą (lot. non bis in idem) principą.
A. G. yra UAB „X“ direktorius. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama savo kompetenciją nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 paskyrė UAB „X“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir pavedė jai vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. UAB „X“ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje eksploatuoja 105 paviršinių nuotekų surinkimo baseinus, kurie užima apie 12 tūkst. ha miesto teritorijos. Minėtuose baseinuose Bendrovė prižiūri ir kontroliuoja daugiau nei 1500 km paviršinių nuotekų tinklų bei 117 vnt. išleistuvų, iš kurių: 36 vnt. - neįtraukti į taršos leidimą (baseinų dydis mažesnis nei 10 ha); 81 vnt. iš jų: 8 vnt. - turi įrengtus valymo įrenginius; 73 vnt. - be valymo įrenginių. Iš UAB „X“ paraiškos taršos leidimui pakeisti 2 lentelės matyti, kad per 23 ir 25 išleistuvus yra išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo gatvių, aikštelių, kurių bendras plotas 113 ha, galimai teršiamų teritorijų plotas – 5,461 ha.
Apibendrindami daro išvadą, jog vyriausiasis specialistas, spręsdamas dėl A. G. atsakomybės, laikė, kad Reglamentas nustato taisyklę, jog paviršinės nuotekos prieš išleidžiant į aplinką privalo būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti Reglamento 18 punkte nustatytas sąlygas, ir Bendrovė šį reikalavimą privalo užtikrinti. Kitaip tariant, vyriausiojo specialisto nuomone, Bendrovė turi pareigą įrengti valymo įrenginius prie visų Vilniaus miesto išleistuvų, įskaitant ginče aktualius išleistuvus. Tokia Reglamento nuostatų interpretacija A. G. kaltės nustatymo kontekste yra nepagrįsta, neteisėta ir prasilenkianti su kaltės samprata.
Reglamentas nustato paviršinių nuotekų tvarkymo principus, tačiau Bendrovė, kaip paviršinių nuotekų tvarkytoja, neturi pareigos įrengti valymo įrenginius prie visų Vilniaus miesto išleistuvų. Tokios pareigos nenustato nei vienas teisės aktas, o Reglamentas negali būti taikomas tendencingai, Reglamentas turi būti taikomas kompleksiškai su kitais Bendrovės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į objektyvias Bendrovės finansines galimybes dėl valymo įrenginių įrengimo.
Bendrovė nuolat vykdo naujų valymo įrenginių statybą, tačiau tai daug lėšų ir laiko reikalaujantis procesas, kuris reikalauja didelių investicijų. 73 vienetai bendrovės prižiūrimų išleistuvų yra be valymo įrenginių. Bendrovės finansinės galimybės priklauso nuo daugelio faktorių, Bendrovės 100 proc. akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Bendrovė teikia viešąsias paslaugas, kurios iš dalies apmokamos mokesčių mokėtojų pinigais. Lėšų skirstymas ir panaudojimas yra planuojamas atsižvelgiant į konkretaus laikotarpio Bendrovės poreikius užtikrinant veiklos, apimančios daugybę sričių (avarinių situacijų Vilniaus mieste kontrolę ir sprendimą, beglobių gyvūnų klausimų sprendimą, gatvių remontą, miesto priežiūrą, paplūdimių priežiūrą, paviršinių nuotekų tvarkymą ir t.t.), tęstinumą ir efektyvumą, kurios vykdymui nuolat reikia apyvartinių lėšų. Tuo tarpu naujų paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybos kaina, priklausomai nuo jų dydžio ir statybos darbų sudėtingumo, svyruoja tarp 150 – 2 500 tūkst. Eur be PVM, todėl investicijos į valymo įrenginius visiems Vilniaus mieste esantiems išleistuvams galėtų siekti apie 80 – 100 mln. Eur be PVM, o jų įrengimas įvertinant projektavimo procedūras, statybai reikalingų sklypų formavimą, užtruktų ne mažiau kaip 8-10 metų.
Valymo įrenginių statyba, reikalaujanti didelių laiko ir finansinių sąnaudų, yra ilgalaikis ir brangus statybos procesas, todėl, nors Bendrovė ir skiria tam reikalingą dėmesį ir lėšas, tačiau šiai dienai nėra jokių objektyvių galimybių užtikrinti paviršinių nuotekų valymą iš visų išleistuvų, juo labiau to objektyviai negali užtikrinti A. G. Pareigos prijungti valymo įrenginius prie visų Vilniaus miesto išleistuvų, įskaitant ginče aktualius išleistuvus, priskyrimas Bendrovei yra neadekvatus, tokia pareiga nėra nustatyta jokiuose teisės aktuose, Bendrovė objektyviai neturi galimybių ją įgyvendinti.
Nesant valymo įrenginių, nėra jokio fizinio barjero, kuriuo pasinaudojant būtų galima kokiu nors būdu kontroliuoti iš baseinų (nuo gatvių, kiemų kitų kietųjų dangų) į upę patenkančias medžiagas, todėl negali būti A. G. kaltės ir atsakomybės už tai, ko A. G. objektyviai negali įtakoti.
Dėl išvardytų priežasčių buvo suformuota ir ginčui aktuali teismų praktika, pagal kurią yra suformuluota taisyklė, jog tuo atveju, jei bendrovė neturėjo techninių galimybių sulaikyti ištekančias užterštas nuotekas, t. y. jei aplinkos teršimo faktas administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas būtent tuose išleistuvuose, kuriuose nėra vandens valymo įrenginių, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra kaltės, t. y. Bendrovei ir jos atsakingiems asmenims negali būti taikoma atsakomybė už taršą iš paviršinių lietaus nuotekų išleistuvų, kuriuose nėra įrengti valymo įrenginiai.
Departamentui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, rodantys, kad analizuojami ginčo išleistuvai neturi valymo įrenginių, todėl nei Bendrovė, nei jos darbuotojai neturi jokių objektyvių galimybių daryti poveikio išleidžiamo vandens kokybei (Upės g. principinė schema – priedas Nr. 8). Skunde pažymima, kad teikiama schema atitinka dabartinę faktinę situaciją, išleistuvų numeracija yra pasikeitusi. Nutarime yra konstatuota, kad 23 ir 25 išleistuvai, įvardyti Protokole, atitinka 57 ir 59 schemoje pažymėtus išleistuvus. Analizuojamų mėginių ėmimo metu 57 baseino išleistuvo valymo įrenginiai nebuvo paleisti, išleistuvo Nr. 57 valymo įrenginiai neįtraukti į galiojantį taršos leidimą (priedas Nr. 9). Atsižvelgiant į išdėstytą, nutarime teisingai nustatyta faktinė aplinkybė – nusižengimo padarymo metu paviršinių nuotekų nuotakynuose, kurie prijungti prie išleistuvų Nr. 23 ir 25, nebuvo nuotekų valymo įrenginių.
Visi Bendrovės įrengti valymo įrenginiai yra su apvedimo linijomis, t. y. intensyvaus lietaus metu yra valoma tik 15 proc. visame baseine surinktų nuotekų. Tokia situacija atitinka Reglamento 9 punktą, pagal kurį projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, gali būti numatomos liūčių metu susidarančių srautų apvedimo be valymo sistemos; projektuojant tokias sistemas turi būti užtikrinama, kad per valymo įrenginius, neviršijant projektinio nuotekų valymo įrenginių našumo, bus praleidžiamas atitinkamas srautas (detalizacija lentelėje).
Apibendrinant, intensyvaus lietaus metu valymas tik 15 proc. visame baseine surinktų nuotekų pagal Reglamentą yra leistinas, todėl, atsižvelgiant į toliau aptariamus argumentus, ši aplinkybė turi esminės įtakos sprendžiant dėl A. G. kaltės nebuvimo.
Ginčo išleistuvai yra pačioje Neries upės krantinėje. Didžiąją dalį metų išleistuvai būna apsemti, tuo tarpu ėminiai imti toje vietoje ir tuo metu, kai išleistuvai buvo apsemti iki pusės (gegužės mėnesiui būdingi potvyniai ir lietūs), o paviršinių nuotakų vanduo iš išleistuvų susimaišęs su Neries upės vandeniu. Iš apžiūros akte (2022 m. gegužės 14 d. Apžiūros aktas Nr. (18.1)-TVR) esančios fotofiksacijos (priedas Nr. 10) matyti, kad imant mėginius buvo pasemtas ne nuotekų vanduo, o vanduo iš upės, kuriame skendinčių medžiagų kiekiai visuomet viršija teisės aktuose nustatytas ribines vertes. Tą patvirtina ir Nutarimą surašęs specialistas, teigdamas, kad visi keturi mėginiai buvo imti iš upės: upėje 50 metrų aukščiau išleistuvų, prie pat išleistuvų ir 300 metrų žemiau išleistuvų; Neries upės vandenyje 50 metrų aukščiau išleistuvų yra aptikta tik 14+/- mg/l, prie pat išleistuvų – 480+/-67 mg/l bei 630+/-89 mg/l ir 300 metrų žemiau išleistuvų – 37+/-5 mg/l suspenduotų (skendinčios) medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų vandens mėginių tyrimų objektas yra paviršinės nuotekos (Tyrimų protokolas Nr. P-113-2022-135/1), tiriant vandenį, kuris yra susimaišęs su Neries vandeniu, mėginys nebuvo paimtas tinkamai ta prasme, kad buvo tirtos ne paviršinės nuotekos, o upės vanduo. Tam, kad žinoti tikrą paviršinių nuotekų rodiklį, mėginys privalo būti imamas iš šulinio, kuris nėra apsemtas upės vandeniu, todėl atliktas tyrimas neatspindi tiriamo objekto (paviršinių nuotekų) rodiklių. Departamentas netyrė paviršinių nuotekų, jis tyrė upės vandenį, todėl Departamentas apskritai neturi duomenų, kurie atspindėtų tyrimo metu buvusią paviršinių nuotekų būklę.
Taip pat Apžiūros akte fiksuota, kad imant mėginius putose matomos žiedadulkės, kurių atsiradimas vandenyje yra natūralus gamtos procesas, kurio negalima kontroliuoti, o žiedadulkės yra natūralus produktas ir neturėtų būti laikomos taršos šaltiniu. Nei Bendrovė, nei A. G. neturi jokių objektyvių techninių galimybių kontroliuoti žiedadulkių atsiradimo nei paviršinėse nuotekose, nei Neries vandenyje. Taršos monitoringą vykdantys darbuotojai žino ir stebi dažnai pasitaikančią taršą skendinčiomis medžiagomis. Akivaizdu, kad ginčo atveju skendinčių medžiagų didžioji dalis sudaryta iš biologinių gamtinių medžiagų – žiedadulkių. Skendinčių medžiagų pavojingumas upės ekosistemai menkas, o sustabdžius lietaus nuotekų srautą kiltų potenciali rizika miesto, jo gyventojų sveikatai ir turtui, o Bendrovė patirtų didelę finansinę žalą kompensuodama nuostolius.
Momentiniai mėginiai (tyrimo protokole yra nurodyta, kad mėginiai yra momentiniai) neparodo realios situacijos. Skendinčių medžiagų koncentracija stipriai varijuoja priklausomai nuo metų laiko, kritulių kiekio ir dažnumo. Lietaus nuotekų taršos rodikliai, lyjant lietui gali kisti minučių bėgyje. Todėl Bendrovė vykdo monitoringą ir moka taršos mokestį už į aplinką išmestus teršalų kiekius, kurie apskaičiuojami išvedus vidurkį iš per metus darytų tyrimų duomenų. Esantys valymo įrenginiai situacijos nekeičia, lengvos biologinės dalelės nenusėda valymo įrenginiuose, todėl augalų žydėjimo metu ir net po žolės pjovimų padidėja skendinčių medžiagų koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kad valymo įrenginiai esant stipriam lietui privalo valyti tik 10-15% srauto, nukrypimų nuo normų išvengti neįmanoma, todėl realiai po kiekvienos didelės liūties gali būti stebimi nukrypimai nuo normų.
Iš aukščiau išdėstyto daro išvadą, kad imant mėginius buvo pažeisti ISO 5667-10:2020 standartai. Pažeista standartų taisyklė, kad susidariusios nuosėdos neturi daryti įtakos mėginių kokybei. Taip pat pažeistas reikalavimas taršos mastą nustatyti ne pagal momentinį taršos lygį, bet pagal vidutinį mėginį.
Atsižvelgiant į netinkamą mėginių paėmimą, ginčo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016 suformuluota taisyklė: atliktais mėginio tyrimo rezultatais vadovautis nėra pagrindo, jei mėginys paimtas nesilaikant nuotekų mėginių ėmimo tvarkos. Departamentas netyrė paviršinių nuotekų, jis tyrė upės vandenį, todėl Departamentas apskritai neturi duomenų, kurie atspindėtų tyrimo metu buvusią paviršinių nuotekų būklę, mėginiai paimti nesilaikant nuotekų mėginių ėmimo tvarkos (pažeidžiant ISO 5667-10:2020 standartus), todėl gautų rezultatų pagrindu A. G. atsakomybė negali kilti.
Pareiškėjo manymu, jo veikoje nėra ANK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos administracinės atsakomybės sąlygos – kaltės. Tai, kad ginčo išleistuvuose nėra valymo įrenginių, rodo, kad A. G. veiksmai negalėjo turėti jokios įtakos išleidžiamų paviršinių nuotekų kokybei. Administracinės atsakomybės taikymo galimybę paneigia ir kita ANK įtvirtinta nuostata, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. A. G. neatliko jokios veikos, priešingos teisės aktams, todėl administracinė atsakomybė jam neturėtų kilti, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-1363-2023 naikintinas ir byla nutrauktina (1 t., b. l. 3-7).
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad skunde yra nepagrįstai teigiama, kad nutarimą priėmusio vyriausiojo specialisto nuomone, UAB „X“ turi pareigą įrengti valymo įrenginius prie visų Vilniaus miesto išleistuvų, įskaitant ginče aktualius išleistuvus. Institucija pažymi, kad nutarime yra pasisakyta tik apie ginče aktualius išleistuvus. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi teismine praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)315/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. Nl-1341/2007.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N1-1341/2007 konstatavo, kad: „...nesant ir neprivalant būti atitinkamoms techninėms priemonėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujama bendrovė neturėjo techninių galimybių sulaikyti ištekančias nuotekas. Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukimo asmens veikoje nėra kaltės“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iškėlė būtiną sąlygą: „nesant ir neprivalant būti valymo įrenginių“. Nutarimu nustatyta, kad iš UAB „X“ paraiškos taršos leidimui pakeisti 2 lentelės matyti, kad per Nr. 23 ir Nr. 25 išleistuvus yra išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo gatvių, aikštelių, kurių bendras plotas 113 ha, galimai teršiamų teritorijų plotas – 5,461 ha. Šioje paraiškoje taip pat yra nurodyta, kad per šiuos išleistuvus yra išleidžiamos paviršinės nuotekos, be kita ko pagal sudarytas sutartis su privačiais asmenimis, iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centro UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Reglamento 15 punkte nustatyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų. Šio reglamento 20 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.
Reglamento 18.1.1 punkte nustatyta, kad kai išleidžiama į paviršinius vandens telkinius, : aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas skendinčiomis medžiagomis negali būti didesnis, kaip: vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/1, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/1. Identiški reikalavimai nustatyti UAB „X“ išduotame Taršos leidime Nr. TL-V.7- 12/2014.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatytas teršalo skendinčių medžiagų kiekis: iš išleistuvo Nr. 23 – 480 mg/1, iš išleistuvo Nr. 25 – 630 mg/1. Ir tai patvirtina akivaizdų didžiausios momentinės koncentracijos viršijimą.
Institucija pažymi, kad reikalavimas neviršyti 18 punkte nustatytų normatyvų nėra nustatytas Reglamento 19 punkte, kuris nustato, kad paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Į dirbtinius nepratekamus vandens telkinius šias nuotekas galima išleisti, jeigu užtikrinama, kad nuotekų priimtuvas nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimos teritorijos.
Institucijos nuomone, asmuo, dėl kurio yra priimtas nutarimas, nepagrįstai tikėjosi, kad paviršinės nuotekos iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centro UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo gatvių, aikštelių, kurių bendras plotas 113 ha, galimai teršiamų teritorijų plotas – 5,461 ha, atitiks 18 punkte nustatytus normatyvus, ir nepagrįstai prilygino šias teritorijas parkams, pėsčiųjų zonoms, žaidimų aikštelėms, pastatų stogams ir pan.
Daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės (didžiausios momentinės koncentracijos akivaizdus viršijimas ir teritorijų, iš kurių yra surenkamos paviršinės nuotekos, savybės) patvirtina, kad paviršinės nuotekos, išleidžiamos per išleistuvus Nr. 23 ir Nr. 25, turėjo būti valomos, atitinkamai turėjo būti įrengti valymo įrenginiai. Iš bylos matyti, kad asmuo, dėl kurio yra priimtas nutarimas, iš esmės dėl to sutinka, kadangi bylos nagrinėjimo metu Institucijoje įrengė paviršinių nuotekų valymo įrenginį nuotakyne, prijungtame prie išleistuvo Nr. 23.
Skundo argumentai apie reikalingas investicijas, apie paviršinių nuotekų tinklų bendrą ilgį (skundo 27, 28 punktai) yra atmestini, kadangi šios aplinkybės nėra paminėtos ANK IV skyriuje „Aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės“.
Institucija nesutinka su skundo teiginiu, kad nesant valymo įrenginių nėra jokio fizinio barjero, kuriuo pasinaudojant būtų galima kokiu nors būdu kontroliuoti iš baseinų (nuo gatvių, kiemų kitų kietųjų dangų) į upę patenkančias medžiagas, todėl negali būti A. G. kaltės ir atsakomybės už tai, ko A. G. objektyviai negali įtakoti. Institucijos nuomone, tokios teisminės praktikos suformavimas, toks A. G. Reglamento aiškinimas, tai aiški žinutė visuomenei, jos atskiriems subjektams, kad jie gali neįrenginėti nuotekų valymo įrenginių, įrengtus įrenginius pašalinti, ir tuomet jie negalės daryti įtakos bėgančioms nuotekoms ir todėl nebus už tai atsakingi.
Iš elektroninio tinklapio www.X.lt matyti, kad sutartys dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sudaromos su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie naudojasi paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiais, prijungtais prie UAB „X“ prižiūrimos Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į šią infrastruktūrą. Šiame tinklapyje patalpintų Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties Bendrųjų sąlygų 19.3. punkte nustatyta, kad Paviršinių nuotekų tvarkytojas UAB „X“ įsipareigoja vykdyti paviršinių nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti paviršinių nuotekų stebėsenos duomenis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Šių sąlygų 22.4 punkte nustatyta, kad abonentas įsipareigoja neviršyti sutarties Specialiosiose sąlygose nustatyto leidžiamo išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumo, priešingu atveju abonentui bus skaičiuojamos netesybos – 1 kub. metro paviršinių nuotekų tvarkymo kaina tą mėnesį, kai buvo rasta padidėjusi tarša, didinama tokiu santykiu, kuriuo faktinė tarša viršijo sutartyje nustatytą abonentui leidžiamą paviršinių nuotekų užterštumą.
Žemesnės instancijos teismas
Reglamento 9 punkte nustatyta, kad projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, gali būti numatomos liūčių metu susidarančių srautų apvedimo be valymo sistemos.
Skundo teiginiai, kad visi UAB „X“ įrengti valymo įrenginiai yra su apvedimo linijomis (Skundo 33 ir 34 punktai), šios bylos kontekste yra klaidinantys ir visiškai nereikšmingi, kadangi, kaip byloje nustatyta, nusižengimo padarymo metu nuotakynai, prie kurių yra prijungti išleistuvai Nr. 23 ir Nr. 25, neturėjo valymo įrenginių ir todėl negalėjo turėti srautų apvedimo be valymo sistemų.
Skunde nurodyta, kad tam, kad žinoti tikrą paviršinių nuotekų rodiklį, mėginys privalo būti imamas iš šulinio, kuris nėra apsemtas upės vandeniu, todėl pabrėžiama, kad atliktas tyrimas neatspindi tiriamo objekto (paviršinių nuotekų) rodiklių. Departamentas netyrė paviršinių nuotekų, jis tyrė upės vandenį, todėl departamentas apskritai neturi duomenų, kurie atspindėtų tyrimo metu buvusią paviršinių nuotekų būklę.
Iš Aplinkos apsaugos agentūros Standartinės veiklos procedūros „Nuotekų mėginių ėmimas“ SVP 8/1-19 5.6 punkto matyti, kad avarinio teršimo atvejais (nuotekoms patenkant į paviršinio vandens telkinius) mėginiai imami tekančiame paviršiniame vandenyje aukščiau nuotekų išleistuvo išleidžiamų teršalų nepaveiktoje vietoje ir žemiau išleistuvo iki 0,5 km, mėginių ėmimo vieta parenkama ten, kur nuotekos visiškai susimaišiusios su paviršiniu vandeniu. Vandens telkinyje su lėta vandens apykaita arba stovinčiu vandeniu vienas mėginys imamas neteršiamoje vietoje, antras – teršalų išleidimo vietoje, kiti – 0,5 km atstumu į abi puses nuo nuotekų išleistuvo.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus darbuotojai, 2022 m. gegužės 14 d. paimdami mėginius iš UAB „X“ priklausančių išleistuvų Nr. 23 ir Nr. 25, šį atvejį kvalifikavo kaip avarinį teršimo atvejį. Institucija, atsižvelgdama į byloje esančias 2022 m. gegužės 14 d. Apžiūros akto Nr. (18.1)-TVR nuotraukas, paimtų mėginių tyrimo rezultatus, neturi pagrindo nesutikti su tokiu Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu. Taigi, skundo teiginys, kad atliktas tyrimas neatspindi tiriamo objekto (paviršinių nuotekų) rodiklių, yra nepagrįstas.
2022 m. gegužės 14 d. Apžiūros akte Nr. (18.1)-TVR yra nurodyta, kad putose yra matomos žiedadulkių dalys, tačiau ši aplinkybė, Institucijos nuomone, yra teisiškai nereikšminga, kadangi byloje esančiame tyrimų protokole Nr. P-113-2022-135/1 yra nurodytas suspenduotų (skendinčios) medžiagų ženklus padidėjimas, taip pažeidžiant Reglamento reikalavimus.
Institucija pažymi, kad byloje esančiame tyrimų protokole Nr. P-l 13-2022-135/1 yra nurodytas panaudotas mėginių paėmimo metodas ISO 5667-10:2020 (Skundo 39, 40 punktai). Atitinkamai, skunde nėra nurodyta, kokios tiksliai ISO 5667-10:2020 standarto procedūros yra pažeistos. Darytina išvada – teigti, kad mėginiai paimti nesilaikant nuotekų mėginių ėmimo tvarkos (pažeidžiant ISO 5667-10:2020 standartus), nėra pagrindo. Institucija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų apie asmens, dėl kurio yra priimtas nutarimas, kompetenciją spręsti, ar skendinčių medžiagų pavojingumas upės ekosistemai yra menkas.
Institucija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusį sprendimą paskirti administracinę nuobaudą asmeniui, dėl kurio yra priimtas nutarimas dėl 2022 m. gegužės 14 d. padaryto ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Atsižvelgiant į tai, skunde yra nepagrįstai teigiama, kad institucija už tą patį aplinkosauginį pažeidimą siekia nubausti du kartus, šiuo pažeidžiant draudimo bausti du kartus už tą patį nusižengimą (lot. non bis in idem) principą.
Iš bylos matyti, kad į bylą buvo pateikti taip pat kitų UAB „X“ darbuotojų pareigybių aprašymai, tačiau nenustačius juose įtvirtintos atsakomybės dėl byloje aktualaus atvejo, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas UAB „X“ vadovui A. G.
Daro išvadą, kad A. G. kaltė padarius byloje nurodytą administracinį pažeidimą nustatyta tinkamai. Nustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jam pagrįstai paskirta nuobauda.
Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, todėl ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti arba keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remdamiesi išdėstytu, prašo skundą atmesti ir ginčijamą nutarimą palikti galioti nepakeistą (1 t., b. l. 167-170).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundo pareiškėjo atstovė advokatė R .Stulgė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamentas savo procesiniuose dokumentuose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę sieja su tuo, kad prie bylai aktualių išleistuvų, remiantis Reglamento 15 straipsniu, nebuvo įrengta išleidžiamų nuotekų valymo įrenginių. Bet joks įstatymas neįpareigoja bendrovės „X“ prie kiekvieno išleistuvo juos įrengti. Jie įrengiami paprastai tik tuomet, kai rekonstruojami patys išleistuvai arba įrengiami nauji išleistuvai. Nėra jokių objektyvių galimybių įrengti juos prie kiekvieno išleistuvo. 59-ojo išleistuvo aptarnaujamas plotas yra pats didžiausias – daugiau nei 900 ha. Valymo įrenginių statybai reikėtų 2000 kv./m. laisvos žemės. Ten nėra tiek vietos statyti įrenginiui. Tą vietą riboja Geležinio Vilko gatvė ir Konstitucijos pr. žiedas. Atsižvelgiant į tai, kad ten galima nuotekų tarša, nesant valymo įrenginių, nuolat atliekamas taršos monitoringas. UAB „X“ moka, kad būtų nustatyta paviršutinių nuotekų tarša. Per 2022 metus sumokėta daugiau nei 85 000 Eur taršos mokesčių. Už išleistuvą Nr. 57 – 12 000 Eur, už išleistuvą Nr. 59 – 85 000 Eur. Nuotekų mėginys nebuvo paimtas nustatyta tvarka. Jis turėjo būti imamas iš paties nuotekų šulinio, o ne iš upės vandens. UAB „X“ atstovai į mėginio paėmimą net nepakviesti. Mėginyje rastos žiedadulkės. Reglamentas leidžia didesnės taršos buvimą, kai yra liūtys, nes išleistuvai tuomet yra apsemiami. Įstatyminės pareigos įrengti prie visų išleistuvų valymo įrenginius nėra, todėl A. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra jo kaltės bei priežastinio ryšio su padariniais. UAB „X“ yra tik paviršinių nuotėkų tvarkytojas, pareigos statyti valymo įrenginių ji neturi. Ji juos tik tvarko, atlieka monitoringą, moka taršos mokestį, administruoja abonentus. Jai negali būti uždėtos pareigos, susijusios su didžiule finansine našta. Ši našta turėtų tekti Vilniaus miesto savivaldybei. Tai ji sprendžia, kur ir ką įrengti.
Teismo posėdyje Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotasis atstovas L. Urbanovič palaikė atsiliepimo argumentus ir nurodė, kad dėl dvigubo nubaudimo nesutinka. R. V. atžvilgiu nutarimo nėra priimto, todėl dvigubo nubaudimo nėra. Mokesčio už taršą sumokėjimas neatleidžia nuo atsakomybės už tinkamą paviršinių nuotekų tvarkymą. Kaltinimas suformuluotas įmonei viršijus leistinos taršos išleidžiamose nuotekose rodiklius, todėl asmuo buvo nubaustas dėl taršos leidimo sąlygų nesilaikymo. Jam nebuvo suformuluotos pretenzijos dėl valymo įrenginių nepastatymo. Įmonei, atliekančiai nuolatinį stebėjimą, nustačius, kad kažkurioje vietoje, leistinos taršos rodikliai nėra viršijami, valymo įrenginių įrengti neprivaloma. Turi būti nuolatinis stebėjimas ir numatymas tokių dalykų. Kaip matyti pagal užfiksuotą taršą, turėjo būti tie valymo įrenginiai. Įstatymo numatyti veiksmai nebuvo atlikti. UAB „X“ sudaro abonentines sutartis su įmonėmis. Institucija remiasi taisykle, jeigu nuotekų plotas viršija 10 arų, turi būti įrengti valymo įrenginiai, kurių našumai leidžia įgyvendinti 18 punkte numatytus reikalavimus. Jeigu tarša nuotėkose neviršija 18 punkte nurodytų reikalavimų, tai valymo įrenginių nereikia. Visi teiginiai dėl nepakeliamai didelių investicijų – atmestini. Reikalinga abonentų priežiūra. Reikia kalbėti atsakingoms institucijoms, jeigu trūksta lėšų. Rodikliai yra pažeisti, leistinos taršos rodikliai viršyti, nebuvo užkardytas užterštų nuotekų patekimas į upę. Skundas visiškai nepagrįstas, asmuo buvo nubaustas pagrįstai. Imdami vandens mėginius, vadovavosi teisės aktais. Mėginys imamas iš giliau. Iš bylos mato, kad buvo pasiremta taisyklėmis, jeigu yra avarija, tai imamas mėginys iš pačios upės. Kuo giliau imama, tuo daugiau bus surasta taršos. Taršos leidime yra išleistuvų numeriai. A. G. neužtikrino, kad jo vadovaujama įmonė laikytųsi taršos leidimo reikalavimų. Turėjo laikytis Paviršinių nuotekų tvarkymo Reglamento nuostatų ir neleisti, kad tai atsitiktų.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės 14 d. gavo pranešimą, kad yra tarša į upę, Upės gatvėje. Nuvykę į vietą, pamatė iš „X“ išleistuvų daug putų, nuotekos buvo pilkos spalvos, iškvietė laboratorijos specialistus ir jie paėmė mėginį. Prie išleistuvo buvo lentelė „X išleistuvai“. Tokios putos yra tarša į gamtą, tam ir kviečiama laboratorija, kad nustatytų, kokios tai medžiagos. Nuo žiedadulkių nebūna pilkos nuotekų spalvos. Ką nustatė laboratorija, nežino. Išleistuvų numerius N 23, N 25 nurodė tyrimo skyrius. Jie tik apžiūri situaciją vizualiai ir iškviečia laboratoriją. E. S. fotografavo nuotekas (b. l. 72, 73). Kai gavo pranešimą apie užterštumą, nuvyko su E. S. dviese. Paraiška pildoma sekančią darbo dieną ir registruojama bendroje sistemoje. Dalyvavo, kai ėmė mėginius, neatsimena, kiek žmonių atvyko imti mėginių. Laukė, kol paims mėginius, pasirašė paėmimo mėginių akte ir laukė tyrimo rezultatų. Laboratorijos specialistai ėmė mėginius iš paties išleistuvo ir prieš jį, ir po jo. Atstumo nepasakys. Gal 100 metrų atstumas buvo. Jie ėmė vandenį iš išleistuvo paviršiaus. Jie turi specialų prietaisą mėginiams išsiimti. Su lazda, toks kaip samtelis, mėginiams imti specialiai pritaikytas nerūdijančio plieno indas.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už pirmoje straipsnio dalyje nurodytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-30-976/2022, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-266-844/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr.AN2-185-795/2023, Nr. AN2-127-557/2022 ir pan.).
Minėta teisės norma yra blanketinė, nurodanti, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodyta, kad A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 19 (2) straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto „Paviršinių nuotėkų tvarkymo reglamento“ 18.1.1 papunkčio reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo dieną) be kitų reikalavimų numatė, kad fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 (2) straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo dieną) be kitų reikalavimų numatė, kad Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 14 d. 11.50 val. iš pravažiuojančio asmens gautas pranešimas, kad Šnipiškių seniūnijoje, Konstitucijos prospekte, prie „Forum Palace“ centro į Neries upę iš vamzdžio teka putos, kažkas leidžia į upę nešvarumus (1 t., b. l. 67).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija atliko teritorijos apžiūrą ir 2022 m. gegužės 14 d. apžiūros akte konstatavo, kad apžiūrėjus Neries upės pakrantę, Upės g., Vilniuje, nustatė, kad dešiniajame upės krante matomi du paženklinti UAB „X“ paviršinių nuotekų išleistuvai Nr. 1-57-81 bei Nr. 1-59-83. Iš šių dviejų išleistuvų, kuriuos su upe jungia 4 angos betoninėje krantinėje, apžiūros metu teka vanduo su baltos spalvos putomis. Putose matomos žiedadulkių dalys. Specifinio kvapo nesijaučia. Apžiūros metu lyja lietus (1 t., b. l. 71-74).
Tą pačią dieną Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pavedimu vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus Nr. (18.1)-AD5-9207 Aplinkos apsaugos agentūrai pavedė atlikti upės vandens mėginių paėmimą ir tyrimą iš UAB „X“ paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. 1-57-81 ir Nr. 1-59-83 į Neries upę Vilniaus mieste. Nurodyta paimti vandens mėginius iš upės šalia abiejų išleistuvų Nr. 1-57-81 ir Nr. 1-59-83, iš upės aukščiau abiejų išleistuvų ir iš upės žemiau abiejų išleistuvų (1 t., b. l. 68).
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimu departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. tyrimų protokolu Nr. P-113-2022-135/1 nustatytas teršalo skendinčios medžiagos (SM) leistino normatyvo viršijimas. Nustatytas faktas iš išleistuvo N23 yra 480 mg/1, iš išleistuvo N25 – 630 mg/1. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad tyrimų protokole Nr. P-113-2022-135/1, atitinkamai vėliau administraciniame kaltinime yra nurodyti nebeaktualūs seni išleistuvų žymėjimai (N23 ir N25), kurie šiai dienai UAB „X“ dokumentuose žymimi Nr. 1-57-81 ir N. 1-59-83 (arba išleistuvas Nr. 57 ir išleistuvas Nr. 59), o taršos leidime Nr. TL-V.7-12/2014 šių išleistuvų numeriai yra Nr. 20 ir Nr. 21 (2 t., b. l. 44-46).
Reglamento 18.1.1 punkte nustatyta, kad kai išleidžiama į paviršinius vandens telkinius, aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas skendinčiomis medžiagomis negali būti didesnis kaip: vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/l. Atitinkamai UAB „X“ išduotame Taršos leidime Nr. TL-V.7-12/2014 nustatyta, kad maksimalus į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų leidžiamas momentinis teršalo SM normatyvas yra 50 mg/l.
Tiek nusižengimo tyrimo, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu UAB „X“ vadovas laikėsi pozicijos, kad bendrovė, vykdydama lietaus nuotekų tinklo priežiūrą ir jį eksploatuodama, nėra atsakinga už vandens, išleidžiamo iš paviršinių nuotekų tinklų, kuriuose nėra valymo įrenginių, kokybę ir išvalymą ir neturi jokių galimybių daryti poveikio išleidžiamo vandens kokybei. Bylai aktualūs leistuvai kaip tik tokių valymo įrenginių neturėjo (vienas jau buvo įrengtas, bet dar nebuvo pajungtas ir eksploatuojamas).
Tačiau teismo vertinimu, tokia bendrovės atsakingų asmenų pozicija nesuderinama su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.
Skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad bendrovė Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje eksploatuoja 105 paviršinių nuotekų surinkimo baseinus, užimančius apie 12 tūkst. ha miesto teritorijos, prižiūri ir kontroliuoja daugiau nei 1500 km paviršinių nuotekų tinklų ir 117 išleistuvų, iš kurių tik 8 turi valymo įrenginius (likę 73 įtraukti į taršos leidimą išleistuvai yra be valymo įrenginių). Tačiau nepaisant to, teikdama paraišką taršos leidimui gauti Bendrovė nurodė, kad į gamtinę aplinką planuojamų išleisti nuotekų užterštumas – o būtent skendinčių medžiagų didžiausia momentinė koncentracija sieks ne daugiau 50 mg/l, o vidutinė metinė leistina koncentracija – ne daugiau 30 mg/l. Minėtomis sąlygomis išdavus taršos leidimą, ji įsipareigojo šiuos rodiklius išleidžiamose į aplinką paviršinėse nuotekose užtikrinti.
Nepaisant to, atlikus 2022 m. gegužės 14 d. paimto upės vandens šalia išleistuvų Nr. N23 (1-57-81), Nr. N25 (1-59-83) cheminę analizę, nustatyta, kad minėtas rodiklis – skendinčių medžiagų didžiausia momentinė koncentracija viršytas net beveik dešimčia kartų šalia išleistuvo N23 ir daugiau nei dešimčia – šalia išleistuvo N25.
Pažymėtina, kad iš pačios UAB „X“ Ekologinės priežiūros skyriaus pateiktų nuotekų cheminio tyrimo rezultatų protokolo matyti, kad dar 2022 m. gegužės 12 d. buvo fiksuoti teršalo skendinčio medžiagos (SM) leistino normatyvo viršijimai – atitinkamai 190 mg/l iš išleistuvo 1-57-81 (N23), 308 mg/l iš išleistuvo 1-59-83 (N25) (1 t., b. l. 88), kas leidžia daryti išvadą, kad situacija išleidžiant neleistinai užterštas paviršines nuotekas iš minėtų išleistuvų UAB „X“ buvo žinoma dar iki atsakingų institucijų patikrinimo, tačiau jokių priemonių imtasi nebuvo, buvo tik išmatuojami taršos rodikliai, paliekant pačią situaciją savieigai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad įmonė turi veikti laikydamasi Taršos leidime nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, atitinkamai ji privalo imtis visų priemonių, kad aplinkosaugos reikalavimai, įskaitant įmonei išduotame Taršos leidime nustatytuosius, nebūtų pažeidžiami. Juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą privalo eksploatuoti ir ūkinę veiklą vykdyti pagal leidime nustatytas sąlygas, taigi už taršos leidime nustatytų sąlygų pažeidimą yra atsakingas UAB „X“ vadovas.
Šioje byloje kilo ginčas, ar UAB „X“ privalo įrengti valymo įrenginius prie bylai aktualių išleistuvų, kadangi bendrovei neturint pareigos tokių įrengti, nėra techninių galimybių sulaikyti ištekančias užterštas nuotekas, atitinkamai nėra ir Bendrovės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.
Reglamento 15 punkte nustatyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų. Atitinkamai Reglamento 20 punkte nustatyta, kad miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.
Iš Paraiškos taršos leidimui pakeisti matyti, kad per bylai aktualius išleistuvus išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo gatvių, aikštelių, kurių bendras plotas 1097,5 ha (179,7 ha + 917,8 ha, galimai taršių teritorijų plotas – 1,829 ha (1 t., b. l. 25). Į išleistuvo Nr. 21 (pagal Taršos leidimo išleistuvų numeraciją) nuotekas patenka paviršinės nuotekos net iš šešių degalinių. Nepaisant to, teikdama paraišką taršos leidimui gauti UAB „X“ įsipareigojo, kad didžiausia momentinė skendinčių medžiagų tarša iš abonentų gaunamose nuotekose neviršys 50 mg/l (1 t., b. l. 43-44). Todėl dabartiniai bendrovės vadovo teiginiai, kad bendrovė nėra atsakinga už vandens, išleidžiamo iš eksploatuojamų paviršinių nuotekų tinklų, kokybę, teismui nesuprantami.
Pagal minėtas Reglamento 15, 20 punktų nuostatas valymo įrenginių prie nuotekų išleistuvų gali nebūti tik tuomet, kai Reglamento 18 punkte nustatyti normatyvai išleidžiamose į aplinką nuotekose nėra viršijami. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nebuvo.
2023 m. rugsėjo 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo teigiama, kad bendrovė nuolat atlieka taršos monitoringą, bet tokios didelės taršos, kokią užfiksavo departamentas, bendrovė niekad nėra fiksavusi, todėl departamento tyrimas bendrovei kelia didelių abejonių. Kaip minėta, šis teiginys ne visai atitinka tikrovę, nes 2022 m. gegužės 12 d. pati bendrovė užfiksavo itin didelius skendinčių medžiagų taršos rodiklius. Be to teismas pažymi, kad bendrovė nepateikė įtikinamų duomenų, kad patikrinimo metu gauti teršalų normas viršijantys rodikliai buvo vienetiniai, fiksuoti absoliučiai tik tą vieną kartą, kad bendrovė visiškai negalėjo tikėtis, kad neužtikrina leistinų pagal Reglamento reikalavimus paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką. Teisminio nagrinėjimo metu pateikti tik kelių 2022 m. netolygiai parinktų mėnesių (2022 m. balandžio, gegužės, rugpjūčio, spalio) teršalų išleidžiamose paviršinėse nuotekose matavimai neleidžia daryti tokios išvados. Ginčijamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai pažymėjo, jog aplinkybė, jog prie vieno iš išleistuvų jau buvo įrenginėjami valymo įrenginiai, rodo, kad bendrovei buvo žinoma, jog situacija su paviršinėmis nuotekomis bylai aktualiose jų išleidimo vietose nėra gera.
Teismas pažymi, jog pagal Reglamento 14 punktą paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įrengtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir esant reikalui per 10 minučių nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Kaip minėta, bendrovei apie išleidžiamas užterštas paviršine nuotekas turėjo būti žinoma dar nuo 2022 m. gegužės 12 d., bet jų išleidimas stabdomas nebuvo, jei nebuvo galimybės jas valyti.
Pareiškėjas apeliavo, kad bendrovė neturi finansinių, techninių, organizacinių ir kitų pajėgumų įrengti valymo įrenginių prie absoliučiai visų jos eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų, tačiau atlikdama nuotekų priežiūrą ir stebėseną, ji turi atsižvelgti, prie kurių išleistuvų situacija yra bloga, ir turėti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros strategiją, teikti pasiūlymus savivaldybei, jei jos pačios turimų techninių ar finansinių pajėgumų nepakanka vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ieškoti bendrų sprendimų. Pareiškėjo nuomone, pareiga įrengti trūkstamus valymo įrenginius tenka tik bendrovės akcininkei Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau iš Lietuvos Respublikos geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų matyti, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statytoju (užsakovu) gali būti tiek paviršinių nuotekų tvarkytojas, tiek savivaldybė, o paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo šaltiniai yra ne tik savivaldybių biudžetų lėšos, bet ir abonentų lėšos, sumokėtos už suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas (paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina apskaičiuojama pagal šio įstatymo 33 straipsnį) (Įstatymo 19 straipsnis). Iš šių minėto įstatymo nuostatų išeina, kad paviršinių nuotekų priežiūrai reikalingų įrenginių statyba ir tam reikalingų lėšų paieška yra ne tik atitinkamos savivaldybės, tačiau ir paties paviršinių nuotekų tvarkytojų veiklos sritis ir abiejų institucijų bendradarbiavimas būtinas.
Teismo vertinimu, nuotekos iš bylai aktualių išleistuvų turėjo būti valomos, kol bus pasiekti teisės aktų reikalaujami rodikliai, o UAB „X“ kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybėje, privalėjo užtikrinti tinkamą paviršinių nuotekų tvarkymą.
Pareiškėjas neleistiną taršą nuotekose siejo su sezono ypatumais (natūraliomis šiam sezonui žiedadulkėmis nuotekose), tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad analogiški rodikliai nuotekose kartotųsi kiekvienų metų sezono metu. Be to iš pačios UAB „X“ teismui teiktų nuotekų cheminio tyrimo rezultatų protokolų matyti, kad jokių panašių rodiklių nuotekose nebuvo 2022 m. gegužės 4 d., 2022 m. gegužės 18 d., nors paviršinės nuotekos turėjo būti veikiamos tų pačių gamtos dėsningumų (žiedadulkių ore) (1 t., b. l. 187). Taip pat tarša buvo siejama su intensyviu lietumi, teigiant, kad liūčių metu leidžiama valyti tik 15 % visų baseine surinktų nuotekų. Tačiau įvykio vietoje darytose nuotraukose neužfiksuota jokio smarkaus lietaus, tiesiog pažymėta, kad lyja, o Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbimais duomenimis 2022 m. gegužės mėnuo kritulių prasme buvo ganėtinai sausas mėnuo (2022 m. gegužės mėn. apžvalga – Mėnesio apžvalgų archyvas – Meteo.lt). 2022 m. gegužės mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 74 mm (1,4 SKN). Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo iš viso mažas – 3,2 mm (0,2 SKN). Pavojingo lietaus atvejai vietomis registruoti tik gegužės 21, 25, 26, 30 ir 31 dienomis. Pagrindo manyti, kad byloje nagrinėjamą situaciją lėmė natūralūs gamtos reiškiniai (žiedadulkės, smarkūs lietūs), nėra.
Pareiškėjo manymu, imant mėginius buvo pažeisti ISO 5667-10:2020 standartai, kad susidariusios nuosėdos neturi daryti įtakos mėginių kokybei. Pirmiausia todėl, kad buvo tiriamos ne nuotekos, kurias buvo privalu imti iš šulinio, neapsemto upės vandeniu, o pačios upės vanduo, tad apie išleidžiamų nuotekų būklę byloje apskritai nėra duomenų, o mėginių rezultatams įtakos padarė žiedadulkės, kurios yra natūralus gamtos reiškinys, o ne taršos šaltinis, nepadariusios jokios žalos ekosistemai. Skunde pažymima, kad upės vandenyje skendinčių medžiagų kiekiai visuomet viršija ribines vertes. Kadangi buvo tiriamas ne paviršinės nuotekos, o upės vanduo, tad mėginiai paimti nesilaikant jų ėmimo tvarkos, atitinkamai jų rezultatų pagrindu negali kilti atsakomybė pareiškėjui. Kaip jau minėta aukščiau, teismas neturi pagrindo manyti, kad mėginių kokybei turėjo įtakos žiedadulkės, priešingu atveju panaši situacija atsispindėtų visuose gegužės mėnesio mėginiuose. Antra, akivaizdu, jog atsakingoms institucijoms reikėjo skubiai reaguoti į galimai avarinę nuotekų situaciją, fiksuoti ir tirti nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimų pažeidimą, vertinti galimą žalą upei, ir laukti, kol išleistuvai nebus apsemti, objektyvios galimybės nebuvo, juolab, kad pačios bendrovės teigimu rašytiniuose paaiškinimuose, išleistuvai būna apsemti didžiąją metų dalį. Atitinkamai buvo imamas upės vanduo šalia išleistuvų. Trečia, ženkliai leistinus taršos rodiklius viršijantys duomenys gauti ir pačios UAB „X“ 2023 m. gegužės 12 d. inicijuoto nuotekų ėminio paėmimo metu (1 t., b. l. 88), tad manyti, kad mėginių tyrimo rezultatus iškreipė netinkamas jų paėmimas 2023 m. gegužės 14 d., nėra jokio pagrindo. Nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad mėginiai buvo imami vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros Standartinės veiklos procedūros „Nuotekų mėginių ėmimas“ SVP 8/1-19, kurio 5.6 punktas numato, kad avarinio teršimo atvejais (nuotekoms patenkant į paviršinio vandens telkinius) mėginiai imami tekančiame paviršiniame vandenyje aukščiau nuotekų išleistuvo išleidžiamų teršalų nepaveiktoje vietoje ir žemiau išleistuvo iki 0,5 km, mėginių ėmimo vieta parenkama ten, kur nuotekos visiškai susimaišiusios su paviršiniu vandeniu. Vandens telkinyje su lėta vandens apykaita arba stovinčiu vandeniu vienas mėginys imamas neteršiamoje vietoje, antras – teršalų išleidimo vietoje, kiti – 0,5 km atstumu į abi puses nuo nuotekų išleistuvo. Iš Nuotekų ir paviršinio vandens ėminių ėmimo ir matavimo protokolo Nr. N113-2022-80, tyrimų protokolo Nr. P-113-2022-135/1, liudytojo S. T. apklausos matyti, kad šių reikalavimų buvo laikomasi. Manyti, kad mėginius paveikė savaime užterštas skendinčiomis medžiagomis upės vanduo, nėra pagrindo. Skundo teiginius, kad mėginių kokybę pablogino upės vanduo, paneigia patys tyrimų rezultatai, pagal kuriuos Neries vandenyje 50 metrų aukščiau išleistuvų suspenduotų medžiagų rodiklis buvo tik 14 mg/l (neviršijantis leistinos normos), 300 metrų žemiau išleistuvų – 37 mg/l (padidėjęs, bet dar neviršijantis leistinos normos). Akivaizdu, kad šalia išleistuvų paimto vandens rodiklius lėmė iš išleistuvų į vandenį išleidžiami užteršti paviršiniai vandenys, o ne kitos aplinkybės. Manyti, kad mėginiai paimti nesilaikant jų ėmimo tvarkos ir gauti rezultatai neobjektyvūs bei nesusiję su paviršinėmis nuotekomis, išleidžiamomis per bylai aktualius išleistuvus, teismas pagrindo neįžvelgia.
Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnį, paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės valdoma įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje. Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas.
Pareiškėjo cituojamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)315/2016 bei atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarime išvada, kad UAB „X“ nėra įpareigota valyti lietaus nuotekas, buvo padaryta remiantis 2011 m. gruodžio 29 d. Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties Nr. A72-2189(3.1.36-UK), sudarytos tarp UAB „X“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, įtvirtinta UAB „X“ įsipareigojimų apimtimi. Tačiau teismo vertinimu, 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai paskyrus UAB „X“ paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir pavedus jai vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas, ji jas turi vykdyti visa įstatymų numatyta apimtimi, įskaitant ir paviršinių nuotekų valymą.
Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnį paviršinių nuotekų tvarkytojas privalo vykdyti paviršinių nuotekų stebėseną; teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, šeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui; teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis; teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą (leidimus) išgauti vandens išteklius, tvarkyti nuotekas, paviršines nuotekas. Pažymėtina, kad paviršinių nuotekų tvarkytojo abonentui atidavus paviršines nuotekas paviršinių nuotekų tvarkytojui, būtent pastarajam tenka tolesnė atsakomybė už jų tvarkymą (3 straipsnio 37 punktas).
Iš minėtų įstatymo nuostatų išeina, kad UAB „X“ kaip paviršinių nuotekų tvarkytojas negalėjo apsiriboti tik paviršinių nuotekų stebėsena, bet ir turėjo užtikrinti, kad jos išleidžiamos į aplinką paviršinės nuotekos atitiktų Reglamento 18 punkto ir Taršos leidimo reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą. A. G. kaip UAB „X“ vadovas privalėjo užtikrinti jo vadovaujamos įmonės UAB „X“ veiklos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Teismų praktika pripažįsta, kad už administracinius nusižengimus administracinėn atsakomybėn nebūtinai traukiamas įmonės vadovas, t. y. už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo arba administracinių - ūkinių pareigų vykdymu. Pažymėtina, kad nustatant atsakomybės subjektą, iš esmės remiamasi juridinio asmens įstatais, darbuotojų pareiginiais nuostatais, įsakymais ir pan.
Pareiškėjas nusižengimo tyrimo metu abejojo, ar už galimus pažeidimus turi būti atsakomybėn traukiamas jis, o ne jam pavaldūs asmenys, kuriems buvo suteikti įgaliojimai paviršinių nuotekų tvarkymo srityje (1 t., b. l. 131). Tačiau iš jo pateiktų UAB „X“ Paviršinių nuotekų tvarkymo departamento vadovo pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis asmuo įpareigojamas užtikrinti išvalytas nuo teršalų paviršines atliekas į atvirus vandenis tik techninių galimybių ribose. Taip pat jis yra atsakingas už Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, tinkamą paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą ir funkcionavimą tik Vilniaus miesto savivaldybės skiriamų asignavimų apimtyje. Pats pareiškėjas nustatytus pažeidimus siejo su pakankamų techninių galimybių užtikrinti tinkamą išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų tvarkymą bendrovėje nebuvimu, nepakankamais finansais paviršinių nuotekų tinklų tvarkymo infrastruktūros plėtrai, o šių klausimų sprendimai, teismo vertinimu, išeina už A. G. pavaldžių asmenų kompetencijos ribų, todėl už nustatytą pažeidimą pagrįstai traukiamas pats bendrovės vadovas.
Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas dėl non bis in idem principo pažeidimo, t. y. kad dėl tų pačių nusižengimų administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. G. pavaldžiam asmeniui – UAB „X“ Paviršinių nuotekų tvarkymo departamento Ekologinės priežiūros skyriaus vadovui R. V..
Skunde nepagrįstai teigiama, kad R. V. atžvilgiu surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. AM-AAD-ANRJM753-2022 nėra panaikintas ir yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes, nes 2023 m. sausio 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu konstatavus, kad minėto asmens pareigybės aprašyme nurodyta funkcija atstovauti bendrovei aplinkosauginiuose patikrinimuose ir administruoti pastabų/neatitikčių valdymą, kartu su kitomis tarnybomis organizuoti paviršinių nuotekų taršos kontrolę Vilniaus mieste, tinkamai organizuoti mėginių rinkimą ir jų tyrimus laikytinos nepakankamu šio asmens atsakomybės dėl padidėjusios taršos pagrindimu, todėl minėtas protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 610 straipsnyje nurodytų reikalavimų, bei administracinio nusižengimo medžiaga grąžinta protokolo trūkumams šalinti. Byloje nėra duomenų, kad R. V. būtų surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, juolab priimtas nutarimas jo atžvilgiu, kuriuo būtų konstatuota jo kaltė dėl šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo. Pirminiu protokolu surašytas administracinis nurodymas yra netekęs galios, taigi, R. V. nėra nubaustas jokiu galiojančiu procesiniu sprendimu už teršalo skendinčios medžiagos leistino normatyvo viršijimą 2022 m. gegužės 14 d. paviršinėse nuotekose, išleidžiamose į aplinką iš UAB „X“ eksploatuojamų paviršinių nuotekų išleistuvų Nr. N23 ir Nr. N25. Atitinkamai skundo argumentas, kad administracinėn atsakomybėn už tą patį pažeidimą tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais pagrindais yra neapgrįstai patraukti du asmenys, nepagrįstas.
Skundžiamu nutarimu A. G. buvo paskirta sankcijos vidurkiui artima, bet jo nesiekianti bauda, konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismui nėra pagrindo manyti, kad jam paskirta nuobauda individualizuota netinkamai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo A. G. skundo netenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1363-2023 (ROIK 22188065647) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.