- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eAN2-266-844/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00038-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovės Jolitos Cegelienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos vyriausiosios specialistės 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023 (pasirašytas 2023 m. balandžio 26 d.) V. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad 2022 m. spalio 21 d. tyrimų protokole buvo nustatyta, kad iš V. N. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) koncentracija – 66 mg/1 02 (leidžiama 40 mg/1 02). V. N. neužtikrino, kad buities metu susidarančios nuotekos būtų išvalytos ir išleidžiamos į aplinką neviršijant Reglamente nustatytų parametrų. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 29 punktą, kuriame nustatyta: į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti 2 lentelėje nurodytų DLK (didžiausių leidžiamų koncentracijų). Taip pat išleidžiamos komunalinės ir buitinės nuotekos turi atitikti kitus III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Minėtą nutarimą pareiškėjas V. N. apskundė apylinkės teismui.
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pareiškėjo skundas tenkintas, minėtas Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį V. N. atžvilgiu nutraukta. Tuo pačiu sprendimu V. N. taip pat priteistos proceso išlaidos, t. y. 1 240 Eur iš Institucijos. Apylinkės teismas nutarimą motyvavo tuo, jog net ir nustačius, kad buvo pažeistos į aplinką išleidžiamose nuotekose teršalo BDS7 normos ir viršyta didžiausia leistina koncentracija, tačiau V. N. veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai 3 dalies, kurioje numatyta bausmė už pakartotinę veiką, sudėties požymių, nes fizinis asmuo tinkamai vykdė teisės aktais nustatytų pareigas ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023.
3.1. Skunde nurodo, kad V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 29 punktą, todėl apylinkės teismo išvada, kad jis (V. N.) tinkamai vykdė teisės aktais (konkrečiu atveju Reglamentu) nustatytas pareigas (neviršyti išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumo DLK), nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad V. N. dėjo pastangas į reikalavimų laikymąsi, kad jo požiūris į numatytų reikalavimų privalomą vykdymą nebuvo aplaidus ir nulėmęs jo kaltę, kadangi jis nusipirko naują nuotekų valymo įrenginį, kuriam galiojo garantija, sudarė nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino V. N. veiksmus iki pažeidimo (pirko naują valymo įrenginį) ir po pažeidimo (sudarė nuotekų tvarkymo techninio aptarnavimo sutartį), bet visiškai neatsižvelgė į veiksmus (neveikimą), lėmusius pažeidimo padarymą – netinkamą įrenginio eksploataciją (priežiūrą). Vien iš paties V. N. rašytinių paaiškinimų, taip pat paaiškinimų bylos nagrinėjimo Departamente ir teisme metu darytina išvada, kad valymo įrenginio V. N. neprižiūrėjo tinkamai. Vienintelis argumentas, kuris, V. N. požiūriu, turi eliminuoti jo atsakomybę dėl nuotekų, viršijančių teršalų ribines vertes, išleidimo į gamtinę aplinką yra tas, kad valymo įrenginys buvo garantinis, todėl turėjo išvalyti tinkamai.
3.2. Skunde apeliantas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog valymo įrenginys yra garantinis, per se nereiškia, jog iš jo išleidžiamos nuotekos neviršys Reglamente nurodytų DLK. Valymo įrenginio garantija automatiškai negarantuoja išleidžiamų nuotekų kokybės, nes tam turi įtakos ir tai, kas patenka į valymo įrenginį ir kaip valymo įrenginys yra prižiūrimas, t. y. ar laikomasi valymo įrenginio eksploatacijos reikalavimų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. N. nuosavybės teise priklauso buitinių nuotekų valymo įrenginys NVB/AF-1A, iš kurio ir buvo išleistos buitinės nuotekos, kuriose nustatyta BDS7 koncentracija 66 mg/1 O2. 2022 m. sausio 12 d. Įrenginių perdavimo-priėmimo akte Nr. 2022/01/12/7 nurodyta, kad įrenginio priežiūrą ir aptarnavimą eksploatacijos metu prisiima pats pirkėjas (V. N.), kuris išklausė įmonės specialistų pravestą instruktažą, kuriame jam buvo suteiktos reikalingos žinios gaminamų buitinių nuotekų valymo įrenginių NVB priežiūrai ir eksploatacijai. V. N. patvirtinęs savo parašu, kad yra susipažinęs su aerobinių buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindinėmis nuostatomis, jog sumontuotą ir paleistą UAB „B“ pagamintą buitinių nuotekų valymo įrenginį reikia nuolat prižiūrėti ir aptarnauti, už įrenginio teisingą priežiūrą atsako įrenginio šeimininkas, kuris privalo vykdyti aerobinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindines nuostatas (aerobinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindinės nuostatos nurodytos 2022 m. sausio 12 d. Įrenginių perdavimo-priėmimo akte Nr. 2022/01/12/7).
3.3. Be to, skunde teigia, kad valymo įrenginio tinkama eksploatacija neapsiribojo tik dangčio atidarymo, pažiūrėjimo ir uždarymo veiksmais. V. N. privalėjo atlikti ir kitus veiksmus – tikrinti, ar neužsikimšę įtakiai ir ištakiai, tikrinti aerotanko turinį (pasėmus mėginį), stebėti veikliojo dumblo būklę (ar nepradeda pilkėti) ir kt. V. N. valymo įrenginio neprižiūrėjo tinkamai, t. y. pagal aerobinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindines nuostatas, o tai ir įtakojo nuotekų, viršijančių ribines vertes, išleidimą į aplinką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. N. nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį Nr. AFS/NVA-0318 sudarė 2023 m. kovo 9 d., jau po pažeidimo padarymo, o iki techninio aptarnavimo sutarties sudarymo valymo įrenginio eksploatacija privalėjo rūpintis būtent V. N., nes yra valymo įrenginio savininkas ir naudotojas, prisiėmęs atsakomybę už valymo įrenginio eksploataciją. Akivaizdu, kad V. N. Nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį sudarė 2023 m. kovo 9 d., jau po pažeidimo padarymo. Pažeidimo padarymo metu (2022 m. spalio 21 d.) valymo įrenginio eksploatacija privalėjo rūpintis V. N., jam buvo suteiktos reikalingos žinios buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūrai ir eksploatacijai, todėl atsakomybė už nevalytų nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką tenka būtent V. N., nes yra buitinių nuotekų įrenginio savininkas, naudotojas (valdytojas).
3.4. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog valymo įrenginys veikia netinkamai (nustatytų valymo įrenginio gedimų, duomenų, kad būtų nuolat viršijama DLK ar pan.). V. N. pozicija, kad valymo įrenginys galimai veikia netinkamai, pateikta tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Priešingai, tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu Departamente, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme pirminėse stadijose buvo teigiama, kad valymo įrenginys naujas, garantinis ir išvalo nuotekas iki reikalaujamų standartų. V. N. teigė, kad mėginiai sumaišyti, todėl tyrimų rezultatai (BDS7 66 mg/1 O2 iš valymo įrenginio (duomenys neskelbtini)) negali būti teisingi. V. N. pateikė į bylą savo padarytų tyrimų rezultatus, siekiant įrodyti būtent tą aplinkybę, kad valymo įrenginys išvalo nuotekas iki Reglamente nurodytų DLK (2022 m. lapkričio 11 d. UAB „K. v“ Protokolo rezultatus nustatyta BDS7 14 mg/1 O2). Sudarydamas valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartį su ta pačia įmone, kuri valymo įrenginį pardavė, V. N. tokiais veiksmais taip pat netiesiogiai patvirtina, kad valymo įrenginio kokybė jį tenkina. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pats V. N. nemano, jog valymo įrenginys veikia netinkamai, o tokias aplinkybes nurodo siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai pat valymo įrenginio techniniame pase nurodyta, kad UAB „B” NVB/AF nuotekų valymo įrenginiai skirti buitinių ir joms pagal cheminę sudėtį artimų nuotekų išvalymui iki šiuo metu galiojančių nuotekų išvalymo normatyvų, nurodytų „Nuotekų tvarkymo reglamente“, patvirtintame 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236. Pažymima, jog už nuotekų valymo įrenginio daromą poveikį aplinkai yra atsakingas valymo įrenginio savininkas (nagrinėjamu atveju - V. N.), jeigu eksploatuoja valymo įrenginį nesudaręs techninio aptarnavimo sutarties, patvirtina ir teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-966/2023).
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. N. prašo palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Jolitos Cegelienės apeliacinis skundas tenkinamas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčas byloje yra dėl tinkamo subjekto, atsakingo už skleidžiamą taršą. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną V. N. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad šiuo atveju net ir nustačius, kad buvo pažeistos į aplinką išleidžiamose nuotekose teršalo BDS7 normos ir viršyta didžiausia leistina koncentracija, tačiau V. N. veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai 3 dalies, kurioje numatyta bausmė už pakartotinę veiką, sudėties požymių, nes fizinis asmuo, t. y. V. N., tinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Apelianto teigimu, V. N. nuosavybės teise pažeidimo padarymo metu priklausė buitinių nuotekų valymo įrenginys, iš kurio ir buvo išleistos buitinės nuotekos, kuriose nustatyta BDS7 koncentracija 66 mg/1 O2, todėl jis privalo atsakyti už minėtą nusižengimą, taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino V. N. veiksmus iki pažeidimo ir po pažeidimo, tačiau visiškai neatsižvelgė į (ne)veikimą, lėmusius pažeidimo padarymą – netinkamą įrenginio eksploataciją (priežiūrą), todėl apelianto nuomone apylinkės teismo nutarimas privalo būti panaikintas, kadangi V. N. yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, kuris privalo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius, t. y. ANK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip administracinį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais administracinio nusižengimo bylos duomenimis, taip pat įvertinęs Institucijos nutarimo, apylinkės teismo nutarimo bei skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus ir motyvus, daro išvadą, jog apylinkės teismo nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, konstatuojant, kad administracinio nusižengimo teisena V. N. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, nesant įstatyme numatytam pagrindui. Kauno apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad V. N. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Apygardos teismas nesutikti su Institucijos skunde išdėstyta pozicija bei jame nurodytais argumentais, neturi pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas naikintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
8. ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba už nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už pirmoje straipsnio dalyje nurodytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, t. y. nustatyti, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. ANK 246 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai.
9. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime nurodyta, kad V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 29 punktą, pagal kuriuos fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų, pagal kuriuos po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) koncentracija – leidžiama 40 mg/1 02.
10. Šiuo atveju nei apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui nekilo abejonių dėl to, jog 2022 m. spalio 12 d. Institucija, vykdydama valstybinę kontrolę, paėmė nuotekų valymo įrenginio momentinį mėginį ir tinkamai pagal reglamentą ištyrė teršalo BDS7 kiekius nuotekose. Mėginiui paimti ir teršalų kiekiui nustatyti buvo taikomi akredituoti ir patvirtinti metodai. Neginčytinai nustatyta, kad V. N. namų valdoje iš nuotekų vamzdžio po nuotekų valymo iš įrenginio su nuotekomis į aplinką išleidžiamo teršalo BDS7 (organinė tarša) nustatyta koncentracija - 66 mg/1 02 (leidžiama 40 mg/1 02). Bylos duomenimis nenustatyta, kad atliekant ėminius ir bendrus tyrimus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kad būtų pažeistos mėginių transportavimo sąlygos, todėl nėra pagrindo abejoti atliktų tyrimų teisingumu. Institucija šios aplinkybės apeliaciniu skundu neginčija, ji ginčija tik tai, kad pažeidimo užfiksavimo metu už padarytą nusižengimą buvo atsakingas būtent V. N., todėl už savo neveikimą privalo atsakyti administracine tvarka.
11. Administracinė nuobauda Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu V. N. buvo paskirta už tai, kad, jis būdamas objekto savininku, neužtikrino, jog būtų laikomasi tinkamo nuotekų valymo įrenginių darbo, kad buitinės nuotekos, išleidžiamos į gamtinę aplinką, neviršytų nustatytų į gamtinę nuotekų užterštumo normų. Asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas ne dėl sąmoningo aplinkos teršimo nuotekomis, o dėl nerūpestingo elgesio ir dėl to, kad pažeidė norminius aktus, reglamentuojančius nuotekų tvarkymą. Institucijos nuomone, V. N. turėjo imtis visų priemonių, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. kilus būtinumui privalėjo imtis kitų priemonių neteršti aplinkos nuotekomis, tačiau to nedarė. Apygardos teismas su tokia Institucijos nuomone neturi pagrindo nesutikti, todėl konstatuoja, kad Institucijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas (pasirašytas 2023 m. balandžio 26 d.), kuriuo V. N. pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 3 dalyje, yra teisingas ir pagrįstas dėl žemiau išdėstytų argumentų.
12. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 2 d. V. N. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, kuris įvykdytas (bauda sumokėta) 2022 m. vasario 7 d. 2022 m. sausio 12 d. V. N. įsigijo naują UAB „B“ pagamintą buitinių nuotekų valymo įrenginį NVB/AF- 1A, kuriam buvo suteikta 10 metų garantija įrenginio talpai, konstrukcinei daliai, vamzdynams, 2 metų garantiją elektrinei daliai, 3 metų garantiją aeracinei daliai, kuris buvo sumontuotas ir pradėjo veikti 2022 m. kovo 10 d. Nagrinėjamas nusižengimas užfiksuotas 2022 m. spalio 21 d. 2023 m. kovo 6 d. su valymo įrenginio statytoju buvo sudaryta nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartis teikti įrenginio techninės priežiūros paslaugas. Vadinasi laikotarpiu nuo įrenginio pastatymo ir paleidimo (2022 m. kovo 10 d.) iki aptarnavimo sutarties pasirašymo (2023 m. kovo 6 d.) įrenginio valdytojas, atsakingas už jo priežiūrą ir tinkamą eksploataciją buvo V. N., kadangi Nuotekų tvarkymo reglamento 2 straipsnyje nurodyta, kad atsakomybė galima ir fiziniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš byloje esančio įrenginių perdavimo-priėmimo akto Nr. 2022/01/12/7 nustatyta, kad įrenginio priežiūrą ir aptarnavimą eksploatacijos metu prisiima pats pirkėjas, t. y. V. N., kuris išklausė įmonės specialistų pravestą instruktažą, kuriame jam buvo suteiktos reikalingos žinios gaminamų buitinių nuotekų valymo įrenginių NVB priežiūrai ir eksploatacijai. Minėtą perdavimo-priėmimo aktą V. N. patvirtino savo parašu, kad yra susipažinęs su aerobinių buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindinėmis nuostatomis, jog sumontuotą ir paleistą UAB „B“ pagamintą buitinių nuotekų valymo įrenginį reikia nuolat prižiūrėti ir aptarnauti, už įrenginio teisingą priežiūrą atsako įrenginio šeimininkas, kuris privalo vykdyti aerobinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindines nuostatas (aerobinių nuotekų valymo įrenginių priežiūros pagrindinės nuostatos nurodytos 2022 m. sausio 12 d. įrenginių perdavimo-priėmimo akte Nr. 2022/01/12/7).
14. Apygardos teismas negali sutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. N. dėjo pastangas ir pagrįstai manė, kad laikosi nustatytų reikalavimų ir sąlygų. Sutiktina, kad jis įsigijo naują valymo įrenginį, tačiau vien įrenginio įsigijimas neatleidžia pažeidėjo nuo administracinės atsakomybės, kaip ir naujojo įrenginio garantinis laikotarpis, nesudaro pagrindo jo neprižiūrėti ir nesirūpinti tinkamu įrenginio veikimu. V. N., laikotarpiu nuo įrenginio pastatymo iki nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutarties Nr. AFS/NVA-0318 pasirašymo privalėjo rūpintis įrenginio tinkama eksploatacija, t. y. ne tik atidaryti/uždaryti dangtį, bet atlikti ir kitus veiksmus – tikrinti ar neužsikimšę įtakiai ir ištakiai, tikrinti aerotanko turinį (pasėmus mėginį), stebėti veikliojo dumblo būklę (ar nepradeda pilkėti) ir kt., tačiau būdamas valymo įrenginio savininku ir naudotoju V. N. to neatliko. Kadangi buvo prisiėmęs atsakomybę už valymo įrenginio tinkamą eksploataciją bei priežiūrą, vadinasi savo neveikimu neužtikrino, kad išleidžiamos nuotekos į aplinką neviršytų ribinės vertės. Darytina prielaida, kad jei pažeidėjas V. N. tinkamai būtų vykdęs savo pareigas prižiūrėti bei rūpintis valymo įrenginiu bei išleidžiamomis nuotekomis, dar iki pažeidimo užfiksavimo būtų pastebėjęs netinkamą įrenginio veikimą ir ėmęsis atitinkamų veiksmų (konsultavęsis su įrenginį pastačiusiais darbininkais, kvietęs garantinį meistrą, reikalavęs pakeisti įrenginį nauju ir pan.), aplinkos taršos nebūtų įvykę. Apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, jog apylinkės teismas vertino V. N. veiksmus iki užfiksuoto pažeidimo, t. y. kad nusipirko naują valymo įrenginį, ir po pažeidimo, kad sudarė nuotekų tvarkymo techninio aptarnavimo sutartį, tačiau visiškai neatsižvelgė į veiksmus (neveikimą), lėmusius pažeidimo padarymą – netinkamą įrenginio eksploataciją (priežiūrą), kurio metu už visą priežiūrą buvo atsakingas būtent V. N., kadangi V. N. pareigos nebeprižiūrėti valymo įrenginio nutrūko tik tuomet, kada buvo pasirašyta nuotekų valymo įrenginio techninio aptarnavimo sutartis, o tiksliau nuo 2023 m. kovo 6 d.
15. Konstatuojama, kad pažeidimo padarymo metu (2022 m. spalio 21 d.) valymo įrenginio eksploatacija privalėjo rūpintis V. N., jam buvo suteiktos reikalingos žinios buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūrai ir eksploatacijai pats prisiėmė atsakomybę atlikti reikalingus veiksmus, ką pats patvirtino savo parašu perduodant-priimant įrenginį, todėl atsakomybė už nevalytų nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką pažeidimo padarymo metu tenka būtent V. N., nes yra buitinių nuotekų įrenginio savininkas, naudotojas (valdytojas). Tuo atveju, jeigu pažeidimo padarymo metu būtų buvusi galiojanti įrenginio priežiūros sutartis, atsakomybė tektų įrenginio priežiūrą atlikusiai įmonei, tačiau kaip neginčytinai nustatyta, tokia sutartis pasirašyta praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo pažeidimo užfiksavimo.
16. Įvertinus administracinėje byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti nusižengimo teiseną pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį V. N. atžvilgiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apygardos teismas sutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad V. N. veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai 3 dalies, kurioje numatyta bausmė už pakartotinę veiką, sudėties požymių, neturi pagrindo, priešingai, šioje nutartyje išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad fizinis asmuo (V. N.) netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta, savo neveikimu pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkte numatytas pareigas (neviršyti išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumo DLK). Darytina išvada, kad Institucija tinkamai nustatė administracinio nusižengimo subjektą – V. N., kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą.
17. Apygardos teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga V. N. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. V. N. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. V. N. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas yra naikintinas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 25 d. nutarimas (pasirašytas 2023 m. balandžio 26 d.) paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Jolitos Cegelienės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti nepakeistą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 25 d. (pasirašyto 2023 m. balandžio 26 d.) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1139-2023.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.