Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uolus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uolus“ ieškinį atsakovui R. S. dėl darbo ginčo iš esmės išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjusi darbuotojo R. S. prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš darbdavės UAB „Uolus“, nusprendė prašymą tenkinti iš dalies, t. y. išieškoti darbuotojui iš darbdavės UAB „Uolus“ 1315,69 Eur dienpinigių, o prašymą dalyje dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas atmesti.

2. Ieškovė UAB „Uolus“ kreipėsi teismą ieškiniu prašydama panaikinti Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje dėl dienpinigių priteisimo ir darbo ginčą išspręsti iš esmės, t. y. darbuotojo R. S. reikalavimus dėl dienpinigių priteisimo atmesti bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2024 m. gegužės 15 d. šalis siejo darbo teisiniai santykiai, nuo 2024 m. gegužės 20 d. atsakovas dirbo pas ieškovę II kategorijos suvirintoju. Darbo sutarties sudarymo metu atsakovas patvirtino, kad susipažino su ieškovės politikomis ir tvarkomis, nurodytomis darbo sutartyje, taip pat ir su UAB „Uolus“ direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. B22-02 patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), ir įsipareigojo jų laikytis. Pakartotinai darbuotojas su ieškovės vidaus norminiais aktais buvo supažindintas el. paštu 2024 m. gegužės 20 d. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovas buvo komandiruotas į Vokietiją 2 kartus: nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovui dienpinigiai buvo išmokami pagal UAB „Uolus“ projekto vadovės L. S. 2024 m. birželio 10 d. prašymą dėl pagal Tvarką atsakovui mokamos dienpinigių normos padidinimo 21,34 % iki bendros 71,24 % normos, vėliau – pagal projekto vadovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateiktą prašymą dėl dienpinigių normos padidinimo nuo 50 % iki bendros 100 % normos. Atsakovas atleistas iš darbo 2024 m. rugsėjo 16 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta 2024 m. rugsėjo 24 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų susijusių su darbo santykiais išieškojimo, kuri tenkino jo reikalavimą dėl 1 315,69 Eur dienpinigių išieškojimo, o kitus reikalavimus atmetė. Ieškovė pažymėjo, kad įstatymai nenurodo dienpinigių sąvokos ir niekaip neapriboja darbuotojų gaunamų dienpinigių panaudojimo. Dienpinigiai, kuriuos numato DK 107 straipsnio 3 dalis, darbuotojui mokami papildomai, nepriklausomai nuo darbuotojo turėtų ar neturėtų išlaidų komandiruotės metu. Ieškovė savo Tvarkoje aiškiai nurodė, kad: (a) komandiruotės metu priskaičiuotų ir mokamų dienpinigių tikslas, visų pirma, yra užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal tos šalies, į kurią darbuotojas yra komandiruotas, nacionalinius teisės aktus (ar kitas taikytinas taisykles) bei (b) 10 Eur suma iš kiekvienos komandiruotės dienos dienpinigių yra skirta maistpinigiams padengti. Dienpinigiai, kai jie neatlieka komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijų, yra minimali darbo užmokesčio sudėtinė dalis ir jų tikslas yra skatinti darbuotoją vykti į komandiruotę ir dirbti efektyviai kompensuojant jam nepatogumus bei stresą, kuriuos jis patiria vykdamas į komandiruotę bei atlikdamas savo darbo funkcijas neįprastoje, kitoje (geografinėje, socialinėje-kultūrinėje, ekonominėje bei politinėje) aplinkoje. Ieškovė padengė atsakovo visas kelionės išlaidas bei savo sąskaita pasirūpino darbuotojo apgyvendinimu, be to, vadovaujantis Tvarkos 4 punktu išmokėjo atsakovui už 78 komandiruotėje praleistas dienas nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. minimalią 50 proc. dienpinigių normą bei atsižvelgiant į Tvarkos 5 punktą bei Tvarkos Priedą Nr. 1 ir Projekto vadovės teikimą, nustatė 21,34 proc. didesnę dienpinigių normą - atitinkamai – 2 418 Eur (50 proc. dienpinigių) bei papildomai 1 032,31 Eur (21,34 proc. dienpinigių už darbo našumą) už 78 dienas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovui pagrįstai buvo taikomas darbdavės patvirtintas vidaus norminis teisės aktas, t. y. Dienpinigių mokėjimo tvarka, kuri numato mažesnius dienpinigių dydžius ir objektyvius kriterijus jiems taikyti. Tvarkoje yra nustatytas bazinis mažesnis dienpinigių dydis – 50 proc., kuris taikomas visiems darbuotojams, vykstantiems į komandiruotę, ir kuris gali būti keičiamas (taikomas atitinkamai didesnis dienpinigių dydis), jeigu yra kitas objektyvus kriterijus, numatytas Tvarkoje. Kadangi atsakovas buvo komandiruojamas ilgesniam kaip 28 dienų terminui, vadovaujantis Tvarkos Priedo Nr. 1 1.6 punktu atsirado sąlyga mokėti 20 proc. padidintą dienpinigių normą, o esant ir kitam kriterijui dėl darbo našumo (Tvarkos Priedo Nr. 1 1.7. punktas), bendra padidinta dienpinigių norma sudarė 21,34 proc. arba iš viso 71,34 proc. Pagal antrą atsakovo komandiruotę, vadovaujantis Tvarkos Priedo Nr. 1 1.2, 1.6, 1.7, 1.12 bei 1.25 punktų nuostatomis atsirado sąlyga mokėti 50 proc. padidintą dienpinigių normą, arba iš viso 100 proc. dienpinigių. Ieškovės vertinimu, darbo ginčų komisija be pagrindo nusprendė nesiremti darbdavio nustatyta Dienpinigių mokėjimo tvarka, ir be pagrindo taikė maksimalaus dydžio dienpinigius. Be to, ieškovė pažymėjo, kad komisija neteisingai apskaičiavo dienpinigių sumą, nes už visą darbuotojo komandiruotės išbūta laikotarpį (94 dienas – 78 dienas pagal I komandiruotę ir 16 dienų pagal II komandiruotę) Vokietijoje bei taikant maksimalią dienpinigių normą Vokietijos Federacinėje Respublikoje (62 Eur), gaunasi 5 828 Eur mokėtina dienpinigių sumą per visą atsakovo darbo santykių laikotarpį, kai Klaipėdos darbo ginčų komisijos nurodyta suma yra 5 758 Eur. Atitinkamai skiriasi ir dienpinigių nepriemokos suma, t. y. ir vietoj – darbo ginčų komisijos nurodytos 1 315,69 Eur sumos gaunasi 1 385,69 Eur.

3. Atsakovas R. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti ir palikti darbo ginčų komisijos sprendimu priskaičiuotą 1 315,69 Eur dienpinigių sumą. Atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi ieškovė su juo tinkamai neatsiskaitė. Darbo ginčų komisijos paskaičiuota suma yra teisinga, panašios sumos darbdavys jam neišmokėjo. Nurodė, kad dirbo pagal darbo sutartį su ieškove. Buvo komandiruotas į Vokietiją. Su darbdaviu susitarė, kad jam bus mokama po 18 Eur už valandą, per mėnesį apie 3 500 – 4 000 Eur. Dirbo ir po 10-12 val. į parą, ir savaitgaliais. Jam neturi reikšmės ar tai atlyginimas, ar viršvalandžiai, ar dienpinigiai. Susitarta buvo dėl valandinio atlygio. Tokia tvarka dėl darbo tariasi visi užsienyje dirbantys darbuotojai. Visą laiką mokėjimai atitikdavo, tik išeinant iš darbo darbdavė nesumokėjo. Kaip darbdavė sutvarkė dokumentus, jis nežino ir paaiškinti negali. Dienpinigių mokėjimo tvarkos nuostatų nežino, projektų vadovės L. S. prašymų dėl dienpinigių didinimo dydžio nematė, jų pakomentuoti negali. Algalapių, atlyginimo paskaičiavimo iš darbdavio nėra gavęs. Jokių dokumentų daugiau pateikti neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 1 385,69 Eur dienpinigių, taip pat nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl dienpinigių priteisimo netenka galios.

5. Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 15 d. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2024 m. gegužės 20 d. buvo įdarbintas pas ieškovę II kategorijos suvirintoju. Atsakovui nustatytas 1 525 Eur mėnesinis darbo užmokestis, 40 val., 5 darbo dienų savaitė. Darbo sutartyje taip pat nustatyta, kad komandiruotės metu darbuotojui mokama LR Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma; mažesnė nei LR Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma darbuotojui gali būti mokama, jeigu tai numatyta darbdavio vietiniame norminiame teisės akte (dienpinigių tvarkoje), su kuriais darbuotojas supažindinamas (darbo sutarties 6.5. punktas). Atsakovo komandiruotės vieta, tikslas, trukmė buvo nurodyta 2024 m. gegužės 22 d. direktoriaus įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakymuose nurodyta, kad komandiruotės metu darbuotojui mokamas dienpinigių dydis, nustatytas darbdavio 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje, tačiau konkretus dienpinigių dydis, procentinis dydis, apskaičiuojant taikytinos dedamosios dalys nenurodytos. Teismas taip pat nustatė, jog taikant įmonėje patvirtintą dienpinigių skaičiavimo tvarką, projekto vadovės L. S. 2024 m. birželio 10 d. Prašymo dėl dienpinigių didinimo dydžio pagrindu atsakovui skaičiuojami dienpinigiai buvo padidinti 21,34 proc. (pagal 1.6. punktą, kai bendra komandiruotės trukmė viršija 28 kalendorines dienas - pridedama 20 proc.; pagal 1.7. punktą už darbo našumą pridedama nuo 1 iki 8 proc. – atsakovui pridedama 1,34 proc.) iki bendros 71,24 proc. normos. Projekto vadovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. prašymu dėl dienpinigių didinimo dydžio atsakovui skaičiuojami dienpinigiai buvo padidinti 50 proc. (pagal 1.2. punktą, už komandiruotės dienas, kai darbuotojas darbo funkcijas atlieka lauke – pridedama 10 proc.; pagal 1.6. punktą, kai bendra komandiruotės trukmė viršija 28 kalendorines dienas - pridedama 20 proc.; pagal 1.7. punktą už darbo našumą pridedama nuo 1 iki 8 proc. – atsakovui pridedama 3 proc.; pagal 1.12. punktą už darbą aukštyje (be auto bokštelio ir be pastolių) pridedama 14 proc.; pagal 1.25. punktą, už perduoto laikinai naudoti tinkamą automobilių priežiūrą nuo 2 proc. iki 3 proc. – atsakovui pridedama 3 proc.) iki bendros 100 proc. normos. Iš viso ieškovė priskaičiavo ir išmokėjo atsakovui 4 442,31 Eur dienpinigių.

6. Teismas, remdamasis DK 107 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas) 2 dalimi, bei aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavo, jog atsakovui mažesnių nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti maksimalūs dienpinigių dydžiai dienpinigių mokėjimas neatitiko Aprašo nuostatų ir šalių sudarytos darbo sutarties sąlygų. Teismas akcentavo, jog darbo sutarties 6.5 punkte numatyta bendroji taisyklė, jog komandiruotės metu darbuotojui mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma, o mažesnių dienpinigių mokėjimas įvardintas tik kaip galimas, jeigu tai numatyta darbdavio vietiniame norminiame teisės akte (Dienpinigių mokėjimo tvarkoje), su kuriais darbuotojas supažindintas.

7. Teismas nustatė, kad UAB „Uolus“ direktoriaus 2022-07-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka. Pagal minėtą darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarką, nustatyti apibendrinti dienpinigių dydžių mažinimo ar didinimo kriterijai, ribos procentais, tarp kurių ir: už darbo našumą pridedama nuo 1 iki 8 proc. (1.7 punktas); už darbą nuo pastolių pridedama nuo 1,5 proc. iki 3,5 proc. dienpinigių (1.8 punktas); už darbą iš auto bokštelio pridedama nuo 2 proc. iki 8 proc. (1.10 punktas); už darbą stresinėmis sąlygomis pridedama 16 proc. (1.14. punktas); už apgyvendinimą komandiruotės metu prastesnėmis sąlygomis pridedama 3 proc. (1.22. punktas); už gautus iš kliento gerus atsiliepimus pridedama nuo 2 proc. iki 4 proc. (1.24 punktas); už rekomenduotus ir atvestus naujus darbuotojus ir teigiamą įmonės vardo garsinimą pridedama 2 proc. (1.28 punktas); už kolegų sudrausminimą objekte pridedama 3,2 proc. (1.32. punktas) ir kt. Be kita ko, tvarkoje nurodomas komandiruotės metu priskaičiuotų ir mokamų dienpinigių tikslas, visų pirma, užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal tos šalies, į kurią darbuotojas yra komandiruotas, nacionalinius teisės aktus (ar kitas taikytinas taisykles) (7 punktas). Įvertinus šiuos ieškovės nustatytus dienpinigių apskaičiavimo kriterijus ir tikslus, matyti, kad iš minėtos Dienpinigių mokėjimo tvarkos nėra galimybės nustatyti, pagal kuriuos iš darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkoje nustatytus konkrečius kriterijus dienpinigiai bus mažinti ar didinti konkrečioms darbuotojo komandiruotėms, kaip bus apskaičiuotas konkretus dienpinigių dydis kiekvienai darbuotojo komandiruotei, nes kriterijai tvarkoje pateikiami apibendrinti, gali paaiškėti ir vėliau, per neapibrėžtą laikotarpį po komandiruotės (pvz. teigiami atsiliepimai, teigiamas bendrovės vardo garsinimas ir pan.).

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ir 2024 m. gegužės 22 d. ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. direktoriaus įsakymuose dėl atsakovo siuntimo į komandiruotes, taip pat nurodyta bendra informacija, kad komandiruotės metu darbuotojui mokamas dienpinigių dydis, nustatytas darbdavio 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje, nenurodant konkretaus dienpinigių dydžio ar taikytinų kriterijų, taip pat nenurodant DK 107 straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nebuvo supažindintas su projekto vadovės L. S. 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. rugpjūčio 13 d. prašymais dėl dienpinigių didinimo dydžio, todėl kokie konkrečiai tvarkos punktai jam taikomi, nuo kurio laikotarpio, kokio dydžio dienpinigiai jam skaičiuojami, informacijos neturėjo ir po jų nustatymo. Tik kilus šalių ginčui dėl atsiskaitymo, ieškovė 2024-11-08 pateikė buhalterės paaiškinimus, jog dalis dienpinigių, pagal įmonės veiklos praktiką ir galimybes, atsakovui buvo sumokėti iš anksto, nors pats atsakovas prašymų dėl dienpinigių išmokėjimo avansu neteikė ir iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu spręstina, jog nesuprato gaunantis dienpinigius avansu. Teismas pažymėjo, jog atsakovui mokamų dienpinigių mažinimas buvo neapibrėžtas, nekonkretizuotas, dėl to nėra aišku, pagal kuriuos iš kriterijų ir kokiu konkrečiu procentu, atsižvelgiant į kriterijaus kokybines/kiekybines charakteristikas dienpinigiai mažinti (ar didinti) konkrečiai darbuotojo komandiruotei, kaip apskaičiuotas 1,34 proc. priedas už darbo našumą, kokie taikyti dienpinigių apskaičiavimo kriterijai antros komandiruotės atveju.

9. Teismas taip pat konstatavo, kad be to dienpinigių mažinimas savo turiniu neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų dėl jo konkretumo kriterijų ir darbuotojo tinkamo informavimo. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas pasirašytinai supažindintas su komandiruočių įsakymais ir Dienpinigių mokėjimo tvarka, atsižvelgiant į aptartą šių dokumentų nekonkretumą ir neišsamumą, nepatvirtina darbuotojo susitarimo su darbdave dėl pirmos komandiruotės atveju mokėtino konkretaus – 71,34 proc. dydžio dienpinigių dydžio. Atsakovas nebuvo informuotas, kad dalis dienpinigių jam išmokama avansu. Pagal nustatytą faktinę situaciją, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė reikšti pastabas dėl Dienpinigių mokėjimo tvarkos Priede Nr. 1 nustatytų kriterijų taikymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisėtą lūkestį, jog darbdavės nustatytas dienpinigių dydis kiekvienu konkrečiu atveju nepažeis dienpinigių dydžio nustatymą reglamentuojančių teisės normų ir darbdavės Dienpinigių mokėjimo tvarkos nuostatų.

10. Teismas akcentavo, jog darbdavio diskrecija nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus yra ribojama įstatymų ir darbdavės bei darbuotojų bendros informavimo ir konsultavimo procedūrų metu suderintos valios. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Atsižvelgiant į tai, pareigos aiškiai nustatyti darbuotojui mokėtiną dienpinigių dydį neįvykdymas lemia pasekmes – darbdavio prievolę mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dydžio dienpinigius.

11. Teismas pateikė detalų dienpinigių paskaičiavimą: Vokietijos Federacinėje Respublikoje 1 dienos dienpinigių dydis – 62 Eur, viso atsakovas komandiruotėje buvo 94 dienas, todėl jam turėjo būti išmokėta 5 828 Eur dienpinigių suma (94 d. x 62 Eur). Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 4 442,31 Eur dienpinigių sumą, todėl likusi nesumokėta dalis sudaro 1 385,69 Eur (5 828 Eur – 4 442,31 Eur). Šią sumą teismas priteisė atsakovui iš ieškovės. Teismas papildomai pažymėjo, jog nors atsakovas sutiko su darbo ginčų komisijos paskaičiavimu dėl neišmokėtos dienpinigių sumos, jo neginčijo, tačiau ieškovė prašė ginčą spręsti iš esmės, o ieškinyje nurodė ir argumentus dėl klaidingo dienpinigių sumos paskaičiavimo darbo ginčų komisijos sprendime, todėl teismas nurodė, kad patikslina darbo ginčų komisijos apskaičiuotų dienpinigių sumą ir darbuotojui priteisia 1 385,69 Eur neišmokėtų dienpinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantė (ieškovė) UAB „Uolus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovės teisę nemokėti atsakovui 1 385,69 Eur dienpinigių ir priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog šiuo metu nėra susiformavusi aiški ir detali teismų praktika dėl 2022 m. liepos m. 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtinto Maksimalių dienpinigių sąrašo ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo pakeitimų, kurie suteikia teisę darbdaviams vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijus. Apeliantės vertinimu, bylos nagrinėjimo kontekste svarbu nustatyti dienpinigių paskirtį bei kokiu tikslu buvo keičiamas dienpinigių reguliavimas bei nustatyti reikalavimai mažesniems dienpinigių dydžiams. Apeliantė pažymi, kad nei DK, nei Aprašas nepateikia dienpinigių sąvokos, t. y. visi šie teisės aktai tik numato darbdavio pareigą tais atvejais, kai darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui mokėti dienpinigius, kurių maksimalūs dydžiai ir mokėjimo tvarka nustatyti Apraše. Tai, kad dienpinigių negalima ir ydinga sieti tik su papildomų išlaidų dengimu, patvirtina ir DK 107 straipsnio 2 dalis, t. y. visos papildomos išlaidos, kurias darbuotojas patyrė komandiruotės metu ir kurios yra susietos su jo komandiruote, darbdavio turėtų būti kompensuojamos. Dienpinigiai, kuriuos numato DK 107 straipsnio 3 dalis, darbuotojui mokami papildomai, nepriklausomai nuo darbuotojo turėtų ar neturėtų išlaidų komandiruotės metu. Apeliantė paaiškina, kad 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva dėl komandiravimo) 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal šią direktyvą minimalaus darbo užmokesčio dalimi yra laikomi komandiruotpinigiai, nebent jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas. Taigi, pagal direktyvoje, reglamentuojančioje komandiruojamiems darbuotojams taikomas garantijas dėl darbo sutarties sąlygų, išdėstytą reguliavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas. Todėl darytina išvada, kad dienpinigiai, kai jie (a) neatlieka komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijų ir (b) nėra minimali darbo užmokesčio sudėtinė dalis - yra priemonė skirta skatinti darbuotoją vykti į komandiruotę ir dirbti efektyviai kompensuojant jam nepatogumus bei stresą, kuriuos jis patiria vykdamas į komandiruotę bei atlikdamas savo darbo funkcijas neįprastoje, kitoje (geografinėje, socialinėje-kultūrinėje, ekonominėje bei politinėje) aplinkoje. Apeliantės įsitikinimu, įmonės Tvarkoje aiškiai nurodyta, jog (a) komandiruotės metu priskaičiuotų ir mokamų dienpinigių tikslas, visų pirma, yra skirtas užtikrinti darbo užmokesčio dydį pagal tos šalies, į kurią darbuotojas yra komandiruotas, nacionalinius teisės aktus (ar kitas taikytinas taisykles) (Tvarkos 7 punktas) bei (b) 10 Eur suma iš kiekvienos komandiruotės dienos dienpinigių yra skirta maistpinigiams padengti (Tvarkos 11 punktas). Teismas nustatė, jog visos atsakovo išlaidos, susijusios su jo komandiruotėmis Vokietijoje (išskyrus maitinimo), buvo apmokėtos ieškovės. Taigi, Tvarkoje numatytas mažiausias - 50 proc. Vyriausybės nutarime nustatytas maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydis (Tvarkos 4 punktas) yra pakankamas tam, kad atliktų savo išlaidų kompensavimo bei minimalaus darbo užmokesčio sudėtinę dalį, o didesnių dienpinigių nustatymas yra galimas, bet nebūtinas veiksmas. Pažymi, jog šiuo atveju DK 107 straipsnio 7 dalies reikalavimai nėra taikomi, todėl nesuprantami skundžiamo teismo sprendimo argumentai, kad ieškovė, priimdama įsakymą dėl komandiruotės, turėjo nustatyti pačiame įsakyme dienpinigių dydį. Apeliantės vertinimu, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Aprašo keitimo tikslas nebuvo nustatyti darbdavio pareigą mokėti tik maksimalų dienpinigių dydį, nustatyti tvarką bei procedūrą kaip darbdavys, esant maksimaliam dienpinigių dydžiui bei esant objektyviems kriterijams galėtų jas mažinti, derinti su darbuotoju jam priklausantį dienpinigių dydį, apriboti galimybę komandiruotės metu, esant objektyviam kriterijui, keisti darbuotojo dienpinigių dydį. Nors pačiame Apraše ir nepateikti objektyvumo kriterijų pavyzdžiai, akivaizdu, kad įstatymo leidėjas turėjo omenyje aplinkybes, kurių atsiradimui nedarytų įtakos subjektyvūs darbdavio veiksmai arba vertinimai ir kurie būtų taikomi visiems darbuotojams, kurie patenka į šių aplinkybių veikimo zoną. Kadangi atsakovas buvo komandiruojamas ilgesniam kaip 28 dienų terminui, vadovaujantis Tvarkos Priedo Nr.1 1.6 p. nuostatų atsirado sąlyga mokėti 20% padidinta dienpinigių dydį, o esant ir kitam kriterijui dėl darbo našumo (Tvarkos Priedo Nr.1 1.7 p.), bendras padidintas dienpinigių dydis sudarė 21,34% arba viso 71,34%. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas laikė šiuos kriterijus – komandiruotės terminą bei darbo našumą – neobjektyviais. Pagal antrą atsakovo komandiruotę, vadovaujantis Tvarkos Priedo Nr. 1 1.2, 1.6, 1.7, 1.12 bei 1.25 punktų nuostatomis atsirado sąlyga mokėti 50 % padidintą dienpinigių normą, arba viso 100 %. Visi kriterijai (už komandiruotės dienas, kai darbuotojas darbo funkcijas atlieka lauke; už komandiruotės dienas, kai bendra komandiruotės trukmė viršija 28 kalendorines dienas; už darbo našumą; už darbą aukštyje (be auto bokštelio ir be pastolių); už perduoto laikinai naudoti tinkamą automobilį priežiūrą) yra objektyvūs ir atsakovas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme nereiškė jokių pastabų arba nepasitenkinimo dėl tų kriterijų, kurie buvo taikomi konkrečiai jo atžvilgių ir kitų kriterijų, numatytų Tvarkos Priede Nr.1. Akcentuoja, jog reikalavimo derinti ir informuoti atsakovą apie konkrečiai jam taikomus dienpinigių dydžius nėra nei Vyriausybės nutarimu patvirtintame Apraše, nei darbdavės patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su įmonės tvarka, baziniu įmonėje taikomu dienpinigių dydžiu ir kita informacija. Atsakovas pats galėjo įvertinti objektyvius kriterijus ir apskaičiuoti jam taikomą dienpinigių dydį. Be to, atsakovas, turėdamas klausimų, galėjo prašyti darbdavės paaiškinimo. Atsakovės įsitikinimu, vietinis norminis aktas, t. y. Dienpinigių mokėjimo tvarka, yra patvirtinta tinkamai, joje nurodyta kokia tvarka turi būti apskaičiuoti ir taikomi dienpinigių dydžiai. Teismas nekvestionavo Tvarkos teisėtumo, jos neginčijo ir atsakovas, o aplinkybė, kad ieškovė galimai netinkamai informavo atsakovą apie jam taikomą dienpinigių dydį nedaro paties dydžio paskaičiavimo negaliojančiu.

13. Atsakovas R. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog apeliantė UAB „Uolus“ neatsiskaitė su juo taip, kaip buvo sutarta ir turi sumokėti atsakovui darbo ginčų komisijos priskaičiuotą 1 315,69 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą patikrindamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl dienpinigių apskaičiavimo pagrindo ir jų dydžio.

16. Šalys neginčijo darbo santykių trukmės, neginčijo, kad UAB „Uolus“ suvirintoju dirbantis R. S. buvo 2 kartus komandiruotas į Vokietiją, neginčijo komandiruotės trukmės.

17. Apeliantė UAB „Uolus“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismo nustatyta 1 385,69 Eur dienpinigių nepriemoka egzistuoja tik darant prielaidą, kad darbuotojas turėjo teisę gauti dienpinigius pagal Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo nuostatas, tačiau atsakovui buvo taikomas ne maksimalus dienpinigių dydis, bet mažesni dienpinigiai, kaip tai nustatyta Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte, su darbuotoju sudarytos darbo sutarties 6.5 punkte ir darbdavės UAB „Uolus“ direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje bei jos Priede Nr. 1.

18. Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų šiame Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.

19. Darbdavė teigia, kad sudarant darbo sutartį su atsakovu, darbo sutarties 6.5 punkte buvo sutarta, kad komandiruotės metu darbuotojui mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma, o mažesnio dydžio nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta dienpinigių norma darbuotojui gali būti mokama, jeigu tai numatyta darbdavio vietiniame norminiame teisės akte (dienpinigių tvarkoje), su kuria darbuotojas supažindintas. Darbdavė pažymi, kad UAB „Uolus“ direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka, kuri reglamentuoja atvejus, kai į užsienį komandiruotiems įmonės UAB „Uolus“ darbuotojams yra taikomi mažesni dienpinigių dydžiai, su šia tvarka atsakovas buvo supažindintas ir todėl jam pagrįstai buvo skaičiuojami sumažinti dienpinigiai pagal šios tvarkos nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad šis darbdavio patvirtintas vietinis norminis teisės aktas prieštarauja darbo įstatymams, pablogina darbuotojo teisinę padėtį palyginus su ta, kurią garantuoja darbo įstatymai ir todėl šis vietinis norminis teisės aktas ginčo atvejui negali būti taikomas.

20. Paminėtina, kad darbdavys priimti vietinius norminius teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką darbovietėje gali tik Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (DK 3 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktas ne tik deleguoja darbdaviui teisę priimti norminį teisės aktą, bet ir apibrėžia tvarką, t. y. nustato darbdavio diskrecijos ribas šioje deleguotoje kompetencijoje. Pagal paminėtą Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą, darbdaviui yra pavesta nustatyti dienpinigių mažinimo ribas ir kriterijus: nustatydamas dienpinigių mažinimo ribas darbdavys negali mažinti dienpinigių daugiau nei 50 proc. palyginus su tuo kaip jie nustatyti Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, ir be to, dienpinigių mažinimo kriterijai turi būti objektyvūs, susiję su įprastai dienpinigiams priskirtu tikslu ir funkcija.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Uolus“ direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje Dienpinigių mokėjimo tvarkoje darbdaviui deleguota kompetencija mažinti dienpinigių dydį yra įgyvendinta netinkamai.

22. Visų pirma, šiame norminiame teisės akte, t. y. Tvarkos 4 punkte yra nustatyta, kad „Dienpinigiai darbuotojų komandiruotėms užsienyje ir /arba Lietuvos Respublikoje, kai komandiruotė trunka daugiau kaip vieną darbo dieną, yra 50 procentų konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Maksimalius dienpinigių dydžius, nebent ši Tvarka aiškiai nustatytų kitaip“. Iš paminėtos normos turinio matyti, kad darbdavio patvirtinta Tvarka yra skirta sumažinti dienpinigius visiems darbuotojams netaikant jokių kriterijų iki maksimalios leistinos ribos, nors tokios teisės Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktas darbdaviui nedelegavo.

23. Antra, darbdavio patvirtinto norminio teisės akto nuostatose nurodyti kriterijai yra ne dienpinigių mažinimo kriterijai, bet dienpinigių didinimo kriterijai, t. y. Tvarkoje darbdavys apibrėžia atvejus kai sumažinti iki 50 procentų dienpinigiai gali būti padidinti, o ne objektyvius kriterijus ir atvejus, kai dienpinigiai gali būti mažinami. Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad „Didesni nei 50 procentų konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Maksimalius dienpinigių dydžius, dienpinigiai darbuotojų komandiruotės metu mokami, jeigu yra nors viena dienpinigių mokėjimo tvarkos priede Nr. 1. nurodytų sąlygų“. Tai taip pat rodo, kad darbdavys priimdamas vietinį norminį teisės aktą viršijo jam suteiktą diskreciją veikti šioje srityje.

24. Trečia, darbdavio vietiniame norminiame teisės akte nustatyti kriterijai nėra objektyvūs ir negali būti naudojami kaip pagrindas mažinti dienpinigius. Tvarkos priede Nr. 1 yra nustatyta, kad:

„Didesni nei 50 procentų konkrečiai valstybei nustatytos dienpinigių normos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Maksimalius dienpinigių dydžius, dienpinigiai darbuotojų komandiruotės metu mokami, jeigu yra nors viena žemiau nurodytų sąlygų, apie kurias raštu praneša personalo skyriui projektų vadovai, gavę patikimą informaciją iš darbų vadovų ir/ar meistrų:

1.1. Už komandiruotės dienas, kai darbuotojas dirba sveikatai pavojingesnėmis ar kenksmingesnėmis sąlygomis - pridedama 10 proc. dienpinigių dydis;

1.2. Už komandiruotės dienas, kai darbuotojas darbo funkcijas atlieka lauke - pridedama 10 proc. dienpinigių dydis;

1.3. Už komandiruotės dienas, kai darbuotojas dirba šalia ugnies prietaisų - pridedama 10 proc. dienpinigių dydis;

1.4. Už komandiruotės dienas, kai darbuotojas moko stažuotėje esantį kitą darbuotoją be patirties - pridedama 10 proc. dienpinigių dydis;

1.5. Už komandiruotės dienas, kai darbuotojas dirba ne ES valstybėse - pridedama 10 proc. dienpinigių dydis;

1.6. Už komandiruotės dienas, kai bendra komandiruotės trukmė viršija 28 kalendorines dienas - pridedama 20 proc. dienpinigių dydis;

1.7. Už darbo našumą pridedama nuo 1 proc. iki 8 proc. dienpinigių dydis;

1.8. Už darbą nuo pastolių pridedama nuo 1,5 proc. iki 3,5 proc. dienpinigių dydis;

1.9. Už darbą tankų viduje pridedama nuo 1,5 proc. iki 4 proc. dienpinigių dydis;

1.10. Už darbą iš auto bokštelio pridedama nuo 2 proc. iki 8 proc. dienpinigių dydis;

1.11. Už prižiūrėtojo darbą pridedama 5 proc. dienpinigių dydis;

1.12. Už darbą aukštyje (be autobokštelio ir be pastolių) pridedama 14 proc. dienpinigių dydis;

1.13. Už darbą krano veikimo zonoje pridedama 15 proc. dienpinigių dydis;

1.14. Už darbą stresinėmis sąlygomis pridedama 16 proc. dienpinigių dydis;

1.15. Už darbus plaukiojančiame doke pridedama nuo 10 proc. iki 13,5 proc. dienpinigių dydis;

1.16. Už darbą sausumos doke pridedama 2 proc. dienpinigių dydis;

1.17. Už darbą anterpiko patalpose pridedama 18 proc. dienpinigių dydis;

1.18. Už darbą forpiko patalpose pridedama 19 proc. dienpinigių dydis;

1.19. Už darbą po laivo dugno pridedama 3,5 proc. dienpinigių dydis;

1.20. Už pakrovimo ir iškrovimo darbus pridedama 2,8 proc. dienpinigių dydis;

1.21. Už krano valdymą pridedama 8,5 proc. dienpinigių dydis;

1.22. Už apgyvendinimą komandiruotės metu prastesnėmis sąlygomis pridedama 3 proc. dienpinigių dydis;

1.23. Už mažiau kvalifikuotų darbuotojų apmokymą pridedama nuo 1 proc. iki 5 proc. dienpinigių dydis;

1.24. Už gautus iš kliento gerus atsiliepimus pridedama nuo 2 proc. iki 4 proc. dienpinigių dydis;

1.25. Už perduoto laikinai naudoti tinkamą automobilių priežiūrą pridedama nuo 2 proc. iki 3 proc. dienpinigių dydis;

1.26. Už papildomai pavestas atlikti ir atliktas užduotis (pvz.: nupirkti, nuvežti ir t.t..) pridedama nuo 3 proc. iki 5 proc. dienpinigių dydis;

1.27. Už tvarkingą programos power apps'o pildymą pridedama 1,5 proc. dienpinigių dydis;

1.28. Už rekomenduotus ir atvestus naujus darbuotojus ir teigiamą įmonės vardo garsinimą pridedama 2 proc. dienpinigių dydis;

1.29. Už padarytas bei su užsakovais suderintais leidimais gautas kokybiškas nuotraukas iš objekto pridedama 1 proc. dienpinigių dydis;

1.30. Už tinkamai ir laiku užpildytas bei pateiktas ataskaitų formas pridedama 0,5 proc. dienpinigių dydis;

1.31. Už tinkamai vedamą projekto dokumentaciją pridedama nuo 0,5 proc. iki 2,5 proc. dienpinigių dydis;

1.32. Už kolegų sudrausminimą objekte (DSST pažeidimai etc., netvarkingas elgesys po darbo) pridedama 3,2 proc. dienpinigių dydis.“

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais kriterijais, konstatuoja, kad nurodyti kriterijai (sąlygos) rodo, kad darbdavys pareigą mokėti mažesnį, kintamą dienpinigių dalį sieja su darbuotojo darbo sąlygomis (lauke, viduje nuo pastolių ir t.t.), padidėjusiu darbo krūviu (atlieka iškrovimo darbus ar kt.), papildomo darbo atlikimu (apmoko kitą darbuotoją ir kt.), su atlikto darbo kokybe (už gautus gerus atsiliepimus iš klientų, ), ar su tuo, kaip darbuotojas vykdo kitas darbo pareigas (tvarkingai pildo apps'a, laiku pateikia ataskaitas), laikosi darbo drausmės ar kt. (rekomenduoja naują darbuotoją, teigiamai atsiliepia apie įmonę). Apibendrinus, spręstina, taikydamas šiuos kriterijus darbdavys įsipareigoja apmokėti darbuotojui už papildomą darbą arba skatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, tačiau dienpinigiai nėra nei apmokėjimo už papildomą darbą forma, nei darbuotojo skatinimo (premijavimo) forma. Dienpinigiai yra skirti kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas, susijusias su tuo, kad darbuotojas darbo pareigas atlieka kitoje vietoje, nei nuolatinė jo darbo vieta. Taigi ir objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis darbdavys galėtų mažinti (diferencijuoti) Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nustatytus dienpinigius, turėtų būti siejami su tuo, ar būdamas komandiruotėje darbuotojas patiria papildomas išlaidas, ar dėl kokių nors priežasčių jos yra mažesnės, o ne su tuo, kaip darbuotojas atlieka darbą ir ar tinkamai vykdo darbo pareigas.

26. Apeliantės pasvarstymai apie tai, jog pagal 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 3 straipsnio 7 dalies nuostatas dienpinigiai (komandiruotpinigiai) gali būti vertinami dvejopai – kaip minimalaus komandiruojamam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalis arba kaip darbdavio mokama suma, atliekanti komandiruojamo darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų kompensavimo funkcijas, nereiškia, kad dienpinigius, kurie nėra skirti kompensuoti konkrečias padidėjusias darbuotojo išlaidas dėl komandiruotės, darbdavė gali savo nuožiūra naudoti kaip apmokėjimą už papildomą darbą ar kaip premijavimą už gerą darbą. Tokia darbdavės diskrecijos teisė nėra numatyta Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte ir neseka iš šios normos turinio.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Uolus“ direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Dienpinigių mokėjimo tvarka kaip vietinis norminis teisės aktas, yra priimtas viršijant darbdaviui suteiktą kompetenciją reglamentuoti dienpinigių mažinimo atvejus ir pablogina darbuotojo teisinę padėti palyginus su ta, kurią darbuotojui garantuoja darbo įstatymai (DK 3 straipsnio 7, 8 dalys). Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai darbo ginčą išsprendė taikydamas ne darbdavio priimtą vietinį norminį teisės aktą, bet Darbo kodeksą ir Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 nutarimą Nr. 526, kuriame yra numatytas maksimalus dienpinigių dydis, t. y. 62 Eur, kai darbuotojas yra komandiruojamas į Vokietiją.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos nustatytiems faktams ir padarytoms išvadoms, jog darbuotojas nebuvo supažindintas su projekto vadovės L. S. 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. rugpjūčio 13 d. prašymais dėl dienpinigių didinimo dydžio, t. y. nebuvo supažindintas su tuo, kokie konkrečiai kriterijai jam taikomi, nuo kurio laikotarpio ir kokio dydžio dienpinigiai skaičiuojami. Atsakovas nebuvo supažindintas su išmokėtų dienpinigių detalizacija, o kilus ginčui darbdavio pateikta detalizacija nepatvirtina, kad darbdavė iš tikrųjų laikėsi savo nustatytos dienpinigių skaičiavimo tvarkos ir realiai taikė nustatytus kriterijus, nes faktinės išmokos nesutampa su paskaičiavimais. Apeliantė be pagrindo teigia, kad supažindinimas ar nesupažindinimas darbuotojo su sprendimu sumažinti dienpinigius nėra numatytas Vyriausybės nutarimu patvirtintame apraše ir todėl neturi reikšmės šiam ginčui ir neriboja darbuotojo teisių. Teismas teisingai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovui pirmos komandiruotės metu pritaikyti dienpinigių mažinimo kriterijai (dėl darbo našumo), su kuriais atsakovas nebuvo supažindintas, nėra objektyvūs, negalėjo būti numatyti ir šiuo metu negali būti patikrinti. Visa tai sudaro savarankišką pagrindą tenkinti šioje darbo byloje pareikštus darbuotojo reikalavimus dėl įsiskolinimo už dienpinigius priteisimo.

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantei, todėl jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uolus“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.