Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. V. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo L. V. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. apie 10.30 val. VšĮ Radviliškio ligoninės administracijos skyriuje, esančiame Gedimino g. 9, Radviliškio m., įsiveržęs į ligoninės direktorės D. P. kabinetą, reikalavo pastarosios psichotropinių vaistų. L. V., išsitraukęs lenktinį peilį, prie D. P. jį atlenkęs, juo mojuodamas D. P., stovėjo prie stalo, už kurio vieno metro atstumu sėdėjo D. P., ir pagrasino nukentėjusiajai D. P., kad „paleis raudoną čiurkšlę per kaklą, jai bus šilta ir ji nusibaigs vietoje“, bei ranka sugriebęs už prisegtos ant D. P. chalato vardinės kortelės, ją nuplėšė, sakydamas, kad nori sužinoti nukentėjusiosios D. P. pavardę bei gyvenamąją vietą, reikalavo pasakyti telefono numerį, sakydamas, kad ras būdą, kaip ją susirasti, o negavus vaistų, jei D. P. jį apgaus, pagrasino ją susirasti mieste ir „paskersti“. Išeidamas iš kabineto L. V. nuplėštą nuo chalato vardinę D. P. kortelę padėjo ant stalo, sakydamas, kad jos pavardę įsimins. Tokiais veiksmais L. V. grasino nužudyti D. P. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikata ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, L. V. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. 10.20 val. VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centre, esančiame Gedimino g. 9, Radviliškio m., nepaisydamas įstaigos tvarkos dėl pacientų registracijos, įsiveržė į gydytojos D. J. kabinetą, pakeltu balso tonu įsakinėjo gydytojai D. J., sakydamas „tik rašyk“, reikalavo D. J. išrašyti psichotropinius vaistus, grasino, kad nužudys, kad jai geruoju tai nesibaigs, nuolat įsakmiu balso tonu kartojo „tik rašyk“, taip reikalavo psichotropinių vaistų. Tęsdamas nusikalstamą veiką L. V. 2015 m. rugsėjo 22 d. 9.45 val., vėl atėjęs į VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centrą, įsiveržė į gydytojos D. J. kabinetą, reikalavo gydytojos D. J. išrašyti psichotropinių vaistų, nuolat įsakmiu balso tonu kartojo „tik rašyk“. Po to 2015 m. rugsėjo 23 d. 14.45 val., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos – benzodiazepine, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, L. V. vėl atėjo į VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centrą, įsiveržė į gydytojos D. J. kabinetą, reikalavo gydytojos D. J. išrašyti psichotropinius vaistus, nuolat sakydamas įsakmiu balso tonu „tik rašyk“, kol šiame kabinete buvo sulaikytas policijos pareigūno N. Š.. Tokiais veiksmais L. V. terorizavo nukentėjusiąją D. J., sistemingai ją baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą.

Be to, L. V. kaltinamas pagal BK 263 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. 10.20 val. VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centre, esančiame Gedimino g. 9, Radviliškio m., nepaisydamas įstaigos tvarkos dėl pacientų registracijos, įsiveržė į gydytojos D. J. kabinetą, panaudodamas psichinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad pakeltu balso tonu įsakinėjo gydytojai D. J., sakydamas „tik rašyk“, reikalavo D. J. išrašyti psichotropinius vaistus, neįvardindamas jų pavadinimo, grasino, kad nužudys, kad jai geruoju tai nesibaigs, nuolat įsakmiu balso tonu kartojo „tik rašyk“, dėl to gydytoja D. J., paveikta prieš ja naudojamo psichinio smurto, išrašė psichotropines medžiagas, kurios naudojamos medicinos tikslams, t. y. Soliutiodiazepami, 10 ampulių, kur vienoje ampulėje yra 10 mg veikliosios medžiagos – diazepamo, viso 100 mg veikliosios medžiagos – diazepamo, bei elonasepam, 2 mg, 30 tablečių, po 2 mg veikliosios medžiagos – elonazepamo, viso 60 mg veikliosios medžiagos – elonazepamo. Tęsdamas nusikalstamą veiką L. V. 2015 m. rugsėjo 22 d. 9.45 val. vėl atėjo į VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centrą, įsiveržė į gydytojos D. J. kabinetą ir panaudodamas psichinį smurtą reikalavo gydytojos D. J. išrašyti psichotropinius vaistus, neįvardindamas jų pavadinimo, nuolat įsakmiu balso tonu kartojo „tik rašyk“, dėl to gydytoja D. J., paveikta prieš ją naudojamo psichinio smurto, išrašė psichotropines medžiagas, kurios naudojamos medicinos tikslams, t. y. Soliutiodiazepami, 20 ampulių, kur vienoje ampulėje yra 10 mg veikliosios medžiagos – diazepamo, viso 200 mg veikliosios medžiagos – diazepamo, bei clonazepam, 2 mg, 60 tablečių, po 2 mg veikliosios medžiagos – elonazepamo, viso 120 mg veikliosios medžiagos – elonazepamo. Po to 2015 m. rugsėjo 23 d. 14.45 val. L. V., būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos – benzodiazepine, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vėl atėjo į VšĮ Radviliškio psichikos sveikatos centrą, įsiveržė į gydytojos D. J. kabinetą ir panaudodamas psichinį smurtą reikalavo gydytojos D. J. išrašyti psichotropinius vaistus, neįvardindamas jų pavadinimo, nuolat sakydamas įsakmiu balso tonu „tik rašyk“, kol šiame kabinete buvo sulaikytas policijos pareigūno N. Š.. Tokiais veiksmais L. V. prievartavo nukentėjusiąją D. J. išrašyti psichotropines medžiagas, panaudodamas prieš ją psichinį smurtą, ir taip užvaldė nedidelį kiekį – 300 mg, t. y. 0,3 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, bei užvaldė didelį kiekį – 180 mg, t. y. 0,18 g psichotropinės medžiagos – clonazepam.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis L. V. laikinai sulaikytas 2015 m. rugsėjo 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi L. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas L. V. buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. V. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam L. V., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam L. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Todėl kaltinamojo L. V. skundo argumentai dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas atmetami kaip nepagrįsti.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų D. P., D. J., liudytojų N. Š., B. Č., G. Č. – S., R. S., iš dalies paties kaltinamojo L. V. parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam L. V. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. yra kaltinamas labai sunkaus (BK 263 straipsnio 3 dalis), apysunkio (BK 145 straipsnio 2 dalis) ir nesunkaus (BK 145 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad BK 263 straipsnio 3 dalies ir BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijose, be laisvės atėmimo, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad L. V. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, nedirbo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), praeityje teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienio valstybėse, turi ryšių užsienyje. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam L. V., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Pažymėtina, kad L. V. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, o jam inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 263 straipsnio 3 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta, kaltinamasis praeityje teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse. Kaltinamasis jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė, neišnykus teistumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės L. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiko tarpą. Tačiau atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neprivalo vadovautis BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamasis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo L. V. skundą atmesti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi kaltinamajam L. V. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.