Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-300/2016 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-300/2016 L. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laivės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas L. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2016 m. gegužės 25 d., išbūtas laikas. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 263 straipsnio 3 dalį L. V. išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo L. V. apeliacinius skundus atmetė. Taigi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 13 d.

2016 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-300/2016, prašant priteisti šias išlaidas (354,28 Eur) valstybės naudai iš L. V..

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad gynėjas nuteistajam L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtas tyrėjos nutarimu (1 t., 100–101 b. l.), o teisminio bylos nagrinėjimo metu – teismo nutartimi (2 t., 73 b. l.), esant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, numatytai BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas.

Esant tokiai situacijai, t. y., kai gynėjas asmeniui buvo skirtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir teismo sprendimais, ir egzistuojant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, kai to reikalauja teisingumo interesai, teismas konstatuoja, kad tokių išlaidų priteisimas iš nuteistojo asmens būtų nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą valstybės pareigą garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Todėl teikimą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo L. V. 354,28 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai – nepagrįstas ir todėl negali būti tenkinamas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos teikimą priteisti iš nuteistojo L. V. 354,28 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės naudai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.