Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja UAB „Lygnum“, patikslinusi skundą (reikalavimai priimti bendrosios kompetencijos teisme 2016-03-02), prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos: 1) 14 027,40 Eur bendrai patirtų nuostolių, kilusių dėl neteisėtų atsakovę atstovaujančio asmens veiksmų; 2) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo prašomos priteisti 14 027,40 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalyje dėl 14 027,40 Eur sumos priteistinų nuostolių; 3) 21 175,83 Eur dydžio realiai ieškovo patirtinų nuostolių ateityje, įpareigojant atsakovę šiuos nuostolius atlyginti iki 2020 metų vasario 1 dienos; 4) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo prašomos priteisti 21 175,83 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo 2020-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalyje dėl 21 175,83 Eur sumos priteistinų nuostolių; 5) visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas (elektroninės administracinės bylos lapas (toliau vartojamas sutrumpinimas e. b. l., 1 t., 1-13, skundo patikslinimas, e.b.l. 1t., b.l. 126-131).

Pareiškėja skunde apžvelgė miškų ūkio paskirties 6,5000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įsigijimo 2014 metais, individualaus miškotvarkos projekto parengimo ir jo pateikimo derinti Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritoriniam poskyriui 2015 m. sausio mėn., bei administracinės nuobaudos (90 Eur baudos) V. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), parengusiam minėtą miškotvarkos projektą, skyrimo aplinkybes. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) nuostatomis ir teigė, kad Bendrovė, įsigijusi Žemės sklypą, galėjo gauti pajamas tik gavusi atitinkamus nustatytos formos leidimus, suteikiančius teisę jai vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą pagal V. K. paruoštą ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintą bei patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą, tačiau Tarnybos pareigūnai visiškai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė šį projektą derinti ir tvirtinti.

Pareiškėja nepagrįstais atsakovo veiksmais laikė Tarnybos pareigūnų atsisakymą tvirtinti ir registruoti minėtą vidinės miškotvarkos projektą, nurodydama, kad Bendrovė Žemės sklype pagrindinius miško kirtimo darbus galėtų vykdyti tik tada, kai jame augantis medynas būtų pasiekęs gamtinės brandos amžių, – tai, pareiškėjo teigimu, yra būdinga tik į II miškų grupę patenkantiems miškams, tačiau ne Žemės sklype augančiam III miškų grupės medynui. Pareiškėja tvirtino, kad Tarnyba neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens pastabas ir paaiškinimus, jog, pagal MĮ 3 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais atskiros draustinių miškų dalys gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms, o, pagal MĮ 3 straipsnio 8 dalį, miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu, o ne atskiri Tarnybos pareigūnai. Tiek 2014 metais, tiek ir šiuo metu Aplinkos ministerijos teikimu Vyriausybės yra aiškiai nustatyta ir viešai paskelbta, jog Žemės sklype visas augantis miškas yra priskirtas III miškų grupei. Tarnybos pareigūnai be jokio teisinio pagrindo atsisakė derinti parengtą vidinės miškotvarkos projektą, neteisėtai reikalavo, kad jame būtų suprojektuotos ūkinės priemonės, būdingos ne III grupės miškams, bet II grupės miškams. Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos pareigūnai atliko veiksmus neturėdami tam įgaliojimų – veikė ultra vires (liet. viršydami įgaliojimus), ir taip pažeidė teisėtus jo interesus, suvaržė ir apribojo jo teises, padarydami žalą, kuri turi būti atlyginta.

Atsakovė tvirtino, kad, prieš įsigydama ginčo sklypą, Bendrovė žinojo, jog šis sklypas yra Trakėnų miško botaniniame draustinyje, kas ir nurodoma V. K. parengtame žemės sklypo vidinės miškotvarkos projekte. Todėl tiek pareiškėjai, tiek V. K. turėjo būti žinoma MĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad ekosistemų apsaugos miškuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai. Atsakovė apžvelgė veiklai botaniniuose draustiniuose taikytiną teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nepaisant to, jog Trakėnų botaninio draustinio miškas yra priskirtas III grupės miškams, šiame botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali būti kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai. Vidinės miškotvarkos projekto pateikimo metu nė vienas medynas nebuvo pasiekęs gamtinės brandos, todėl V. K. pateiktas vidinės miškotvarkos projektas buvo nesuderintas. Atsakovė paaiškino, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas dar 2006 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-243 kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl galimų plynų kirtimų Trakėnų miško botaniniame draustinyje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2006 m. balandžio 6 d. atsakyme paaiškino, kad projektuojant kirtimus reikia vadovautis Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintinų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 167.1. papunkčiu. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas 2015 m. gegužės 4 d. rašte Nr. KBS-0504/02 informavo Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinį poskyrį, kad Trakėnų botaninis draustinis buvo įsteigtas siekiant išsaugoti liepinio skroblyno asociacijos bendrijas ir jas sudarančius vertingus medynus su skroblais. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 114 punkte nurodyta, kad vertingų rūšių medynuose draudžiami pagrindinio naudojimo kirtimai. Aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-949 yra patvirtinta Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schema, miškų grupės ir pogrupiai, kurioje nurodyta, kad Trakėnų miško botaniniame draustinyje esantys miškai priskiriami II grupės specialios paskirties miškams (ekosistemų apsaugos miškams).

Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, 14 punkte nustatyta, kad ekosistemų apsaugos miškai - tai miškai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA miškų grupės miškuose, reikalavimai.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis ginčo miško valdoje (kadastrinis Nr. 5172/0001:42) esantys miškai priskirti III miškų grupei, tačiau pagal Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schemos sprendinius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-949 „Dėl Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“, Trakėnų miško botaninio draustinio miškai jau yra priskirti HA miškų grupei (draustinių miškų pogrupiui). Taigi, atsižvelgiant i šios schemos sprendinius, pagrindiniai kirtimai šioje valdoje turėtu būti projektuojami pagal HA miškų grupei nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas bei į Miško kirtimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija), IIA grupės medynuose leidžiami tik neplynieji pagrindiniai kirtimai ne jaunesniuose medynuose, kaip nurodyta Miško kirtimo taisyklių 1 lentelėje. Medynuose, kurie nepasiekę gamtinės brandos amžiaus, galimi tik atrankiniai grupiniai kirtimai, laikantis Miško kirtimo taisyklių 42 punkte nurodytų reikalavimų. IIA miškų grupei priskirtuose medynuose, kurie nepasiekę gamtinės brandos amžiaus, atvejiniai kirtimai draudžiami.

Iš to, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Trakėnų miško botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais galėjo būti kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai. Kadangi iš bylos medžiagos aišku, kad miškotvarkos projekto pateikimo metu nė vienas medynas nebuvo pasiekęs gamtinės brandos, todėl vidinės miškotvarkos projekto atsakovas nesuderino pagrįstai.

Nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 8 d. iš fizinių asmenų S. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis įsigijo miškų ūkio paskirties 6,5000 ha ploto Žemės sklypą (e. b. l. 42–45). Nei pirkimo pardavimo sutartyje, nei Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nebuvo nurodoma, kad perkamam žemės sklypui yra taikomos kokios specialiosios žemės ir/ar miško naudojimo sąlygos (e. b. l. 1 t., 43, 51). Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K., atstovaudamas pareiškėją, VMT Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiajam specialistui E. P. 2015 m. sausio 13 d. pateikė derinti pareiškėjo vardu vidinės miškotvarkos projektą (e. b. l. 61–74). Projektas buvo parengtas privačiai miško valdai (duomenys neskelbtini), esančiai Trakėnų miško botaniniame draustinyje, VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos 78 kvartalo 11, 12, 13 ir 15 sklypuose, pažymint, jog tai 31 miškų pogrupis - draustinio miškai, Trakėnų miško botaninis draustinis.

Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinis poskyris 2015 m. sausio 20 d. raštu Nr. S-4K-01-03 „Dėl galimų kirtimų Trakėnų botaniniame draustinyje“ išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. K. 2015 m. sausio 13 d. pateiktą vidinės miškotvarkos projektą, parengtą privačiai miško valdai (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32), esančiai Trakėnų botaniniame draustinyje, ir pranešė, kad, nežiūrint į tai, jog šiuo metu Trakėnų botaninio draustinio miškas yra priskirtas III miškų grupei, vadovaujantis rašte nurodytais teisės aktais Trakėnų botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali būti kertami tik gamtinę brandą pasiekę medynai. Tuo pačiu nurodė, kad šiuo metu nė vienas medynas nėra pasiekęs gamtinės brandos, todėl suprojektuoti kirtimai pažeidžia reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, parengtą vidinės miškotvarkos projektą privačiai miško valdai (duomenys neskelbtini), esančiai Trakėnų botaniniame draustinyje, įvertino blogai ir nederino. Šis viešojo administravimo subjekto sprendimas apskųstas nebuvo. Pareiškėjas šiuos atsakovo VMT veiksmus laiko neteisėtais ir iš jų kildina reikalaujamą atlyginti turtinę žalą (iš esmės negautas pajamas).

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

Paprastai civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

Pareiškėja prašomą priteisti turtinę žalą (nuostolius) kildina iš nepagrįstų ir neteisėtų VMT pareigūnų veiksmų, kuriais buvo atsisakyta suderinti bei patvirtinti pareiškėjos užsakymu trečiojo suinteresuoto asmens V. K. paruoštą vidinės miškotvarkos projektą. Toks projektas buvo būtina sąlyga leidimų, suteikiančių teisę pareiškėjai vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą, bei pajamų iš jam priklausančio nuosavybės teise Žemės sklypo gavimui.

Miškų įstatymo 14 str. numatyta, kad Miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai, o vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (1 d.). Miškotvarkos projektai turi būti rengiami pagal jų rengimo metu galiojančius teisės aktus.

Aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Vidinių miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija 2014 m. spalio 10 d.) 24 p. nustatyta, kad privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis, miškų įstatymu, Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 (redakcija 2013 m. balandžio 30 d.) patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, miškų tvarkymo schemomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais bei kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Taisyklių 27 p. privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūrų valstybiniai miškų pareigūnai; tvirtina ir registruoja Kadastre Valstybinė miškų tarnyba. Taisyklių 28 p. nustatyta, kad parengtą privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą Rengėjas su prašymu pateikia derinti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, į kurios veiklos teritoriją patenka projektuojama miško valda. Pagal Taisyklių 29 p. derinimui pateikti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai per 1 darbo dieną registruojami Miškotvarkos projektų registre, kurio formą tvirtina Valstybinė miškų tarnyba. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas per 10 darbo dienų suderinamas ir išsiunčiamas į Valstybinę miškų tarnybą arba Rengėjui raštu išdėstomos priežastys, dėl kurių miškotvarkos projektas nederinamas, ir kas turi būti taisoma.

Tam, kad asmuo įgytų teisę į nuostolių atlyginimą, jis turi įrodyti ir konkretų nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp konstatuotų neteisėtų veiksmų ir pagrįstos žalos. Šioje byloje pareiškėjas teigia, kad turtinė žala kildinama iš to, kad jis, atsisakius derinti miškotvarkos projektą, neteko teisės kirsti miško, t. y. negavo planuotų pajamų iš ūkinės veiklos.

Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055, 8 p. reglamentuoja, kad leidimai kirsti mišką išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, ugdomųjų miško kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedūros dokumentais, kuriais eksploatuojamuose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba, ar kitais teisės aktų nustatytais dokumentais ir t.t.

Pareiškėja reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį - negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (CK 6.249 straipsnis) grindžia argumentais, kad pareiškėja 2015 metais prarado galimybę iš savo nuosavybės teisėmis turimo miško išsikirsti atitinkamus kietmetrius medienos ir 2015 m. negavo 13 394,38 Eur dydžio planuotų pajamų. Tuo pačiu teigia, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų dar 2015-02-03 atlikęs teisėtus veiksmus, pareiškėja 2015-03-10 būtų gavusi šias pajamas ir šio dydžio pinigų sumą vėl galėjusi panaudoti savo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslų įgyvendinimui ir dėl to būtų gavusi pelną. Kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja prarado šią galimybę, tai vadovaudamasi CK 6.210 str. 1 d., CK 6.251 str. 1 d., mano, kad iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės (materialiosios) palūkanos kaip minimalūs nuostoliai, kurių paskaičiuotas dydis ieškinio rengimo dienai lygus 633,02 Eur.