Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

2019 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas D. R. kelia ginčą dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 792 „Dėl nuosavybės teisių į pastatą atkūrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovės įpareigojimo sutvarkyti kadastro ir registro duomenis, išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo kausimą į rūsį (žymimas 1950 m. rugpjūčio 30 d. plane 4I1p, žymimas 1964 m. birželio 20 d. plane 6I1p).

Dėl skundžiamo įsakymo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Skundžiamo Įsakymo 1 punktu patvirtinta pastato (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 6C2m medinės dalies (be mūrinės dalies 3cIp) 2018 m. birželio 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (pažyma) Nr. 460/2762(Pal):18 apie nekilnojamojo turto rinkos vertę (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Įsakymo 2 punktu atkurtos pareiškėjui nuosavybės teises į buvusį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane indeksu 6C2m – medinę dalį (be mūrinės dalies 3cIp), jo negrąžinant natūra, o kompensuojant pinigais rinkos verte – 287 500 €. Įsakymo 3 punktu nustatyta, jog piniginė kompensacija išmokama pareiškėjui.

Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 15 straipsnio 3 punktu, 16 straipsnio 10 dalies 7 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 76.1, 86, 87, 101 punktais, Atlyginimo pinigais piliečiams už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1456, 2 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 356 pastatas (duomenys neskelbtini), yra priskirtas išperkamų gyvenamųjų namų kategorijai, pastato nėra galimybės grąžinti natūra, o pretendentas nenurodo kitokio kompensavimo būdo, taip pat į pareiškėjo 1991 m. gruodžio 31 d. prašymą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-78-588/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį byloje Nr. A-1113-525/2017.

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Tvarkos 1 punktas).

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog nebuvo laikytasi Tvarkos 112 punkto nuostatų ir tokiu būdu ignoruota pareiškėjo teisė dalyvauti posėdyje, kuriame bus svarstomas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir pateikti pasiūlymus, pasakyti pastabas ir nuomonę dėl kompensacijos dydžio vertės, vertinamų objektų.

Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima savivaldybės administracijos direktorius arba valstybės institucija, kuri šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys šiuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise (Tvarkos 101 punktas). Tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką (Tvarkos 112 punktas). Tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pilietis, atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant (Tvarkos 113 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai suinteresuotiems asmenims nepranešama apie posėdžio, kuriame bus svarstomas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką, teismas, nagrinėdamas skundus dėl tokiuose posėdžiuose priimtų sprendimų atkurti arba neatkurti nuosavybės teises panaikinimo, turėtų nustatyti, ar toks sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūros pažeidimas turėjo įtakos neteisingam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, 2006 m. P. 462).

Pareiškėjas nepaneigė atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, jog nuosavybės teises buvo planuojama atkurti 2018 m. birželio 15 d., tačiau pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. jo atstovas yra užsiėmęs ir telefonu su pareiškėju asmeniškai buvo suderinta, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos 2018 m. birželio 18 d. 11 val., taip pat, jog pareiškėjas pats telefonu nurodė, kad 2018 m. birželio 18 d. jam ir jo atstovui tinka bet kuris laikas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tiek pareiškėjas, tiek kiti suinteresuoti asmenys 2018 m. birželio 15 d. elektroniniu paštu išsiųstais raštais buvo kviečiami atvykti ir informuoti, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus priimamas 2018 m. birželio 18 d. 11 val. Bylos duomenimis pareiškėjas 2018 m. birželio 18 d. 9 val. 43 min. elektroniniu paštu atsakovei pateikė 2018 m. birželio 18 d. prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos“, kuriuo, be kita ko, prašė atkuriant nuosavybės teises laikytis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatų, nurodė, kad negali vykti dalykiškas svarstymas, numatytas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes iki šiol nesutvarkyti registro duomenys į 1900 metų statybos pagalbinį ūkinį pastatą, kiemo rūsį, pažymėtą plane indeksu 9I1p. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, jog negalėjo dalyvauti 2018 m. birželio 18 d. 11 val. posėdyje ar kad prašė atidėti ir pakeisti posėdžio datą ar laiką. Taigi, laikytina, kad pareiškėjui elektroniniu paštu buvo pranešta apie posėdžio, kuriame bus svarstomas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką (laikas su juo suderintas), tačiau bylos duomenimis pareiškėjas galimybe jame dalyvauti nepasinaudojo. Kita vertus, tai, kad pareiškėjas dalyvaudamas posėdžio, kuriame svarstomas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtų pateikęs pasiūlymų, pasakęs pastabų ir nuomonę dėl kompensacijos dydžio vertės, vertinamų objektų, nereiškia, jog atsakovė būtų priėmusi ar būtų privalėjusi priimti kitokį sprendimą. Atsižvelgtina ir į tai, jog pareiškėjo 2018 m. birželio 18 d. prašymas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos“ patvirtina, kad pareiškėjas dar iki posėdžio, kuriame buvo svarstomas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teikė pastabas ir pasakė nuomonę dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Tvarkos 112 punkto pažeidimai, t. y. jog pareiškėjas buvo informuotas ne raštu (registruotu laišku) ir ne prieš 10 dienų, o telefonu ir elektroniniu paštu prieš 2 dienas, neturėjo įtakos Įsakymo teisingumui, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas taip pat dėl to, kad vertinimo dieną nebuvo sutvarkyti vertinamo objekto kadastro ir registro duomenys. Bylos duomenimis Vertinimo ataskaita pasirašyta 2018 m. birželio 14 d. Vertinimo ataskaitoje esančio VĮ registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 6 d. išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto 2002 m. spalio 3 d., duomenimis Vertinimo ataskaita įvertinto 794,7 kv. m bendro ploto kultūros paskirties negyvenamosios patalpos – bibliotekos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 6C2m, kadastro duomenys nustatyti 2002 m. spalio 3 d. (2.1 punktas). Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, ką turi omenyje nurodydamas, jog turėjo būti sutvarkyti vertinamo objekto kadastro ir registro duomenys. Minėtame registro išraše nurodyta, kad patalpai nesuteiktas pilnas adresas, tačiau teismo vertinimu, tai neturėjo įtakos Vertinimo ataskaitos ir Įsakymo teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog nuosavybės teisės atkurtos į ne visą turtą, be kita ko, į priestatą plane žymimą 3c1p. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pateikta ginčo statinio su priestatais Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 25/5016 tomas Nr. 1 bei į apeliacinės instancijos teismo paklausimą pateikta VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateikta informacija tvirtina, kad ginčo statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinis pastatas), statinių išdėstymo plane žymimas indeksu 6C2/m, turi penkis priestatus ir vieną priklausinį (kiemo rūsį). Pagrindinio pastato (6C2/m) statybos metai – 1935. Priestato 1c2/ž statybos metai 1935, priestato 2c2/ž statybos metai 1962, priestato 3c1/p statybos metai 1949, priestato 4c2/p statybos metai 1985, priestato 5c1/ž statybos metai 2012, kiemo rūsio 9I1p statybos metai 1935. Byloje pateikta ginčo statinio su priestatais Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byla Nr. 25/5016 tomas Nr. II bei į apeliacinės instancijos teismo paklausimą pateikta VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateikta informacija tvirtina, kad A. V. priklausančios patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra priestate 3c1/p, kuris kaip jau minėta pastatytas 1949 metais, t. y. jau po nacionalizacijos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į šias anksčiau paminėtas aplinkybes, todėl savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises ir į privatizuoto pastato 103,3 kv. m dalį (priklausančias A. V.). Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu pareiškėjas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neturi teisės atkurti nuosavybės teises ir į privatizuoto pastato 103,3 kv. m dalį, kaip ir į visą priestatą 3c1/p, nes, kaip minėta, jis pastatytas jau po nacionalizacijos. Atsakovas, iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka spręsdamas dėl kompensacijos už valstybės išperkamą gyvenamąjį namą dydžio, turėtų įvertinti ir atsižvelgti į šias apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aplinkybes. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 konstatuota, jog pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės teises į priestatą, plane žymimą 3c1p, todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog nebuvo atkurtos šios nuosavybės teisės, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog nuosavybės teisės atkurtos į ne visą turtą, be kita ko, į rūsį (1950 m. rugpjūčio 30 d. plane žymimas 4I1p,1964 birželio 20 d. plane žymimas 6I1p). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO informacinės duomenimis Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-588/2008 nustatė, kad V. N. iki 1940 m. liepos 21 d. buvo 0,5181 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)) ir jame esančios vilos (duomenys neskelbtini) (dabartinis pastatas, plane žymimas 6C2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-626-123/2008 Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kurie iš esmės pareiškėjui leido pretenduoti atkurti nuosavybės teises į V. N. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Joks rūsys šiuose teismo sprendimuose neminimas. Toks nekilnojamojo turto objektas neminimas ir pareiškėjo 1991 m. gruodžio 31 d. prašyme atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į rūsį. Taigi, konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pagrindo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą į rūsį, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog nuosavybės teisės atkurtos į ne visą turtą, be kita ko, į rūsį (1950 m. rugpjūčio 30 d. plane žymimas 4I1p,1964 birželio 20 d. plane žymimas 6I1p), taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog Vertinimo ataskaita parengusiai vertintojai A. K. anksčiau buvo taikytos poveikio priemonės (sustabdyta teisė verstis vertintojo veikla) už profesinės veiklos pažeidimus. Pirmiausia, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų kokiu laikotarpiu ir pagrindu vertintojos veikla buvo sustabdyta, ar profesinės veiklos pažeidimai buvo pripažinti, ar tik vyko tyrimas ir kt. Pareiškėjas nenurodė, kad vertintojai buvo sustabdyta teisė verstis vertintojo veikla tuo metu, kai ji parengė Vertinimo ataskaitą. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiu pagrindu vertintoja, kurios teisė verstis vertintojo veikla praeityje buvo sustabdyta, negalėjo parengti Vertinimo ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas yra neteisėtas dėl to, jog Vertinimo ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 1K-159, 58.1, 58.2, 61 punktų reikalavimų. Taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (Metodikos 58.1 punktas). Taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (Metodikos 58.2 punktas). Jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (Metodikos 61 punktas). Pareiškėjas paaiškina, jog Vertinimo ataskaitoje parinktos netinkamos verčių zonos, nėra vietovės pataisos dėl Šventosios gyvenvietės objektų, parinkti neteisingi lyginamieji objektai, nes yra įvykę sandoriai toje pačioje zonoje, nesurinkta informacija apie lygiaverčius arba panašius objektus, parinktų objektų pataisos skirtumai pagal verčių zonas skiriasi 2-3 kartus, nedaryta laiko pataisa dėl 2015-10 sandorio, neįvertinta pasiūla.

Vertinimo ataskaitoje kaip vertinamas objektas nurodyta: pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamas plotas 675,57 kv. m), pažymėto plane indeksu 6C2m medine? dalis (be mūrines dalies 3c1p), esanti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad VI? Registru? centro išraše ši pastato dalis yra apibrėžiama, kaip dalis negyvenamosios patalpos-bibliotekos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta plane indeksu 6C2m), bendras plotas 794,70 m2). Apžiūros metu nustatytas ir suformuotas vertinamo objekto plotas – 675,57 kv. m. (Vertinimo ataskaitos 3 l.). Galutinėje išvadoje dėl turto vertės nurodyta, kad Vertinamo objekto – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamas plotas 675,57 kv. m), pažymėto plane indeksu 6C2m medinės dalies (be mūrinės dalies 3c1p), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte? vertinimo diena? (2018 m. birželio 8 d.), yra 287 500 € (Vertinimo ataskaitos 25 l.).

UAB „ideArt“ 2019 m. liepos 9-23 d. nekilnojamojo turto (negyvenamosios patalpos – bibliotekos, kultūros paskirties pastate 6C2m) ekspertizės akte Nr. 2019-083 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodyta, kad Ekspertizės objekto individualūs požymiai: negyvenamoji patalpa-biblioteka (nuo 1-1 iki 1-30, 1-48, nuo 2-1 iki 2-2, nuo 2-4 iki 2-12 su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 1-41 (1/5 iš 2,13 kv.m), 1-47 (1/5 iš 18,68 kv.m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 794,70 kv. m bendro ploto, 647,80 kv. m pagrindinio ploto, 1935 m. statybos, kultūros paskirties pastate 6C2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodyta pastaba: remiantis 2019 m. gegužės 9 d. Regionu apygardos administracinis teismo nutartimi administracinėje byloję Nr. eI-264-386/2019 vertinamas plotas – 675,57 kv. m (medinė dalis, be mūrinės dalies 3c1p); žemės sklypas po vertinamais pastatais nėra suformuotas; 2012 m. gegužės 2 d. yra atlikti nauji kadastriniai matavimai; užfiksuoti pakitimai (pastato 6C2m bendras plotas – 985,93 kv. m, negyvenamosios patalpos (muziejaus) plotas – 778,58 kv. m rekonstrukcija – 2005-2012 m., baigtumas 95 proc.), tačiau pakitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vertinamo ekspertizės objekto buvimo vieta – (duomenys neskelbtini) (/(duomenys neskelbtini)) (Ekspertizės akto 4 l.). Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad atsižvelgdama į turto vertę įtakojančius faktorius bei aplinkybes, turto pasiūlą ir paklausą, atlikusi rinkos vertės skaičiavimus, teismo ekspertė, atsakydama į pateiktą klausimą, teigia, kad ekspertizės objekto: 675,57 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, pažymėto plane 6C2m – medinėje dalyje (be mūrinės dalies 3c1p), esančių (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo datai (2018 m. birželio 14 d.) buvo: 1) kaip kultūros paskirties objekto – 333 400 € ir 2), kaip gyvenamosios paskirties objekto – 352 700 €.

Taigi, vertinamo objekto vertė pagal Vertinimo ataskaitą ir Ekspertizės aktą skiriasi 45 900 € - 65 200 €, kas sudaro apie 16-23 proc. pareiškėjui skundžiamo Įsakymu pagrindu išmokėtos sumos. Byloje nėra duomenų, kas būtent konkrečiai lėmė Vertinimo ataskaitoje ir Ekspertizės akte nurodytą nekilnojamojo vertės skirtumą, t. y. ar pareiškėjo nurodyti galimi Metodikos nuostatų pažeidimai, ar kitos aplinkybės. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą, nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), būtų nustačiusi Vertinimo ataskaitos neatitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ar kad ji būtų nuginčyta teisme. Šioje byloje pareiškėjas nereiškia reikalavimo panaikinti Vertinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, Vertinimo ataskaita laikytina teisėta ir pagrįsta. Konstatuojama, kad Administracijos direktorius priimdamas skundžiamą Įsakymą neturėjo pagrindo ja nesivadovauti.

Pažymėtina ir tai, kad Vertinimo ataskaitos (vertinimo diena 2018 m. birželio 8 d.) ir Ekspertizės akto (2019 m. liepos 9-23 d.) surašymo laikotarpis skiriasi daugiau nei vieneriais metais, o turto vertė laiko atžvilgiu nėra pastovi.

Teismas nenustatė, jog skundžiamu Įsakymu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovė būtų viršijusi kompetenciją, taip pat, kad skundžiamas Įsakymas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovė buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą Įsakymą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015). Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006).

Pareiškėjas nenurodo ką turi omenyje, prašydamas įpareigoti atsakovę sutvarkyti kadastro ir registro duomenis, t. y. kokius konkrečius veiksmus atsakovė turėtų atlikti, atsisako atlikti ar neatlieka. Be kita ko, pažymėtina, jog VĮ registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. lapkričio 21 d. išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto 1997 m. kovo 12 d., duomenimis 55 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio paskirties pastato-kiemo rūsio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 9I1p, kadastro duomenys nustatyti 2017 m. birželio 13 d. (2.4 punktas), įrašas galioja nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (10.1-10.2 punktai). Iš IĮ D. Jackaus matininkų biuro 2017 m. birželio 13 d. statinių išdėstymo plano 1:500 (duomenys neskelbtini), matyti, jog pagalbinis ūkio paskirties pastatas-kiemo rūsys, pažymėtas plane indeksu 9I1p, yra tas pats, kuris byloje pateiktame LTSR Klaipėdos inventorizacijos techninio biuro 1964 birželio 20 d. žemės sklypo plane M 1:500, žymimas indeksu 6I1p. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovę sutvarkyti kadastro ir registro duomenis. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovę, prašydamas atkurti nuosavybės teises į rūsį, todėl konstatuojama, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti ir šiuos veiksmus.

Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti, todėl nelaikytina, jog šiuo atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo D. R. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.