- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- eI-518-243/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01731-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro, Palangos miesto savivaldybės administracijos, viešajai įstaigai A
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovei Ilonai Jurevičienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, viešajai įstaigai A. Mončio namai – muziejus dėl 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (4.4.2) KLS-1399 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. R. patikslintu skundu prašo:
1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (4.4.2)KLS-1399, kuriuo netenkinti jo 2017 m. rugsėjo 21 d. prašymai ir 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimas;
2) įpareigoti ištaisyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)-KLS-889 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktą į administracinę bylą Nr. A-1113-525/2017 informaciją apie priestato 3c¹/p statybos metus, nurodant 1939 m., ir apie rūsio 9I1p statybos metus, nurodant 1900 m.;
3) įpareigoti prie kadastro bylos prijungti Kretingos apskrities statybos komisijos 1935 m. birželio 5 d. protokolo Nr. 6, Kretingos apskrities statybos komisijos 1938 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 2 kopijas apie išduotą leidimą statyti vilą (duomenys neskelbtini), 1941 m. balandžio 5-8 d. nacionalizacijos aktą ir raštą iš savivaldybės archyvo apie vilos statybos laiką ir statytoją;
4) įpareigoti ištaisyti kadastro bylos netikslumus apie priestato 3c¹/p statybos metus į 1939 m.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas (toliau – teritorinis registratorius) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-706 pateikė neteisingus duomenis apie tai, kad pastato – kultūros namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 6C2m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priestato žymimo 3c¹/p, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1985 m., nes priestatas inventorizuotas ir planuose pažymėtas 1950 ir 1964 metais (priestatas 1950 metais buvo žymimas kaip a¹p) (b.l. 17). Teigia, jog apie tai informavo atsakovą ir jis 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-889 teismui pateikė patikslintus duomenis, pripažino 2017 m. birželio 21 d. raštą Nr. (4.4.2.)KLS-706 negaliojančiu, tačiau 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-889 dar kartą pateikė LVAT neteisingą informaciją, nurodydamas, kad priestato 3c¹/p statybos metai – 1949 m., o pastato (kiemo rūsio) 9I1p statybos metai – 1935 m. Pareiškėjo teigimu, registratorius 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-1013 jam pranešė, kad neturi dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas apie priestato 3c¹/p statybos 1949 metus. Nurodo, jog atsakovui pateikė originaliais archyvo antspaudais patvirtintas dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad 1941 m. balandžio 5-8 d. nacionalizacijos metu priestatas 3c¹/p buvo pastatytas, ir prašė ištaisyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (4.4.2.)-KLS-889 teismui pateiktą neteisingą informaciją apie priestato 3c¹/p statybos metus į 1935 metus. Teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. raštu prašė patikslinti ir kiemo rūsio statybos metus, nes inventorinėje byloje ankstesnis įrašas nurodo 1900 m. statybos datą, o vėlesnis įrašas, nurodantis 1935 statybos metus yra neteisingas. Nurodo, jog atsakovas skundžiamu sprendimu jo prašymo netenkino. Nesutinka su sprendimu ir teigia, jog kadastro bylos įrašai neatitinka statybos leidimo išdavimo datos ir kitų faktinių aplinkybių, nekilnojamųjų daiktų kadastro byloje yra trynimo ir taisymo žymės, todėl padaryti įrašai netikslūs. Teigia, jog priestato 3c¹/p statybos metai kadastro byloje neteisingai nurodyti 1949 m. Pagal registro duomenis priestate yra suformuotos patalpos, kurių statybos metai nurodyti 1935 m. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad dėl skirtingų įrašų kadastro byloje ir registre apie priestato 3c¹/p statybos metus LVAT nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys negali būti laikomi patikimais. Argumentuoja, jog įrašų padarymas kadastro byloje remiantis neaišku kieno pateiktais paaiškinimais negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu priestato statybos metus. Nurodo, jog jis registratoriui pateikė valstybinio archyvo antspaudais patvirtinto Kretingos apskrities Statybos komisijos 1935 m. birželio 5 d. protokolo Nr. 6, Kretingos apskrities Statybos komisijos 1938 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 2 kopijas apie išduotą leidimą statyti vilą (duomenys neskelbtini), 1941 m. balandžio 5-8 d. nacionalizacijos akto dokumento kopiją, kurie patvirtina, kad priestatas pastatytas iki 1941 metų, nes priestato gyvenamųjų patalpų skaičius ir plotas sudaro nacionalizuotų patalpų skaičių ir plotą. Pareiškėjo teigimu, registratorius šių aplinkybių nevertino ir netyrė.
Nurodo, jog iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinės bylos originalo, matyti, kad pieštuku pildyti dokumentai įrodo matininko klaidą 1950 m. birželio 1 d. pildant priestato 3c¹/p duomenis. Teigia, jog kadastro bylos 68 ir 102 puslapiuose yra trynimo žymės, t. y. priestato 3c¹/p ir pagrindinio pastato statybos metai pataisyti iš 1939 m. į 1949 m., ištrintas skaičius ,,3” ir įrašyta ant viršaus ,,4” ir kad ši klaida daroma vėlesniuose dokumentuose. Pareiškėjo teigimu, oficialiuose dokumentuose rūsio statybos metai nurodyti 1900 m. ir kad nėra duomenų, jog rūsys buvo nugriautas ar perstatytas, todėl matininkas pildydamas kadastro bylos originalą klaidingai įrašė rūsiui pagrindinio pastato statybos metus – 1935 m. Akcentuoja, kad jo pateikti dokumentai 1935 ir 1938 m. statybos leidimai, patvirtinantys statinio statytoją ir statybos metus, privalėjo būti priimti ir įdėti į statinio kadastro bylą.
Pareiškėjas ir jo atstovai patikslinto skundo argumentų pagrindu prašo patiksliną skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 1113-525/2017, 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-706 pateikė teismui duomenis apie statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad gavęs pareiškėjo 2017 m. birželio 29 d. raštą, peržiūrėjo 2017 m. birželio 21 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-706 nurodytus duomenis ir nustatė, kad yra neteisingai nurodyti priestatų, plane žymimų 3c¹p ir 4c²p, statybos metai, priestatų naudojimo paskirtis ir kt. Nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-889 LVAT pateikė patikslintus duomenis, prašydamas 2017 m. birželio 21 d. raštą Nr. (4.4.2.)KLS-706 laikyti negaliojančiu, rašte pažymėjo, kad statinių techninės inventorizacijos formose statinių statybos pradžios ir pabaigos metai nėra įrašyti, techninės inventorizacijos metu buvo nurodomi tik statybos metai, todėl nurodyti statybos pradžios metų negalėjo. Pažymėjo, jog pagrindinio pastato plane raidė žymimi didžiąja, o prie pagrindinių pastatų esantys priestatai žymimi pagrindinio pastato mažąja raide. Nurodo, jog pareiškėjas dėl duomenų tikslinimo po to kelis kartus kreipėsi į teritorinį registratorių ir jis 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-1054, 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-1013, 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-1200 pareiškėjui atsakydavo į jo pateiktus prašymus. Teigia, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 21 d. prašymais ir 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu pakartotinai prašė ištaisyti LVAT 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-889 pateiktus duomenis, t. y. ištaisyti priestato, plane pažymėto 3c¹/p, statybos metus iš 1949 metų į 1935, ištaisyti kiemo rūsio statybos metus iš 1935 metų į 1990 metus ir kt. ir įdėti į statinio kadastro bylą pateiktus dokumentus. Nurodo, jog skundžiamu 2017 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymų netenkino. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija šį sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentų duomenis, kurių pagrindu atlikta nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registracija, todėl nėra pagrindo jų taisyti. Priestato, plane pažymėto 3c¹/p, pirminė inventorizacija atlikta 1950 m. rugpjūčio 30 d., kurios metu priestatas 3c¹/p plane buvo žymimas a1p, jo statybos metai nurodyti 1949 metai. Pastatas (kiemo rūsio), plane pažymėtas 9I19, ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, nes pastato ir daiktinių teisių į jį įregistravimui dokumentai nepateikti. Teigia, jog atlikta šio statinio techninė inventorizacija. Kiemo rūsys pirmą kartą inventoziruotas 1950 m. rugpjūčio 30 d., žymėjimas plane 4I1p, statybos metai įrašyti 1900 m. Techninės inventorizacijos 1964 m. birželio 20 d. duomenimis kiemo rūsys pažymėtas 6I1p, pastato 6I1p statybos metai nurodyti 1935 m.. Statybos metus įrašo (patikslina) techninę inventorizaciją atliekantis darbuotojas pagal jam pateiktus duomenis. Teigia, jog šie duomenys buvo perimti iš Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro, todėl teritorinis registratorius 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-889 pateikė teisingus ir išsamius duomenis. Tvirtina, jog praėjus daugiau nei 67 metams, nėra teisinio pagrindo šių duomenų (priestato, plane pažymėto 3c¹/p) keisti ar taisyti. Nurodo, jog atsisakė prijungti pareiškėjo pateiktus dokumentus į kadastro ir registro bylą, nes jo 2017 m. rugsėjo 25 d. prašyme nurodyti ir pateikti dokumentai nėra nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindai, todėl pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 39 straipsnio reglamentavimą jie nėra saugomi ir kaupiami archyve. Nurodo, jog iš byloje pateikto Kretingos rajono apskrities statybos komisijos posėdžio 1938 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 2 matyti, kad svarstytas klausimas dėl leidimo V. N., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti medinę vilą ir ūkio trobesį. Pažymi, jog nacionalizacijos 1941 m. balandžio 5-8 d. akte nurodyta (121 p.), kad nacionalizuojama V. N. vila (duomenys neskelbtini) 338 kv. m. gyvenamojo ploto, pastatas medinis. Teigia, jog tai patvirtina, kad buvęs savininkas V. N. buvo gavęs leidimą statyti medinę vilą ir šių dokumentų pagrindu keisti mūrinio priestato 3c¹/p statybos metų iš 1949 m. į 1939 m. nėra pagrindo.
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto valstybės įmonės Registrų centro atstovė pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir siūlo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas pateikė įrodymą, iš kurio matyti, kad 1938 m. kovo 29 d. Statybos komisija V. N. leido statyti medinę vilą ir ūkio trobesį ir statybos leidime nėra duomenų apie mūrinių pastatų ar priestatų statybą. Nurodo, jog 1941 m. balandžio 5-8 d. kurorto perdavimo profsąjungoms akte nurodoma, kad iš V. N. paimamas gyvenamasis namas, kurio kvadratūra – 338 m², o šiuo metu medinės vilos ir mūrinio priestato bendras plotas yra virš 954 m², nes po nekilnojamojo turto nacionalizavimo buvo pristatyta virš 600 m² ploto statinių. Tvirtina, jog pareiškėjas, pateikdamas skaičiavimus, remiasi hipotezėmis ir 1950 m. padaryta kadastrinių matavimo byla, kurią pats kritikuoja, tačiau nepateikia duomenų, patvirtinančių koks buvo kambarių išplanavimas iki 1941 m. balandžio 5-8 d., kai pastatas buvo nacionalizuotas. Teigia, jog registratorius pagrįstai remiasi matininkų nurodytais duomenimis, o ne pareiškėjo prielaidomis.
Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas pareiškėjo patikslintą skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga A. Mončio namai – muziejus atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos ginčo dalykas yra VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (4.4.2)KLS-1399, kuriuo nepatenkinti pareiškėjo D. R. 2017 m. rugsėjo 21 d. prašymai ir 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 21 d. prašymais kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas: ištaisyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)-KLS-889 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui į administracinę bylą Nr. A- 1113-525/2017 pateiktą informaciją apie priestato 3c¹/p statybos metus, nurodant 1935 metus, ir apie rūsio 9I1p statybos metus, nurodant 1900 m. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškime registratoriui nurodė, jog jis nepagrįstai nepriėmė jo pateiktų dokumentų į kadastro bylą ir prašo juos priimti. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymų ir pareiškimo netenkino. Skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-889 pateikė teismui informaciją, kurios LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 prašė, o į pareiškėjo prašymus nurodė, kad atsakė raštais 2017 m. rugpjūčio 11 d. Nr. (4.4.2.)KLS-1054 ir 2017 m. rugsėjo 12 d. Nr. (4.4.2.)KLS-1200, todėl prašymų pakartotinai nenagrinėja. Sprendime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro archyve yra kaupiami tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo 39 straipsnyje numatyti dokumentai, o pareiškėjo pateikti dokumentai nėra nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos įregistravimo pagrindais nekilnojamojo turto registre ir todėl archyve nėra kaupiami ir saugomi ir atsisakyta juos priimti. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-1054 ir 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-1200, kuriuos nurodė skundžiamame sprendime, informavo pareiškėją, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-889 patikslino 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-706 pateiktus duomenis ir prašė LVAT laikyti 2017 m. birželio 21 d. raštą negaliojančiu, pareiškėjui nurodė laikyti negaliojančiu jam siųstą 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. (4.4.2.)KLS-820. Nurodė, kad pareiškėjo rašte minimo 1941 m. balandžio 5-8 d. vilos (duomenys neskelbtini) perdavimo akto neturi, o pastato 9I19 (kiemo rūsio) kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti ir neįregistruotos daiktinės teisės į šį statinį Nekilnojamojo turto registre ir kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamąjį turto kadastrą ir jų pakeitimas atliekamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nesutiko su teritorinio registratoriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (4.4.2)KLS-1399 ir jį apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija), kuri 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. Cspr1-249 teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą.
Vertinant pareiškėjo D. R. prašymų ir pareiškimo, kuriais kreipėsi į atsakovą Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialą, turinį, spręstina, jog jis siekė pakeisti nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priestato žymimo 3c¹p ir rūsio 9I1p kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, prašė įdėti į nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą naujus dokumentus ir kad pakeisti duomenys būtų teikiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui į nagrinėjamą administracinę bylą Nr. A-1113-525/2017.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, o ne Lietuvos Respublikos valstybės ir informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuriuo skundo reikalavimus grindžia pareiškėjas.
Pareiškėjas, prašydamas teritorinio registratoriaus pakeisti (ištaisyti), jo manymu, netikslius nekilnojamojo daikto duomenis, teritoriniam registratoriui pateikė 1941 m. balandžio 5-8 d. nacionalizacijos akto kopiją, Kretingos apskrities statybos komisijos 1938 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 2 kopiją, Kretingos apskrities statybos komisijos 1935 m. birželio 5 d. protokolo Nr. 6 kopiją, dokumento kopiją iš Palangos miesto savivaldybės archyvo apie vilos ir priestato prie jos statytoją V. N. Iš Kretingos apskrities statybos komisijos 1938 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 2 matyti, jog Statybos komisija V. N. leido statyti medinę vilą ir ūkio trobesį. Protokole mūrinių pastatų ar priestatų statyba statybos leidime nenurodoma. Iš Kretingos apskrities statybos komisijos 1935 m. birželio 5 d. protokolo Nr. 6 matyti, kad V. N. leista statyti tvorą. Kurorto perdavimo profsąjungoms 1941 m. balandžio 5-8 d. akte nurodoma, kad iš V. N. paimamas gyvenamasis namas, kurio kvadratūra – 338 m².
Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad nebuvo pagrindo priimti pareiškėjo teiktų dokumentų, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo daikto dokumentų archyvinėje byloje saugomi: 1) prašymai įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 2) prašymai atsiimti prašymus įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 3) sprendimai atsisakyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 4) dokumentai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai, pagal kuriuos įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami, saugomi ir teikiami iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, įregistravus nekilnojamąjį daiktą, yra sudaroma nekilnojamojo turto registro dokumentų byla. Registruojant daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registro bylose kaupiami su tuo susiję dokumentai. Analogiškos nuostatos dėl nekilnojamojo turto registro bylose saugomų dokumentų įtvirtintos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Vertinant aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre saugomi dokumentai, kurių pagrindu gali būti įregistruotos, išregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymai ir kt. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepriskiriami tiems, kuriais galima pakeisti nekilnojamojo daikto-kultūros namų, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis, todėl atsakovas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad šie dokumentai nėra saugomi ir kaupiami nekilnojamojo(-ųjų) daikto(-ų), esančio(-ių) (duomenys neskelbtini), registro duomenų byloje ir atsisakė juos priimti.
Kadastro tvarkytojui teikti dokumentai nenumatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu gali būti keičiami nekilnojamojo turto kadastro duomenys, nes tik teismų sprendimais, nutartimis, rašytiniais sandoriais ar valdymo institucijų priimtais sprendimais galima paneigti Nekilnojamojo turto kadastre esančių duomenų teisingumą. Pareiškėjo teikti dokumentai neatitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, Kadastro nuostatų 84 punkto reikalavimų, todėl teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai 2017 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-1200 rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu ir atsisakė Nekilnojamo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto-kultūros namų, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pagal teismų praktiką reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2431-520/2017). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017). Teismo vertinimu, pareiškėjo teikti registratoriui dokumentai akivaizdžiai neįrodo nekilnojamojo daikto-kultūros namų, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir jo dalių duomenų neatitikimą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenims. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjas nėra nekilnojamųjų objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas – jis yra pretendentas, siekiantis atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nėra nekilnojamųjų daiktų, kurių duomenis prašo taisyti Nekilnojamojo turto registre, savininkas ir dėl to nebuvo pagrindo tenkinti jo prašymų, tačiau šiuo argumentu nesirėmė nagrinėdamas pareiškėjo prašymus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014). Vertinant tai, kad atsakovas raštuose pareiškėjui nenurodė, kad jis neturi teisės teikti prašymų dėl nekilnojamojo objekto kadastro ir registro duomenų pakeitimo dėl to, kad nėra šio daikto savininkas ir šiuos prašymus nagrinėjo, teismas šio klausimo dėl pareiškėjo subjektinės teisės paduoti tokio pobūdžio prašymus plačiau nenagrinėja.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017, kurioje proceso šalys buvo tos pačios kaip ir nagrinėjamos administracinės bylos, įvertinęs VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)-KLS-889 pateiktą informaciją apie ginčų statinių statybos metus ir ginčo statinio su priestatais Nekilnojamojo turto daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 25/5016 duomenis konstatavo, kad ginčo statinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinis pastatas), statinių išdėstymo plane žymimas indeksu 6C2/3 (statybos metai – 1935), turi penkis priestatus ir vieną priklausinį (kiemo rūsį) ir, kad priestato 3c¹/p statybos metai yra 1949 m. ir jis yra pastatytas po nekilnojamojo turto nacionalizacijos, kiemo rūsio 9I19 statybos metai 1935 m. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjas D. R. aktyviai teikė įrodymus – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui teiktus 2017 m. rugpjūčio 15 d., 2017 m. rugsėjo 21 d. prašymus dėl neteisingų duomenų teikimo LVAT, 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą, Kretingos apskrities statybos komisijos 1938 m. kovo 29 d. protokolo Nr. 2 kopiją, Kretingos apskrities statybos komisijos 1935 m. birželio 5 d. protokolo Nr. 6 kopiją, dokumento kopiją iš Palangos miesto savivaldybės archyvo apie vilos ir priestato prie jos statytoją V. N. ir kitus įrodymus, kuriuos teismas įvertino ir nenustatė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo teismui pateiktame 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (4.4.2.)-KLS-889 ir ginčo statinio su priestatais Nekilnojamojo turto daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 25/5016 buvo neteisingi duomenys.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikti dokumentai neatitiko įstatymų nustatytų reikalavimų, todėl atsakovas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti šiuos dokumentus ir pakeisti nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priestato 3c¹/p ir kiemo rūsio 9I19, kadastro duomenis ir ištaisyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)-KLS-889 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui į bylą pateiktą informaciją apie priestato 3c¹/p ir rūsio 9I19 statybos metus. Nors VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. spalio 5 d. sprendime Nr. (4.4.2.)KLS-1399 nepateikta aiški tokio sprendimo argumentacija, tačiau pateiktos nuorodos į kitus raštus, kuriais pareiškėjui kelis kartus buvo atsakyta. Nuoroda dėl atsisakymo pakartotinai nagrinėti prašymus dėl ištaisymo LVAT pateiktos informacijos yra teisinga, nes Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju detaliai pareiškėjo visus argumentus išanalizavo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, todėl nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą. Pripažinus nepagrįstu pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo teritorinio registratoriaus panaikinimo, netenkintini ir išvestiniai patikslinto skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas, nes jo patikslintas skundas atmestas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. R. patikslintą skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (4.4.2) KLS-1399 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti,
pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.