Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. G., ieškovo atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams K. B., advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad gavusi ieškovo prašymą dėl Pažymos–sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 500 Eur įsigyto automobilio galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu reikalavimo atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas, t. y. 1285,55 Eur, 2020-04-15 priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė atmesti vartotojo D. G. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojo reikalavimą atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas (1 285,55 Eur). Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas, yra išdėstyti Nutarime, kuris kartu su ieškovo D. G. ieškiniu buvo pateiktas teismui. Tarnyba palaiko nurodytame Nutarime išdėstytą poziciją.

Liudytojas P. V. parodė, kad dirba pagal individualią veiklą, yra įgijęs automechaniko specialybę. Ieškovas su juo prieš pirkdamas automobilį konsultavosi telefonu. Buvo užsiminęs, kad pro turbiną bėga aušinimo skystis. Ieškovas tai pamatė prie automobilių turgaus esančioje aikštelėje pakėlęs automobilio variklio dangtį. Ieškovas norėjas išsiaiškinti gedimo pobūdį. Liudytojas nurodė, kad automobilį reiktų pristatyti apžiūrai. Ieškovas neklausė liudytojo patarimo dėl automobilio pirkimo. Po pirkimo nuvarius automobilį pas liudytoją, liudytojas pasiūlė grąžinti automobilį pardavėjui. Turbinos problemos nebuvo esminis gedimas. Esminis gedimas buvo variklio galvutės tarpinės gedimas. Priežastis buvo aušinimo skysčio trūkumas. Jo nebuvo galima užfiksuoti ieškovui, nes nėra indikatorių rodančių skysčio pakankamumą. Automobilis buvo su tranzitiniais numeriais. Automobilio remontas trūko apie tris savaites. Automobilis prieš pardavimą buvo netinkamai eksploatuojamas. Liudytojas patarė ieškovui kur pirkti detales remontui. Greičių dėžę ir purkštukus tvarkė kita įmonė. Variklio galvutę šlifavo taipogi kita įmonė. Į defektinį aktą buvo įtraukta tik su variklio gedimu susiję punktai. Liudytojas nurodė, kad su nustatytu defektų automobilis nebuvo galimas eksploatuoti, nes būtų teršiama aplinka, automobilį eksploatuojant toliau būtų sugadintas variklis, aušinimo ir šildymo sistemos. Automobilis nebuvo galimas praeiti techninę apžiūrą. Nustatyti defektai buvo atsiradę prieš nuperkant automobilį, nes atsirado per ilgesnį netinkamo naudojimo laikotarpį – ne mažiau kelių mėnesių. Liudytojas pirkimo dieną nesiūlė atvykti ieškovui apžiūrai su norimu įsigyti automobiliu, nes pats buvo išvykęs. Vandens pompą buvo reikalingą pakeisti, nors atliko savo funkciją. Buvo atlikti ir kiti darbai reikalingi tinkamam automobilio naudojimui. Gedimus būtų sudėtinga pamatyti neturinčiam specialių žinių asmeniui. Liudytojas nurodė, kad atliko ir kitus būtinus darbus užtikrinti tinkamą automobilio eksploataciją be esminio gedimo šalinimo.

Liudytojas Z. U. nurodė, kad gavo pasiūlymą pirkti automobilį iš Italijos. Kadangi kaina buvo pakankamai aukšta, nuspręsta įdėti skelbimą apie šio automobilio pardavimą. Ieškovui susidomėjus automobiliu, buvo paprašyta rezervacijos mokesčio. Nuvykus į Italiją apžiūrėti automobilio buvo pastebėti smulkūs defektai, buvo užvestas automobilis ir juo bandyta važiuoti. Apie automobilį ir jo būklę buvo informuotas telefonu ieškovas. Ieškovui nurodžius, kad automobilis jam tinkamas, buvo paliktas avansas atsakovės direktoriui. Automobilis buvo pargabentas iš Italijos. Dėl automobilio apžiūros ir atsiėmimo su ieškovu bendravo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ieškovas pasiėmęs automobilį tikrino jo būklę automobilių servise. Ten aptiko defektų, bet jie jį tenkino. Po automobilio pardavimo po kelių dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pretenziją iš ieškovo dėl defektų nuslėpimo ir prašymo atlyginti žalą. Informaciją apie automobilio defektus ir bendravimą su ieškovu po automobilio parvežimo iš Italijos liudytojas gavo iš įmonės direktoriaus. Liudytojas ieškovui papasakojo apie salono ir kėbulų defektus, nes negalėjo išsamiai patikrinti automobilio, kadangi jo nebuvo galima vairuoti Italijoje. Liudytojas neturėjo galimybės Italijoje išsamiai apžiūrėti automobilį. Automobilis buvo pirktas ieškovui, o ne pardavimui. Liudytojas nurodė, kad automobilių prekybos verslu užsiima apie 12 -13 metų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčą nagrinėjat iš esmės nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. ieškovas ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus K. B., sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (Pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovės automobilį „Toyota RAV-4“ (toliau – automobilis). Pažymoje-sąskaitoje be kitų duomenų, kitose sąlygose nurodyta, kad: jokios pretenzijos nepriimamos, su nurodyta kaina sutinkama, automobiliui garantija nesuteikiama, automobiliai parduodami su mažesniais ar didesniais defektais. Iš ieškovo pateikto internetinio skelbimo (ID (duomenys neskelbtini)) dėl automobilio pardavimo matyti, kad automobilis apibūdintas be defektų. 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl automobilio kokybės, nurodydamas, kad automobilio variklis yra su defektu, prašė grąžinti sumokėtus pinigus arba atlyginti ieškovo išlaidas automobilio remontui. Atsakovė pateiktame atsakyme į pretenziją nurodė, kad sutinka padengti 200 Eur automobilio remonto išlaidų. Ieškovas dėl atsakovės atsakymo nurodė, kad ieškovės siūloma suma jo netenkina. Atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymą tvarkyti automobilį pas atsakovės rekomenduojama meistrą arba parduoti ieškovo automobilį, arba grąžinti atsakovei automobilį išskaitant 300 Eur avansą. 2020 m. sausio 7 d. ieškovas pateikė atsakovei prašymą atlyginti išlaidas, patirtas šalinant automobilio defektus.

Iš ieškovo pateikto 2019 m. gruodžio 31 d. defektinio akto matyti, kad automobilio remonto išlaidas sudaro 1285,55 Eur. 2020 m. gegužės 7 d. UAB „Auresa“, kuris yra oficialus Toyota atstovas Lietuvoje, pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, kad defektiniame akte nurodytos darbų kainos atitinka rinkos kainas, automobilio gedimas yra esminis, automobilis neatitinka techninių reikalavimų, automobilio eksploatuoti nerekomenduojama, nes šie gedimai gali sukelti didesnius gedimus ir kt. Ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina turėtas išlaidas t.y. defektiniame akte nurodytų automobilio dalių pirkimą ir remonto darbų atlikimą.

Šalis sieja pirkimo – pardavimo santykiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009). Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas ( LR CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (LR CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą ( LR CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Šiuos pagrįstus lūkesčius kėlė ir atsakovės patalpintame skelbime www.autoplius.lt pateiktas automobilio aprašymas, kad automobilis yra be defektų. Prieš sutikdamas pirkti naudotą automobilį, ieškovas apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Automobilio pirkimo – pardavimo sandorį įforminusioje Pažymoje-sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) kitose sąlygose nurodyta: „jokios pretenzijos nepriimamos, su nurodyta kaina sutinkama, automobiliui garantija nesuteikiama, automobiliai parduodami su mažesniais ar didesniais defektais“. Šios pažymoje – sąskaitoje nurodytos sąlygos nebuvo tarp šalių aptartos, nes nebuvo įvardyti defektai, pateiktas paaiškinimas dėl parduodamo automobilio ( LR CK 6.185 str. 1). Nusipirkęs automobilį ieškovas tą pačią dieną susidūrė su gedimais, kurie praėjus dviem dienoms po pirkimo buvo nustatyti autoservise.

Byloje nustatyta, kad atsakovė suteikė ieškovui galimybes ir netrukdė jam visapusiškai įvertinti automobilio būklę, tačiau nustatyti gedimų, neatlikus išsamaus automobilio patikrinimo, nebuvo įmanoma.

LR CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, tačiau pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir LR CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau ( LR CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus kelioms valandoms nuo automobilio įsigijimo ir liudytojo automobilių meistro P. V. nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčo automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Esant tokioms aplinkybėms, kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis jau pirkimo dieną tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

Nagrinėjamu atveju pagrindinė ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo esmė ir priežastis – automobilio variklio gedimas. Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas ( LR CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę ( LR CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą ( LR CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, jį rezervavo ir sumokėjo avansą. Automobilį pargabenus iš Italijos ieškovas atvyko automobilio apžiūrėti. Ieškovas, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovą, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo–pardavimo sutartyje (Pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvardijo automobilio trūkumų, tik nurodė, kad automobiliai parduodami su mažesniais ar didesniais defektais. Kadangi automobilio variklio gedimas (defektas), lemiantis tokį staigų jo gedimą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to atsakovės atstovai ir liudytojas Z. U. patvirtino, kad tiek automobiliui esant Italijoje, tiek jį pargabenus į Lietuvą, nebuvo atliktas išsamus jo būklės patikrinimas. Tai įrodo aplinkybę, kad ir atsakovės atstovams būnant profesionaliais ir žymiai daugiau žinių turinčiais automobilių pirkime ir pardavime asmenimis, nei ieškovas, variklio gedimas nebuvo galimas pastebėti paviršutiniškai apžiūrėjus automobilį. Visą tai leidžia daryti išvadą, kad vidutiniam automobilio pirkėjui, būnant panašioje situacijoje kaip ieškovas, nustatyti automobilio variklio gedimą nesikreipiant į specialistus nėra galimybės ( LR CPK 176 straipsnis, LR CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių ( LR CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau ( LR CK 6.327 straipsnio 3 dalis). LR CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus ( LR CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai LR CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (LR CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (LR CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Pagal LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016). Byloje įrodyta, kad ieškovas siekė kuo taupiau išspręsti automobilio gedimo problemą, tačiau atsakovei nebedarbiaujant automobilio remontą atliko savo lėšomis. Ieškovo veiksmai pripažintini pagrįstais ir teisėtais (LR CK 6.334 straipsnis).

Teismas pripažįsta, kad abi šalys nežinojo apie variklio gedimą. Tačiau atsakovei, būnant pardavėju ir užsiimant automobilių prekyba, tenka pareiga ir rizika dėl paslėptų ar išaiškėjusių po pardavimo defektų. Tuo labiau, kad atsakovės atstovas išsamiai ir nuodugniai netikrino automobilio prieš parduodant jį ieškovui. Atsakovės atstovo nurodyti argumentai, kad atsakovė tik tarpininkavo tarp Italijos pardavėjo ir ieškovo pirkdama ieškovui automobilį prieš tai jį informavus apie automobilio būklę , nepanaikina atsakovės, kaip pardavėjo, atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą (LR CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Tiek skelbime www.autoplius.lt tinklalapyje, tiek pirkimo pardavimo sutartyje, tiek šalių susirašinėjime, atsakovė tinkamai neinformavo ieškovo apie teikiamos paslaugos pobūdį ir jam tenkančias rizikas. Atsakovė yra verslo subjektas, automobilį parduodama siekė pelno, todėl tokiam asmeniui, t. y. atsakovei, keliami didesni protingumo ir apdairumo sudarant sandorius standartai, reikalaujantys elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės elgesys neatitiko bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų.

Nustačius, kad automobilio variklio gedimas buvo esmini, dėl kurio automobilis negalėjo būti tinkamai naudojamas pagal ieškovo poreikius, teismas įvertino atliktų darbų šio gedimo taisymui pagrįstumą ( LR CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu 2019 m. gruodžio 31 d. defektiniame akte nurodytos išlaidos už sintetinę variklio alyvą (34, 93 Eur), pavarų dėžės remontą (100 Eur), transmisinę alyvą (27,96 Eur), tepalo filtrą (5,18 Eur), purkštukų remontą (100 Eur) ir purkštukų lizdų raiberiavimą (20 Eur) yra kilusios dėl natūralaus susidėvėjimo ir eksploatacijos, todėl šios išlaidos nepriteisiamos atlyginti.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 29 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovui priteisus 997,48 Eur iš atsakovės, laikoma, kad patenkinta 77,59 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai ieškovui priteisiama 255,27 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis, LR CPK 93 straipsnio 2 dalis ). Atsakovės byloje nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 76 Eur žyminis mokestis, kitų patirtų išlaidų nebuvo nurodyta. Tenkinus ieškinį iš dalies laikoma, kad atsakovės naudai buvo atmesta 22,41 proc. ieškinio. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 17,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šią sumą atėmus iš ieškovei priteistos 255,27 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, ieškovei viso priteisiama 238,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,70 Eur, jas proporcingai paskirsčius šalims, jų dydis neviršija minimalios priteistinos valstybei sumos, todėl jos iš šalių nepriteistinos (LR CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 997,48 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 48 ct) automobilio remonto išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 238,24 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0025/20/01687 sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.