- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1107-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00350-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- EN
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ONUS“
- Advokatai
- Henrikas Stelmokaitis, Kęstutis Petrauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės EN + SP. Z O.O. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ONUS“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentų esmė
1. Ieškovė EN + SP. Z O.O. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ONUS“ (toliau – ir atsakovė) 324 353,64 Eur skolą, 9 415,59 Eur delspinigius, 12,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintą ieškinį bei dubliką grindžia šiais esminiais argumentais:
2.1. Ieškovė, Lenkijos įmonė, keletą mėnesių sėkmingai bendradarbiavo su atsakove, Lietuvos įmone, tiekiant atsakovei metalo gaminius. Tačiau, atsakovei įgijus patikimo ir mokaus kliento įvaizdį ir atlikus daugiau užsakymų, už prekes pateiktas pagal sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. bendrai 324 353,64 Eur sumai (pagal 24 sąskaitas faktūras) nesumokėjo.
2.2. Ieškovė ir atsakovė nebuvo sudarę atskiros rašytinės sutarties, užsakymus patvirtindavo susirašinėjimo programėlėse, išsiųsdavo el. paštu. Prekių perdavimo faktą patvirtina CMR važtaraščiai.
2.3. Kadangi terminai apmokėti sąskaitas faktūras jau yra pasibaigę, skola ieškovės naudai turi būti priteista iš atsakovės.
2.4. Nepaisant to, kad atsakovė nesutinka apmokėti esamą skolą, atsakovė ieškovės pristatytas prekes priėmė ir jų kokybės neginčijo. Atsakovė teigia, kad ieškovė atsakovei perdavė prekes, neatitinkančias joms keliamų reikalavimų – kartu neperdavė prekių deklaracijų lietuvių kalba, tačiau ieškovė reikiamoms prekėms deklaracijas pateikė, nors ir ne lietuvių kalba.
2.5. Be to, ieškovei yra žinoma, kad atsakovė šias prekes pardavė taip pat be deklaracijų lietuvių kalba. Atitinkamai atsakovė parduodama šias prekes kitam pirkėjui patvirtino, kad jos atitinka visus reikalavimus. Vadinasi, nesant jokio susitarimo dėl deklaracijų vertimų ir atsakovei niekada jų neprašius, bet apmokant už prekes iki 2024 m. balandžio mėnesio bei pardavinėjant ieškovei ginčo prekes kitiems pirkėjams, atsakovės atsikirtimai yra ir nesąžiningi ir nepagrįsti. Be to, atsakovė jau balandžio 4-5 dienomis gavusi prekes, toliau užsakinėjo prekes balandžio 8, 10, 12, 15, 16, 17, 18 ir 23 dienomis. Todėl atsakovės argumentai dėl pristatytų prekių kokybės trūkumų yra tik deklaratyvi gynybinė pozicija.
2.6. Didžiąją dalį (19 iš 23 sąskaitose faktūrose nurodytų prekių (253 717,59 Eur suma) ieškovės atsakovei parduotų prekių sudaro viela, kurią tiekiant deklaracijos pateikti iš viso nereikia. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ tiekiant vielą gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba) yra nebūtina. Būtina pažymėti, kad Lietuvos rinkai prekes tiekė ne ieškovė, o atsakovė, kadangi pristatymas vyko EXW sąlygomis ir atsakovė realizavo prekes tolimesniems pirkėjams Lietuvoje. Taigi deklaracijomis turėjo rūpintis atsakovė, o ne ieškovė. Be to, atsakovė, kuri prekiauja metalo gaminiais žinojo, kad tam tikrais atvejais jam gali būti reikalingos deklaracijos, tačiau nagrinėjamu atveju jų nereikalavo, prekes priėmė, pardavė, tačiau iki šiol už jas nesumokėjo.
2.7. Iš atsakovės ieškovei už prievolės atsiskaityti pažeidimą priteistini delspinigiai nuo prekių pristatymo dienos iki ieškinio pareiškimo teisme, kurie iš viso sudaro 9 415,59 Eur. Taip pat iš atsakovės priteistinos 12,5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
I. Atsakovės atsikirtimų esmė
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepimą, tripliką grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. Įsakymu Nr. D1-15 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ 2.1. punkte yra imperatyviai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti šiuo įsakymu patvirtintame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turintys darniąsias technines specifikacijas, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba), parengtą, kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), nustatyta tvarka. Kadangi ieškovės atsakovei parduotos prekės yra Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo lentelės 19.2 punkte, todėl jos turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba).
1.2. Atsakovė pripažįsta, kad iš tikrųjų pirko ir gavo iš ieškovės jos nurodytas prekes, tačiau neturi jokios pareigos už jas sumokėti, kadangi ieškovė iki šiol nepateikė atsakovei privalomų prekių dokumentų – gamintojo išduotų eksploatacinių savybių deklaracijų lietuvių kalba. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nurodytoms prekėms nepateikė jokių deklaracijų (nei lietuvių, nei kita kalba).
1.3. Kadangi ieškovė tokių deklaracijų atsakovei nepateikė, tai atsakovė iki šiol negali patikrinti ieškovės jai parduotų prekių kokybės. Be to, atsakovė iš UAB „Diguva“, kuri pirko iš atsakovės prekes, apie netinkamą ieškovės parduotų prekių kokybę ir užslėptus jų trūkumus (tik gaminant gaminius UAB „Diguva“ pastebėjo, kad iš ieškovės nupirkta viela nėra elastinga, kaip turėtų būti pagal kokybės reikalavimus) sužinojo maždaug 2024 m. gegužės 10 d., ir apie tai iš karto informavo ieškovę su reikalavimu pateikti nesuklastotas prekių deklaracijas. Tačiau ieškovė iki šiol tokių deklaracijų nepateikė, dėl ko atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo mokėti ieškovei už jos parduotas prekes.
1.4. Kadangi ieškovės pirktų prekių negalima naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, tai atsakovė sutiktų sumokėti už jas, jeigu pirkimo kaina būtų sumažinta iki tuo metu rinkoje vyravusios metalo laužo kainos. Kadangi nepagrįsti bei netenkintini visi pagrindiniai ieškovės reikalavimai, tai atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Byloje nustatyta, kad ieškovė (Lenkijos įmonė) laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. iš viso bendrai 324 353,64 Eur sumai (pagal 24 sąskaitas faktūras) atsakovei (Lietuvos įmonei) pardavė metalo gaminius. Taigi, ieškovę ir atsakovę siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Tarp šalių rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo, tačiau byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ieškovės nurodomas prekes gavo, jas priėmė, tačiau su ieškove už jas neatsiskaitė. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovės prievolės vykdymo (atsiskaitymo už prekes).
Dėl taikytinos teisės
5. Ieškovės teigimu, teismas tarp šalių kilusį ginčą dėl skolos priteisimo turi spręsti pagal Lenkijos teisę. Kadangi delspinigių/palūkanų klausimu yra priimta ir įgyvendinta ES narėse 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatomis. Reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų reguliuoja Lietuvos CPK, todėl ieškovė remiasi Lietuvos teise. Kita vertus, ieškovė neprieštaravo ir tam, jog ginčui spręsti būtų taikoma Lietuvos teisė.
6. Atsakovė tokio reikalavimo, viena vertus, neginčijo ir prašė spręsti teismo nuožiūra. Kita vertus, nagrinėjant bylą iš esmės nurodė, kad taikytina Lietuvos teisė, o atsikirsdama į ieškinio reikalavimus rėmėsi Lietuvos teise.
7. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). Jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (CK 1.12 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.12 straipsnio 3 dalis). Iš esmės tokios pat užsienio teisės taikymo taisyklės nustatytos ir CPK 808 straipsnio 1 – 3 dalyse.
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.10, 1.12 bei CPK 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam, o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys. Užsienio teisės turinio nustatymas, priklausomai nuo jos taikymo pagrindo, skirstomas į teisės arba fakto klausimus, kurie lemia pareigos nustatyti užsienio teisės turinį pasiskirstymą tarp šalių ir teismo. Tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020 45, 47 punktus, 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021, 19–21 punktus ir juose nurodytą praktiką).
9. Pagal CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktą, jeigu šalys, sudarydamos sutartį, nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Jeigu prievolė yra labiau susijusi su prievolės šalies verslo vietos valstybės teise, taikoma verslo vietos valstybės teisė. Abi ginčo šalys vykdė verslą, kiekviena savo šalies teritorijoje. Rašytinės sutarties nebuvo sudarę, tuo pačiu ginčams spręsti taikytinos teisės nebuvo pasirinkę. Prekių pirkimas–pardavimas ir apmokėjimas už jas yra dvi to paties sandorio pusės. Todėl lemti taikomą teisę turi nusverti aplinkybės, kuri iš šalių pažeidė savo pareigas. Ieškovė iš esmės reiškia ieškinį dėl apmokėjimo už parduotas prekes. Taigi byloje kyla ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti už pateiktas prekes vykdymo. Atsikirtimus atsakovė taip pat reiškė remiantis Lietuvos Respublikos teisės normomis. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad šiam ginčui taikytina Lietuvos teisė (CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
10. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė taip pat nurodė, kad esminio skirtumo tarp Lenkijos teisės ir Lietuvos teisės šiuo atveju nėra, kita vertus, tik reikalavimui dėl skolos priteisimo (pagrindiniam reikalavimui) prašė taikyti Lenkijos teisę bei teikė ginčo išsprendimui aktualius su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Tačiau kitiems patikslintu ieškiniu reiškiamiems materialiems reikalavimams (dėl delspinigių/palūkanų) priteisimo dėl taikytinos teisės jau laikėsi kitos pozicijos, t. y., kad taikytina Lietuvos teisė, ir neteikė į bylą su užsienio teisės turiniu susijusių įrodymų. Teismo vertinimu, tiek pagrindinei prievolei dėl skolos priteisimo, tiek iš jos kylantiems išvestiniams reikalavimas taikytina vienos valstybės teisė. Kadangi pagrindiniam reikalavimui dėl skolos priteisimo taikytina Lietuvos teisė, tai ir išvestiniams reikalavimams taikytina Lietuvos teisė. Be to, ieškovei neįvykdžius pareigos pateikti visų ieškiniu reiškiamų reikalavimų (dėl skolos, delspinigių/palūkanų) išsprendimui aktualių su užsienio teisės turiniu susijusių įrodymų, teismui taip pat neturint galimybės nustatyti užsienio teisės turinio, kilusio ginčo spręsti pagal Lenkijos teisę nėra galimybės, todėl ir dėl šios aplinkybės ginčui taikytina Lietuvos teisė (CK 1.12 straipsnio 3 dalis, CPK 808 straipsnio 3 dalis).
Dėl skolos priteisimo
11. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 324 353,64 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. bendrai 324 353,64 Eur sumai parduotus metalo gaminius (pagal 24 sąskaitas faktūras, kai kuriose sąskaitose, nurodytos skirtingos prekės (skirtingas prekės dydis mm), todėl pagal parduotą prekę išskirtos sumos): 1) 2024 m. balandžio 4 d. EN/ONS240035 – 13 177,83 Eur sumai; 2) 2024 m. balandžio 8 d. EN/ONS240036 – 14 466,03 Eur sumai; 3) 2024 m. balandžio 10 d. EN/ONS240037 – 11 208,99 Eur sumai; 4) 2024 m. balandžio 10 d. EN/ONS240038 – 11 926,08 Eur sumai; 5) 2024 m. balandžio 12 d. EN/ONS240039 – 14 290,14 Eur sumai; 6) 2024 m. balandžio 12 d. EN/ONS240040 – 14 496,78 Eur sumai; 7) 2024 m. balandžio 15 d. EN/ONS240041 – 14 343,03 Eur sumai; 8) 2024 m. balandžio 15 d. EN/ONS240042 – 8 751,45 Eur sumai; 2024 m. balandžio 15 d. EN/ONS240042 – 5 633,40 Eur sumai; 9) 2024 m. balandžio 16 d. EN/ONS240043 – 14 395,92 Eur sumai; 10) 2024 m. balandžio 16 d. EN/ONS240044 – 14 317,20 Eur sumai; 11) 2024 m. balandžio 16 d. EN/ONS240045 – 14 398,38 Eur sumai; 12) 2024 m. balandžio 16 d. EN/ONS240046 – 11 791,40 Eur sumai; 13) 2024 m. balandžio 16 d. EN/ONS240046 – 2 435,40 Eur sumai; 14) 2024 m. balandžio 17 d. EN/ONS240047 – 14 264,31 Eur sumai; 15) 2024 m. balandžio 17 d. EN/ONS240048 – 14 287,68 Eur sumai; 16) 2024 m. balandžio 17 d. EN/ONS240049 – 14 715,72 Eur sumai; 17) 2024 m. balandžio 17 d. EN/ONS240050 – 6 196,74 Eur sumai; 2024 m. balandžio 17 d. EN/ONS240050 – 8 334,48 Eur sumai; 18) 2024 m. balandžio 17 d. EN/ONS240051 – 14 768,61 Eur sumai; 19) 2024 m. balandžio 18 d. EN/ONS240052 – 14 547,21 Eur sumai; 20) 2024 m. balandžio 18 d. EN/ONS240053 – 14 561,97 Eur sumai; 21) 2024 m. balandžio 18 d. EN/ONS240054 – 8 851,08 Eur sumai; 2024 m. balandžio 18 d. EN/ONS240054 – 639,60 Eur sumai; 2024 m. balandžio 18 d. EN/ONS240054 – 4 967,97 Eur sumai; 22) 2024 m. balandžio 18 d. EN/ONS240055 – 14 847,33 Eur sumai; 23) 2024 m. balandžio 18 d. EN/ONS240056 – 14 967,26 Eur sumai; 24) 2024 m. balandžio 23 d. EN/ONS240057 – 2 511,66 Eur sumai; 2024 m. balandžio 23 d. EN/ONS240057 – 10 260,00 Eur sumai.
12. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
13. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 324 353,64 Eur skolą, kuriai pagrįsti į bylą pateikė: sąskaitas, pagal kurias nesumokėta suma – 324 353,64 Eur. Atsakovė neginčijo, kad pagal Incoterms (angl. International Commerce Terms) – tarptautinės prekybos taisykles šalys susitarė dėl EXW (angl. ex works) sąlygos taikymo, t. y., kad pardavėjas savo patalpose ar teritorijoje (t. y. įmonėje, sandėlyje ar kt.) paruoš prekes perduoti pirkėjui. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad atsakovei ieškovės parduotos prekės už 324 353,64 Eur sumą buvo pateiktos, šias aplinkybes pagrindžia ir į bylą pateikti CMR važtaraščiai.
14. Byloje kyla ginčas dėl atsakovės prievolės įvykdymo (atsiskaitymo už prekes). Atsakovė neginčija to, kad ieškovei nesumokėjo už pateiktas prekes. Tačiau, atsakovės vertinimu, ji neturi pareigos mokėti, nes ieškovės pateiktos prekės yra galimai nekokybiškos, nes nepateikta gamintojo išduota eksploatacinių savybių deklaracija lietuvių kalba, ir remiasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“.
15. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė nepateikė atsakovei gamintojo išduotos eksploatacinių savybių deklaracijos lietuvių kalba, tačiau, ieškovės teigimu, buvo pateikta minėta deklaracija anglų kalba, o teikti ir lietuvių kalba neprivalėjo.
16. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-15 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 2.1 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti šiuo įsakymu patvirtintame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše ir turintys darniąsias technines specifikacijas, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba), parengtą, kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje vadovaujantis 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), nustatyta tvarka.
17. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį remiasi šiuo Įsakymu patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 19.2 punktu, kuriame nurodytas suvirinamasis armatūrinis plienas LST EN 10080:2005, tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad iš ieškovės nupirktos prekės atitinka 19.2 punkte nurodytą prekės (statybos produkto) aprašymą. Ieškovės teigimu, 19 iš ieškovo pateiktų 23 sąskaitose faktūrose nurodytų prekių (plieninė viela, o ne suvirinamasis armatūrinis plienas), kas sudaro 253 717,59 Eur sumą, todėl nėra taikomas Įsakymas. Nepaisant šių šalių nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad tai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei sutinka su ieškove, kad šiuo atveju atsakovė atsisakydama vykdyti savo prievolę dėl atsiskaitymo su ieškove elgiasi nesąžiningai bei neteisėtai ir nepagrįstai savo tokį (ne)veikimą siekia pagrįsti Įsakymo nuostatomis.
18. Teismo vertinimu, priešingai nei siekia atsakovė, nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė nėra pažeidusi pareigos atsiskaityti su ieškove už nupirktas prekes bei jai netaikytina civilinė atsakomybė. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad pirkėjui privalo būti pateikta gamintojo išduota eksploatacinių savybių deklaracija lietuvių kalba. Atsakovė iš ieškovės niekada nereikalavo deklaracijos lietuvių kalba, ir savo gynybinę poziciją dėl atsisakymo vykdyti savo prievolę išreiškė tik teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, Lenkijos įmonė, keletą mėnesių sėkmingai bendradarbiavo su atsakove (Lietuvos įmone), parduodant atsakovei metalo gaminius bei ją tenkino teikiamos deklaracijos (ar pažymėjimai) anglų kalba. Ginčo pirkimas taip pat nebuvo vienkartinis, vyko nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. (pagal 24 sąskaitas faktūras, bendrai 324 353,64 Eur sumai). Byloje esantys duomenys (atsakovės pateiktas trečiojo asmens elektroninis susirašinėjimas dėl kartu su preke pateiktų pažymėjimų) patvirtina ieškovės poziciją, kad deklaracijos (pažymėjimai) anglų kalba atsakovei buvo pateiktos. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos iš ieškovės nupirktos prekės yra jau (per)parduotos kitiems asmenims. Jokių duomenų, kad tretieji asmenys reikštų atsakovei pretenzijas dėl prekių kokybės byloje nėra. Atsakovės atstovo teiginiai, kad tokios pretenzijos dar gali būti pareikštos ateityje, paremti niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad tokias pretenzijas yra pareiškusi UAB „Diguva“, tačiau vien atsakovės pateiktas UAB „Diguva“ elektroninis susirašinėjimas su dar kitu neaiškiu trečiuoju asmeniu tokiai aplinkybei konstatuoti nėra pakankama. Šis elektroninis susirašinėjimas taip pat nepatvirtina ir to, kad atsakovės iš ieškovės nupirktos prekės yra nekokybiškos ar to, kad eksploatacinių savybių deklaracijos (ar pažymėjimai), pateiktos anglų kalba, yra suklastotos. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, pripažįstama kaip nepagrįsta bei neatitinkanti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų atsakovės byloje išreikšta deklaratyvi pozicija, kad jos prievolė ieškovei lygi tik tuo metu rinkoje vyravusiai metalo laužo kainai.
19. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad prekės pagal nurodytas sąskaitas atsakovei buvo pateiktos, atsakovė turėjo galimybę patikrinti prekę, byloje nėra duomenų ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad sutarties vykdymo laikotarpiu būtų kada nors pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl prekių netinkamos kokybės ar trūkstamų dokumentų, patvirtinančių jų eksploatacines savybes, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 324 353,64 Eur skola už nupirktas prekes (CK 12, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
20. Ieškovė už prievolės atsiskaityti pažeidimą prašo iš atsakovės priteisti 9 415,59 Eur, šį reikalavimą įvardindama delspinigiais.
21. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Šiuo atveju sutartinės palūkanos sutartos nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad minėta norma įtvirtina pardavėjo teisę į įstatymines palūkanas, kai pirkėjas su juo laiku neatsiskaito. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), o tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė prašo taikyti MAPKSVPĮ, kuris kaip specialus įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.
22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė reiškiamą reikalavimą dėl 324 353,64 Eur skolos, o taip pat vadovaudamasis CK 6.315 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, jog skolininkas už kiekvieną pradelstą atsiskaityti už prekes/paslaugas dieną nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos (nagrinėjamu atveju iki patikslinto ieškinio pateikimo – 2024 m. liepos 12 d.) turi apmokėti kreditoriui palūkanas, sprendžia, jog ieškovė turi teisę į palūkanų priteisimą. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto palūkanų paskaičiavimo, taip pat to, kad ieškovės sąskaitos turėjo būti apmokėtos prekių pristatymo dieną (kaip jau buvo minėta, pagal tarptautinės prekybos taisykles šalys susitarė dėl EXW sąlygos taikymo), kuri sutampa su sąskaitų išrašymo diena, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 9 415,59 Eur palūkanų suma. Pažymėtina, kad nors ieškovė reikalavimą dėl 9 415,59 Eur sumos priteisimo įvardijo kaip delspinigius, tačiau akivaizdu, jog šis reikalavimas grindžiamas aplinkybe, jog atsakovė pradelsė atsiskaityti už prekes bei remiasi MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, todėl vien tai, kad ieškovė klaidingai įvardijo reikalavimą, nėra pakankamas pagrindas šį reikalavimą vertinti kaip reikalavimą dėl netesybų priteisimo, kaip tai numatyta CK 6.71 straipsnyje. Juo labiau, kai atsakovė šiuo klausimu jokių prieštaravimų nereiškė.
23. Ieškovė taip pat prašo priteisti 12,5 proc. dydžio procesines palūkanas. Šios palūkanos mokamos tik pagal įstatymą, kaip minimali kompensacija už neteisėtą negalėjimą naudotis ieškovei priklausančiais pinigais bylos nagrinėjimo laikotarpiu.
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 21 punktas).
25. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas pagal MAPKSVPĮ. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 2 d., ieškovei 2024 m. liepos 12 d. patikslinus ieškinį, civilinė byla iškelta 2024 m. liepos 22 d. Atsakovei pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Jau minėta, kad pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį taikoma pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2024 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 procento(https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.lt.html). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 12,25 proc. (8 proc. + 4,25 proc.) procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškinį patenkinus, atsakovė laikoma pralaimėjusia bylą ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nepaisant to, kad priteistos ne 12,5 proc., o 12,25 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, teismas įvertinęs tai, kad ši prievolė ieškovei pareiškus reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo kyla iš įstatymo, atsakovė jokių argumentų šiuo klausimu nenurodė, laiko, kad tai neturi įtakos sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
28. Ieškovė prašo priteisti 10 374,31 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 3 479 Eur patirtas išlaidas už ieškinį sumokėtam žyminiam mokesčiui ir 620 Eur išlaidas dokumentų vertimui į lietuvių kalbą. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.
29. Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti 2015-03-19 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą – 5 275,75 Eur, ieškovės sumokėta suma yra 3 556,31 Eur, t. y. neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio. Aplinkybė, kad ieškovė ieškinį pateikė su trūkumais bei pagal teismo nutartį tikslino ieškinį, didino ieškinio reikalavimus bei primokėjo žyminį mokestį, nėra pagrindas ieškovei už ieškinio/patikslinto ieškinio parengimą priteisti daugiau kaip 3 556,31 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už dubliko parengimą – 3 165,45 Eur (8.3 punktas); už paklausimą renkant bylai reikšmingus įrodymus ir pateikimą teismui – 232,13 Eur (8.17, 8.18 punktai); už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje (iš viso 6 val.) – 1 266,18 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, kurio trukmė buvo vos 1 val. 05 min. Ieškovės pozicija dėl pareikšto reikalavimo išsamiai aprašyta tiek ieškinyje, tiek dublike, nurodant iš esmės visas aplinkybes, susijusias su kilusiu ginču. Dėl to teismas sprendžia, kad pasirengimui bylos nagrinėjimui nebuvo būtinybės skirti daugiau kaip 5 val., taigi egzistuoja pagrindas išlaidas, prašomas priteisti už šią pagalbą, mažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiama. Taigi, teismas įvertinęs bylos sudėtingumą (kilusio ginčo apimtis nėra didelė, byloje nekilo naujų ar sudėtingų teisinių bei faktinių klausimų), ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį bei galimas realias laiko sąnaudas tokiems procesiniams dokumentui parengti, ir atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą iki 8 220,07 Eur. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 12 319,07 Eur (8 220,07 Eur +3 479 Eur + 620 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Lenkijos įmonei EN + SP. Z O.O. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veritec“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ONUS“ 324 353,64 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 64 ct) skolą, 9 415,59 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų 59 ct) palūkanas, 12,25 procento dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 324 353,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 12 319,07 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų devyniolikos eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.