- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1859-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00429-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- D. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei D. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. T. (toliau – ieškovas) prašė teismo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
1.1. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi: 1) ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį – šalių sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki 19.00 val., pasiimant vaiką penktadienį iš jo buvimo vietos ir grąžinant sekmadienį iki 19.00 val. atsakovei D. R. (toliau – atsakovė); 2) kartą per savaitę darbo dieną po 3 val., susitikimo laiką ir vietą suderinus prieš dvi dienas; 3) šv. Kalėdų dieną, pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinant iki sekančios dienos 12.00 val. atsakovei; 4) šv. Velykų dieną pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinant iki sekančios dienos 12.00 val. atsakovei; 5) sutinkant kas antrus Naujus metus – pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 9.00 val. iki 11.00 val. gruodžio 31 d., ir grąžinant sausio 1 d. iki 19.00 val. atsakovei; 6) ieškovo gimtadienio ir tėvo dieną – pasiimant vaiką iš vakaro iš jo buvimo vietos šalių sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki 19.00 val. ir grąžinant jį iki 19.00 val. atsakovei; 7) ieškovo giminių švenčių metu, suderinus su atsakove pasiėmimo laiką ne vėliau kaip prieš 7 dienas; 8) ne mažiau kaip pusę vaiko ugdymo įstaigos atostogų laiko.
1.2. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus eiliniam ieškovo ir sūnaus susitikimui (pavyzdžiui, dėl sūnaus ar ieškovo ligos ir pan.), ieškovo susitikimas su vaiku kompensuojamas analogiškos trukmės susitikimu per artimiausias 14 dienų po aplinkybių, sutrukdžiusių susitikimui, išnykimo.
1.3. E. T. pasimatymams paimti gali ieškovas, dėdė K. T. (J. T. brolis), seneliai iš ieškovo pusės D. T., S. T.
1.4. Įpareigoti atsakovę teikti ieškovui elektroniniu paštu iš anksto informaciją apie ketinimą pasirinkti, keisti nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigą, atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaiko susirgimus.
1.5. Įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui, neribojant laiko bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, elektroniniu paštu ir pan.).
1.6. Nustatyti, kad ieškovo bendravimas su sūnumi vyksta atsakovei nedalyvaujant.
1.7. Nustatyti, kad atsakovė neturi teisės be ieškovo sutikimo išvežti šalių sūnų į užsienį.
2. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-679-924/2017 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Be to, šalys susitarė, kad ieškovas su sūnumi bendraus šalių susitarimu iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą. Ieškovas negali bendrauti su sūnumi, nes su atsakove nepavyksta susitarti dėl bendravimo. Nėra duomenų, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų neigiamą įtaką šalių sūnui, taip pat nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2016 m. liepos mėnesio. Nuo to laiko ieškovas neteikė sūnui išlaikymo, nerodė noro bendrauti su vaiku, nebandė su juo matytis. Ieškovas yra agresyvus, linkęs vartoti narkotines medžiagas, yra teistas už įvairius nusikaltimus. Ieškovo bendravimas su vaiku galimas tik dalyvaujant atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-679-924/2017 nustatytą ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus E. T. bendravimo tvarką, nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. T. tvarką: 1. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi: 1.1. kas antrą sekmadienį šalių sutartu laiku po 3 valandas iki 2020 m., po 4 valandas nuo 2020 m.; susitikimai vyksta dalyvaujant atsakovei; 1.2. kartą per 2 savaites darbo dieną po 2 valandas, susitikimo laiką ir vietą suderinus prieš dvi dienas; susitikimai vyksta dalyvaujant atsakovei; 1.3. šv. Kalėdų pirmą dieną poriniais metais ir šv. Kalėdų antrą dieną neporiniais metais po 4 valandas šalių sutartu laiku; susitikimai vyksta dalyvaujant atsakovei; 1.4. šv. Velykų pirmą dieną neporiniais metais ir šv. Velykų antrą dieną poriniais metais po 4 valandas šalių sutartu laiku; susitikimai vyksta dalyvaujant atsakovei; 1.5. sausio 1 d. (Nauji metai) po 4 valandas šalių sutartu laiku; susitikimai vyksta dalyvaujant atsakovei; 1.6. ieškovo gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) ir tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) po 4 valandas šalių sutartu laiku; susitikimai vyksta dalyvaujant atsakovei; 2. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus eiliniam ieškovo ir sūnaus susitikimui (dėl sūnaus ar ieškovo ligos ir pan.), ieškovo susitikimas su vaiku kompensuojamas tokios pat trukmės susitikimu per artimiausias 14 dienų po aplinkybių, sutrukdžiusių susitikimui, išnykimo; 3. E. T. pasimatymams paimti gali tik ieškovas; 4. Atsakovė įpareigojama ieškovui elektroniniu paštu iš anksto pateikti informaciją apie ketinimą pasirinkti/keisti nepilnamečio sūnaus E. T. ugdymo įstaigą, atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaiko susirgimus; 5. Atsakovė įpareigojama nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) sudaryti sąlygas nepilnamečiam sūnui E. T. bendrauti su ieškovu nuotolinio ryšio priemonėmis – telefonu ir Skype programa; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovui iš atsakovės 315,23 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 241,88 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 7,06 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovo gyvenimo būdą, charakterį, temperamentą, teistumus ir baustumus administracine tvarka iš esmės nepatvirtina, kad ieškovas netinkamai atlieka savo, kaip tėvo, pareigas, nesirūpina savo sūnumi ar sūnaus bendravimas su ieškovu yra jam žalingas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo ir jo sūnaus susitikimai ir bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kad ieškovas daro neigiamą įtaką vaiko pasaulėžiūrai. Atsakovė teigia, kad šalių vaikui nesaugu ieškovo namuose, jo aplinka nėra tinkama mažamečiam vaikui, tačiau išvadą teikiančios institucijos surinkti duomenys apie ieškovo gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovas gyvena pas savo senelius, jam skirtas atskiras kambarys, namai tvarkingi, švarūs. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo elgesiu keltų pavojų mažamečiam vaikui, kad bendravimas su ieškovu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog turi būti nustatytas minimalus ieškovo ir E. T. bendravimas.
6. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos poziciją, konstatavo, kad tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas, prasidėjus teisminiam procesui tas ryšys net neegzistavo, vaikas dar visai nedidelis, iki kreipiantis į teismą su ieškiniu šioje byloje, ieškovas vaiką matė vos keletą kartų, iš esmės tokio amžiaus vaikas, matydamas tėvą kartą metuose, negali žinoti, kad šis asmuo yra jo tėvas, tuo labiau negali jaustis su šiuo asmeniu saugus, ypač likęs vienas. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas, yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kai tėvas su vaiku bendrauja tik dalyvaujant motinai. Teismas sprendė, kad vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pakankamas jų bendravimas kas antrą savaitgalį, bendravimą nustatant sekmadieniais po 3 valandas iki 2020 m., vėliau po 4 valandas, dalyvaujant vaiko motinai. Teismas vertino, kad nuosekliai laikantis tokios bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės ir galbūt išnyks pagrindai riboti bendravimo trukmę. Siekdamas užtikrinti, kad ieškovas turėtų galimybę bendrauti su vaiku per religines šventes, ieškovo gimtadienio šventę, tėvo dieną, teismas nustatė bendravimą su vaiku šių švenčių metu po 4 valandas, dalyvaujant atsakovei.
7. Teismas vertino, kad siekiant atstatyti dingusį, o galbūt net sukurti nebuvusį ryšį tarp tėvo ir mažamečio sūnaus, būtina nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad tėvas su sūnumi matytųsi reguliariai, tarpai tarp jų susitikimų neturi būti pernelyg ilgi, nes vaikui dėl jo amžiaus gali būti sunku po ilgų pertraukų vėl laisvai bendrauti su ieškovu. Dėl to teismas nustatė, kad ieškovas su mažamečiu sūnumi bendraus vieną darbo dieną kas antrą savaitę po 2 valandas, šie susitikimai neturi trukdyti įprastam vaiko režimui ir ugdymo procesui. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šalių sūnus, kuriam dabar (duomenys neskelbtini), negali pats savarankiškai naudotis nei telefonu, nei Skype, juo labiau – socialiniais tinklais (Facebook), sprendė nesant galimybės tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neribojamo bendravimo nurodytomis ryšio priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovo bendravimas su sūnumi gali būti užtikrintas tik abiejų šalių pastangomis ir, tikėtina, be didelių investicijų, vienodai sąžiningai ir teisingai ginčo šalims prisidėjus prie reikiamos įrangos nuotoliniam bendravimui įsigijimo ir vaiko interesų užtikrinimo, todėl ieškovo bendravimą su sūnumi nuotolinėmis ryšio priemonėmis nustatė šalių sūnui sulaukus penkerių metų amžiaus. Teismas nurodė, kad vaikui nebūtina turėti asmeninį telefoną ar kompiuterį, bendravimas gali vykti ir atsakovei priklausančia ryšio priemone.
8. Teismas nurodė, kad „ieškovo giminių“ sąvoka pernelyg plati, ieškovas nesukonkretina, kokios ieškovo giminių šventės įeina į šį sąrašą, o tai, esant šalių nesutarimui dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, galėtų būti terpė piktnaudžiavimui nustatyta bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad dėl silpno emocinio ir socialinio ryšio ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nustatytas dalyvaujant atsakovei, teismas nematė pakankamo pagrindo nustatyti E. T. bendravimo su ieškovu neapibrėžtų švenčių metu tvarką. Teismas sprendė, kad negali būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas leisti pasimatymams nepilnametį sūnų paimti ieškovo broliui K. T., ieškovo tėvams D. T. ir S. T., kadangi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo šeimos nariai nėra matę šalių sūnaus, vaikas nepažįsta šių asmenų, be to, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi nustatytas neišsivežant vaiko į ieškovo gyvenamąją vietą.
9. Teismas sprendė, kad, tenkinus ieškovo reikalavimą nustatyti, jog atsakovė be ieškovo sutikimo neturi teisės išvežti šalių sūnų į užsienį, būtų nepagrįstai apribotos atsakovės teisės pilnavertiškai bendrauti su savo sūnumi, mažamečio asmens teisės į kokybišką poilsį, turiningą laisvalaikį. Teismas pažymėjo, kad šalių sūnus Lietuvoje lanko darželį, atsakovė Lietuvoje dirba, nustačius ieškovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, teismo sprendimas turės būti vykdomas tiek ieškovo, tiek atsakovės, šiuo metu nėra duomenų apie atsakovės ketinimą su nepilnamečiu vaiku keltis nuolat gyventi į užsienį, o trumpalaikiai išvykimai atostogų tikslais negali būti ribojami ieškovo siekio kištis į atsakovės asmeninį gyvenimą. Teismas laikė pagrįstu ieškovo prašymą leisti jam žinoti, kokią ugdymo įstaigą lanko jo nepilnametis sūnus, taip pat iš anksto žinoti apie atsakovės ketinimus pasirinkti ar keisti sūnaus ugdymo įstaigą, atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą ar vaiko ligas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismui konstatavus, jog nėra duomenų, kad ieškovas savo elgesiu keltų pavojų mažamečiam vaikui, bendravimas su ieškovu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, teismui nenustačius, kad šalių sūnaus interesams kenktų ir bendravimas su ieškovo tėvais (vaiko seneliais) ar broliu (vaiko dėde), turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalis ir sudarytos galimybės ieškovui su savo sūnumi bendrauti maksimaliai.
1.2. Teismui nustačius ieškovo bendravimą su vaiku tik motinai dalyvaujant, ieškovo bendravimo su vaiku galimybės nepagrįstai buvo apribotos iki minimumo. Toks teismo sprendimas pažeidžia CK 3.170, 3.175 straipsnių reikalavimus ir juose įtvirtintas ieškovo ir jo vaiko teises.
1.3. Teismo išvada, kad ieškovo ir jo sūnaus ryšys yra silpnas, yra nepagrįsta bylos medžiaga. Teismo teigimu, šios išvados jis priėjo įvertinęs šalių paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos poziciją, tačiau tokios teismo išvados nepatvirtina objektyvūs duomenys. Išvadą teikiančios institucijos pozicija buvo suformuota tik atsakovės žodinių paaiškinimų institucijai pagrindu. Ši išvada neatitinka Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-156 LT patvirtintų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus, ištyrusio šeimos aplinkos sąlygas, teismui teikiamos išvados dėl nagrinėjamo ginčo dėl vaiko turinio reikalavimų 6 punkto su papunkčiais nuostatų, kadangi išvadoje nėra pateiktas objektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir teisinis pagrindimas. Atsakovei teigiant, kad ieškovo ir jo sūnaus ryšys yra silpnas, o atsakovui nurodant priešingas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo teigti, jog ieškovo ir jo sūnaus ryšys yra tiek silpnas, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant atsakovei. Nors iki bylos nagrinėjimo pradžios ieškovo bendravimas su vaiku nebuvo dažnas, tačiau kol buvo nagrinėjama byla (daugiau nei 6 mėnesiai) santykiai tarp ieškovo ir jo vaiko buvo atkurti, ieškovui reguliariai bendraujant su vaiku. Priešingų duomenų byloje nėra.
1.4. Teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi šalių ginčas iš esmės nėra išsprendžiamas – nustačius bendravimą tik motinai dalyvaujant, ieškovas artimiausiu metu vėl bus priverstas kreiptis į teismą dėl šios tvarkos pakeitimo, kadangi, vaikui augant, motinos dalyvavimas ieškovui bendraujant su vaiku taps nereikalingas.
1.5. Teismo sprendimas pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir šalių vaiko interesus, kadangi nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka žymiai apriboja ieškovo galimybę atkurti ryšius su vaiku (jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, kad šie ryšiai yra susilpnėję).
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta medžiaga apie ieškovo konfliktišką, agresyvią asmenybę, jo gyvenimo būdą. Šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl smurtinio nusikaltimo. Civilinėje byloje Nr. 2-679-924/2017 dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo pateikti įrodymai (susirašinėjo fragmentas), iš kurių galima spręsti, kad vaikui yra kilusi grėsmė būnant kartu su ieškovu. Vaiką palikus dviese su ieškovu, atsakovei grįžus į namus vaikas buvo smarkiai įsiverkęs, ieškovas buvo įniršęs, agresyvus, nes negalėjo nuraminti verkiančio vaiko, kambaryje buvo netvarka, daiktai buvo aplaužyti, apdaužyti, išmėtyti. Ieškovo elgesys nėra pasikeitęs. Tai rodo, kad vaikui nėra saugu vienam pasilikti su ieškovu.
2.2. Ieškovas nesistengia su vaiku sukurti artimo ryšio, reguliariai nesimato su vaiku. Po sprendimo civilinėje byloje paskelbimo (2019 m. liepos 16 d.) ieškovas atvyko pasimatyti su vaiku tik vieną kartą (2019 m. liepos 21 d.).
12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-679-924/2017, šalys taikiai susitarė, kad nepilnamečio sūnaus E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. R., tėvas J. T. įsipareigojo teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šalys sutarė, kad tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendraus pagal susitarimą iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą.
16. 2019 m. sausio 10 d. ieškovas J. T. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
17. Nustatydamas gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo sūnaus ateitį, abu privalo jį auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
19. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog bendravimas su vaiku nepažeidžia vaiko interesų, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti maksimalią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, kad nepagrįstai nustatė ieškovo bendravimą su vaiku dalyvaujant motinai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada yra neobjektyvi.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams su apeliantu jo gyvenamojoje vietoje nepavyko susitikti, jis neatvyko ir į Tarnybos buveinę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja. Iš bylos medžiagos kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, pagrįstai pripažino, kad tėvo teisė bendrauti su vaiku nebuvo tinkamai įgyvendinama, todėl tėvo ir sūnaus ryšys yra susilpnėjęs, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrina šalių nepilnamečio sūnaus interesų. Atsakovės teigimu, šalių sūnus beveik nepažino tėvo. Nors pradedamas atkurti susilpnėjęs tėvo ir sūnaus santykis, tačiau iš bylos medžiagos spręstina, jog jis dar nėra toks, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas kelioms dienoms būtų išsivežamas į jam nepažįstamą ar mažai pažįstamą aplinką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neleido tėvui vaiką išsivežti į savo gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini).
21. Pažymėtina, kad šalių ir jų sūnaus santykiai priklauso nuo pačių šalių. Taigi tėvas turi ieškoti būdų, kaip geriau, tinkamiau bendrauti su sūnumi, įgyti jo pasitikėjimą ir meilę, o motina – nedaryti jokių kliūčių sūnaus ir tėvo bendravimui, skatinti sūnaus norą bendrauti su tėvu, kad bendravimas su juo nesukeltų streso, ką nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą.
22. Vienas iš tokių būdų yra pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka: iki 2020 metų po 3 valandas kas antrą savaitgalį, nuo 2020 metų – po 4 valandas, taip pat kartą per 2 savaites po 2 valandas, susitikimuose dalyvaujant motinai.
23. Nesutiktina su apeliantu, jog nepagrįstai nustatyta, kad jo ir sūnaus susitikimai vyksta dalyvaujant motinai. Įvertinus vaiko amžių, tai, kad tėvas mažai dalyvavo vaiko gyvenime, tarp jų, kaip minėta, nėra užsimezgusio stipraus emocinio ryšio, atsižvelgiant į vaiko interesus, kad jam nesukelti papildomo streso, pagrįstai numatyta, jog susitikimai vyksta dalyvaujant vaiko motinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu bendravimu, jei jo bus tinkamai laikomasi, bus atstatomas tėvo ir sūnaus ryšys ir bus galimybė nustatyti kitą bendravimo tvarką, jei dėl to nesusitars pačios šalys gražiuoju (CK 3.170 straipsnis).
24. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Taigi, atsakovė turi užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su tėvu, nesudaryti tam kliūčių.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta šiuo metu labiausiai vaiko interesus atitinkanti bendravimo tvarka.
Dėl kitų skundo argumentų ir bylos baigties
26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.