Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-497-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
II-497-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01418-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-497-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01418-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus (toliau – Komisariatas) tyrėjos I. B. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11594-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato tyrėja I. B. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu nustatė, kad J. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes J. K., būdamas įmonės vadovas, nevykdė transporto priemenės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas 2019 m. birželio 11 d. 12.24 val. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mercedes Benz ML 350 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

J. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 520 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo administracinio nusižengimo teiseną dėl jo nutraukti ir suteikti galimybę pateikti vairavusio asmens duomenis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. balandžio 28 d. 16.35 val. buvo priimtas nutarimas dėl jo, nes jis, būdamas įmonės vadovu, nepateikė vairuojančio asmens duomenų. Su priimtu nutarimu nesutinka, nes užklausa buvo išsiųsta bendru įmonės elektroniniu paštu ir pateko į nepageidaujamus laiškus. Kadangi policijos pranešimas nebuvo gautas, duomenys nebuvo pateikti. Prašo administracinio nusižengimo teiseną dėl jo nutraukti ir suteikti galimybę pateikti vairuojančio asmens duomenis.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresnioji specialistė I. N. atsiliepime į J. K. skundą prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad 2019 m. birželio 11 d. 12.24 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. ties M. K. Čiurlionio viaduku, greičio matuoklis V3 užfiksavo automobilio Mercedes Benz ML 350 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičio viršijimo pažeidimą. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtu automobiliu naudojasi UAB (duomenys neskelbtini), būstinės adresas – (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 16 d. ir 2021 m. kovo 3 d. bendrovei buvo siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pranešimas išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti, tačiau atsakymo įmonės vadovas nepateikė. 2021 m. kovo 24 d. J. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Protokolas išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11594-2021 J. K. buvo paskirta 520 Eur bauda, priimtas nutarimas išsiųstas tuo pačiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, J. K. pateikė skundą prašydamas teismo panaikinti dėl jo priimtą nutarimą. J. K. teigia, kad įmonė elektroniniu paštu pranešimų negavo, nors elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) vienodas ir įmonės, ir įmonės vadovo. UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai išsiųsti valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu pašto adresu – (duomenys neskelbtini), todėl institucija mano, kad jie, vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, procesinius dokumentus išsiuntė tinkamai, o J. K. atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

J. K. skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir minėtas automobilis priklauso įmonei, jį vairavo darbuotojai. Jie visą laiką išsiunčia duomenis dėl vairuojančių asmenų, tačiau jau antrą kartą laiškas nusiunčiamas į nepageidaujamus laiškus. Elektroninis paštas yra toks, koks pagarsintas ((duomenys neskelbtini)), tai yra įmonės bendras paštas, kuris yra nurodytas ir VĮ „Registrų centras“. Elektroniniu paštu naudojasi visas biuras, laiškus paskirsto administratorė ar tas žmogus, kuris naudojasi tuo kompiuteriu. Laiškas pateko į nepageidaujamus laiškus, buhalterė sakė, kad tokio laiško nebuvo. Jie įvedė ROIK numerį į paiešką ir rado, kad laiškas buvo įkritęs į „Spam“ aplanką. Nutarimą jis pamatė per Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sistemą, nes jie prisijungia nuolat dėl mokėjimų ir deklaracijų, buhalterė pamatė, kad yra išrašyta bauda, todėl jie pradėjo aiškintis, bet paties nutarimo jie nėra gavę. Radę nutarimą, susisiekė su Kelių policija ir sakė jiems, kad gali pateikti informaciją, bet jie pasakė, kad gali jis nevargti, nes protokolas bus surašytas. Jam pasakė, kad jei pranešimas buvo išsiųstas, tai jis turėjo jį gauti. Jis klausė, kodėl laiškas nebuvo išsiųstas paštu, jam atsakė, kad šiais laikais naudoja elektroninį paštą. Jo nuomone, tai yra nesąžininga, nes elektroninis laiškas galėjo pasiklysti. Jis norėtų pateikti vairuojančio asmens duomenis. Anksčiau buvo baustas už identišką nusižengimą, tačiau nesigilino ir sumokėjo baudą, buvo paskirta bauda virš 100 Eur, bet kadangi dabar paskyrė didelę baudą, todėl kreipėsi į teismą. Jis abu kartus negavo pranešimo, kitus pranešimus gauna, jie yra ne kartą pateikę vairuojančio asmens duomenis. Į elektroninį paštą laiškų ateina daug, jie gali ir nepatekti į „Spam“ aplanką, laišką gali praleisti arba ištrinti. Būtent šie du laiškai pateko į „Spam“. Jie Kelių policijai išsiunčia vairuojančio asmens duomenis, baudos nėra tokios didelės, jis pats supranta, kad geriau yra sumokėti 10 ar 15 Eur, todėl nelogiška būtų mokėti 500 eurų.

Skundžiamu nutarimu J. K. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas įmonės vadovas, nevykdė transporto priemenės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas 2019 m. birželio 11 d. 12.24 val. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu Mercedes Benz ML 350 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą tokį administracinį nusižengimą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) galima reikalauti pateikti duomenis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies tvarka tik tada, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) tinkamai informuojamas apie aptariamą reikalavimą. Priešingu atveju, transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Kelių policijos valdyba) 2020 m. liepos 16 d. išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2019 m. birželio 11 d. 12.24 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties M. K. Čiurlionio viaduku) padaryto automobiliu Mercedes Benz ML 350 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytoju yra įregistruota UAB (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, vadovas per 3 darbo dienas privalo pranešti informaciją transporto priemonę vairavusį asmenį (b. l. 7). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, šis pranešimas buvo suformuotas 2020 m. liepos 16 d. 13.04 val., išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pristatytas 2020 m. liepos 16 d. 13.06 val. (b. l. 10). 2021 m. kovo 4 d. Kelių policijos valdyba pakartotinai išsiuntė analogiško turinio pranešimą (b. l. 8). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, šis pranešimas taip pat buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pristatytas 2021 m. kovo 4 d. 8.10 val. (b. l. 10). Nors UAB (duomenys neskelbtini) kontaktuose iš tiesų yra nurodytas įmonės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siųsti minėti pranešimai, teismo vertinimu, vien šio fakto nepakanka pripažinti, kad J. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo įmonei priklausantį automobilį. Pažymėtina, kad byloje negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas atsiuntė patvirtinimą apie siųstą informaciją dėl kurio nors iš siųstų pranešimų. Taip pat nenustatyta, kad Kelių policijos valdyba gavo elektroniniu paštu žymą, jog aptariamas pranešimas, siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), buvo perskaitytas. Svarbu ir tai, kad, praėjus ilgam laikui (daugiau kaip pusei metų nuo pirmo pranešimo siuntimo) tuo pačiu elektroninio pašto adresu buvo tiesiog išsiųstas kitas analogiškas pranešimas, kurio gavimą neabejotinai patvirtinančios informacijos Kelių policijos valdyba taip pat negavo. Šiame kontekste pasakytina, kad siųsti elektroniniai laiškai gali patekti į nepageidaujamų laiškų aplanką („spam“). J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti pranešimai pateko būtent į nepageidaujamų laiškų aplanką, o apie tuo pačiu elektroniniu paštu išsiųstą nutarimą jis sužinojo tik todėl, kad pranešimas apie gautą nuobaudą pasirodė ir VMI sistemoje. Tuomet pagal ROIK numerį jis surado 2020 m. liepos 16 d. ir 2021 m. kovo 4 d. pranešimus nepageidaujamų laiškų aplanke, dėl to jų anksčiau nematė. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nėra paneigta.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad J. K. už ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą buvo jau baustas, todėl jam buvo žinoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Kaip J. K. nurodė teismo posėdyje, bauda už greičio viršijimą, gauta pateikus duomenis apie automobilį vairavusį asmenį, tikriausiai būtų mažesnė, negu bauda, gauta už ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, todėl tyčinis duomenų nepateikimas šiuo atveju iš tiesų būtų nelogiškas veiksmas. Šiuo atveju automobilis Mercedes Benz ML 350 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laiku ir vietoje viršijo leistiną greitį 23 km/h. Už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą nustatyta bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Taigi administracinė atsakomybė už greičio viršijimą yra gerokai švelnesnė nei už ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą (bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų) (kartu ir mažesnė bauda už ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą –nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų). Teismo vertinimu, tai teikia pagrindo tikėti J. K. pozicija, kad jis nepateikė reikalaujamų duomenų ne tyčia ar dėl neatsargumo, o dėl to, kad nepamatė jam siųstų pranešimų.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka. Be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą. Nors sutiktina, kad ANK 573 straipsnyje policijai nėra nustatyta pareiga tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo jam elektroniniu paštu siunčiamus dokumentus ir su jais susipažino (tai nurodyta ir atsiliepime pateiktoje teismų praktikoje), visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad dėl ANK 573 straipsnio taikymo yra ir tokios teismų praktikos, kuri yra netapati atsiliepime pateiktai teismų praktikai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-843/2021, 2021 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-365/2021, 2021 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-154-873/2021 ir kt.). Teismai atsižvelgia į kiekvieną situaciją individualiai, spręsdami, ar asmuo buvo tinkamai informuotas procesinius dokumentus jam išsiuntus elektroniniu paštu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, negavus patikimų duomenų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai gavo siųstus pranešimus, nepakanka pripažinti, jog bendrovės vadovas J. K. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Priešingai išvadai daryti nepakanka vien formalaus kelių pranešimų išsiuntimo, kuriuos skiria daugiau kaip pusmetis, elektroniniu paštu faktų. Nesant tokių duomenų, teigti, kad administracinėn atsakomybėn nepateikė prašomos informacijos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, nėra teisinio pagrindo.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų Komisariato I. B. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje J. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus tyrėjos I. B. 2021 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11594-2021, kuriuo J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį paskirta 520 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes J. K. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis