Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-528-1097/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-08-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-11-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-21
Bylos Nr.
e2-528-1097/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00376-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Atsakovas
N. K., J. K., uždarajai akcinei bendrovei „Skolvalda“
Ieškovas
mažosios bendrijos „Valbusta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-528-1097/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00376-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Valbusta“ ieškinį atsakovėms J. K., N. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Skolvalda“ dėl turto pardavimo akto ir piniginių lėšų užskaitos akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – L. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Valbusta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. K., N. K. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skolvalda“ dėl turto pardavimo akto ir piniginių lėšų užskaitos akto pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais 2024 m. gegužės 16 d. Turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 16/05/24 ir 2024 m. gegužės 16 d. Piniginių lėšų užskaitos (išmokėjimo) aktą; 2) taikyti dvišalę restituciją: pripažinti J. K. nuosavybės teisę į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), o atsakovei N. K. priteisti iš atsakovės J. K. 9 564,93 Eur už Butą sumokėtą kainą.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei N. K. nuosavybės teise priklausantį Butą. Grįsdama prašymą, ieškovė argumentavo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Ieškiniu prašoma taikyti dvišalę restituciją, siekiant, jog į šį turtą (Butą) būtų nukreiptas išieškojimas pradinės Buto perleidėjos atsakovės J. K. bankroto procese. Ieškovės teigimu, sudarydamos ginčijamus sandorius, atsakovės elgėsi nesąžiningai, sukūrė tokias sąlygas, jog bankrutuojanti J. K. neteko didelės vertės Buto, o atsakovė N. K. nepagrįstai gavo didelės vertės turtą, viršijantį jos reikalavimų sumą. Yra pagrindas daryti išvadą, kad, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, atsakovė N. K. elgsis nesąžiningai ir bandys perleisti Butą kitiems asmenims, įkeisti jį ar kitaip apsunkinti. Dėl to šioje byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomu arba tai žymiai pasunkės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti – areštavo atsakovei N. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.

4. Teismas konstatavo, kad ieškinys prima facie pagrįstas, o, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, siekiant užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą galimo palankaus jai sprendimo priėmimo atveju, tuo pačiu ir viešą interesą fizinio asmens bankroto byloje, yra tikslinga apriboti tolesnio disponavimo ginčo turtu, šio turto perleidimo (galimai kitiems asmenims), naujų suvaržymų taikymo galimybes. Teismas nurodė, kad priešingu atveju iškyla grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomu, iškiltų poreikis išplėsti ginčo dalyką, traukti į procesą kitus asmenis ir pan.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – Buto areštą, dabartinės Buto savininkės atsakovės turtinėms teisėms ir interesams nebus padaryta neadekvati ir neproporcinga žala, nes atsakovė turės galimybę turtu naudotis, jį valdyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo Butas šiuo metu yra įkeistas bei areštuotas antstolių, t. y. atsakovės disponavimo juo galimybės yra apribotos bet kuriuo atveju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė N. K. (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės MB „Valbusta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, nes nenustatė veiksmų, kurie keltų realią grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė iki bylos iškėlimo, jos iškėlimo momentu ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, ar kad yra pagrįsta grėsmė, jog atsakovė gali imtis tokių veiksmų. Ieškovės prašymas grįstas prielaidomis. Apeliantė nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo momento nėra atlikusi jokių panašių Buto perleidimo ar įkeitimo veiksmų; niekada neturėjo ir neturi ketinimų Butą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.

6.2. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neprasmingas, nes ieškinio patenkinimo atveju apeliantė vėl įstotų į fizinio asmens atsakovės J. K. bankroto bylą kaip hipotekos kreditorė, kurios reikalavimas būtų tenkinamas pirmiausia. Taigi, vienintelis apeliantės suinteresuotumas, iš naujo sprendžiant Buto pardavimo klausimą fizinio asmens bankroto byloje, būtų finansinio reikalavimo patenkinimas, kuris šiuo atveju buvo patenkintas jai įsigijus iš bankrutuojančios atsakovės Butą.

6.3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė atsižvelgęs į ieškovės pareikštą reikalavimą, ieškinio pagrindą ir dalyką. Tačiau tokiu būdu teismas nusprendė, kad atitinkamų ieškinio reikalavimų pateikimas ir pastarųjų pagrindimas iš esmės yra pakankamas preziumuoti esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui nėra preziumuojamas. Šiuo atveju nebuvo įrodyta ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

6.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų. Butas nėra įkeistas, jo areštai panaikinti dar iki apeliantei įsigyjant Butą. Apeliantei jokios disponavimo turtu galimybės niekada nebuvo apribotos, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia apeliantės teisių ir interesų.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė MB „Valbusta“ prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė argumentuoja, kad ieškinyje nurodytos aplinkybes, kuriomis pagrindžiama, jog prie byloje ginčijamo akto priėmimo ženkliai prisidėjo apeliantė – perėmė hipotekos kreditoriaus reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, nesutiko atlikti ginčo objektu virtusio turto vertinimo, o tai tapo kliūtimi turtą realizuoti ir nustatyti jo tikrą vertę, vėliau pati pareiškė valią šį turtą įgyti už viešajame registre nurodytą kainą, žymiai mažesnę už jo rinkos vertę ir pan. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, leidžia teigti, jog apeliantė veikė žinodama ir suprasdama tai, kad turtą įgyja nesąžiningai už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, taip pažeisdama kitų kreditorių teises fizinio asmens bankroto byloje. Pagal aktualią Lietuvos teismų praktiką, atveju, kai pareiškiamas ieškinys, kuriuo siekiama sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. sandorių šalių grąžinimo į tokią padėtį, kokia buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo, teismas paprastai turi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir neproporcingai varžo jos teises.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties byloje dėl Buto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuria teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo ginčo Butą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).

11. Nagrinėjamu atveju pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, nėra ginčijama. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepasisakytina; vertintina, kad pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismas nustatė pagrįstai ir teisėtai.

12. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, susiklosčiusios iki bylos nagrinėjimo, stabilumą (status quo išsaugojimą) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo parinktas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje ir ginčo objektu esančiu turtu, egzistuoja tikimybė, kad atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas ieškovui) gali tapti sunkiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi siekti išlaikyti nepakitusią situaciją tam, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaptų neįmanomas ar itin neapsunktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022; 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-450/2025). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo objektu esančiam turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023; 2025 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-450/2025).

15. Nagrinėjamu atveju byloje ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl ginčo Buto nuosavybės teisės perleidimo iš bankrutuojančio fizinio asmens atsakovės J. K. apeliantei pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Taigi, reiškiami ieškinio reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisės į Butą teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Kaip buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei tikslus, taip pat į su tuo susijusias skirtingas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti apeliantės, dabartinės turto savininkės, teisę disponuoti jos žinioje esančiu ginčo objektu, yra tikimybė, kad, net neturėdama nesąžiningų ketinimų, apeliantė gali šį turtą perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Dėl to galimai palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su apeliantės nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti patį ginčo objektą (nekilnojamąjį turtą). Atsižvelgiant į nurodytą, siekiant bylos nagrinėjimo metu išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu, yra pagrindas apriboti apeliantės teises disponuoti ginčo objektu – Butu, pritaikant šio turto atžvilgiu areštą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai pritaikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones.

16. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą ir nevaržo atsakovės teisių daugiau, negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo – kad Butas nėra įkeistas ir (ar) areštuotas, iš esmės nėra reikšmingi vertinant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)proporcingumą ir pagrindo daryti kitokią išvadą nesudaro. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo laikotarpiu turėtų užtikrinti padėties tarp šalių Buto atžvilgiu stabilumą iki bus išnagrinėta byla. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešingu atveju – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Buto perleidimas ar apsunkinimas iki bylos išnagrinėjimo galėtų sukelti naujus teisinius ginčus, dėl kurių kiti asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą arba jiems būtų keliamos naujos bylos, ginčijant su jais sudarytus sandorius. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

17. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias civilinio proceso normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Latvelė